Byla e2A-678-259/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Visola“ apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir 2016 m. lapkričio 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekofrisa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Visola“ dėl nuostolių atlyginimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė UAB „Ekofrisa“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Visola“ 4903,64 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 25 d. ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą rangos sutartį Nr. 5, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti ir ieškovei perduoti dribsnius pagal atsakovės įmonės standartą Nr. ĮST 110855073-01:2005. Sutarties vykdymo metu tarp šalių susiklostė įprasta praktika, kad ieškovė užsakymus atsakovei pateikdavo telefonu, todėl produkcijos pagaminimui buvo taikomos sutarties ir įprastos komercinės praktikos (gaminant tokios rūšies produkciją) sąlygos. Atsakovei pagaminus užsakytą produkciją, ši ieškovei išrašydavo sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėdavo ir atsiimdavo sufasuotą pagamintą galutinį produktą – grikių dribsnius. Per 2015 metus ieškovė užsakė kelias grikių dribsnių partijas. Iš atsakovės įsigyta produkcija buvo parduota pagrindiniam klientui - Vokietijos įmonei Dovgan GmbH, kuri produkciją išplatino visoje Vokietijos rinkoje. 2015 m. spalio 9 d. ieškovė iš Vokietijos įmonės Dovgan GmbH gavo pretenziją, kurioje nurodyta, kad grikiuose rasta pašalinių medžiagų. Apie tai buvo informuota atsakovė, 2015 m. spalio 15 d. dėl supelijusių grikių dribsnių paprašyta pateikti išvadas. Atsakovė į pretenziją nesureagavo, atsakymo nepateikė. 2015 m. spalio 28 d. Vokietijos įmonė Dovgan GmbH dėl iš atsakovės įsigytų supelijusių grikių dribsnių ieškovei pateikė naują pretenziją. Apie supelijusius grikių dribsnius nedelsiant buvo informuota atsakovė, 2015 m. spalio 28 d. raštu dėl supelijusių dribsnių atsakovės paprašyta pateikti išvadas. Atsakovė atsakymo į gautą raštą nepateikė. 2015 m. lapkričio 12 d. Vokietijos įmonė Dovgan GmbH dėl jaučiamo grikių dribsnių stipraus pelėsio kvapo pateikė dar vieną pretenziją, papildomai atsiuntė sertifikuotos nešališkos laboratorijos tyrimo išvadas, kurios patvirtino, kad atsakovės pagaminta produkcija užkrėsta grybeliu. Ieškovė, gavusi išvadas, detaliai apžiūrėjo iš atsakovės gautas grikių dribsnių partijas ir nustatė, kad grikių dribsnių drėgmė viršija 15 procentų ribą, tuo tarpu tokių produktų pardavimo atveju drėgmė turėtų būti ne didesnė kaip 12,5 procento. 2015 m. lapkričio 17 d. paimant produkcijos mėginius nepriklausomam tyrimui dalyvavo atsakovės vadovas V. L., surašytą mėginių ėmimo aktą pasirašė šalių vadovai. Atsakovės vadovas V. L. patvirtino, kad mėginiai paimti tinkamai, įsitikino, kad atsakovės įmonės pagaminti grikių dribsniai yra supeliję, užkrėsti pelėsiniais grybais, pats sutiko atsiimti iš ieškovės sandėlio tuo metu buvusį grikių dribsnių likutį ir ieškovei grąžino sumokėtas lėšas. Tokie atsakovės veiksmai taip pat patvirtina, kad atsakovė pripažino, jog parduota produkcija neatitinka kokybės reikalavimų. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje ištyrus penkis tyrimui paimtus mėginius, 2015 m. lapkričio 24 d. gauta išvada, kad visi penki paimti mėginiai užkrėsti pelėsiniais grybais. Apie gautas išvadas 2015 m. lapkričio 25 d. raštu informuota atsakovė, nurodant, kad nekokybiška produkcija, vadovaujantis ISO 22000 procedūromis, bus sunaikinta, o atsakovė turės kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius. Dėl atsakovės parduotos nekokybiškos produkcijos sunaikinimo ieškovė patyrė 4903,64 Eur žalą, kurią detalizavo ir aprašė atsakovei 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. sausio 12 d. pateiktose keturiose kompensacinėse sąskaitose faktūrose. Į pateiktas sąskaitas faktūras atsakovė nereagavo, ieškovės patirtų nuostolių neatlygino.
  2. Atsakovė UAB „Visola“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad per 2015 metus ieškovei pagamino ir perdavė iš viso 11000 kg grikių dribsnių. Produkcija buvo supakuota po 25 kg į polipropileninius maišus, skirtus biriems maisto produktams. Su kiekviena grikių dribsnių partija, ieškovei kartu pateikė išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kokybės pažymėjimus. Jų pagaminta ir ieškovei perduota produkcija atitiko įmonės standarto ĮST 110855073-01/2K:2007, „Kruopos ir dribsniai“ keliamus bendruosius reikalavimus, tiek juslinius, tiek dribsnių fizikinius ir cheminius rodiklius. Tai, kad ieškovei perduota atsakovės produkcija atitiko produkcijai keliamus reikalavimus, pažymėta ir kartu su produkcija ieškovei pateiktuose kokybės pažymėjimuose. Atsakovė 2015 m. birželio 30 d. atliko gaminamų grikių dribsnių cheminį tyrimą, kuriuo rezultatai fiksuoti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. cheminių tyrimų protokole Nr. Ch 4389. Šio tyrimo metu užfiksuoti rezultatai paneigia ieškovės teiginius, jog dėl pelėsio ieškovei parduotoje produkcijoje atsiradimo kalta atsakovė. Mano, kad produkcijoje pelėsis atsirado dėl ieškovės kaltės, pažeidus šiai produkcijai gabenti, laikyti nustatytas sąlygas, dėl ko kokybės reikalavimus atitinkanti produkcija buvo sugadinta ir už šiuos veiksmus atsakinga pati ieškovė. Nurodė, kad ieškovės pretenzijos dėl produkcijos gamybos pareikštos praleidus tarp šalių sudarytos sutarties 5.6 punkte ieškovei pretenzijoms dėl produkcijos kokybės pareikšti nustatytą 10 dienų terminą nuo prekių atkrovimo dienos. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtus nuostolius, t. y. kad sąskaitose faktūrose nurodytas sumas yra sumokėjusi, todėl mano, kad ieškovė realių nuostolių nepatyrė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Visola“ ieškovės UAB „Ekofrisa“ naudai 3981,71 Eur nuostoliams atlyginti, likusią ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas - 89,10 Eur žyminio mokesčio, 87,71 Eur vertimo išlaidų ir 1027,79 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
  2. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Visola“ ieškovės UAB „Ekofrisa“ naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, t. y. 3981,71 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių pasirašytos Rangos sutarties Nr. 5 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo pagaminti tinkamą produkciją (atitinkančią standartų reikalavimus) ir perduoti ją ieškovei. Sutarties 4.1 punktas įtvirtina, kad būtent atsakovė perduoda ieškovei sufasuotą produkciją. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė atsakinga už tai, kad produkcijos gaminimo metu buvo pažeisti technologiniai reikalavimai, kurie lėmė, jog grikių dribsnių drėgmė tapo didesnė nei leidžia standartai.
  4. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ji ieškovei pateikė kokybišką produkciją, kuri atitiko įmonės standarto ĮST 110855073-01/2K:2007, „Kruopos ir dribsniai” reikalavimus. Teismas sprendė, kad bylos duomenimis įrodyta priešingai – grikių dribsniai, įsigyti 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo užkrėsti pelėsiu, ir tai neginčijamai patvirtina 2015 m. lapkričio 24 d. nepriklausomos laboratorijos mikrobiologinio tyrimo protokolas, LAMMC ŽI Mikrobiologijos laboratorijos vedėjos S. S. 2016 m. spalio 3 d. išvada dėl grikių dribsnių užterštumo mielėmis ir pelėsiniais grybais. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas dalyvavo paimant mėginius, neginčijo, kad mėginiai paimti tinkamai ir teisingai, dėl to niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų. Atsakovė niekada neatsakė į ieškovės pretenzijas ir, atsiėmusi dalį netinkamos produkcijos – 1488 kg, už ją grąžino ieškovei 2160,58 Eur, o likusių nuostolių geruoju nekompensavo.
  5. Teismas, vadovaudamasis rašytiniais bylos duomenimis, nepriklausomos laboratorijos tyrimų rezultatais, sprendė, kad per didelis drėgmės kiekis, sąlygojęs pelėsį grikių dribsniuose, atsirado dėl atsakovės kaltės, t. y. gamybos procese gerai neišdžiovintą produkciją (grikių dribsnius) supylus į 25 kg maišus, kurią iš atsakovės gavusi ieškovė perfasavo į 400 g pakuotes ir pardavė Vokietijos įmonei. Atsakovės atstovo V. L. paaiškinimus, kad jų įmonėje laikomasi kokybės reikalavimų, yra pildomi pagamintos produkcijos kokybės ir atitikties standartams žurnalai, teismas vertino kritiškai, nes, kaip nurodė teismo posėdyje įmonės direktorius, realūs patikrinimai yra daromi retai, o įrašai žurnaluose dėl pagamintos produkcijos atitikties standartams įrašomi formaliai. Teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovės perduotos produkcijos galiojimas numatytas mažiausiai dvylikos mėnesių terminui, todėl už paaiškėjusius produkto trūkumus per tokį laiką yra atsakingas gamintojas. Todėl sprendė, kad atsakovė, kuri pagamino ir perdavė ieškovei netinkamos kokybės produkciją, kas nustatyta laboratoriniais tyrimais, turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius (CK 6.292 straipsnio 1 dalis).
  6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės nuostolių dydžio, kurį ieškovė įrodinėjo keturiomis sąskaitomis faktūromis, nustatė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei sumos 940,80 Eur ir 49,74 Eur bei 89,25 Eur, kas neprieštarauja 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės atsakovei išrašytos kompensacinės sąskaitos duomenims 1063,83 Eur sumai. 2016 m. sausio 12 d. kompensacinė sąskaita Nr. 0004 2917,88 Eur ir 2016 m. sausio 25 d. tarptautinio pavedimo duomenys, kuriuo Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei pinigų sumos 2917,88 Eur patvirtina, kad ieškovė šiai sumai taip pat patyrė nuostolį dėl nekokybiškų grikių dribsnių.
  7. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, jog ieškinį iš esmės grindžia būtent 2015 m. lapkričio 17 d. aktu, kuriuo nepriklausomam tyrimui buvo paimti grikių dribsnių mėginiai pagal atsakovės 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovei parduotas partijas. Tuo tarpu 2015 m. lapkričio 12 d. Vokietijos kompanijos Dovgan GmbH bendroje informacijoje dėl netinkamos kokybės grikių dribsnių matyti, kad gavimo data - 2015 m. lapkričio 4 d., o grikių dribsnių galiojimas iki 2016 m. rugpjūčio 4 d., kas prieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad bylos duomenimis pagamintos produkcijos mėginiai laikomi tinkamais naudoti vienerius metus, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti ieškinį pagrįstu šioje dalyje. Todėl teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti 141,33 Eur nuostolių sumą pagal 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą EKG Nr. 4172, kurią, kaip nurodo ieškovė, sudaro kliento pateiktos sąskaitos už Vokietijoje atliktus biologinius cheminius tyrimus, nesant pateiktų duomenų, kad ieškovė šią sumą apmokėjo Dovgan GmbH. Teismo vertinimu, 2015 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija DEKG Nr. 0014 780,60 Eur sumai, kurią pagal ieškovę sudaro dribsnių nukainavimo ir sunaikinimo vertė, ieškovei šių aplinkybių nepagrindus jokiais kitais rašytiniais įrodymais vien tik pačios ieškovės atsakovei išrašyta sąskaita, taip pat nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti šioje dalyje dėl nekokybiškos produkcijos sunaikinimo, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad 537,6 kg netinkamos kokybės grikių dribsnių buvo faktiškai sunaikinta. Todėl teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 3981,71 Eur nuostolių atlyginimo.
  8. Teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies (81 proc.), proporcingai patenkinto reikalavimo daliai paskirstė ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas atmetė, nes prašymą dėl to atsakovė pateikė pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės - 2016 m. spalio 26 d., t. y. kitą dieną po teismo posėdžio (CPK 98 str. 1 d.).
  9. Teismas, 2016 m. lapkričio 29 d. priimdamas papildomą sprendimą, sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir priimti papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų, numatytų CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, priteisimo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Visola“ prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir 2016 m. lapkričio 29 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenimis įrodyta, kad grikių dribsniai, įsigyti 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. buvo užkrėsti pelėsiu, ką neginčijamai patvirtina 2015 m. lapkričio 24 d. nepriklausomos laboratorijos mikrobiologinio tyrimo protokolas. Teismas šią išvadą padarė neįvertinęs aplinkybės, jog minėti mėginiai buvo paimti iš ieškovės sandėlio prieš tai juos ieškovės įmonėje išfasavus į kitą pakuotę, o tai reiškia, kad visa produkcija buvo paveikta atsakovės nekontroliuojamų procesų, todėl dėl ieškovės patalpose esančio užkrato galėjo būti užkrėsta pelėsiniais grybais. Atsakovė pateikė kompetentingos institucijos išvadoje nurodytus savikontrolės dokumentus: įmonėje vedamą „Šilumos apdorojimo temperatūros ir drėgmės registravimo žurnalas“, „Pagamintų produktų kokybės tyrimų ir realizavimo žurnalas; „Žaliavų sandėlio drėgmės ir temperatūros kontrolės žurnalas“, tačiau teismas sprendė, kad tokie atsakovės pateikti įrodymai vertintini kritiškai, nenurodant šių įrodymų nepatikimumo kriterijų. Teismas, atmesdamas konkrečius byloje pateiktus įrodymus, privalo pasisakyti dėl motyvų, kurie leidžia daryti tokią išvadą, t. y. kokių norminių teisės aktų ar šių dokumentų pildymo taisyklių jie neatitinka. Būtent atsakovės pateikti savikontrolės dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus yra tvarkingi ir informatyvūs, taip pat šie dokumentai yra laikomi vieninteliais ir pagrindiniais įrodymais, kad pagaminta ir ieškovei perduota produkcija atitiko jai keliamus reikalavimus, nebuvo pažeisti gamybiniai procesai, o tai kartu eliminuoja užkrato galimybę, nei gamybos procese, nei sandėliavimo procese (kuris truko vieną dieną), leistini ribiniai rodikliai, viršyti nebuvo. Būtent ši aplinkybė šalina atsakovės atsakomybę dėl vėlesnės pagamintos ir ieškovei perduotos produkcijos, užkrėtimo kenkėjais. Apeliantė pažymi, kad ieškovė savikontrolės dokumentų nepateikė, t. y. nepateikė teismui įrodymų, kuriais remiantis būdų galima daryti išvadą, jog atsakovei perdavus pagamintą produkciją, ieškovė laikėsi šiai produkcijai keliamų perfasavimo, transportavimo ir laikymo sąlygų.
    2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė byloje surinktus įrodymus. Kritiškai vertintinas skundžiamame sprendime minimas 2016 m. spalio 3 d. LAMMC ŽI Mikrobiologijos laboratorijos vedėjos S. S. rašytinis paaiškinimas dėl grikių dribsnių užterštumo mielėmis ir pelėsiniais grybais. Pirma, Vokietijoje, 2015-11-12 atliktas mėginio tyrimas, kurio Nr. 151009837, mėginys - grikių dribsniai, galiojimas: 2016-08-04, originali pakuotė, kiekis - 400 g. Taip pat, ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje 2015-10-28 reklamacijoje, kaip nekokybiška grikių dribsnių produkcija minima produkcija, kurios pagaminimo data – 2015-08-03. Tačiau atsakovė grikių dribsnių ieškovės naudai 2015-08-03 negamino ir nepardavė. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų kokybės pažymėjimų, atsakovė pagamino grikių dribsnius: 2015-01-16 (galioja iki 2016-01-16); 2015-03-10 (galioja iki 2016-03-10); 2015-04-22 (galioja iki 2016-04-22); 2015-09-28 (galioja iki 2016-09-28). Taigi, ieškovės pateiktų rašytiniai įrodymų patvirtina, kad atsakovė 2015-08-03 nepagamino ieškovės Vokietijos bendrovei Dovgan GmbH teiktos produkcijos, kuri buvo užkrėsta pelėsiu, todėl nėra atsakingas ir už ieškovės patirtus nuotolius, kurie yra siejami su produkcija, kurios pagaminimo data 2015-08-03, galiojimo data 2016-08-04. Taigi, S. S. 2016 m. spalio 3 d. rašytiniai paaiškinimai dėl grikių dribsnių užterštumo mielėmis ir pelėsiniais grybais patvirtina tik tai, jog ieškovės Vokietijos kompanijai parduota produkcija, kurią pagamino ne tik atsakovė, buvo užkrėsta kenkėjais, o šis užkratas galėjo atsirasti dėl netinkamų ieškovės įmonėje esamų perfasavimo ir laikymo sąlygų, t. y. esamo užkrato, kuris plinta oru. Antra, nei prie šių rašytinių paaiškinimų pridėtame išanalizuotų dokumentų sąraše, nei teismui pareikalavus, ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių šiame rašte nurodomas aplinkybes. Taigi, duomenis apie produkcijos laikymo sąlygas, kurie yra nurodyti rašytiniuose paaiškinimuose, yra nepatvirtinti leistinais įrodymais, todėl laikytini netikslūs - išgalvoti, o tai leidžia daryti išvada, joga rašytiniai paaiškinimai nelaikytini patikimais ir atmestini.
    3. Pirmosios instancijos teismas priėmė byloje surinktais įrodymais nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas kaip pagrindą priteisti ieškovės patirtus nuostolius nurodė tai, kad 2015 m. gruodžio 30 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei sumos 940,80 Eur ir 49,74 Eur bei 89,25 Eur, ir 2016 m. sausio 25 d. tarptautinio pavedimo duomenys, kuriuo Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei pinigų sumos 2917,88 Eur. Tačiau, apeliantės teigimu, šie tarptautiniai pavedimai su tam tikrais prierašais be papildomų lydinčių dokumentų, kurie patvirtintų tiesioginį ryšį su atsakovės pagaminta produkcija. Taip pat šie duomenys nepatvirtina, kad šios nesumokėtos sumos yra už tai, kad konkretus produkcijos kiekis buvo sunaikintas ir tai, kad būtent šios produkcijos konkretaus kiekio sunaikinimo kaina buvo tokia, o ne kitokia, taip pat, kad šios konkrečios produkcijos kiekio negauta pardavimo kaina yra būtent tokia, o ne kitokia. Be to, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį iš dalies, nenustatė ir neanalizavo kokia dalimi atmesta reikalavimo dalis apima ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su pardavimo nuostoliais, kurie yra įvardinti 2015 m. gruodžio 28 d. išrašytoje kompensacinėje sąskaitoje Nr. 0003. Taigi, byloje nėra pateikta įrodymų, o paprašius šiuos įrodymus pateikti, ieškovė atsisakė juos pateikti, kad 2016 m. sausio 12 d. kompensacinėje sąskaitoje Nr. 0004, suma - 2917,88 Eur, grikių dribsniai buvo sunaikinti, t. y. nepateikta įrodymų, kad grikių dribsniai buvo sunaikinti, koks grikių dribsnių kiekis buvo sunaikintas, ar šiuos dribsnius pagamino atsakovė, kokia šių dribsnių sunaikinimo kaina. Taip pat 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės atsakovei išrašyta kompensacinė sąskaita 1063,83 Eur sumai, tik įvardina tam tikras pozicijas, tačiau nepatvirtina faktiškai sunaikintų prekių savikainos ar pardavimo nuostolių. Ieškovė nepateikė, o vėliau atsisakė pateikti savikainos nuostolių apskaičiavimo metodiką, taip pat teismui nepaaiškino, kas sudaro pardavimo nuostolius. Taigi, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių realių ieškovės patirtų nuostolių sumą bei atsakovės ryšio su ieškovės patirtais nuostoliais (CK 6.246 – 6.249 str.).
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ekofrisa“ prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir 2016 m. lapkričio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti iš atsakovės ieškovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Priešingai nei nurodo apeliantė, byloje pateikta specialistės S. S. išvada yra pagrįsta ir išsami, todėl ja pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Atsakovė 2016 m. spalio 6 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ketina pasitelkti savo specialistą ir pateikti alternatyvią išvadą, negu buvo pateikusi specialistė S. S.. Tačiau, tokia savo teise atsakovė nepasinaudojo ir nepateikė nei vieno įrodymo, kad specialistės S. S. išvada būtų neteisinga ar neišsami. Specialistė išsamiai susipažino su visa bylos medžiaga ir dokumentais, kurie papildomai buvo pateikti ir teismui, todėl atsakovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva specialistė neanalizavo visų duomenų ar aplinkybių. Atsakovė turėjo teisę prašyti ir teismo skirti ekspertizę, tačiau to neprašė.
    2. Byloje įrodyta, kad atsakovės produkcija buvo užkrėsta būtent atsakovės organizuotos gamybos metu, dar iki perduodant produkciją ieškovei. Nors atsakovė teigia, jog jos pateikti kokybės pažymėjimai ir savikontrolės žurnalai patvirtina, kad atsakovė tinkamai užtikrino produkcijos kokybės reikalavimus, tačiau atsakovė nutyli esmines aplinkybes, kurias pats atsakovės vadovas V. L. nurodė 2016 m. spalio 25 d. posėdžio metu. Be to, perduotose kokybės pažymėjimuose nurodyti duomenys buvo nustatyti išimtinai atsakovės ir nėra patvirtinti jokių laboratorijų ar kitų objektyvių tyrimų. Atsakovės pateikti žurnalai įvardijami kaip griežtos atskaitomybės dokumentai, tačiau ant jų nėra jokių registracijos numerių, asmenų, kurie atsakingi už žurnalo pildymą, duomenų, saugojimo terminų. Žurnalas pavadintas „kokybės tyrimų žurnalu“, tačiau jame nėra užregistruota visiškai jokių tyrimų. Žurnalas pavadintas „Šiluminio apdorojimo temperatūros ir drėgmės registravimo žurnalas“, tačiau iš jo turinio matyti, kad nebuvo tirta ieškovei perduota produkcija. Atsakovė pateikė ranka surašytą dokumentą, kuris pavadintas „Žaliavų sandėlio drėgmės ir temperatūros kontrolės žurnalas“, tačiau žurnale visiškai neaišku, kokiu būdu ir kokiais prietaisais yra nustatyta drėgmė, pagal kokius metodus ir kokioje vietoje. Be to, žurnale įrašai prasideda tik nuo 2015 m. balandžio 9 d. (neapima mažiausiai dviejų ieškovei perduotų partijų) ir yra pildomi neperiodiškai. Įrašai daromi tik kas 7-8 dienas ir niekaip nepatvirtina, kad ieškovei perduota produkcija buvo laikoma tinkamai. Taip pat atsakovė pateikė 2015 m. liepos 3 d. tyrimų protokolą, kuriame buvo tirtas neaišku kieno ir iš kur paimtas mėginys. Atsakovo vadovas V. L. 2015 m. lapkričio 17 d. atvyko ir dalyvavo produkcijos mėginių ėmime. Mėginių ėmimo metu buvo surašytas mėginių ėmimo aktas, kurį pasirašė ieškovės ir atsakovės vadovai. Atsakovės vadovas akte patvirtino, kad visi paimti mėginiai paimti tinkamai, pakuotės yra nepažeistos, visi mėginiai paženklinti teisingai ir siunčiami nepriklausomam tyrimui į laboratoriją. Ištyrus visus penkis paimtus mėginius Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, buvo gautos išvados, kad visi paimti mėginiai užkrėsti pelėsiniais grybais.
    3. Priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovė tinkamai laikė ir saugojo iš atsakovės įsigytą produkciją. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai: pirma, ieškovė savo veikloje yra įdiegusi ISO 22000 standartą; antra, įmonėje įdiegta savikontrolės sistema, pagrindiniai svarbūs valdymo taškai, griežtai kontroliuojami ir registruojami viso gamybinio proceso metu yra temperatūra (ne daugiau 22 0C) ir drėgmė (ne daugiau 65 %); trečia, paties atsakovo pateikti įrodymai (2015 m. lapkričio 19 d. cheminių tyrimų protokolas) patvirtina, kad iš ieškovės patalpų paimtoje produkcijoje drėgmės kiekio viršijimo nenustatyta. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė produkciją laikė tinkamai ir nepažeidė jos laikymo sąlygų, t. y. nei vienas iš mėginių, kuris buvo paimtas būtent iš ieškovės patalpų, neviršijo drėgmės rodiklių. Iš atsakovės gauta produkcija buvo sufasuota per 1-2 mėnesių laikotarpį nuo produkcijos gavimo datos. Toks laikotarpis yra per trumpas, kad produkcijoje įvyktų staigus kokybinių rodiklių pablogėjimas, todėl akivaizdu, kad produkcija jau buvo pristatyta netinkamos kokybės, o pelėsio požymiai išryškėjo per 6-9 mėnesių laikotarpį.
    4. Teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Sutarties 1.1 punktas numato, kad atsakovė įsipareigoja pagaminti tinkamą produkciją (atitinkančią standartų reikalavimus) ir perduoti ją ieškovei. Sutarties 4.1 punkte įtvirtina, kad būtent atsakovė perduoda ieškovei sufasuotą produkciją. Vadinasi atsakovė yra atsakingas už tai, kad produkcijos gaminimo metu buvo pažeisti technologiniai reikalavimai, kurie lėmė, jog grikių dribsnių drėgmė buvo daug didesnė nei leidžia standartai. Ieškovė savo veikloje laikosi griežtų Maisto saugos vadybos (ISO 22000) reikalavimų, todėl produkcijos kokybės pažeidimai akivaizdžiai buvo įtakoti ne ko kito, o būtent netinkamų technologinių procesų jų gamybos metu. Šiuo atveju atsakovės perduodamos produkcijos tinkamas galiojimas numatytas mažiausiai 12 (dvylikos) mėnesių terminui, todėl už per tokį laiką paaiškėjusius produkto trūkumus yra atsakingas gamintojas - atsakovė. Šioje situacijoje atsakovės veiksmai buvo neteisėti dėl šių aplinkybių: pirma, atsakovė turėjo pareigą pagaminti ir perduoti ieškovei tinkamos kokybės produkciją, tačiau to nepadarė. Pati atsakovė dalyvavo paimant mėginius iš atsakovės perduotos produkcijos, t. y. pripažino, kad mėginiai paimti tinkamai ir teisingai. Tačiau gavusi nepriklausomos laboratorijos išvadas, atsakovė jas visiškai ignoravo ir atsisakė kompensuoti ieškovei nuostolius. Antra, nepaisant daugybės ieškovės pretenzijų ir prašymų paaiškinti, kodėl buvo perduota netinkamos kokybės produkcija, atsakovė neatsakė į pateiktas pretenzijas ir nuostolių nekompensavo. Trečia, CK 6.334 straipsnis, kuris apibrėžia netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
    5. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos. Dribsnių nukainavimo ir sunaikinimo vertė yra ieškovės nuostolis, kuris pasireiškė per negautą sunaikintos produkcijos vertę, t. y. patirdama išlaidų dėl sunaikintos nekokybiškos produkcijos, ieškovė jos negalėjo realizuoti ir atitinkamai gauti už ją pajamų. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kiek tai susiję su ieškovės kliento Dovgan išstatytomis sąskaitoms, tai ieškovė tokias išlaidas apmokėjo per tarpusavio užskaitymus su Dovgan, t. y. tai sumai gavo mažesnį apmokėjimą iš savo kliento. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad Dovgan buvo vienintelis klientas, kuriam buvo pristatyta iš atsakovės įsigyta produkcija ir kartu ieškovė pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad mokėdamas ieškovei Dovgan išminusuodavo (atimdavo) atitinkamas sumas už nekokybišką produkciją. Taigi, ieškovės patirti nuostoliai yra realūs ir patirti. Atsakovės neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių priežastingumas šioje byloje akivaizdus - būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamos kokybės produkto pagaminimo), ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovė.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.), o šalių ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl šalių sudarytos rangos sutarties tinkamo vykdymo, sutarties pagrindu pagamintos ir perduotos produkcijos atitikimo nustatytiems kokybės reikalavimams, patirtų nuostolių dydžio ir įrodymų vertinimo.
  3. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2006 m. sausio 25 d. ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą rangos sutartį Nr. 5, kuria atsakovė įsipareigojo pagaminti ir ieškovei perduoti dribsnius pagal atsakovės įmonės standartą Nr. ĮST 110855073-01:2005 (1 t. b. l. 10-12). Vykdant šalių sudarytą sutartį, ieškovė UAB „Ekofrisa“ pagamino ir perdavė atsakovei per keturis kartus (2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. rugsėjo 29 d.), iš viso 11000 kg grikių dribsnių, sufasuotų po 25 kg į polipropileninius maišus. Šią produkciją atsakovė fasavo į pakuotes po 400 g ir pardavė Vokietijos įmonei Dovgan GmbH, kuri produkciją išplatino visoje Vokietijos rinkoje. Įmonė Dovgan GmbH 2015 m. spalio 9 d., 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. spalio 28 d. pretenzijomis pranešė ieškovei UAB „Ekofrisa“ apie gautos produkcijos neatitikimą kokybės reikalavimams. Ieškovės iniciatyva, dalyvaujant atsakovės atstovui, buvo paimti penki mėginiai gautuose ir likusiuose sandėlyje grikių dribsnių partijose, kurie buvo ištirti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. 2015 m. lapkričio 24 d. gauta išvada, kad visuose penkiuose paimtuose mėginiuose grikių dribsniai užkrėsti pelėsiniais grybais. Ieškovė reiškė ieškinį teisme atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Visola“ 4903,64 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  4. Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Visola“ ieškovės UAB „Ekofrisa“ naudai 3981,71 Eur nuostoliams atlyginti, likusią ieškinio dalį atmetė, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas - 89,10 Eur žyminio mokesčio, 87,71 Eur vertimo išlaidų ir 1027,79 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
  5. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog Prienų rajono apylinkės teismas netinkamai tyrė byloje surinktus įrodymus, neteisingai juos į vertino, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pagamino ir perdavė ieškovei netinkamą, užkrėstą pelėsiniais grybais produkciją. Apeliantė teigia, kad užkratas dribsniuose galėjo atsirasti dėl netinkamų ieškovės įmonėje esamų perfasavimo ir produkcijos laikymo sąlygų, nurodo, kad dribsnių mėginiai buvo paimti iš ieškovės sandėlio prieš tai juos ieškovės įmonėje išfasavus į kitą pakuotę, o tai reiškia, kad visa produkcija buvo paveikta atsakovės nekontroliuojamų procesų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, apeliantės manymu, priėmė byloje surinktais įrodymais nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Papildomai apeliantė nurodė, kad Dovgan GmbH 2015 m. spalio 28 d. surašytoje reklamacijoje pažymėta, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. pagaminta atsakovės grikių dribsnių partija yra užkrėsta pelėsiniais grybais, tačiau atsakovė 2015 m. rugpjūčio 3 dieną dribsnių ieškovei negamino ir neperdavė, todėl atsakovė nėra atsakinga ir už ieškovės patirtus nuotolius, kurie yra siejami su produkcija. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovė byloje neįrodė patirtos žalos dydžio, todėl teismas nepagrįstai priteisė 3981,71 Eur sumą nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
  6. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti sprendime nurodomą sumą iš atsakovės nuostoliams atlyginti, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, taip pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras, todėl šalių ginčą išsprendė neteisingai. Teisėjų kolegija pažymi, jog suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teisėjų kolegija nustatė, jog nurodomų įstatymo nuostatų ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pirmosios instancijos teismas laikėsi.
  7. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyręs pateiktus šalių rašytinius įrodymus, įvertinęs to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisingai ir pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog atsakovės pagaminti grikių dribsniai, ieškovės įsigyti partijomis 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., iki produkcijos perdavimo ieškovei, jau buvo užkrėsti pelėsiu. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrindžia byloje esantys: įmonės Dovgan GmbH 2015 m. spalio 9 d., 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. spalio 28 d. pretenzijos, kuriomis minėta bendrovė pranešė ieškovei UAB „Ekofrisa“ apie gautos produkcijos neatitikimą nustatytiems kokybės reikalavimams. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvadas pagrindžia ir tai, kad visi atsakovės pagaminti grikių dribsniai buvo išimti iš Vokietijos rinkos kaip neatitinkantys kokybės reikalavimų ir nesaugūs vartotojams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė grikių dribsnius pagamino partijomis per 4 kartus ir suteikė pagamintam produktui vienerių metų garantiją (2015 m. sausio 16 d. (galioja iki 2016 m. sausio 16 d.), 2015 m. kovo 10 d. (galioja iki 2016 m. kovo 10 d.), 2015 m. balandžio 22 d. (galioja iki 2016 m. balandžio 22 d.), 2015 m. rugsėjo 28 d. (galioja iki 2016 m. rugsėjo 28 d.). Tačiau jau garantinio galiojimo metu 2015 spalio 9 d. ir pakartotinai 2015 m. spalio 28 d. pretenzijomis Dovgan GmbH pranešė ieškovei, kad atsakovės pagamintame produkte yra rastas pelėsis (1 t. b. l. 26-30). Tas aplinkybes, kad pagamintas produktas, iki jo perdavimo ieškovei, buvo užkrėstas pelėsiu patvirtino 2015 m. lapkričio 24 d. Nepriklausomos laboratorijos mikrobiologinio tyrimo protokolas (t. 1., b.l. 41-42) ir LAMMC ŽI Mikrobiologijos laboratorijos vedėjos S. S. surašyta išvada, kad grikių dribsniai yra užteršti mielėmis ir pelėsiniais grybais (1 t., b. l. 129).
  8. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje neturėjo pagrindo abejoti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (1 t. b. l. 41,42) ir Lietuvos Žemdirbystės instituto laboratorijos vedėjos S. S. (1 t. b. l. 159) tyrimo metodikos ir pateiktų išvadų teisingumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad grikių dribsnių mėginiai laboratoriniam tyrimui buvo paimti dalyvaujat ir atsakovės atstovui, tinkamai, mėginiai buvo paimti iš likusių ieškovės sandėlyje produkcijos likučių ir tam specialiai atskirtų ir laikytų mėginių pavyzdžių, kurie saugomi specialioje patalpoje iki produkcijos galiojimo pabaigos. Išvadas, jog grikių dribsniai buvo užkrėsti mielėmis ir pelėsiu pagrindžia ta aplinkybė, kad visuose be išimties mėginiuose buvo rastas pelėsis, jis nustatytas visose atsakovės pagamintose ir ieškovei perduotose grikių dribsnių partijose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokiais motyvais vadovaudamasis atmeta atsakovės pateiktus įrodymus ir dėstomus argumentus, kad grikių dribsniai galimai buvo užkrėsti pelėsiniais grybais produkciją laikant pas ieškovę sandėlyje, kur nebuvo laikytasi nustatyto temperatūros ir drėgmės režimo. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktus išrašus iš įmonėje pildomų „Šilumos apdorojimo temperatūros ir drėgmės registravimo“ žurnalo (t. I., b.l. 79-81); „Pagamintų produktų kokybės tyrimų ir realizavimo“ žurnalo (t. I., b.l. 76-78); „Žaliavų sandėlio drėgmės ir temperatūros kontrolės“ žurnalo (t. I., b.l. 82-84), nustačius, kad realūs produkcijos patikrinimai pas atsakovę vykdomi retai, o žurnalai pildomi formaliai, atliekant rankraštiniuis įrašus. Teismas todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovės iniciatyva vienasmeniškai atliktas grikių dribsnių drėgnumo tyrimas ir gautos išvados, jog pateiktuose pavyzdžiuose drėgmė neviršija leistinos 14 procentų drėgnumo ribos (1 t. b. l. 85-89), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad produkcija buvo užkrėsta ją laikant atsakovės sandėlyje.
  9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, tenkino šalių prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo, pagrįstai patraukė dvi institucijas (Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Valstybinę augalininkystės tarnybą), teikiančias išvadas nagrinėjamu klausimu, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės pagamintos ir ieškovei pateiktos produkcijos neatitikimo nustatytiems kokybės reikalavimams teismo nurodomais motyvais ir pagrindais, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Prienų rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o pakartodama ieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendime.
  10. Sprendžiant dėl apeliacinio skundo argumentų, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei žalos atlyginimui sprendime nurodomą pinigų sumą, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.292 straipsnio 1 dalis numato, kad gamintojas ar paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Šios nutarties 20, 21 ir 22 punktuose yra konstatuota, kad atsakovė pagamino ir pateikė ieškovei netinkamos kokybės grikių dribsnius. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovai kilo pareiga atlyginti ieškovės turėtą žalą (CK 6.292 str.). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsiradusios žalos dydį (CK 6.249 str.). Byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4903,64 Eur nuostoliams atlyginti, nuostolių dydį įrodinėjo keturiomis sąskaitomis faktūromis (1 t., b. l. 45-49). Prienų rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė 3981,71 Eur sumą nuostoliams atlyginti, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas teisingai nustatė, jog 2015 m. gruodžio 30 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei sumos 940,80 Eur sumą ir 49,74 Eur bei 89,25 Eur sumas, kas, teismo vertinimu, neprieštarauja 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovės atsakovei išrašytos kompensacinės sąskaitos 1063,83 Eur sumai (t. 1., b. l. 46, 109). 2016 m. sausio 12 d. kompensacinė sąskaita Nr. 0004 2917,88 Eur (t. 1., b. l. 49) ir 2016 m. sausio 25 d. tarptautinio pavedimo duomenys, kuriuo Dovgan GmbH išminusavo iš pervedamos ieškovei pinigų sumos 2917,88 Eur (t. 1., b.l. 100) patvirtina, kad ieškovė šiai sumai patyrė nuostolį dėl nekokybiškų grikių dribsnių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog grikių dribsnių nukainavimo ir sunaikinimo vertė yra ieškovės nuostolis, kuris pasireiškė per negautą sunaikintos produkcijos vertę, t. y. patirdama išlaidų dėl sunaikintos nekokybiškos produkcijos, ieškovė jos negalėjo realizuoti ir atitinkamai gauti už ją pajamų. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir jų detaliai nekartodama, atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių realių ieškovės patirtų nuostolių sumą.
  11. Ieškovė UAB „Ekofrisa“ nurodė, kad bylą nagrinėjant ji turėjo 869,74 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nurodoma, kad 791,74 Eur sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas, taip pat turėta 76,35 Eur išlaidų už dokumentų kopijavimą ir jų spausdinimą. Prašo priteisti iš apeliantės 869,09 Eur turėtų išlaidų. Prašymas tenkintinas dalinai. Teisėjų kolegija vertina, kad prašymas priteisti 76,35 Eur sumą už dokumentų kopijavimą ir jų spausdinimą nepagrįstas, byla yra elektroninė, jokių dokumentų kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė, todėl ieškovės nurodomos sąnaudos paieškai registruose, dokumentų kopijavimui ir spausdinimui yra neįrodytos (CPK 178 str.). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės yra priteistina 791,74 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 str.)

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir 2016 m. lapkričio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

13Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Ekofrisa“ (į. k. 135976734) iš uždarosios akcinės bendrovės „Visola“ (į. k. 110855073) 791,74 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai