Byla 2-2632-429/2015
Dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, nedalyvaujant ieškovei L. G. (Gedvilaitei), nedalyvaujant atsakovui M. N., dalyvaujant jo atstovui adv. Egidijui Bičkauskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį pareikštą atsakovui M. N. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

3Ieškovė L. G. pareiškė ieškinį atsakovui M. N., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo M. N. (asmens kodas ( - )) nusikaltimu padarytą turtinę 29 460,00 Lt dydžio žalą, nusikaltimu padarytą neturtinę 30 000,00 Lt dydžio žalą, priteisti iš atsakovo M. N. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta LR CPK 123str.1d. tvarka, gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, kadangi ji gyvenanti ir dirbanti Italijoje.

5Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas buvo teisiamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dali, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-133/2012 atsakovą išteisino, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. 2013 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos Apeliacinis teismas apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį be pakeitimų.

6Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343/2013 panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį dėl atsakovo išteisinimo ir nutraukė baudžiamąją bylą suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.

7Atsakovas 1997-01-25 apie 19.30 val. įsibrovė į butą adresu ( - ), kur panaudojo prieš ją fizinį smurtą - į veidą ir kūną sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius, pargriovė ant grindų, surišo rankas ir užrišo akis, po ko smaugė, grasino panaudojo kitokį fizinį smurtą - įrėmė peilį į šoną ir grasino papjauti, po ko pagrobė 29 460,00 litų vertės turtą, tai yra įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje.

8Kadangi atsakovui baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, tai reiškia, kad ji buvo nutraukta nereabilituojančiais pagrindais, kas reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas nebuvo pripažintas nepadaręs šios nusikalstamos veikos. Atitinkamai jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė civilinio proceso reglamentuota tvarka įrodžius visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudą, delspinigius) (CK 1.138 str. 1 d. 6 p.).

9Atsakovas pagrobė turtą plėšimo būdu, kuo ir pasireiškė jo neteisėti veiksmai.

10Iš baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo pasitvirtino, atsakovas veikė tyčine kaltės forma.

11Atsakovo veiksmai plėšimo būdu neteisėtai pagrobiant jai priklausantį turtą, tiesiogiai nulėmė ieškinyje įvardintų nuostolių atsiradimą ir tokiu būdu sukelia atsakovo civilinę atsakomybę. Iš faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) tarp jai atsiradusių nuostolių, susijusių su pagrobtu turtu, tai yra tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytų nuostolių egzistuoja aiškus priežastinis ryšys - tuo atveju, jei atsakovas būtų laikęsis draudimo negrobti svetimo turto plėšimo būdu, būtų įmanoma išvengti nuostolių.

12Iš baudžiamojoje byloje konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas plėšimo būdu pagrobė iš viso 29 460,00 litų vertės jos turtą ir padarė tokio paties dydžio turtinę žalą.

13Atsakovas plėšimo būdu pagrobė tokį ieškovės turtą: 1) 800 JAV dolerių (3 200 Lt), 2) žiedą su rubinu ir deimantais platinoje 1 500 Lt vertės, 3) auksinį žiedą su deimantais 4 000 Lt vertės, 4) žiedą su deimantu 2 000 Lt vertės, 5) auksinį gėlytės formos žiedą su deimantu 2 200 Lt vertės, 6) senovinį auksinį žiedą su deimantu 2 000 Lt vertės, 7) auksinį žiedą su platinine juostele ir trimis deimantais 2 000 Lt vertės, 8) gėlytės formos auksinius auskarus su deimantais 2 500 Lt vertės, 9) gėlytės formos auksinį pakabuką su deimantais 1 500 Lt vertės, 10) auksines grandinėles 500 Lt vertės, 11) vyrišką auksinę grandinėlę 2 000 Lt vertės, 12) auksinį kryžių 500 Lt vertės, 13) auksinius auskarus kryželio formos su kryželiu ant kaklo 300 Lt vertės, 14) auksinį kryželį 60 Lt vertės, 15) auksinį kryželį 100 Lt vertės, 16) auksinį pakabuką su tamsiai mėlynu akmeniu 50 Lt vertės, 17) auksinius auskarus su perlais 250 Lt vertės, 18) 2 poras auksinių auskarų su perlais 400 Lt vertės, 19) auksinį žiedą su pailgo rubino akimi 800 Lt vertės, 20) auksinį žiedą su stambia rubino akimi 300 Lt vertės, 21) auksinį žiedą su platinos juostele ir rubino akmenukais 500 Lt vertės, 22) auksinį žiedą 300 Lt vertės, 23) auksinę apyrankę su deimantais 2 000 Lt vertės, 24) sidabrinius auskarus 200 Lt vertės, 25) sidabrinę grandinėlę 100 Lt vertės, 26) auksinį vestuvinį žiedą 200 Lt vertės.

14Atsakovas privalo atlyginti visus dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtus nuostolius. Civilinės atsakomybės kompensavimo funkciją labiausiai atitinka žalos atlyginimas natūra. Tačiau kai neįmanoma atlyginti natūra, tada teismas priteisia daiktų vertę pinigais.

15Ieškinio faktinis pagrindas ir atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei padaryta žala įrodyta baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis - ne tik jos, bet ir liudytojų S. S., G. B., R. G., E. E., D. G., E. V., R. G. parodymais bei atpažinimo protokolais, kuriuose šie liudytojai vienareikšmiškai ir neginčijamai atpažino atsakovą, kaip asmenį, įvykdžiusį abu jam inkriminuotus nusikaltimus, be to ir paties atsakovo veiksmais, kai jis, po įvykdytų nusikaltimų pamatęs savo nuotrauką laikraštyje su prierašu, kad jis yra ieškomas dėl šių nusikaltimų ir sužinojęs, kad jo tikrai ieško policija, vengdamas tiek baudžiamosios, tiek ir civilinės atsakomybės, kurį laiką slapstėsi Lietuvoje, o po to slapta išvyko ir ilgam pasislėpė Didžiojoje Britanijoje.

16Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja didesnę tikimybę, kada atsakovas atliko aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus, yra kaltas dėl žalos atsiradimo, yra priežastinis ryšys, o taip pat padarytos žalos faktas ir dydis.

17Atsakovas ne tik pagrobė jos turtą, tačiau tai padarė plėšimo būdu, tai yra naudodamas tiek psichinę prievartą, tiek ir tiesioginį fizinį smurtą, o būtent, į veidą ir kūną sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius, pargriovė ant grindų, surišo rankas ir užrišo akis, po ko smaugė, grasino panaudojo kitokį fizinį smurtą - įrėmė peilį man į šoną ir grasino papjauti. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrusi fizinį skausmą, baimės jausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą aplinkinių, pažįstamų ir kaimynų akyse, tai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, fizinį smurtą atsakovas naudojo intensyviai, po ko ilgą laiką jai buvo išsivysčiusi emocinė depresija, baimės, nesaugumo jausmas, ilgai negalėjo pasitikėti žmonėmis, buvusi priversta išvažiuoti į kitą šalį. Be to, po to privalėjusi vykti į apklausas, įvairius tardymo veiksmus, teisminį procesą, dėl ko turėjusi gaišti savo laiką. Be to pagrobti daiktai buvo padovanoti jos nužudyto vyro, kiti buvo jo paties asmeniniai daiktai, o atsakovas tai puikiai žinojo, ir jie jai yra brangūs ne tik materialine prasme, bet ir kaip nužudyto vyro prisiminimas, kas dar labiau morališkai ją žeidžia. Atsižvelgiant į dėl atsakovo veiksmų padarytos žalos pobūdį bei mąstą, pasekmes, taip pat atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, į tai, kad jis žalą padarė tiesiogine tyčia, net nesistengė kokiu nors būdu bent iš dalies kompensuoti jai padarytos žalos, ji patirtą neturtinę žalą vertina 30 000,00 Lt (trisdešimt tūkstančių litų).

18Ieškovė į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta LR CPK 119str. tvarka.

19Atsakovas M. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 119str. tvarka.

20Atsakovo M. N. atstovas advokatas Egidijus Bičkauskas prašo ieškovės ieškinį atmesti. Paaiškindamas nurodė, kad L. G. pareikšto ieškinio M. N. nepripažįsta, kadangi su jai padaryta žala nėra nei kaip susijęs ir prašo jo netenkinti.

21M. N. ieškovės atžvilgiu nėra padaręs nusikalstamų veikų. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, o tai, jos nuomone, reiškia, kad ji nutraukta nereabilituojančiais pagrindais, leidžiančiais tvirtinti ( pasak ieškovės ), kad nusikalstama veika buvo padaryta. 2012 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. N. buvo pilnai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo kokių nors nusikaltimų L. G. atžvilgiu padaryme. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme, kurio 2013 m. sausio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nuosprendis paliktas galioti, pripažįstant, jog M. N. kaltė neįrodyta, t.y. jog nusikalstamų veikų L. G. atžvilgiu jis nėra padaręs.

22Šios bylos nagrinėjimo metu tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje buvo pilnai išnagrinėti ir įvertinti visi duomenys, kurie ieškovės nurodomi kaip ieškinio faktinis pagrindas. Tai atsispindi tiek Kauno apygardos teismo nuosprendžio, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėstomosiose bei motyvuojamose dalyse. Šie duomenys ne tik kad nepakeitė, bet ir argumentuotai pagrindė sprendimų rezoliucines dalis dėl M. N. išteisinimo.

23Jokių papildomų duomenų, nei duomenys jau išnagrinėti teisme, ieškovė nepateikė.

24Ieškovės apeliacija į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 13 dienos nutartį, panaikinusią Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir bylą nutraukusios, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nėra korektiška, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas bylą nagrinėjo tik baudžiamosios atsakomybės senaties instituto taikymo aspektu, nevertinant pačioje byloje surinktos įrodymų bazės. Aukščiausiojo teismo išvada, jog procesine prasme, įvertinant esamus baudžiamojo proceso formalius reikalavimus, nekvestionuojant ir nenagrinėjant teismų spręsto klausimo dėl M. N. kaltės, byla teisiškai tikslingiau nutrauktina dėl senaties, nekeičia anksčiau teismuose nustatytų M. N. kaip nepadariusio nusikaltimų L. G. atžvilgiu aplinkybių ir esmės.

25Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu yra asmens kaltė. M. N. nėra padaręs kokių nors nusikalstamų veikų L. G. atžvilgiu, jis nėra susijęs su padaryta jai žala bet kuria forma, todėl nėra dėl šios žalos kaltas ir neprivalo jos atlyginti, todėl ieškinys atmestinas.

26Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.

27Kauno apygardos teismas 2012-03-30 priėmė nuosprendį, kuriuo M. N. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisino neįrodžius, kad M. N. dalyvavo šių nusikaltimų padaryme.

282009-09-28 prokuroro nutarimu, įtariamajam M. N. a. k. ( - ) paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikino.

29Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G., civilinės ieškovės D. G., civilinio ieškovo VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

30Lietuvos kriminalinės policijos biuro reikalavimą priteisti patirtas proceso išlaidas už M. N. parvežimą iš Anglijos į Lietuvos Respubliką ir už nukentėjusiosios L. G. atvykimą į Lietuvos Respubliką procesinių veiksmų atlikimui palikti nenagrinėtus.

31Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ( baudž byla Nr. 1-55-133/2012, bylos tomas 6, l. 134-153).

32Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-55-133/2012 priimtame 2012-03-30 nuosprendyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu.

33Prieštaringi liudytojų parodymai apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, apie jų ūgį, aprangą (galvos apdangalus), jų keitimas, taip pat abejotini atpažinimai, tikėtinai padaryti pažeidžiant BPK reikalavimus, kiti atpažinimai, padaryti praėjus beveik dešimčiai metų nuo įvykio, kratų metu nerasti nusikaltimo metu paimti daiktai, nenustatytos tapatybės asmenų, kurie įvykio vietoje paliko pirštų (delnų) antspaudus, neįrodytos aplinkybės dėl M. N. galimo dalyvavimo nusikalstamose grupuotėse, prarasti tyrimo metu surinkti daiktai, tyrėjų, atlikusių operatyvinius veiksmus ir ikiteisminį tyrimą byloje, atleidimas iš pareigų, visa tai verčia teismą abejoti tuo, ar nusikalstamoje veikoje 1997 m. sausio 25 d. tikrai dalyvavo M. N..

34Pažymėtina, kad byloje kilus abejonėms, jos vertintinos kaltinamojo naudai. Kadangi duomenų, kurie surinkti byloje nepakanka kaltinimui pagrįsti, teismas sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad M. N. dalyvavo veikoje, turinčioje nusikaltimo požymių. Teismo vertinimu, įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys nepatvirtina fakto, kad M. N., veikdamas bendrininkų grupėje, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas,1997-01-25 apie 19.30 val. ( - ) panaudojant smurtą pasikėsino pagrobti L. G. didelės vertės turtą: 800 JAV dolerių (3 200 litų), žiedą su rubinu ir deimantais platinoje 1 500 litų vertės, auksinį žiedą su deimantais 4 000 litų vertės, žiedą su deimantu 2 000 litų vertės, gėlytės formos žiedą su deimantu 2 200 litų vertės, senovinį žiedą su deimantu 2 000 litų vertės, žiedą su platinine juostele ir trimis deimantais 2 000 litų vertės, gėlytės formos auksinius auskarus su deimantais 2 500 litų vertės, gėlytės formos pakabuką su deimantais 1 500 litų vertės, auksines grandinėles 500 litų vertės, vyrišką grandinėlę 2 000 litų vertės, auksinį kryžių 500 litų vertės, auskarus kryželio formos su kryželiu ant kaklo 300 litų vertės, du kryželius 60 ir 100 litų vertės, auksinį pakabuką su tamsiai mėlynu akmeniu 50 litų vertės, auksinius auskarus su perlais 250 litų vertės, 2 poras auskarų su perlais 400 litų vertės, žiedą su pailga rubino akimi 800 litų vertės, žiedą su stambia rubino akimi 300 litų vertės, auksinį žiedą su platinos juostele ir rubino akmenukais 500 litų vertės, auksinį žiedą 300 litų vertės, auksinę apyrankę su deimantais 2 000 litų vertės, sidabrinius auskarus 200 litų vertės, sidabrinę grandinėlę 100 litų vertės, vestuvinį žiedą 200 litų vertės, kailinius 1 800 litų vertės, muzikinį centrą 1 000 litų vertės, žaidimų kompiuterį su valdymu 500 litų vertės, telefono aparatą 200 litų vertės, telefono aparatą 150 litų vertės, vaizdo grotuvą 2 000 litų vertės, vaizdo grotuvą „Akai“ 800 litų vertės, dujinį pistoletą 350 litų vertės, šovinius bendros 70 litų vertės, stiklinę žvakidę 10 litų vertės, dekoratyvinę žvakidę 10 litų vertės. Taip pat surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, kad M. N. 1997-01-25 apie 19.30 val., išeidamas iš buto ( - ) sunkiai sutrikdė piliečio pareigą vykdančio R. G. sveikatą.

35Surinktų įrodymų visetas neduoda pagrindo pripažinti M. N. kaltu pagal pateiktus kaltinimus pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą, todėl jis išteisintinas (303 str. 5 d. 2 p.).

36Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka ( baudž. byla b.l. 134-153, VIt.).

37Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-07, nagrinėdamas bylą ir Kauno apygardos prokuratūros l.e.p. ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą 2013-01-07 nutartimi baudž. byloje nr. 1A-124/2013 Kauno apygardos prokuratūros l. e. p. ONKT skyriaus vyriausio prokuroro apeliacinį skundą atmetė.

38Lietuvos apeliacinis teismas priimtoje 2013-01-07 nutartyje nurodė, kad nuosprendyje iš tiesų nurodyta, kad teismas įvertinęs visus surinktus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus nustatė, kad įrodymai byloje surinkti laikantis Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Tačiau vėliau teismas padarydamas išvadą, jog teismui kyla abejonės, ar M. N. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ją motyvavo ir tarp motyvų, apart kito, nurodė, jog teismas abejoja asmens pagal nuotrauką atpažinimais, kurie galimai buvo padaryti pažeidžiant BPK reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra prieštaringa išvada anksčiau pateiktai, nes čia teismas pasisakė dėl konkretaus ikiteisminio tyrimo veiksmo - asmens atpažinimo pagal nuotrauką ir šio veiksmo metu gautų duomenų, kurių teismas nepripažino įrodymais, vertinimo. Teisėjų kolegija, konstatavo, kad M. N. pagrįstai išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atmetė prokuroro prašymą panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir M. N. baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nukentėjusiosios L. G. atsikirtimuose į apeliacinį skundą pateikti prašymai nesvarstytini. Nukentėjusioji apeliacine tvarka M. N. išteisinamojo nuosprendžio neapskundė, o jos atsikirtimuose į apeliacinį skundą pareikšti prašymai laikytini tik asmenine nuomone dėl byloje nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo.

39Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Z. T. ir nukentėjusiosios L. G. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir 2013-06-25 nutartimi baudž. byloje Nr. 2K-343/2013 panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir M. N. bylą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

40Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje konstatavo, kad Kauno apygardos teismas bylą nagrinėjo iš naujo ir 2012 m. kovo 30 d. priėmė skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį. Minėta, kad šioje byloje senatis turi būti skaičiuojama pagal 2000 m. BK 95 straipsnio, o ne 1961 m. BK 49 straipsnio taisykles. BK 95 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai senaties eiga buvo sustojusi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Beje, toks pat terminas buvo numatytas ir 1961 m. BK 49 straipsnio 3 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad per tą laikotarpį M. N. būtų padaręs nusikaltimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). M. N. byloje šis terminas suėjo 2012 m. sausio 25 d., o išteisinamasis nuosprendis priimtas 2012 m. kovo 30 dieną, t. y. po to, kai senaties terminas jau buvo suėjęs.

41Taigi įstatymų leidėjas specialiai pabrėžė, kad, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą. Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).

42Pažymėtina tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje tai reiškia, kad, nesant senaties termino ribose priimto nuosprendžio, negali būti svarstomas jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o kasacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), turi apsiriboti baudžiamosios atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu. Dėl to prokuroro ir nukentėjusiosios kasacinių skundų argumentai, kurie susiję vien tik su netinkamu įrodymų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas M. N., ištyrimu ir vertinimu, nenagrinėtini (baudž. byla Nr. 1-555-133/2012, VIIt., b.l.93-97).

43Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.).

44Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

45Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmuo turėjo, nesilaikė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais neveikimu ar veikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos ir dėl jo neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas.

46Šiuo metu jau yra įsiteisėję teismų nuosprendis ir nutartys baudžiamojoje byloje Nr.1-55-133/2012 . Atitinkamai, įvertinęs šioje byloje priimtuose teismų sprendimuose konstatuotas aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas ir šioje byloje, o būtent – L. G. iškeltos baudžiamosios bylos bei joje atliktų procesinių veiksmų tiek paties M. N. atžvilgiu , tiek kitų asmenų atžvilgiu bei civilinės atsakomybės už jo veiksmus aspektu, nenustatyta atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ieškovei ir jo veiksmų. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tos pačios aplinkybės neturi būti vertinamos iš naujo, nes kitaip būtų pažeistas teismo sprendimų privalomumo principas (CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Teismų sprendimuose jau buvo konstatuota: jog M. N. neatliko veiksmų, kurie baudžiamojo persekiojimo pradžios momentu leido įžvelgti tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius, toks jo elgesys nesudarė prielaidų nukentėjusios asmens veiksmams ginant savo turtines teises ir interesus kreiptis į valdžios institucijas, tačiau po įvykdyto plėšimo ieškovės bute savo ruožtu lėmė baudžiamosios bylos iškėlimą; veikos dekriminalizavimas ir nusikaltimo sudėties nebuvimas reiškia, kad faktiniai veiksmai, kurių pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, išteisinus M. N., nėra paneigti; ši aplinkybė greta kitų bylos aplinkybių vertintina kaip patvirtinanti pagrįsto įtarimo, kad ieškovas nepadarė nusikalstamas veikas, buvimą; be to, nei Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-133/2012 atsakovą išteisino, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. 2013 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos Apeliacinis teismas apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį be pakeitimų, patvirtina, kad atsakovas M. N. nėra susijęs su žalos padarymu ieškovei, bei su jos atžvilgiu padarytu nusikaltimu.

47Lietuvos apeliacinis teismas priimtoje 2013-01-07 nutartyje nurodė, kad M. N. pagrįstai išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atmetė prokuroro prašymą panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir M. N. baudžiamąją bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjęs kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir 2013-06-25 nutartimi baudž. byloje Nr. 2K-343/2013 panaikinto Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir M. N. bylą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

48Tarp šalių nėra ginčo, kad nagrinėjama byla dėl deliktinės atsakomybės (nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo) nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir pagal CPK turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Todėl šioje byloje taikytinos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, o būtent, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti jų teiginius (CPK 178 straipsnis).

49Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad prieš ieškovės atžvilgiu atsakovas buvo atlikęs neteisėtus veiksmus, o nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima. M. N. ieškovės atžvilgiu nėra padaręs nusikalstamų veikų. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, o tai, jos nuomone, reiškia, kad ji nutraukta nereabilituojančiais pagrindais, leidžiančiais tvirtinti ( pasak ieškovės ), kad nusikalstama veika buvo padaryta. 2012 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. N. buvo pilnai išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo kokių nors nusikaltimų L. G. atžvilgiu padaryme. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme, kurio 2013 m. sausio 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nuosprendis paliktas galioti, pripažįstant, jog M. N. kaltė neįrodyta, t.y. jog nusikalstamų veikų L. G. atžvilgiu jis nėra padaręs.

50Šios bylos nagrinėjimo metu tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje buvo pilnai išnagrinėti ir įvertinti visi duomenys, kurie ieškovės nurodomi kaip ieškinio faktinis pagrindas. Tai atsispindi tiek Kauno apygardos teismo nuosprendžio, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėstomosiose bei motyvuojamose dalyse. Šie duomenys ne tik kad nepakeitė, bet ir argumentuotai pagrindė sprendimų rezoliucines dalis dėl M. N. išteisinimo.

51Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas. Tokioms civilinėms byloms būdingi rungimosi ir dispozityvumo principai, kurie be kita ko reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir ji negali būti perkeliama teismui (taip įrodinėjimo taisyklės aiškinamos formuojamoje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 2A-358/2013). Todėl CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo, jei byloje nenustatoma aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60/2011).

52Jokių papildomų duomenų ir įrodymų, nei duomenys jau išnagrinėti teisme baudž. byloje, ieškovė nepateikė. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu yra asmens kaltė. M. N. nėra padaręs kokių nors nusikalstamų veikų L. G. atžvilgiu, nes ji neįrodė priešingai, jis nėra susijęs su padaryta jai žala bet kuria forma , todėl nėra dėl šios žalos kaltas ir neprivalo jos atlyginti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas, nes nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir pasekmių, kurios atsirado dėl nenustatytų asmenų tyčios ir neteisėtų veiksmų, apiplėšiant ieškovę L. G..

53Dėl neturtinės žalos priteisimo

54Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. , L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

55Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-7-159/2005).

56Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

57Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-90/2013; kt.).

58Atmetus ieškinio reikalavimą kaip neįrodytą dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos 29460,00 Lt priteisimo iš atsakovo nesant jo kaltės, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, todėl, kad atsakovo atžvilgiu negali būti taikomi CK6.250str. 2d. numatytos sąlygos, šis reikalavimas yra išvestinis, todėl atmestinas. Atmetus ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl šis reikalavimas atmestinas.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

60CPK 88 str. 1 d. numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3 punktas); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (6 punktas). CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 str. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, dalyvaujant byloje.

61Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors jas prašė priteisti. Tačiau atmetus ieškovės ieškinį, šis jos reikalavimas netenkintinas, o iš ieškovės priteistinos 12,93EUR pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, - valstybei (LR CPK 92str.). Atsakovas neprašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė teismui įrodymų dėl jų, todėl nėra pagrindo jas priteisti.

62Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 269- 270 teismas

Nutarė

63Ieškinį atmesti.

64Priteisti iš ieškovės L. G. a.k. ( - ) 12,93EUR pašto išlaidų –valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. ( - ) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

65Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė L. G. pareiškė ieškinį atsakovui M. N., kuriuo prašo priteisti... 4. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio laiką ir vietą... 5. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas buvo teisiamas pagal LR... 6. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi... 7. Atsakovas 1997-01-25 apie 19.30 val. įsibrovė į butą adresu ( - ), kur... 8. Kadangi atsakovui baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon... 9. Atsakovas pagrobė turtą plėšimo būdu, kuo ir pasireiškė jo neteisėti... 10. Iš baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovo kaltė dėl... 11. Atsakovo veiksmai plėšimo būdu neteisėtai pagrobiant jai priklausantį... 12. Iš baudžiamojoje byloje konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, kad... 13. Atsakovas plėšimo būdu pagrobė tokį ieškovės turtą: 1) 800 JAV dolerių... 14. Atsakovas privalo atlyginti visus dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovės... 15. Ieškinio faktinis pagrindas ir atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė,... 16. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 17. Atsakovas ne tik pagrobė jos turtą, tačiau tai padarė plėšimo būdu, tai... 18. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko apie teismo posėdžio laiką ir vietą... 19. Atsakovas M. N. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir... 20. Atsakovo M. N. atstovas advokatas Egidijus Bičkauskas prašo ieškovės... 21. M. N. ieškovės atžvilgiu nėra padaręs nusikalstamų veikų. Baudžiamoji... 22. Šios bylos nagrinėjimo metu tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje... 23. Jokių papildomų duomenų, nei duomenys jau išnagrinėti teisme, ieškovė... 24. Ieškovės apeliacija į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 13... 25. Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda... 26. Ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.... 27. Kauno apygardos teismas 2012-03-30 priėmė nuosprendį, kuriuo M. N. pagal... 28. 2009-09-28 prokuroro nutarimu, įtariamajam M. N. a. k. ( - ) paskirtas... 29. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. G., civilinės ieškovės D. G.,... 30. Lietuvos kriminalinės policijos biuro reikalavimą priteisti patirtas proceso... 31. Nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamąją bylą perduoti prokurorui ( baudž... 32. Minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-55-133/2012 priimtame 2012-03-30... 33. Prieštaringi liudytojų parodymai apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, apie... 34. Pažymėtina, kad byloje kilus abejonėms, jos vertintinos kaltinamojo naudai.... 35. Surinktų įrodymų visetas neduoda pagrindo pripažinti M. N. kaltu pagal... 36. Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka ( baudž. byla... 37. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-01-07, nagrinėdamas bylą ir Kauno apygardos... 38. Lietuvos apeliacinis teismas priimtoje 2013-01-07 nutartyje nurodė, kad... 39. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės... 40. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje konstatavo, kad Kauno apygardos... 41. Taigi įstatymų leidėjas specialiai pabrėžė, kad, esant BPK 3 straipsnio 1... 42. Pažymėtina tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi... 43. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12... 44. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste... 45. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės... 46. Šiuo metu jau yra įsiteisėję teismų nuosprendis ir nutartys baudžiamojoje... 47. Lietuvos apeliacinis teismas priimtoje 2013-01-07 nutartyje nurodė, kad M. N.... 48. Tarp šalių nėra ginčo, kad nagrinėjama byla dėl deliktinės atsakomybės... 49. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad... 50. Šios bylos nagrinėjimo metu tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje... 51. Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK... 52. Jokių papildomų duomenų ir įrodymų, nei duomenys jau išnagrinėti teisme... 53. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 54. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 55. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2... 56. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis... 57. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio... 58. Atmetus ieškinio reikalavimą kaip neįrodytą dėl nusikaltimu padarytos... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 60. CPK 88 str. 1 d. numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos... 61. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 62. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 269-... 63. Ieškinį atmesti.... 64. Priteisti iš ieškovės L. G. a.k. ( - ) 12,93EUR pašto išlaidų... 65. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...