Byla 2-1451-796/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Risatas“ ieškinį atsakovui S. Č. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo S. Č. ieškovės naudai 62657,87 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-03-21 nutartimi UAB „Risatas“ iškėlė bankroto bylą ir UAB Verslo administravimo centrą paskyrė bankroto administratore. Klaipėdos apskrities VMI 2013-01-03 sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (6.5)-113 nustatytos ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintos aplinkybės rodo, kad atsakovas S. Č. neišvengė interesų konflikto, vienu metu vadovaudamas ir UAB „Risatas“, ir tuo pat metu Rindale Investments Co LLC. Klaipėdos apskrities VMI atlikdama patikrinimą nustatė, jog atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, įmonės vardu supirkinėjo katalizatorių laužą, kurį už mažesnę nei rinkos kainą parduodavo jo paties atstovaujamai Rindale Investments Co LLC, kuri vėliau šį laužą parduodavo tikriesiems pirkėjams, nustatytiems VMI patikrinimo medžiagoje. Įmonę patikrinusi VMI nustatė ir priskaičiavo 53157,87 Eur nesumokėtų mokesčių ir baudų. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas 53147,87 Eur VMI reikalavimas ieškovei, todėl įmonei padarytos žalos dydis nustatytinas visa kreditinio reikalavimo, kuris patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, apimtimi.
  2. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš bankrutuojančios bendrovės gautų pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, bet apmokamos ir administravimo išlaidos, žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų sumą, bet ir pagal administravimui skirtas lėšas. Kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų suma sudaro 25 MMA, t. y. 9500 Eur.
  3. Atsakovui S. Č. procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškovės nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Iš Gyventojų registro tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, jog atsakovas deklaravo savo išvykimą į Turkiją. „Sodros“ duomenimis, atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Ieškinys su priedais buvo išsiųstas atsakovo elektroninio pašto adresu, taip pat buvo su juo susisiekta telefonu ir jis informuotas apie bylos iškėlimą Klaipėdos apygardos teisme. Ieškovė nurodė, jog teismui nurodė visus žinomus atsakovo adresus, galimybių sužinoti kitą atsakovo gyvenamąją vietą neturi. Ieškovės prašymu atsakovui ieškinys ir jo priedai įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

3Ieškinys tenkintinas.

  1. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovo nerūpestingas fiduciarinių pareigų vykdymas ieškovei, sudarant neteisingus ir nuostolingus sandorius su tarpininku, sukėlė 53147,87 Eur priskaičiuotų mokesčių žalą, taip pat kadangi iš bankrutuojančios bendrovės gautų pajamų tenkinami ne tik kreditorių reikalavimai, tačiau apmokamos ir administravimo išlaidos, todėl žalos dydis turėtų būti vertinamas ne tik pagal byloje patvirtintų kreditinių reikalavimų sumą, bet ir pagal administravimui skirtas lėšas.
  2. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Atsakomybė už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir pareiga visiškai atlyginti dėl to įmonei padarytą žalą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 7 dalyje.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-21 nutartimi UAB „Risatas“ iškelta bankroto byla. Ieškovės bankroto administratore paskirta UAB Verslo administravimo centras (b. l. 7–9). Iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu nuo 2002-05-13 iki 2007-10-08 atsakovas S. Č. ėjo UAB „Risatas“ vadovo, o nuo 2007-10-08 iki 2016-04-06 likvidatoriaus pareigas (b. l. 45–46). Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-01 nutartimi buvo patvirtintas vienintelės bendrovės kreditorės Klaipėdos apskrities VMI 53157,87 Eur sumos finansinis reikalavimas (2563,94 Eur pagrindinis reikalavimas ir 27522,93 Eur netesybos). Iš 2016-07-25 bankrutuojančios UAB „Risatas“ pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, jog patvirtinta 25 MMA administravimo išlaidų sąmata. Administravimo išlaidos nustatytos pagal 2016-04-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415 patvirtintus rekomendacinius dydžius.
  4. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-10 surašė UAB „Risatas“ patikrinimo aktą Nr. AB16-23. 2013-01-03 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė Sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. (6.5)-113. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2012-10-10 patikrinimo aktą Nr. AB16-23; atleisti UAB „Risatas“ nuo 47478,26 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 12660,80 Lt socialinio mokesčio delspinigių mokėjimo. Nurodyta UAB „Risatas“ sumokėti 98258 Lt pelno mokesčio, 12240,66 Lt pelno mokesčio delspinigių, 29477 Lt pelno mokesčio baudos, 26202 Lt socialinio mokesčio, 556,75 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 7861 Lt socialinio mokesčio baudos, iš viso 179635,41 Lt. Pažymėtina, jog sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 81 str. 2 d. sprendimu patvirtintos nesumokėtų mokesčių, paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų. Per nustatytą terminą nesumokėjus patikrinimo metu nustatytų mokesčių sumų, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka, todėl VMI kreditinis reikalavimas yra didesnis nei sprendimu nurodyta sumokėti suma. 2014-01-22 Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo atmestas S. Č. skundas, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-01-03 sprendimą Nr. (6.5)-113, 2013-04-02 sprendimą Nr. 69-44 ir Mokestinių ginčų komisijos 2013-07-02 sprendimą Nr. S-1087(7-9/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-20 nutartimi buvo nutarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-01-22 sprendimą palikti nepakeistą, o likviduojamos UAB „Risatas“ apeliacinį skundą atmesti.
  5. Teismai nustatė, jog UAB „Risatas“ nebrangiai pardavė gana didelius kiekius katalizatorių laužo vienintelei pirkėjai Rindale Investments Co. LLC. Atsiskaitymas už prekes vyko pervedimais iš įmonės sąskaitos „Parex“ banke Lietuvoje į bendrovės sąskaitą, esančią Lietuvos „Parex“ banke, ir įnešant grynuosius pinigus į bendrovės kasą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog atsiskaitymą grynaisiais pinigais vykdė bendrovės direktorius ir akcininkas S. Č.. Be to, nustatyta, kad S. Č. kartu buvo įmonės Rindale Investments Co. LLC įgaliotas asmuo ir įmonės atstovybės Lietuvoje vadovas (b. l. 32). Nors UAB „Risatas“ galėjo ekonomiškai naudingai parduoti elektronikos laužą tiesiogiai Jungtinės Karalystės įmonėms Inco Europe Ltd ir Engelhard Sales Ltd, tačiau to nepadarė dėl mokestinės naudos, siekdama išvengti pelno mokesčio. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriai pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažino, jog pareiškėjas elektroninio laužo pardavimo sandorius su įmone Rindale Investments Co. LLC sudarė turėdamas tikslą gauti mokestinę naudą.
  6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, jog sandorius, kuriais už daug mažesnę kainą buvo parduotas katalizatorių laužas, sudarė ir vykdė atsakovas, kuris tuo metu buvo UAB „Risatas“ vadovas ir įmonės Rindale Investments Co. LLC atstovybės Lietuvoje vadovas. Pasirinkęs prekių pardavimą tarpininkui atsakovas sumažino savo realizacines pajamas ir apmokestinamąjį pelną, apmokestinimo prasme tai iškeldamas už nacionalinės teritorijos ribų. Neparduodamas prekių tiesiogiai, atsakovas siekė sumažinti pajamas, taip išvengti pelno mokesčio mokėjimo, kas akivaizdžiai laikytina mokestine nauda bei pastarosios siekimu. Šios naudos gavimas pakankamai akivaizdžiai atsiskleidžia per aritmetines išraiškas, fiksuotas administracinėje byloje.
  7. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Atsakovas kaltės prezumcijos byloje nepaneigė. Formaliai vertinant byloje ieškovės pateiktus įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas sudarydamas sandorius, iš kurių ieškovė kildina padarytą žalą, iš anksto žinojo ir suprato, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vis dėlto juos sudarinėjo siekdamas išvengti mokestinės prievolės, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą. Pažymėtina, jog dėl susidariusios mokestinės nepriemokos ieškovei buvo iškelta bankroto byla, byloje yra patvirtintas VMI kreditinis reikalavimas, bankroto proceso metu taip pat susidarė administravimo išlaidos.
  8. Administravimo išlaidų dydį patvirtina byloje pateiktas Kreditorių susirinkimo protokolas, kurio metu priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo. Šis nutarimas nebuvo apskųstas, vadinasi, jo turi būti laikomasi. Iš byloje pateiktos 2016-03-21 nutarties nustatyta, jog ieškovė registruotino turto neturi, duomenų apie kitą ieškovės turtą byloje nėra. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir formaliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad byloje nustatytos ir įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 62657,87 Eur žalos atlyginimo.
Bylinėjimosi išlaidos
  1. CPK 96 str. 1 d. numato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kreipiantis į teismą yra atleista, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1541,92 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 9 p., 96 str. 1 d.).

4Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

5Ieškinį tenkinti.

6Priteisti iš atsakovo S. Č., a. k. ( - ) ieškovei bankrutuojančiai UAB „Risatas“, į. k. 142073194, 62657,87 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 87 ct) žalos atlyginimo.

7Priteisti iš atsakovo S. Č., asmens kodas ( - ) 1541,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

8Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

9Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai