Byla 3K-3-442/2008
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ir atsakovo SR UAB „Alsa“ kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui SR UAB „Alsa“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas nuo 2006 m. liepos 24 d. dirbo atsakovo įmonėje vadybininku–tiekėju, vėliau – Merešlėnų karjero vadovu. Jis 2007 m. sausio 12 d. pateikė atsakovui pareiškimą atleisti iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2007 m. sausio 12 d. Atsakovas 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 07P-008 atleido ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (su nuoroda į DK 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus), tačiau kitu 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 07P-008/010-(1) pakeitė pirmiau nurodytą įsakymą ir nustatė, jog ieškovas atleidžiamas pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2007 m. sausio 29 d. Be to, atsakovas 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 07P–009 pareiškė ieškovui drausmines nuobaudas – papeikimą ir sumažino darbo užmokestį už 2006 m. gruodžio mėnesį. Ieškovas prašė pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais atsakovo pirmiau nurodytus įsakymus, taip pat 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 07P-019, kuriuo darbo sutartis, atsižvelgus į ieškovo 2007 m. sausio 12 d. pareiškimą, dar kartą nutraukta 2007 m. sausio 29 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį; negrąžinti į darbą; priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; laikyti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti darbo užmokestį už 2006 m. gruodžio mėnesį ir 2007 m. sausio 1–11 d., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat 20 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad darbo sutartis nutraukta, kai atsakovo gamybiniame padalinyje Merešlėnų karjere buvo nustatytas gatavos produkcijos trūkumas ir konstatuota padaryta žala. Tuo tarpu apskaičiuojant žvirgždo ir skaldos išeigą nebuvo produkcijos trūkumo; vykdant žvyro kasimo darbus skirtingose vietose, gaunama skirtinga žvirgždo išeiga. Kontroliniai žvyro sijojimo bandymai neatlikti, nors ieškovas to prašė. Drausminė nuobauda paskirta po to, kai atsakovo tapačios dienos įsakymu ieškovas atleistas iš darbo, įsakyme nurodytų pažeidimų nepadarė; be to, ieškovas nuo 2007 m. sausio 12 d. iki sausio 26 d. sirgo, atleistas iš darbo ligos metu. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, pablogėjo jo sveikata, susirgo depresija, jis tapo nedarbingas.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas pripažino, kad ieškovas neteisėtai 2007 m. sausio 29 d. atleistas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį; negrąžindamas į darbą, priteisė jam vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (1 433 Lt); 12 673 Lt vidutinį darbo užmokestį už 8 mėnesius ir 18 dienų priverstinės pravaikštos laiką; laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė darbo užmokestį už 2006 metų gruodžio mėnesį ir 2007 metų sausio 1–12 d. (604,71 Lt) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 1433 Lt, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį – 12 673,42 Lt; taip pat priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidų už advokato paslaugas; iš viso – 32 817,13 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atleistas iš darbo 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 07P-008 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą su nuoroda į DK 235 straipsnį; atsakovo iniciatyva 2007 m. sausio 12 d. pasirašytas įsakymas Nr. 07P-008-010-(1), keičiantis pirmiau nurodytą įsakymą, kad ieškovas atleistas iš darbo nuo 2007 m. sausio 29 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, registravimo knygoje neužfiksuotas, todėl, teismo vertinimu, neaišku, kada jis priimtas; knygoje nurodytas įsakymas Nr. 07P-008/010; vadinasi, ieškovas pakartotinai atleistas iš darbo 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 07P-019 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Teismui tai leido spręsti, kad, atleidimo iš darbo formuluotę pakeitus 2007 m. sausio 12 d., to nebūtų reikėję daryti sausio 29 d.; vadinasi, nebuvo patenkintas ieškovo prašymas atleisti jį iš darbo 2007 m. sausio 12 d., darbo sutartis pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nutraukta 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 07P-019, pažeidžiant DK 127 straipsnyje nustatytą terminą darbo sutarties nutraukimui įforminti. Bylos duomenimis, ieškovui 2007 m. sausio 12 d. taikytos trys drausminės nuobaudos - atleidimas iš darbo, papeikimas ir atlyginimo už 2006 m. gruodžio mėnesį iki minimalaus mėnesinio Vyriausybės nustatyto dydžio sumažinimas. Dvi pastarosios nuobaudos nepanaikintos. Teismas sprendė, kad šie darbdavio veiksmai prieštarauja DK 237 straipsnio 1 daliai, kurioje išdėstytas baigtinis nuobaudų sąrašas; atlyginimo sumažinimas nenustatytas, be to, nuobaudos veikimas šiuo atveju nukreiptas į praeitį, nes sumažintas atlyginimas už atidirbtą 2006 m. gruodžio mėnesį, taip pažeidžiant darbuotojo teisėtus lūkesčius gauti sutartyje nustatytą atlyginimą už atidirbtą laiką gruodžio mėnesį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas pasirašytinai supažindintas su drausminių nuobaudų paskyrimu jam (DK 240 straipsnio 3 dalis); pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad dėl neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio už 2006 m. gruodžio mėnesį neteisingai apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (2008 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 286 redakcija; Žin., 2008, Nr. 40–1467) 6.1 punktas). Teismas nenustatė, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo ligos ir darbdavio veiksmų; dėl ūmaus bronchito ir pirminės arterinės hipertenzijos ieškovas sirgo nuo 2007 m. sausio 12 d. iki sausio 26 d., tačiau, teismo vertinimu, tai nereiškia, kad ieškovas dėl darbdavio veiksmų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo, nepatyrė emocinio sukrėtimo, dvasinių išgyvenimų, nesijautė pažemintas. Galbūt dėl šių atsakovo veiksmų ieškovui padidėjo kraujospūdis; teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas (arterinė hipertenzija) nesusijęs su darbdavio veiksmais, atleidžiant darbuotoją iš darbo, ar kad jo sveikata buvo pablogėjusi dar iki darbdavio neteisėtų veiksmų. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju atlygintina neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis).

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. kovo 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimo tą dalį, kuria pripažintas neteisėtu ieškovo atleidimas iš darbo pagal atsakovo 2007 m. sausio 29 d. įsakymą, priteista išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, ieškinį dėl šios dalies atmetė; teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista 3000 Lt neturtinės žalos, pakeitė, sumažino priteistą neturtinę žalą iki 2000 Lt, visą priteistą sumą sumažino iki 17 711,13 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 07P-019 atleisti ieškovą pagal paduotą pareiškimą priimtas, pažeidus DK 127 straipsnyje nustatytą terminą; atsižvelgiant į tai, kad keturioliktoji diena po pareiškimo padavimo buvo 2007 m. sausio 26 d., t. y. penktadienis, termino paskutinė diena, per kurį atsakovas galėjo atleisti ieškovą, buvo 2007 m. sausio 29 d., t. y. pirmoji diena po poilsio dienų – šeštadienio ir sekmadienio. Kolegija taip pat laikė nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad šis neturėjo teisės atleisti ieškovo nuo 2007 m. sausio 12 d. arba vėliau, kol jis sirgo; DK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo laikotarpiu taikomas tais atvejais, kai darbdavys ketina atleisti darbuotoją savo iniciatyva (DK 129 straipsnyje nustatytais pagrindais). Kolegijos vertinimu, atsakovas pratęsė DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl ieškovo ligos; tokios atsakovo pastangos nėra darbo įstatymų pažeidimas, nes atsakovas nukėlė atleidimo iš darbo datą iki tol, kol ieškovas pasveiks. Ieškovas, pasibaigus nedarbingumui, nebedirbo pas atsakovą, savo prašymo atleisti iš darbo neatšaukė, todėl darbdavys turėjo pagrindą svarstyti ieškovo prašymą dėl atleidimo. Kadangi ieškovas pageidavo atleisti 2007 m. sausio 12 d., tai svarstytina aplinkybė buvo ta, ar atsakovas turėjo teisę atleisti ieškovą ne nuo pareiškime nurodytos datos, bet vėliau, t. y. nuo 2007 m. sausio 29 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš DK 127 straipsnio 1 dalies išplaukianti darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį suponuoja išvadą, kad sutartis gali būti nutraukta ir anksčiau nei po keturiolikos dienų nuo pareiškimo padavimo, t. y. tą dieną, kurią prašo nutraukti sutartį darbuotojas, jei su tuo sutinka darbdavys; nagrinėjamu atveju darbdavys sutiko su tokiu ieškovo prašymu, tačiau, netinkamai išsiaiškinęs DK 131 straipsnyje nustatytus apribojimus, nukėlė darbuotojo atleidimo datą. Kolegijos vertinimu, tokie darbdavio veiksmai nevertintini kaip neteisėti, jis vykdė darbuotojo valią, įsakymą dėl atleidimo iš darbo priėmė netiksliai pagal įstatymo nustatytus reikalavimus. Bylos duomenimis, ieškovas nurodė, kad po ligos į darbą negrįžo, nes manė esąs atleistas; apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai, jog atsakovas neinformavo ieškovo apie pakeistą darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir atleidimo datą, pripažintina darbo įstatymų pažeidimu (DK 35 straipsnio 1 dalis); dėl šio pažeidimo ieškovui padaryta neturtinės žalos, kuri turi būti atlyginta (DK 250 straipsnis).

8Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui darbo užmokestis turėjo būti išmokėtas be išlygų, t. y. ir tuo atveju, kai, atvykęs į atsakovo buhalteriją, jis atsisakė pasirašyti atsakovo siūlomą tarpusavio atsiskaitymų aktą; atsakovas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl atsiskaitymo ne laiku; ieškovas nurodė, kad atsakovui buvo žinoma ieškovo sąskaita banke, į kurią jis galėjo pervesti ieškovui priklausančias sumas, todėl kolegija pripažino, jog atsakovas turėjo galimybių, bet jomis nepagrįstai nepasinaudojo ir nepervedė ieškovui apskaičiuotų lėšų. Toks darbo įstatymų pažeidimas, kaip neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas, jo neišmokėjimas nustatytu laiku, sukėlė ieškovui nepatogumų, galėjo sukelti dvasinių išgyvenimų, todėl kolegija laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos. Ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies ir įvertinus tai, kad neturtinės žalos dalis priteista už ieškovo neteisėtą atleidimą iš darbo, kolegija sumažino priteistą neturtinę žalą iki 2000 Lt.

9III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

111. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 127 straipsnio nuostatas dėl tikrosios šalių valios išraiškos, nutraukiant darbo sutartį pagal pirmiau nurodytą normą, taip pat dėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto apribojimo taikymo, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Kai darbuotojas pareiškime dėl darbo sutarties nutraukimo pagal jo konkrečiai nurodytą datą nesilaiko DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo darbdaviui termino, darbdavys negali jo atleisti nurodytu pagrindu ir įforminti darbo sutarties nutraukimą, pasibaigus keturiolikai dienų nuo pareiškimo padavimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškimą pateikus 2007 m. sausio 12 d., įspėjimo terminas, skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnyje nustatytas taisykles, baigėsi 2007 m. sausio 26 d., bet ne sausio 29 d., kaip nepagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas. Šio teismo argumentai, kad atsakovas esą nepažeidė įstatymo nustatyto reikalavimo darbo sutarties nutraukimui įforminti, nes taip stengėsi neatleisti darbuotojo iš darbo jo ligos metu, nepagrįsti dėl DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų taikymo. Be to, atsakovas iš anksto neturėjo duomenų apie ieškovo ligos eigą ir jos trukmę. Vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, būtina nustatyti faktinį darbo sutarties nutraukimo pagrindą; esant situacijai, kai atsakovas dėl ieškovo atleidimo yra priėmęs du įsakymus, juose nustatyti skirtingi atleidimo pagrindai, bei atsižvelgiant į jo veiksmų pobūdį (neinformavo darbuotojo apie atleidimo pagrindo pakeitimą), darytina išvada, kad atsakovo įsakymas, kuriuo pakeistas atleidimo pagrindas, nebuvo tikroji jo valia, todėl vertintinas kritiškai.

122. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kitų bylai svarbių aplinkybių, kurių visuma leistų spręsti dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, atleidžiant ieškovą iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu; teismas neįvertino atsakovo 2007 m. sausio 12 d. priimtų įsakymų Nr. 07P-008 ir Nr. 07P-009, pagal kuriuos ieškovas atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu ir jam skirtos dvi drausminės nuobaudos. Be to, teismas turėjo įvertinti šalių elgesį ginčo ir bylos nagrinėjimo metu; atsakovo siekį atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą patvirtina priešieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimas nagrinėjamoje byloje, jį atsisakius priimti – bylos dėl žalos atlyginimo iškėlimo ieškovui faktas.

133. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos nuostatų šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. prieš Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, bylos Nr. 3K-3-218/2008; 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje M. J. prieš UAB „Vokė III“, bylos Nr. 3K-3-220/2004).

14Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutarties tą dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 12 673,42 Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, taip pat dalį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

151. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 141 straipsnio, taip pat neturtinės žalos atlyginimą (DK 250 straipsnis, CK 6.250 straipsnis) nustatančias normas bei nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netyrė, ar yra sąlyga, būtina DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti, t. y. darbuotojo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti nebuvimas. Šios sąlygos netyrę, teismai nukrypo nuo teismų praktikos nuostatų, iš kurių išplaukia, kad darbdaviui nenustatyta pareigos pervesti darbuotojui priklausančias sumas į jo sąskaitą; darbuotojas turi atvykti į darbovietę atsiskaityti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neturėjo duomenų apie ieškovo sąskaitą banke, jis taip pat neturėjo pareigos pervesti ieškovui lėšas į jo sąskaitą, net jeigu ir būtų apie ją žinojęs; ieškovas nepriėmė pinigų iš atsakovo, nes į raginimus atvykti ir juos paimti nereagavo, todėl jis yra kaltas dėl neatsiskaitymo laiku. Vadinasi, šiuo atveju netaikytina DK 141 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad darbo įstatymų pažeidimas, t. y. neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas, jo neišmokėjimas nustatytu laiku, sukėlė ieškovui nepatogumų, galėjo sukelti dvasinių išgyvenimų, todėl šiuo atveju priteistina neturtinė žala, neatitinka nei pirmiau nurodytų DK, CK normų turinio, nei teismų praktikos nuostatų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo; neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. ir kt. prieš VšĮ Marijampolės ligoninę, ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. prieš AB „Vievio paukštyną“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįsta, kad yra šios sąlygos; atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, dalies darbo užmokesčio neišmokėjo dėl darbuotojo kaltės; nustatyta, kad ieškovas susirgo bronchitu, t. y. liga, kuri nesukeliama emocinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų; tai rodo, kad nėra teisinio pagrindo neturtinei žalai priteisti, nes neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų.

162. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), taip pat CPK 176 straipsnio nuostatas dėl įrodinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad išvada, jog atsakovas turėjo galimybių pervesti ieškovui priskaičiuotas sumas į jo sąskaitą banke, tačiau šia teise nepagrįstai nepasinaudojo, išplaukia iš ieškovo paaiškinimų, į kuriuos atsakovas neatsikirto. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie ieškovo sąskaitą banke; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas kvietė ieškovą atvykti ir paimti pinigus, šiam neatvykus, deponavo lėšas; apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo paaiškinimus apie tai, kad yra darbuotojo kaltė dėl neatsiskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas netyrė visų įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių, todėl pažeidė pirmiau nurodytas CPK normas, tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, kartu tai reiškia, kad nebuvo atskleista bylos esmė, tai yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

17Ieškovas atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė, jog nėra darbuotojo kaltės dėl to, kad darbdavys neatsiskaitė su juo laiku. Teismai taip pat teisingai ištyrė kriterijus, turinčius reikšmės neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas kartu pritaria tiems atsakovo kasacinio skundo argumentams, kuriuose keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamai taikytų CPK 185 straipsnio nuostatų, vertinant bylai svarbias aplinkybes. Ieškovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme.

18Atsakovas atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, dėl kurios paduotas ieškovo kasacinis skundas, palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsakovas išdėsto išsamius nesutikimo su ieškovo kasaciniu skundu argumentus, kuriuose iš esmės pažymima tai, kad atsakovo 2007 m. sausio 12 d. įsakymas atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą priimtas po to, kai buvo nustatyta, jog jis padarė darbo drausmės pažeidimą; 2007 m. sausio 12 d. gautas ieškovo pareiškimas atleisti jį iš darbo tapačią dieną pagal DK 127 straipsnį, be to, jis pranešė apie tai, jog yra nedarbingas nuo 2007 m. sausio 12 d. Vadinasi, atsakovas, žinodamas apie ieškovo ligą, negalėjo jo atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, taip pažeisti DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą garantiją darbuotojui; darbdavys, atsižvelgęs į darbuotojo nedarbingumą, jį galėjo atleisti, tik pasibaigus nedarbingumui. Atsakovas taip pat neprivalėjo atleisti darbuotojo iš darbo 2007 m. sausio 12 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, nes šis nesilaikė pirmiau nurodytoje normoje nustatyto įspėjimo darbdaviui minimalaus termino. Darbuotojas, nepaisęs įstatymo nustatyto reikalavimo, prarado galimybę naudotis tomis įstatymo suteiktomis teisėmis, kurias būtų turėjęs, jų laikydamasis. Kadangi ieškovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį, nesilaikydamas įstatymo nustatyto keturiolikos dienų įspėjimo darbdaviui termino, tai jis prarado teisę reikalauti, kad kiti asmenys, kurių teisėtus interesus šis ignoruoja, gerbtų jo teises. Šalių lygiateisiškumas reikalauja, kad netinkamai besielgianti šalis patirtų tam tikrų neigiamų padarinių; šiuo atveju pažymėtina tai, kad abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo momento sutapo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai sistemiškai aiškino DK normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad, darbuotojui išreiškus valią nutraukti darbo santykius DK 127 straipsnio pagrindu ir jo neatšaukus, darbdavys privalo įforminti darbo santykių pasibaigimą. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovas nukėlė ieškovo atleidimo iš darbo datą tol, kol šis pasveiks, nepatvirtinami įrodymais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovo sprendimas nutraukti darbo santykius pagal ieškovo pareiškimą, nukeliant atleidimo datą iki ieškovo pasveikimo, atitinka DK normų prasmę ir teismų praktiką, nes lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne darbdavio valia atleisti darbuotoją pagal šio prašymą, bet darbuotojo pageidavimas (jo noras) būti atleistam pagal DK 127 straipsnį. Kasaciniame skunde keliamas tikrosios darbdavio valios nustatymo, nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, klausimas; taip šiai aplinkybei suteikiama didesnės reikšmės, nei nustatyta įstatymo; tuo tarpu atsakovo konkliudentiniai veiksmai prieš, po ir darbo sutarties nutraukimo metu įrodo, kad jis atleido darbuotoją iš darbo jo prašymu, t. y. DK 127 straipsnio pagrindu. Atsakovas laiko nepagrįstais tuos kasacinio skundo argumentus, kuriuose keliamas klausimas dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančių CPK normų netinkamo aiškinimo ir taikymo; apeliacinės instancijos teismas išvadoms byloje pagrįsti analizavo ir vertino įrodymų visetą, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbo santykių pasibaigimui reikšmingos aplinkybės išanalizuotos ir įvertintos nevisapusiškai bei neobjektyviai.

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis)

21Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis). Šiuo pagrindu darbuotojas turi teisę nutraukti ne tik terminuotą darbo sutartį prieš termino pabaigą, bet ir neterminuotą darbo sutartį. Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įstatymo imperatyviai nustatyta, kad, įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį nurodytu pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia. Nagrinėjamu atveju ieškovas visą laiką siekė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai. Ieškovas prašyme nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio pagrindu nurodė konkrečią darbo sutarties nutraukimo datą, tačiau darbdavys dėl tam tikrų priežasčių nenutraukė darbo sutarties DK 127 straipsnio pagrindu, o 2007 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 07P-008 1 punktu atleido ieškovą iš einamų pareigų nuo 2007 m. sausio 12 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, su nuoroda į 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus (b. l. 8). 2007 m. sausio 12 d. atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, tos pačios dienos įsakymu Nr. 07P-008/010-(1) pakeitė įsakymo Nr. 07P-008 1 punktą ir įsakymą išdėstė taip: „atleisti A. S. iš užimamų pareigų nuo 2007 m. sausio 29 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį“ (b. l. 30); 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 07P-019, atsižvelgdamas į A. S. 2007 m. sausio 12 d. prašymą, nutraukė darbo sutartį su juo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 29).

22Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tyrė atsakovo įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir juos tinkamai teisiškai įvertino. Teismo pateiktas DK 127 straipsnio nuostatų aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. prieš Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, bylos Nr. 3K-3-218/2008; 2007 spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje K. Ž. prieš Vilniaus universiteto Onkologijos institutą, bylos Nr. 3K-3 -358/2007 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. 07P-019 atleisti ieškovą pagal paduotą pareiškimą priimtas pažeidus DK 127 straipsnyje nustatytą tvarką, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta, pažeidžiant DK 26 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminų skaičiavimo taisykles. Bylos duomenimis, ieškovo pareiškimas nutraukti darbo sutartį pateiktas darbdaviui 2007 m. sausio 12 d. (b. l. 61). Vadinasi, įspėjimo terminas, skaičiuotinas pagal DK 26 straipsnyje nustatytas taisykles, baigėsi 2007 m. sausio 26 d., kurią darbdavys privalėjo atleisti darbuotoją iš darbo pareiškime nurodytu pagrindu. Pirmosios institucijos teismas, vadovaudamasis DK 26 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo 2007 m. sausio 29 d. pripažino neteisėtu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvada, kad termino paskutinė diena, per kurią atsakovas galėjo atleisti ieškovą, buvo 2007 m. sausio 29 d., t. y. pirmoji diena po poilsio dienų – šeštadienio ir sekmadienio, nepaisant, jog keturioliktoji diena buvo sausio 26 d., t. y. penktadienis, neatitinka DK nuostatų dėl terminų skaičiavimo, todėl neteisėta.

23Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl neteisingai taikė DK 127 straipsnio nuostatas. DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai nutraukti darbo sutartį netaikomi, atleidžiant darbuotoją pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo padarytą išvadą, kad įstatymas nepažeidžiamas, jeigu atsakovas siekia neatleisti darbuotojo iš darbo jo nedarbingumo laikotarpiu. Dėl pirmiau nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl drausminės nuobaudos skyrimo

24Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo 2007 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 07P-009 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui, konstatuodamas, kad darbdavio veiksmai prieštarauja DK 237 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Nors pirmosios instancijos teismo išvada tinkamai motyvuota, tačiau dėl to nepasisakyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl teismo sprendimas dėl šios dalies papildytinas.

25Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netyrė, ar yra sąlygų, būtinų DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti, ar kyla darbdaviui šioje teisės normoje nustatytos pasekmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kasacinio skundo argumentas rodo, jog atsakovas kitaip interpretuoja teismo nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad darbdavys pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Teisėjų kolegija nenustatė įrodymų tyrimą ir vertinimą nustatančių CPK normų pažeidimo, tuo tarpu atsakovas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta teisėtai. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

26Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, taip pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 250 straipsnyje nustatyta, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydis nustatomas, vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei pagrindais. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir priteisdamas ieškovui iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakankamai reikliai vertino atsakovo veiksmus, susijusius su neteisėtu atleidimu iš darbo ir teisingai analizavo aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. prieš AB „Vievio paukštyną“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

27Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atmestini kaip nepagrįsti ir kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai, nes jie yra susiję su bylos faktinių aplinkybių kitokiu vertinimu, taigi atsakovo kasacinis skundas netenkintinas.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimą, jį papildant taip: pripažinti neteisėtu UAB „Alsa“ generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 07P-008.

30Priteisti iš atsakovo Statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės „Alsa“, juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 500 (penkis šimtus ) Lt teismo išlaidų.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas nuo 2006 m. liepos 24 d. dirbo atsakovo įmonėje... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. spalio 22 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovui darbo užmokestis... 9. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 127... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino kitų bylai... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos nuostatų... 14. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 141 straipsnio, taip pat... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles... 17. Ieškovas atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo,... 18. Atsakovas atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašo apeliacinės... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis)... 21. Vienas iš darbo sutarties pasibaigimo pagrindų yra darbo sutarties... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tyrė atsakovo... 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino DK 131 straipsnio... 24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo 2007 m. sausio 12 d.... 25. Kasaciniame skunde atsakovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai... 26. Atsakovo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė... 27. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, atmestini kaip nepagrįsti... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 30. Priteisti iš atsakovo Statybos ir remonto uždarosios akcinės bendrovės... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...