Byla 1-1450-240/2016
Dėl ko „Opel Vivaro“ po kontakto keitė važiavimo kryptį, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir trenkėsi į priešpriešais važiavusį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. Š., dėl ko nukentėjusiesiems G. V. ir S. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,

2sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

3dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

4gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

5nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. Š.,

6nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. V., jo įgaliotajam atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui,

7nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (AAS Gjensidige Baltic, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, teisių perėmėjos) atstovui

8viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

9M. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis ( - ) veterinarijos gydytoju, gyvenantis ( - ), neteistas,

10- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

11Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

12Kaltinamasis M. G. 2015 m. spalio 27 d., apie 17.00 val., Kauno r., Ringaudų sen., Virbališkių k., Dievogalos g. vairuodamas automobilį „Opel Vectra C“, valst. Nr. ( - ) nelygiareikšmėje sankryžoje su pagrindiniu keliu „Kaunas-Zapyškis-Šakiai“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui, nedavė kelio artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu transporto priemonei „Opel Vivaro“, valst. Nr. ( - ) vairuojamai G. V., su ja susidūrė, dėl ko „Opel Vivaro“ po kontakto keitė važiavimo kryptį, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę ir trenkėsi į priešpriešais važiavusį „Opel Zafira“, valst. Nr. ( - ) vairuojamą S. Š., dėl ko nukentėjusiesiems G. V. ir S. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

13Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio dienos nukentėjusiųjų nepažinojo. Važiavo būdamas blaivus. Buvo pavargęs po darbo. Tuo keliu važiavo ne pirmą kartą. Negali pasakyti, tiksliai kokiomis aplinkybėmis įvyko avarija. Jis nepraleido kito automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu ir pajuto smūgį. Nukentėjusiojo G. V. vairuojamas automobilis nuo smūgio trenkėsi dar į kitą automobilį, kurį vairavo nukentėjusysis S. Š.. Kaltinamasis po įvykio patyrė didelį šoką, bet padėjo iš automobilio iškelti S. Š.. S. Š. automobilyje buvo dar vienas keleivis. Po įvykio domėjosi nukentėjusiųjų sveikata, jiems skambino tik tyrėjui leidus. S. Š. buvo sužalotas labiau. Su nukentėjusiuoju S. Š. norėjo tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau jis pareikalavo didelės sumos. Nukentėjusiojo G. V. po įvykio nematė. Tyrėjas sakė, kad G. V. nukentėjo mažiau. Mano, kad nukentėjusiesiems viską pilnai jau atlygino draudimo įmonė. Nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl įvykio labai gailisi. Sutiktų atlyginti po 500 eurų žalos, jei nukentėjusieji sutiktų taikytis.

14Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo. Važiuodamas pamatė iš dešinės pusės labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Nespėjo sureaguoti ir pajuto smūgį tiesiai į automobilio priekį. Išsiskleidė oro pagalvės. Viskas įvyko labai greitai. Nuo smūgio automobilį nustūmė nuo kelio. Nukentėjusysis važiavo su draugu, draugas išlipo. Nukentėjusysis pats išlipti nebegalėjo. Atvyko greitoji medicinos pagalba. Matė, kad nukentėjusysis G. V. buvo kruvinas. Nukentėjusysis S. Š. vidinių organų sužeidimų nepatyrė, buvo tik lūžių. Kaltinamasis buvo atvykęs tartis dėl žalos atlyginimo. Draudimo įmonė atlygino visą turtinę žalą ir 2062 eurus neturtinės žalos. Sutiktų taikytis su kaltinamuoju, jei šis atlygintų 500 eurų neturtinės žalos. Sužalojimai jam labai trukdė gyventi ir dirbti, ambulatoriškai gydėsi apie 2,5 mėnesio. Iki šiol lankosi pas medikus, labai svaigsta galva.

15Nukentėjusysis G. V. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo S. Š. nepažinojo. Važiuojant Šakių plentu pamatė iš kairės pusės dideliu, apie 60-70 km/h greičiu, atlekiantį automobilį. Šis automobilis išlėkė į priešpriešinę kelio pusę. Kaltinamasis norėjo spėti įvažiuoti į pagrindinę gatvę. Į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį trenkėsi kaltinamojo vairuojamas automobilis. Nukentėjusiojo automobilis tapo nevaldomas. Oro pagalvė neišsiskleidė, jis trenkėsi nosimi į stiklą. Buvo stipriai sutrenktos kojos, lūžo šonkauliai, jautė didžiulį skausmą. Kaltinamasis su juo nebuvo susisiekęs, nesidomėjo. Skambino kaltinamajam, kad šis nuvyktų į draudimo įmonę. Kaltinamasis jo neatsiprašė, nesiūlė atlyginti žalą. Draudimo įmonė atlygino turtinę žalą ir 1500 eurų neturtinės žalos. Prašo priteisti dar 2500 eurų neturtinės žalos. Su kaltinamuoju taikytis nesutinka. Po įvykio gydėsi ligoninėje ir poliklinikoje, vartojo įvairius medikamentus, tepalus nuo sumušimų, apie tris savaites vartojo nuskausminamuosius. Miegodavo atsisėdęs, nes jautėsi labai blogai. Iki šiol jaučia skausmus, skauda sprandą, daugiau kaip pusę metų buvo ištinusios kojos.

16Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Faktą, kad kaltinamasis padarė KET pažeidimus ir jie buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, patvirtina bylos medžiaga.

17Kaltinamojo M. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų S. Š. ir G. V. parodymų, taip pat įrodyta: kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-10-27 Kauno r. kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai (b. l. 7-14); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3239/2015 (02), kurioje nurodoma, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai S. Š. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34-35); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3249/2015 (02), kurioje nurodoma, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai G. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto apžiūros protokolu pagal pateiktus medicininius dokumentus, kuriuo konstatuota, kad Juliui Puidokui sveikatos sutrikdymo nėra (b. l. 39-41) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

18Kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

19Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

20Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

21Kaltinamasis M. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė anksčiau būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina bauda. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

22Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas yra neatsargus), į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į M. G. asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, dirba), į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

23Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 3500 eurų neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo įmonė jau atlygino 2062 eurus neturtinės žalos, sutiktų taikytis su kaltinamuoju, jei šis atlygintų dar 500 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusysis S. Š. civiliniame ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė įvairių sužalojimų, dėl ko negalėjo pilnavertiškai gyventi, gydėsi 2,5 mėnesio, iki šiol jaučia pasekmes – silpnumą, skausmus stuburo srityje, tirpsta ranka.

24Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo įmonė jau atlygino 1500 eurų neturtinės žalos, prašo priteisti dar 2500 eurų neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad po įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ambulatoriškai gydėsi 2 mėnesius. Iki šiol dėl nuolatinių skausmų yra priverstas vartoti medikamentus, bijo važiuoti automobiliu. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ (AAS Gjensidige Baltic, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialą, teisių perėmėjas) raštu išdėstė savo poziciją dėl pareikšto civilinio ieškinio, kurioje nurodė, kad turtinė žala nukentėjusiesiems buvo atlyginta pagal draudimo bendrovei pateiktus dokumentus. Draudimo bendrovė, atsižvelgdama į nukentėjusiųjų S. Š. ir G. V. pateiktus medicininius ir kitus dokumentus, nustatė ir išmokėjo 2062,75 Eur dydžio draudimo išmoką S. Š. neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur dydžio draudimo išmoką G. V. neturtinei žalai atlyginti.

26Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

27Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Nagrinėjamoje byloje draudikas tik šioje Įstatymo nustatytoje nuostolių dalyje prisiėmė už draudėją nuostolių riziką.

28Analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 579,24 Eur iki 2 896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.)

29Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

30Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės. Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Dėl M. G. nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems S. Š. ir G. V. buvo nesunkiai sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, akivaizdu, kad jie dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu neabejotinai kentė didelį skausmą, patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir emocinę depresiją, abu nukentėjusieji iki šiol jaučia autoavarijos metu patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius.

31Nukentėjusysis S. Š. šioje baudžiamojoje byloje prašė priteisti 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis G. V. – 4000 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad draudimo kompanija, įvertinusi nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų mastą, gydymo trukmę, apskaičiavo ir išmokėjo S. Š. – 2062,75 Eur neturtinės žalos išmoką, G. V. – 1500 Eur neturtinės žalos išmoką. Teismas, vertindamas nusikalstama veika nukentėjusiesiems sukeltus padarinius (padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, yra išliekamųjų sužalojimo reiškinių), nuteistojo neatsargią kaltę, amžių, gaunamas pajamas, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, abiejų nukentėjusiųjų prašomas sumas neturtinei žalai mažina iki 2500 Eur, iš kurių S. Š. - 2062,75 Eur, G. V. - 1500 Eur - atlygino draudimo bendrovė. Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam S. Š. priteistina likusi neturtinės žalos dalis – 437,25 Eur, nukentėjusiajam G. V. priteistina likusi neturtinės žalos dalis – 1000 Eur.

32BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam G. V. priteistina 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

Nutarė

34M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nuteisti jį bauda 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct dydžio) dydžio.

35Įpareigoti M. G. baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

36Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam S. Š. - 437,25 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 25 ct) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam G. V. – 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

37Priteisti iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam G. V. 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) už advokato teisinę pagalbą.

38Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

39Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,... 2. sekretoriaujant Loretai Dosinienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,... 4. gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,... 5. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. Š.,... 6. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. V., jo įgaliotajam atstovui... 7. nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (AAS Gjensidige Baltic,... 8. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 9. M. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos... 10. - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.... 11. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 12. Kaltinamasis M. G. 2015 m. spalio 27 d., apie 17.00 val., Kauno r., Ringaudų... 13. Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio... 14. Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad kaltinamojo anksčiau nepažinojo.... 15. Nukentėjusysis G. V. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo... 16. Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę... 17. Kaltinamojo M. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be... 18. Kaltinamojo M. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal... 19. Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu... 20. Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.... 21. Kaltinamasis M. G. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė anksčiau... 22. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo... 23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. Š. civiliniu ieškiniu prašo... 24. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. V. pareiškė civilinį ieškinį... 25. Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ (AAS Gjensidige Baltic, Lietuvos... 26. Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats... 27. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės... 28. Analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas... 29. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 30. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį... 31. Nukentėjusysis S. Š. šioje baudžiamojoje byloje prašė priteisti 3500 Eur... 32. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 34. M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 35. Įpareigoti M. G. baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio... 36. Priteisti iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam S. Š. -... 37. Priteisti iš kaltinamojo M. G. nukentėjusiajam G. V. 850,00 Eur (aštuonis... 38. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti... 39. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...