Byla 2A-358/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. K. ir „BTA INSURANCE COMPANY“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. K. ir „BTA INSURANCE COMPANY“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. P. nurodė, kad 2009 m. lapkričio 10 d. pas atsakovą VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ jam buvo atlikta žarnyno auglio pašalinimo operacija; operavo trečiasis asmuo N. K. Po operacijos ieškovas sužinojo, kad jam išvesta nuolatinė, o ne laikina stoma, kaip žadėjo trečiasis asmuo, be to, operacija buvo atlikta laparoskopiniu, o ne laparotominiu būdu, kaip buvo sutikęs ieškovas. Ieškovo teigimu, jis sutiko, jog operacija būtų atliekama laparotominiu būdu, kad tik nereikėtų išvesti stomos visam gyvenimui. Prieš operaciją atlikti tyrimai parodė, kad auglys yra 9-13 cm atstumu nuo išeinamosios angos, todėl, kaip nurodoma medicininėje literatūroje, buvo galima suformuoti laikiną stomą. Tokia galimybė ieškovo atveju buvo konstatuota ir Valstybinio medicininio audito inspekcijos (toliau – VMAI) 2011 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo neinformavo apie planuojamą atlikti operaciją, aplaidžiai vertino tyrimų išvadas ir nesiėmė priemonių atlikti operaciją taip, kad būtų suformuota laikina stoma. Ieškovas taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo nepagrįstai pasirašė medicininiuose dokumentuose, sudarytuose kelios dienos prieš operaciją, nes tuo metu jis buvo komandiruotėje užsienyje, nekokybiškai suformavo stomą, nesidomėjo ieškovo sveikata po operacijos. Be to, pati operacija buvo nepagrįstai nukelta vienai dienai. Ieškovas savo neturtinę žala įvertino 105 000 Lt suma ir prašė ją priteisti iš atsakovo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 116 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8Teismas nustatė, kad ieškovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tačiau Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2011 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovo prašymo dėl žalos atlyginimo netenkino. Ieškovas tokį sprendimą galėjo apskųsti per 30 dienų, tačiau į teismą kreipėsi trimis dienomis praleidęs nurodytą ieškinio senaties terminą, neprašė jo atnaujinti, nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl, teismo vertinimu, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

9Teismas nurodė, kad ieškovas neteisėtus atsakovo veiksmus grindžia tik VMAI 2011 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita ir jos pagrindu parengtu 2011 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimu. Siame sprendime konstatuota, kad ieškovo ligos istorijoje nėra jo 2009 m. lapkričio 6 d. pasirašyto sutikimo dėl operacijos atlikimo priedo „Rašytiniai paaiškinimai“; tuo gydytoja M. S. pažeidė atsakovo vyriausiojo gydytojo 2008 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 65 „Dėl ligos istorijos pildymo“ nuostatas. Sprendime taip pat nurodyta, kad kitų pažeidimų, nesusijusių su ieškovui teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, nenustatyta ir atsakovui teikiamų rekomendacijų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti nenumatyta. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, pažymėjo, kad VMAI priimtas sprendimas yra laikomas rekomendacinio pobūdžio, todėl, teismo nuomone, aptarta VMAI ataskaita ir sprendimas nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas pripažino, kad sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumui bei kokybei nustatyti reikalingos specialios žinios, tačiau nurodė, jog ieškovas nepageidavo, kad būtų atlikta ekspertizė. Dėl šios priežasties teismas rėmėsi šalių parodymais bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Teismas konstatavo nenustatęs, kad ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Teismas nurodė, kad ieškovo stacionarizavimo dieną – 2009 m. lapkričio 5 d. – jo ligos istorijoje gydanti gydytoja M. S. nurodė: tumoras (auglys) – 9 (devintame) cm; digitalis – nuo 2 cm aukščiau dantytosios linijos; siekiant įvertinti proceso išplitimą ir patikslinti tumoro lokalizaciją, nutarta atlikti pilvo ir mažojo dubens kompiuterinę tomografiją, rektoskopiją, kardioechoskopiją, plaučių rentgeną. 2009 m. lapkričio 6 d. gydytojų konsiliumas, įvertinęs tai, kad tumoras yra paslankus, prasideda 2 cm virš dantytosios linijos, tęsiasi 4-6 cm ilgyje, yra blogas sfinkterio tonusas, intrasfinkterinė tiesiosios žarnos rezekcija su intrasfinkterine anastomoze ir prevencine ilestoma netaikytina dėl galimo pooperacinio išmatų nelaikymo ir galimo operacijos neradikalumo; nutarta atlikti laparoskopinę tiesiosios žarnos ekstirpacijos operaciją. 2009 m. lapkričio 6 d. ieškovas, be kita ko, pasirašė sutikimą dėl operacijos atlikimo laparoskopiniu būdu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovė, kuri pastarąjį lydėjo visų vizitų pas gydytojus metu, tvirtino, jog trečiasis asmuo prieš operaciją aiškino, kad ją tikslinga daryti ne laparoskopu, bet darant pjūvį, nes tokiu būdu galima geriau prieiti prie auglio ir suformuoti laikiną stomą. Tačiau, teismo nuomone, šiuos argumentus paneigia paties ieškovo 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštas atsakovo vadovui bei gydymo stacionare ligos istorijoje esantys įrašai. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovė yra išsilavinę asmenys, dirbantys vadovaujantį darbą, žinoję ligos diagnozę ne vieną dieną iki operacijos, domėjęsi visais prieinamais būdais apie ieškovo ligą, todėl turėjo suvokti gydytojų suteiktą informaciją; prieš pasirašydamas sutikimus ieškovas turėjo galimybę prieštarauti pasiūlytam gydymo metodui, pasirinkti kitokį gydymą, bet kuriuo metu nutraukti gydymą ar jį atidėti, kreiptis į kitą gydytoją ar kitą gydymo įstaigą. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, ieškovo teiginys, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų, jog ieškovui būtų suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, yra nepagrįstas. Teismo manymu, nors ieškovas savo argumentus dėl galimo laikinos stomos suformavimo grindžia medicinos specialisto E. S. išvada, tačiau konstatavimas joje, kad ieškovui galėjo būti atlikta tiesiosios žarnos rezekcija su apsaugine laikinąja ileostoma, paremtas tik tikėtinumu ir 2009 m. spalio 9 d. atliktu fibrokolonoskopijos tyrimu, kurio metu buvo nustatyta, kad auglio vieta yra 9-13 cm gylyje. Tačiau rektoromanoskopija, digitalinis tyrimas, intraoperaciniai radiniai, histologinis tyrimas parodė, kad auglys yra 4 cm nuo išeinamosios angos. Profesorius Ž. S. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktoje išvadoje konstatavo, kad, esant tiesiosios žarnos vėžio lokalizacijai (apie 2 cm virš dantytosios linijos), kai nustatytas lokaliai neišplitęs bei patvirtinta morfologinė liaukinio naviko kilmė, atliekama tiesiosios žarnos ekstirpacija, kuomet pašalinama visa tiesioji žarna, analinis kanalas bei jį gaubiantys išangės sutraukiamieji raumenys. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atsakovo medikų pasirinkta operacija atitiko atsakovo 2007 m. gruodžio 20 d. patvirtintos kokybės vadybos sistemos procedūros „Tiesiosios žarnos vėžio chirurginis gydymas“ nuostatas ir toks gydytojų elgesys negali būti vertinamas rūpestingumo bei dėmesingumo ieškovui stoka. Teismas konstatavo, kad nuolatinės stomos suformavimą lėmė ne pasirinktas operacijos būdas, tačiau auglio vieta. Pritaikytas gydymas buvo efektyvus, kadangi pooperacinis periodas praėjo sklandžiai; tai konstatuota ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime. Teismo nuomone, dabartinė ieškovo sveikatos būklė yra susirgimo pasekmė, o ne netinkamo gydymo rezultatas. Operacija pašalino ligos pažeistą tiesiosios žarnos dalį, ieškovas buvo iš dalies pagydytas. Aplinkybė, kad buvo suformuota nuolatinė, bet ne laikina stoma, pagal bylos duomenis įtakos ieškovo sveikatai neturėjo ir negalėjo turėti. Tai, kad išvestos nuolatinės stomos ieškovas jaučia tam tikrus nepatogumus, yra neišvengiama tokios operacijos pasekmė. Teismas taip pat nurodė, kad kiti ieškovo nurodyti netinkami atsakovo ir jo darbuotojų veiksmai (neveikimas), nėra neteisėti, jie nesukėlė žalos, kurią atlyginti galėtų būti įpareigotas atsakovas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliantas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą. Apeliantas neskundė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo, todėl PTŽSAĮ numatytas 30 dienų ieškinio senaties terminas negalėjo būti taikytas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas trejų metų senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas. Visgi, jeigu būtų taikomas PTŽSAĮ įtvirtintas terminas, tai jis šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo sprendimo gavimo, o ne nuo priėmimo dienos. Teismui manant, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jis turėtų būti atnaujintas.

132. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Teismas nevertino, kad atsakovas slėpė dokumentus, nesuteikė išsamios informacijos apie planuojamą atlikti operaciją. Sutikimas dėl operacijos buvo pasirašytas 2009 m. lapkričio 6 d., tuo metu trečiasis asmuo buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje, todėl negalėjo supažindinti su operacija. To padaryti trečiasis asmuo negalėjo ir prieš komandiruotę, nes pagal tuo metu turėtus kolonofibroskopijos tyrimų rezultatus auglys buvo 9-13 cm gylyje, o tai yra pakankamas atstumas suformuoti laikiną stomą; apžiūrėtas trečiojo asmens apeliantas nebuvo. Apelianto nuomone, trečiojo asmens komandiruotės fakto slėpimas jau įrodo atsakovo ir šio asmens nerūpestingumą, siekį išvengti atsakomybės ir sudaro pagrindą žalai atlyginti. 2009 m. lapkričio 6 d. įvykusiame gydytojų konsiliume trečiasis asmuo taip pat nedalyvavo, nors pagal atsakovo patvirtintą kokybės vadybos sistemos procedūrą „Tiesiosios žarnos vėžio chirurginis gydymas" nuostatas gydymo taktika nustatoma paciento duomenis aptarus konsiliume, kuriame dalyvauja gydantis gydytojas, skyriaus vedėjas ir chemoterapeutas. Priešingai nei teigė teismas, apeliantas rėmėsi ne tik VMAI ataskaita, bet ir gydymo stacionare ligos istorija. Aptariama ataskaita turėtų būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalies prasme. Prof. Z. S. išvadoje nurodoma, kad atsakovo kokybės vadybos sistemos procedūroje „Tiesiosios žarnos vėžio chirurginis gydymas“ yra netikslumų, kuriuos reikia pakeisti, kad būtų galima tiksliau apibūdinti tiesiosios žarnos naviko aukštį bei pasirinkti optimalią operaciją. Apelianto nuomone, iš to galima daryti išvadą, jog atsakovas nedėjo visų pastangų tam, kad būtų parinkta optimali operacija. Be to, tiek prof. Z. S., tiek dr. E. S. išvadose teigiama, kad auglio įvertinimui turi būti atliktas endorektalinis ultragarsinis tyrimas, ir nors atsakovas tokį tyrimą atlieka, jis apeliantui atliktas nebuvo. Apeliantas pabrėžia, kad ekspertizės buvo atsisakyta, nes jau iš aptartų išvadų matyti, jog paslaugos nebuvo visiškai tinkamos. Jei teismas manė, kad neužtenka įrodymų, pats turėjo skirti ekspertizę. Apelianto nuomone, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo dar 2009 m. spalio pabaigoje, neturėdamas nei digitalinio, nei rektoromanoskopijos tyrimų rezultatų, neatlikęs endorektalinio ultragarsinio tyrimo ir turėdamas tik kolonofibroskopijos tyrimų rezultatus, pagal kurių duomenis galima formuoti laikiną stomą, galėjo numatyti ir informuoti apeliantą apie planuojamą išvesti nuolatinę stomą. Jei apeliantas apie tai būtų informuotas, tikrai būtų kreipęsis į kitas gydymo įstaigas. Be to, neturint tokios informacijos, nebuvo priežasties domėtis žmonėmis su stoma. Apelianto teigimu, egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

143. Teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Iš priteistų 3 116 Lt, 2 016 Lt sudaro advokatės kelionės išlaidos. Tačiau atstovo iš kito miesto dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos nurodyta suma. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad advokatei už suteiktas paslaugas apmokėjo ne atsakovas, o jo profesinės civilinės atsakomybės draudikas, kas iš esmės reiškia atsakovą pripažįstant, jog dėl jo neteisėtų veiksmų kilo žala.

15Trečiasis asmuo N. K. prašo atmesti apeliacinį skundą.

16Trečiojo asmens teigimu, pagal teismų praktiką gydytojas gali perleisti pareigą informuoti pacientą ir gauti jo sutikimą kitam asmeniui; tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Trečiojo asmens komandiruotė neturėjo jokios įtakos operacijos eigai, baigčiai ir apelianto būklei. VMAI, kurios ataskaita remiasi apeliantas, jokios atsakovo ir trečiojo asmens kaltės nenustatė. Ši institucija nėra skirta konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai, jos sprendimas pagal teismų praktiką yra netinkamas spręsti dėl gydymo įstaigos atsakomybės. Trečiojo asmens nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pats privalėjo skirti ekspertizę, kadangi šioje byloje nėra ginamas viešasis interesas. Apeliantas nenori suprasti, kad tik pasirinktas chirurginis būdas apsaugojo jį nuo blogesnių pasekmių.

17Atsakovas VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė" prašo atmesti apeliacinį skundą.

18Atsakovas iš esmės pateikia argumentus, analogiškus išdėstytiems trečiojo asmens atsiliepime. Papildomai nurodoma, kad apelianto argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimo prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principas, taip pat teisės aktams. Draudikas apmokėjo už advokatės teisinę pagalbą, nes, remiantis draudimo sutartimi, pats reikalavo pavesti bylą būtent šiai advokatei.

19Trečiasis asmuo „BTA INSURANCE COMPANY“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

20Trečiojo asmens teigimu, apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp nurodomos žalos ir įrodinėjamų neteisėtų veiksmų.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl įrodinėjimo pareigos

24Apeliantas byloje kelia atsakovo – sveikatos priežiūros įstaigos – civilinės atsakomybės klausimą. Šiuo atveju civilinei atsakomybei konstatuoti reikia nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, apelianto žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei apelianto kaltę (CK 6.245-6.250 str.). Pareiga įrodyti tris pirmąsias atsakomybės sąlygas tenka apeliantui (CPK 178 str.).

25Teisėjų kolegijos nuomone, nors byloje sprendžiama dėl asmens sveikatai padarytos žalos, toks ginčo pobūdis savaime neleidžia laikyti jo nedispozityviu ir dėl to riboti šalių rungimosi principo veikimą (CPK 12, 178 str.). CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas siūlė skirti ekspertizę, tačiau apeliantas jos atsisakė (t. 2, b. 1. 68). Laikytina, kad teismo veiksmai atitiko nurodytas procesinės teisės normas, o apeliantas, atsisakydamas ekspertizės, pats apribojo savo galimybes įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčą sprendė vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

26Dėl neteisėtų veiksmų

27Pagrindiniai veiksmai (neveikimas), iš kurių apeliantas kildina atsakovo civilinę atsakomybę, iš esmės yra du: pirma, netinkamai atlikta žarnyno auglio šalinimo operacija - vietoje laikinos stomos buvo suformuota nuolatinė, nors buvo galima išvesti laikiną stomą, ir, antra, netinkamu informavimu apie operaciją - teigta, kad bus suformuota laikina, o ne nuolatinė stoma.

28Bylos esantys įrodymai leidžia spręsti, kad tai, ar po žarnyno auglio pašalinimo bus suformuota laikina ar nuolatinė stoma, iš esmės priklauso nuo auglio lokalizacijos – kuo jis yra arčiau išeinamosios angos, tuo didesnė tikimybė, kad reikės suformuoti nuolatinę stomą (t. 1, b. 1. 27, 51, 53). Pagal pas atsakovą taikomą gydymo ir diagnostikos metodiką „Tiesiosios žarnos vėžio chirurginis gydymas“, naviko apatiniam kraštui esant žemiau nei 6 cm nuo išangės krašto, atliekama tiesiosios žarnos ekstirpacija (pasekmė – nuolatinė stoma); ši operacija taip pat siūloma pacientui, jei naviko apatinis kraštas yra žemiau nei 7-8 cm, bet analinio sfinkterio tonusas yra labai blogas; kitais atvejais atliekama tiesiosios žarnos rezekcija su pirmine anastomoze (pasekmė – laikina stoma). Pastebėtina, kad prof. Z. S. rašte Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijai pažymėti tik tam tikri aptariamoje metodikoje nurodyti auglio lokalizacijos diagnostikos netikslumai, tačiau pastabų dėl paties auglio šalinimo operacijos pobūdžio nepateikta (t. 1, b. 1. 53- 54). Nors apeliantas akcentuoja skirtingus priešoperacinių tyrimų rezultatus nustatant auglio vietą, tačiau ji tiksliai buvo nustatyta pačios operacijos metu – auglys rastas 4 cm nuo išeinamosios angos (t., 1, b. 1. 26; t. 2, b. 1. 24, 45). Tokia auglio vieta nustatyta ir kai kuriais tyrimais, atliktais kelios dienos prieš operaciją (t. 1, b. 1. 25; t. 2, b. 1. 14-15). Skirtingi fibrokolonoskopijos rezultatai paaiškinami šio tyrimo netikslumu (t. 1, b. 1. 55), be to, objektyviai negali paneigti operacijos metu nustatytų faktų. Pažymėtina, kad be auglio vietos, turinčios įtaką stomos pobūdžiui, prieš operaciją buvo nustatytas ir blogas analinio sfinkterio tonusas, kuris, minėta, pagal pas atsakovą taikomą metodiką taip pat gali turėti įtakos, ar bus suformuota laikina ar nuolatinė stoma (t. 1, b. 1. 26; t. 2, b. 1. 14-15). Iš išdėstyto galima daryti išvadas, kad nuolatinės stomos suformavimą apeliantui lėmė objektyvios aplinkybės, kad operacija apeliantui atlikta nepažeidžiant pas atsakovą taikomos gydymo ir diagnostikos metodikos, kurios netinkamumas nagrinėjamu aspektu nėra įrodytas.

29Apeliantas, teigdamas, kad, nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, jam galėjo būti suformuota laikina stoma, remiasi medicinos specialisto E. S. raštu VMAI (t. 1, b. 1. 27, 51). Pastebėtina, kad VMAI tirtas apeliantui atsakovo suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumas iš esmės apsiribojo tik suteiktų paslaugų dokumentacijos tyrimu; jokių išvadų dėl netinkamai parinkto gydymo VMAI nepadarė (t. 1, b. 1. 24-28). Pažymėtina, kad pagal PTŽSAĮ 24 straipsnį pacientų teisių pažeidimo faktą ir tuo padarytos žalos dydį nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, veikianti kaip ikiteisminė institucija. Komisija, konstatuodama, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pas atsakovą apeliantui buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai (t. 1, b. 1. 39-40), rėmėsi prof. Ž. S. raštu, kuriame nurodoma, kad esminių pastabų dėl apeliantui suteiktų paslaugų tinkamumo ir kokybės nėra, taip pat nenustatyta esminių diagnostikos ir gydymo klaidų (t. 1, b. 1. 53-54). Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo suteikti VMAI ataskaitai didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Minėta, apeliantas atsisakė pirmosios instancijos teismo siūlytos ekspertizės.

30Apeliantas akcentavo ir tai, kad operacija buvo atlikta laparoskopiniu (neatliekant pjūvio), o ne laparotominiu būdu (atliekant pjūvį). Tačiau šie operacijos būdai neturi jokios įtakos stomos pobūdžiui – tą lemia auglio vieta (t. 1, b. 1. 18). Atkreiptinas dėmesys, kad būtent šiomis painiojamomis aplinkybėmis buvo grindžiami pradiniai apelianto skundai (t. 1, b. 1. 13-15, 18.) Kaip matyti iš bylos duomenų, operacijos atlikimas laparoskopiniu būdu yra sudėtingesnis, tačiau saugesnis, lemiantis greitesnį paciento pooperacinį sveikimą (t. 2, b. 1. 66, 67). Nustatyta, kad pooperacinis periodas apeliantui praėjo sklandžiai (t. 1, b. 1. 50, 54; t. 2, b. 1. 46).

31Apelianto teigimu, trečiasis asmuo jo neinformavo, kad bus suformuota ne laikina, o nuolatinė stoma; jeigu tą būtų žinojęs, būtų kreipęsis į kitas sveikatos priežiūros įstaigas (CK 6.727 str. 1 d., PTŽSAĮ redakcijos, galiojusios operacijos metu, 6 str. 4 d.). Tuo tarpu trečiasis asmuo nurodo, kad apie būtinumą išvesti nuolatinę stomą apeliantą buvo informavęs dar gerokai prieš operaciją.

32Patikrinti tokių šių asmenų teiginių teisingumą iš esmės yra neįmanoma, nes jų negalima pagrįsti tiesioginiais objektyviais įrodymais. Kita vertus, byloje yra apelianto sutikimas, kad jam būtų atliekama tiesiosios žarnos ekstirpacija (t. 1, b. 1. 47). Sutikimu, be kita ko, patvirtinama, kad visos aplinkybės dėl operacijos buvo išsamiai nurodytos, paaiškinti medicininiai terminai. Tiesiosios žarnos ekstirpacijos pasekmė, minėta, yra nuolatinės stomos suformavimas. Išdėstyta leidžia labiau tikėti, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie nuolatinės stomos išvedimą (CPK 185 str.). Aplinkybė, kad apelianto sutikimas buvo pasirašytas tuo metu, kai trečiasis asmuo buvo užsienyje, neturi esminės reikšmės, nes apeliantą gydančiu gydytoju buvo kitas asmuo (t. 1, b. 1. 27); trečiasis asmuo yra atitinkamo atsakovo skyriaus vedėjas ir pats atliko apelianto operaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu yra tai, kokia informacija yra suteikiama pacientui, o ne tai, kuris medicinos specialistas ją suteikia. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, apeliantui neįrodžius, jog dėl jo susirgimo apskritai galėjo būti išvesta laikina stoma, nesukeliant neproporcingų neigiamų padarinių sveikatai ir gyvenimo kokybei, neaišku, ką būtų pakeitęs kreipimasis į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Apeliantas neįrodinėjo, kad, žinodamas apie būtinumą suformuoti nuolatinę stomą, būtų atsisakęs auglio šalinimo operacijos.

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodomi ir netinkamais įvardijami kiti atsakovo veiksmai – operacijos perkėlimas, medicininių dokumentų pildymas, darbo laiko apskaita, niekaip nėra susiję su apeliantui išvesta nuolatine stoma (CPK 6.247 str.). Patys šie veiksmai taip pat negali būti pagrindu priteisti apeliantui neturtinę žalą (CPK 6.250 str.).

34Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl ieškinys buvo pagrįstai atmestas. Spręsti dėl ieškinio senaties taikymo nebėra poreikio.

35Dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų

36Teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atsakovui priteistų 3 116 Lt bylinėjimosi išlaidų. Visų pirma šių išlaidų negalima pripažinti neprotingai didelėmis (CPK 98 str. 2 d.). Antra, šalis pati renkasi atstovą, kuris galėtų geriausiai suteikti jai reikalingą teisinę pagalbą, todėl tokio pasirinkimo negalima riboti tik teismo vieta. Tai būtų neprotinga ir neteisinga.

37Aplinkybė, kad atsakovo atstovo išlaidas apmokėjo atsakovo draudikas nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovui kilo civilinė atsakomybė. Tai yra draudėjo ir draudiko susitarimo reikalas.

38Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

40Atmetus apeliacinį skundą, atlygintinos kitų byloje dalyvaujančių asmenų išlaidos (CPK 98 str.). Apeliaciniame procese trečiasis asmuo turėjo 1 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. 1. 100), o atsakovas – 1 400 Lt (t. 2, b. 1. 117). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad teisinę pagalbą teikė tie patys atstovai kaip ir pirmosios instancijos teisme, šiems asmenims priteistina po 500 Lt nurodytų išlaidų (CPK 98 str. 2 d.).

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovo A. P. (a. k. ( - )) atsakovui viešajai įstaigai „Respublikinė Klaipėdos ligoninė“ (į. k. 191340088) ir trečiajam asmeniui N. K. (a. k. ( - )) po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. P.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. P. nurodė, kad 2009 m. lapkričio 10 d. pas atsakovą VšĮ... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos pacientų... 9. Teismas nurodė, kad ieškovas neteisėtus atsakovo veiksmus grindžia tik VMAI... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliantas A. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 12. 1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas praleido ieškinio senaties... 13. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atlyginti neturtinę... 14. 3. Teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Iš priteistų 3 116... 15. Trečiasis asmuo N. K. prašo atmesti apeliacinį skundą.... 16. Trečiojo asmens teigimu, pagal teismų praktiką gydytojas gali perleisti... 17. Atsakovas VšĮ „Respublikinė Klaipėdos ligoninė" prašo atmesti... 18. Atsakovas iš esmės pateikia argumentus, analogiškus išdėstytiems trečiojo... 19. Trečiasis asmuo „BTA INSURANCE COMPANY“ prašo atmesti apeliacinį... 20. Trečiojo asmens teigimu, apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Dėl įrodinėjimo pareigos... 24. Apeliantas byloje kelia atsakovo – sveikatos priežiūros įstaigos –... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, nors byloje sprendžiama dėl asmens sveikatai... 26. Dėl neteisėtų veiksmų... 27. Pagrindiniai veiksmai (neveikimas), iš kurių apeliantas kildina atsakovo... 28. Bylos esantys įrodymai leidžia spręsti, kad tai, ar po žarnyno auglio... 29. Apeliantas, teigdamas, kad, nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, jam... 30. Apeliantas akcentavo ir tai, kad operacija buvo atlikta laparoskopiniu... 31. Apelianto teigimu, trečiasis asmuo jo neinformavo, kad bus suformuota ne... 32. Patikrinti tokių šių asmenų teiginių teisingumą iš esmės yra... 33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto nurodomi ir netinkamais... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų,... 35. Dėl nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų... 36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti atsakovui priteistų 3 116 Lt... 37. Aplinkybė, kad atsakovo atstovo išlaidas apmokėjo atsakovo draudikas nėra... 38. Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese... 40. Atmetus apeliacinį skundą, atlygintinos kitų byloje dalyvaujančių asmenų... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti iš ieškovo A. P. (a. k. ( - )) atsakovui viešajai įstaigai...