Byla 2A-1847-577/2012
Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išeitinės išmokos bei delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Jono Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Jono statyba“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išeitinės išmokos bei delspinigių priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio mėn. 13 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo UAB „Jono statyba“ vadybininkės pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta 2011 m. liepos 20 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, tačiau ieškovė su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu ir formuluote nesutinka, nes jis neatitinka tikrosios jos valios. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas darbo sutarties įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – neišmokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio už 2011 m. gegužės mėn. ir 2011 m. birželio mėn. Pokalbio su atsakovo vadovu metu ieškovė sužinojo, kad galimybių su ja atsiskaityti nėra, todėl 2011 m. liepos 13 d. ji pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo. Ieškovė pasiteiravo vadovo, ar reikalinga prašyme nurodyti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, jai buvo paaiškinta, kad ji turėtų nurodyti tik pageidaujamą atleidimo iš darbo datą. Remdamasi DK 127 straipsnio 2 dalimi, prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė nurodė, kad darbo sutartį pageidauja nutraukti ne vėliau kaip po trijų dienų, t. y. nuo 2011 m. liepos 15 d. Atleidimo dieną, t. y. 2011 m. liepos 15 d., atsakovo vadovas pareiškė, kad ieškovės prašymą laiko kaip darbo sutarties nutraukimą pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir pareikalavo atidirbti 14 darbo dienų. 2011 m. liepos 15 d. ieškovė pateikė patikslintą prašymą nutraukti darbo sutartį ir nurodė darbo sutarties nutraukimo motyvą, numatytą DK 128 straipsnio nuostatose. Darbdavys 2011 m. liepos 20 d. nutraukė darbo sutartį su ieškove pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovė prašė pripažinti tokį darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad ieškovė atleista iš darbo DK 128 straipsnio pagrindu pagal DK 127 straipsnio 2 dalį; priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; 54,01 Lt delspinigių už uždelstą laiku sumokėti darbo užmokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutiko su 2011 m. liepos 13 d. ieškovės prašymu dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau nesutiko su nurodyta atleidimo data. Darbdavys neatsisakė jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino ir neįformino darbo sutarties nutraukimo darbuotojos pareiškime nurodytą dieną,

5t. y. 2011 m. liepos 15 d., siekdamas, kad darbuotoja užbaigtų jai pavestus darbus ir pilnai atsiskaitytų su darbdaviu, t. y. grąžintų gautas darbo priemones (materialines vertybes), taip pat sutvarkytų ir perduotų turimą dokumentaciją.

6Tokia darbdavio valia darbuotojai buvo žinoma ir ji sutiko su darbo sutarties nutraukimo vėlesne nei jos pareiškime nurodyta data. Savo sutikimą darbuotoja patvirtino aktyviais veiksmais – prie ieškinio pridėti perdavimo aktai patvirtina, kad ieškovė galutinai atsiskaitė su darbdaviu, t. y. grąžino visas turimas darbo priemones bei sutvarkytą dokumentaciją tik 2011 m. liepos 20 d. Atsakovo manymu, ieškovės 2011 m. liepos 15 d. patikslintas prašymas jokių teisinių pasekmių šalims nesukūrė. Ieškovė registruotu laišku išsiuntė 2011 m. liepos 15 d. dienos prašymą nutraukti darbo sutartį nuo prašymo surašymo dienos (nuo 2011 m. liepos 15 d.), t. y. nepaisė imperatyvaus 3 dienų termino, nustatyto darbdavio interesais, o ir patį prašymą darbdavys gavo tik po trijų dienų – 2011 m. liepos 18 d. Ieškovė nepaisė atleidimo iš darbo tvarkos šiuo teisiniu pagrindu (DK 128 straipsnis) minimalių reikalavimų ir savo teisę siūlyti nutraukti darbo sutartį dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio realizavo pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-08 sprendimu ieškinį tenkino ir pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę, nurodant, kad 2010-04-13 darbo sutartis Nr. 843, sudaryta tarp ieškovės A. Ž. ir atsakovo UAB „Jono statyba“, nutraukta 2011-07-20 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis), taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Jono statyba“ 3 366, 12 Lt išeitinės išmokos, 54, 01 Lt delspinigių ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. Ž. naudai bei 103 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

8Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas gavo ieškovės prašymą nutraukti darbo sutartį ir atleisti ją iš vadybininkės pareigų nuo 2011-07-15. Atsakovas su prašymu atleisti ieškovę sutiko, tačiau nesutiko su atleidimo data. Nurodytą dieną atsakovas neįformino darbo sutarties nutraukimo su tikslu, kad ieškovė užbaigtų jai pavestus darbus ir pilnai atsiskaitytų su darbdaviu. Tokia darbdavio valia ieškovei buvo žinoma ir ji sutiko su darbo sutarties nutraukimu vėlesne data. Tai ieškovė patvirtino aktyviais veiksmais, t.y. grąžino visas savo darbo priemones bei sutvarkytą dokumentaciją tik 2011-07-20. Tokiais veiksmais darbuotoja leido suprasti, kad pakeitė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos, nekeisdama savo valios dėl darbo sutarties nutraukimo apskritai. Taigi, būtent darbdavio pasiūlytą dieną, t.y. 2011-07-20, atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovė atleista pagal LR DK 127 str. 1 d., vadovaujantis jos 2011-07-13 pareiškimu, taip pat įstatymo nustatyta tvarka su ieškove atsiskaityta.

9Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino 2011-07-15 ieškovės prašymą, kadangi jis nesukūrė jokių teisinių pasekmių šalims. Darbuotojo pareiga iš anksto įspėti darbdavį apie numatomą darbo sutarties nutraukimą egzistuoja visai atvejais, netgi tada, kai darbdavys pažeidžia darbo sutartį, o per 3 dienų įspėjimo laikotarpį darbuotojui išlieka pareiga dirbti. Ieškovė šią pareigą realizavo netinkamai – registruotu laišku išsiuntė 2011-07-15 dienos prašymą nutraukti darbo sutartį nuo prašymo surašymo dienos. Be to, prašymą atsakovas gavo tik 2011-07-18. Todėl, jeigu darbuotojas nevykdo įstatymo reikalavimo tinkamai pareikšti darbdaviui savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo, darbdaviui neatsiranda pareiga priimti atitinkamus sprendimus. Ieškovė nepaisė minimalių reikalavimų ir savo teisę siūlyti nutraukti darbo sutartį dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio realizavo pažeisdama imperatyvius įstatymo reikalavimus.

10Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 48 punktu vertindamas darbuotojos 2011-07-15 prašyme esančią atsakovo žymą „sutinku“. Minėtos taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, taigi, jomis vadovautis atsakovas neprivalėjo. Darbdavio galutinis sutikimas/nesutikimas su darbuotojos prašymu buvo išreikštas priimant tuo klausimu įsakymą. Prašyme esanti žyma vertintina kaip susipažinimas su gautu prašymu, kuris vėliau buvo svarstytas, o galutinis sprendimas buvo priimtas ir įformintas darbdavio įsakymu.

11Taip pat atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu pavirtino, kad praėjus vos kelioms dienoms nuo sutarties nutraukimo ji pradėjo dirbti naujoje darbovietėje. Todėl darytina išvada, kad tikroji ieškovės valia tikrai buvo išreikšta 2011-07-13 prašyme. Vėliau pateiktas pareiškimas laikytinas tik bandymu neteisėtai gauti dviejų mėnesių išeitinę išmoką.

12Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

15Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

16Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-04-13 ieškovė sudarė su atsakovu darbo sutartį Nr. 843 vadybininkės pareigoms. 2011-07-13 ieškovė pateikė atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-07-15. 2011-07-15 ieškovė pateikė atsakovui patikslintą prašymą, nurodydama darbo sutarties nutraukimo priežastį – daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis. Darbo sutartis buvo nutraukta 2011-07-20 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Pirmos instancijos teismas pakeitė atleidimo pagrindą nurodydamas, kad darbo sutartis Nr. 843, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukta 2011-07-20 DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. kai darbuotojui du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Atsakovas nesutinka su šia teismo išvada ir nurodo, kad 2011-07-15 ieškovės prašymas nesukūrė jokių teisinių pasekmių šalims, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai ieškovę iš darbo atleido pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis jos 2011-07-13 pareiškimu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“ Nr. 3K-3-464/2009), kad galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Tuo tarpu DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Tokiu atveju darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė, nei trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip.

17Kaip jau minėta, ieškovė 2011-07-13 pateikė atsakovui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2011-07-15, o 2011-07-15 ieškovei paaiškėjus, kad darbo sutartis šią dieną su ja nebus nutraukta, ji patikslino savo prašymą papildomu prašymu, nurodydama darbo sutarties nutraukimo priežastį – daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas nustatė, ant minėto prašymo yra atsakovo vadovo parašas bei žyma, kad atsakovas sutinka su ieškovės prašymu. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog ant patikslinto prašymo vadovo žyma „sutinku“ vertintina kaip susipažinimas su gautu prašymu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu ir išvada, kad esanti žyma pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 48 punktą reiškia sutikimą su prašymu, todėl laikytina, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindas buvo ieškovės 2011-07-15 prašymas.

18Ieškovė prašyme pageidavo darbo sutartį nutraukti nuo 2011-07-15, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad darbdavys prašymą gavo 2011-07-18, o darbo sutartis buvo nutraukta 2011-07-20, ieškovė per tą laikotarpį darbo nenutraukė perdavinėjo jai perduotas materialines vertybes ir darbo priemones. Taigi, kaip teisingai nurodė primos instancijos teismas, atsakovas atleido ieškovę būtent po trijų dienų nuo prašymo padavimo dienos, kaip ir numato DK 128 straipsnio 2 dalis. Todėl nepagrįstas ir atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovės pateiktas patikslintas 2011-07-15 prašymas nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu nesukėlė jokių teisinių pareigų šalims, ieškovė netinkamai realizavo pareigą įspėti darbdavį prieš tris dienas.

19Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ieškovė turėjo pagrindą prašyti nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. jeigu jai daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jai priklausantis darbo užmokestis, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms ir šiuo klausimu išsamiau nepasisako.

20Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog nutraukus darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 3 dalis), todėl pirmos instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, ieškovei iš atsakovo priteisė 3 366, 12 Lt išeitinės išmokos.

21Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas nuo šios praktikos nukrypo.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad nuo 2010 m.... 4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutiko su 2011 m. liepos 13 d.... 5. t. y. 2011 m. liepos 15 d., siekdamas, kad darbuotoja užbaigtų jai pavestus... 6. Tokia darbdavio valia darbuotojai buvo žinoma ir ji sutiko su darbo sutarties... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-08 sprendimu ieškinį tenkino ir... 8. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės... 9. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino 2011-07-15 ieškovės prašymą,... 10. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos archyvų... 11. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu... 12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme... 15. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, priešingai nei... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-04-13 ieškovė sudarė su atsakovu darbo... 17. Kaip jau minėta, ieškovė 2011-07-13 pateikė atsakovui prašymą dėl darbo... 18. Ieškovė prašyme pageidavo darbo sutartį nutraukti nuo 2011-07-15, tačiau... 19. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ieškovė turėjo pagrindą prašyti... 20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog nutraukus darbo... 21. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 24. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti...