Byla 2A-57/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-617-343/2012 pagal ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. ieškinį atsakovams R. E., AAS „Gjensidige Baltic”, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai”, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurguva” (išvadą duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos sužalojus asmenį, atlyginimo, dėl teismo vaidmens nepakankant įrodymų žalos faktui bei dydžiui pagrįsti, taip pat dėl žalą sukėlusio asmens darbdavio atsakomybės bei žalą sukėlusio asmens draudiko atsakomybės apimties.

4Ieškovai V. P., V. P., A. P., N. P. ieškiniu, grindžiamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.263, 6.264, 6.270, 6.283 straipsniais, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normomis, prašė priteisti:

51. Iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovams 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimą.

62. Iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovui V. P. 147 300 Lt 2009 m. liepos 17 d. – 2009 m. rugpjūčio 22 d. negautų pajamų.

73. Iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic“ subsidiariai ieškovei V. P. periodines išmokas jos kasdieniam slaugymui (žalą asmeniui) po 8 000 Lt kas mėnuo nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki nuolatinė (kasdienė) slauga taps nebūtina.

84. Iš atsakovų R. E. ir UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovei V. P. 1000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

9Taip pat ieškovai prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Ieškovai nurodė, kad R. E. 2009 m. liepos 17 d. apie 13 val.10 min. Varnių g. prie 48B namo Kaune, darbo reikalais (važiavo pirkti baterijų darbo įrankiams) vairuodamas savo automobilį pėsčiųjų perėjoje partrenkė V. P. ir sunkiai sutrikdė jos sveikatą. V. P. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Ji yra 100 procentų nedarbinga, nuolat guli lovoje, negali savęs apsitarnauti, jai reikia ilgo gydymo, nuolatinės (24 val. per parą) priežiūros, sunki tolimesnė jos gyvenimo perspektyva ir pasveikimo galimybės. Ieškovės vienos valandos slauga Kauno mieste kainuoja nuo 13 Lt (dieną) iki 17 Lt (naktį). Bendra vieno mėnesio suma yra 8 000 Lt (duomenys apie kainas gauti atlikus nuolatinės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių apklausą). V. P. taip pat yra būtinos gydymo (vaistai, masažai ir kita), specialios įrangos (neįgaliųjų vežimėliai ir kita), bei transporto išlaidos. Nuo 2009 m. liepos 17 d. V. P. nuolatos (24 val. per parą) slaugo jos sutuoktinis V. P.. Jis per 2008 metus gavo 73 9000 Lt pajamas (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. (32.2)-G-1250), taigi po įvykio V. P., pasirinkusio slaugyti sutuoktinę, negautos analogiško dydžio pajamos sudarytų 147 300 Lt.

11Kadangi tarp R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys panaudos sutartį (CK 6.629 straipsnis), atsakovu patrauktas ir UAB „Kauno liftai“ kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir kaip darbdavys atsakingas už R. E. padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis, 6.264 straipsnis).

12Teismo posėdžio metu ieškovai V. P. ir A. P. bei ieškovų atstovas advokatas R. J. atsisakė reikalavimo priteisti išlaidas už ryšius, sutiko, kad už vaistus iki 2012 m. vasario 22 d. jau atlygino draudikas (draudimo bendrovė iki 2011 m. gruodžio mėn. padengė ieškovės išlaidas – 23 841,70 Lt) ir nurodė prašą priteisti turtinės žalos už inventorių ir transporto išlaidas atlyginimą – 12 247,11 Lt (t. 2., b. l. 128).

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei V. P. iš atsakovo R. E. 51 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2012 m. kovo 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat atmetė atsakovo R. E. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą.

15Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė taip:

16ieškovei V. P. iš atsakovo R. E. priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų;

17atsakovui UAB „Kauno liftai“ iš ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. priteisė po 2 117,5 Lt bylinėjimosi išlaidų;

18atsakovui R. E. iš ieškovų V. P., A. P., N. P. priteisė po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš V. P. – 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

19Valstybei iš R. E. priteisė 40,60 Lt pašto išlaidų ir 1546,40 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P. priteisė po 10,10 Lt teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

20Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės

21Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu (kaip samdančio darbuotoją asmens, atsakingo už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės) teismas sprendė, kad įvykio, kai buvo sužalota ieškovė, metu atsakovus UAB „Kauno liftai“ ir R. E. siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau atsakovas R. E. eismo įvykį sukėlė savavališkai pasišalinęs iš darbo vietos, vykdamas ne darbo maršrutu asmeniniais (neįrodyta, kad R. E. įvykio dieną vyko pirkti maitinimo elementų), o ne tarnybiniais tikslais ar darbdavio pavedimu, todėl UAB „Kauno liftai“ neatsako už darbuotojo padarytą žalą CK 6.264 straipsnio pagrindu.

22Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.270 straipsnio pagrindu (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą) teismas sprendė, jog bendrovei nekyla atsakomybė, nes UAB „Kauno liftai“ atsakovo R. E. automobilio įvykio metu nevaldė. Žala padaryta pačiam R. E. priklausančiu didesnio pavojaus šaltiniu, kurį vairavo UAB „Kauno liftai“ darbuotojas ne darbo metu ir be darbdavio leidimo ir neįrodyta, kad automobilį UAB „Kauno liftai“ būtų valdęs kokiais nors teisniais pagrindais – nuomos, panaudos ir kt. Be to, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 92 punktus 1.1,1.2, 1.6.1 (t.1, b.l. 187-193) R. E. buvo draudžiama savo transporto priemonę naudoti darbe, nesudarius panaudos sutarties.

23Į baudžiamąją bylą pateiktas UAB „Kauno liftai“ raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovo R. E. veikla yra betarpiškai susijusi su teise vairuoti transporto priemones, kad, vykdydamas pavestas užduotis, vykdamas į objektus, jis pats vairuoja transporto priemones, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Panaudos sutartis su R. E. dėl jo nuosavo transporto naudojimo darbo reikalais nebuvo sudaryta. Įvykio dieną R. E. į objektus turėjo vykti pėsčiomis arba pasinaudoti viešuoju transportu, naudojantis įmonės apmokėtu mėnesiniu bilietu.

24Dėl draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybės

25Teismas atmetė argumentus, kad atsakovų R. E. ir draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė solidari ir nurodė, kad atsakovo R. E. atsakomybė yra deliktinė, nes jis atsako pagal įstatymą, o atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė yra sutartinė, nes bendrovė atsako draudimo sutarties, sudarytos tarp jos ir atsakovo R. E., pagrindu.

26Dėl turtinės žalos atlyginimo.

27Teismas atmetė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, kaip neįrodytą.

28Kadangi įvykio metu galiojo tarp atsakovo R. E. ir draudimo bendrovės sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, o atsakovas R. E. atsako tik ta dalimi, kuria žalos neatlygina atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“.

29Ieškovai nurodė dėl autoįvykio turėję apie 100 000 Lt išlaidų, o ieškovės V. P. sveikatos atstatymui skirtų pinigų liko neatlyginta 35 000 Lt, tačiau kiekvieno ieškovų indėlis lėšomis yra skirtingas ir kiekvienas neįrodė patirtos skirtingo dydžio materialinės žalos, todėl nėra galimybės priteisti faktiškai patirtų išlaidų tiems asmenims, kurie jas faktiškai patyrė. Be to, prašoma priteisti neatlygintos žalos suma apskritai nepagrįsta įrodymais. Todėl teismas vadovavosi šioje byloje nenuginčyta preziumcija, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo išplėstinės 7 teisėjų kolegijos 2008m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Ieškovai nepaneigė prezumpcijos, kad ieškovės gaunamos socialinės išmokos nepadengia visos patirtos turtinės žalos. Be to, ieškovė V. P. spec. priemones gali gauti nemokamai Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-338 patvirtinto Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Foto nuotraukos (t. 1., b.l. 11-14) patvirtina tik tą aplinkybę, kad jose pavaizduotos spec. priemonės egzistuoja, tačiau nepatvirtina, kam jos priklauso nuosavybės teise, už kokią sumą jos yra įgytos.

30Teismas kaip neįrodyto, nepagrįsto netenkino V. P. ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas - 147 300 Lt. Šis reikalavimas grindžiamas tik vienu nepakankamu įrodymu - pažyma iš Kauno apskrities VMI (t.1, b.l. 25) apie 2008 m. gautas pajamas. Iš šio dokumento nematyti, ar tai pajamos būtent iš individualios veiklos, be to, šie duomenys teikti paties ieškovo, todėl nėra garantijos, kad duomenys tikslūs, galiausiai, juose neatsispindi ieškovo veiklos sąnaudos pajamoms gauti, nėra įrodymų, kad V. P. būtų dirbęs, jeigu nebūtų įvykio ir apie galinčias nuo 2008 m. duomenų besiskirti V. P. pajamas laikotarpiu 2009 metais iki įvykio 2009 m. liepos mėnesį.

31Reikalavimo atlyginti kas mėnesį po 8 000 Lt slaugos išlaidų (žalos asmeniui sudedamoji dalis) teismas taip pat netenkino kaip nepagrįsto įrodymais (nepateikta įrodymų, pagrindžiančių šių išlaidų būtinumą ir jų kainas), be to, nepaneigta prezumpcija, kad V. P. patiriama turtinė žala yra didesnė nei gaunamos išmokos, kurias sudaro apie 1700 Lt kas mėnesį. Galiausiai, V. P. kaip visiškai nedarbingam asmeniui skiriami vaistai, spec. priemonės, gydymo paslaugos yra apmokamos iš valstybės biudžeto, o vėliau regreso tvarka išreikalaujamos iš draudimo bendrovės.

32Dėl neturtinės žalos atlyginimo

33Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes (dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos V. P. tapo neįgali ir visiškai nedarbinga, apribota jos judėjimo laisvė ir apskritai galimybės judėti, jai reikalinga slauga ir priežiūra, ji negali savęs aptarnauti, smarkiai pablogėjo ieškovės socialinio gyvenimo kokybė, ji patyrė ir patiria skausmą, emocinius išgyvenimus, depresiją, neaiškios jos ateities išgijimo perspektyvos, tačiau ji yra vidutinio amžiaus, jau šeimą sukūrusi ir vaikus užauginusi moteris, o R. E., nedideles pajamas gaunantis pensininkas, ieškovę sužalojo dėl neatsargumo) sprendė, kad ieškovei V. P. priteistina 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kadangi 5000 Lt jau sumokėjo R. E., o 3 452,80 Lt pervedė draudimo bendrovė (maksimali draudimo bendrovės atlygintina suma), tai priteistina suma išmokėtomis sumomis mažintina ir galutinai iš R. E. teismas priteisė 51 547,20 Lt.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

35Ieškovai V. P., V. P., A. P., N. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

361. Teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ši teisės norma reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

372. Teismas nepasiūlė šalims pateikti trūkstamus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalis). To nepadarius liko neatskleista bylos esmė, kadangi nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Pagal byloje esančius įrodymus byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

38Pavyzdžiui, kaip matyti iš ieškovo A. P. parodymų 2012 m. rugpjūčio 9 d.,10 d. ,13d. rugsėjo 3 d. teismo posėdžiuose, ieškovai dalį išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų pateikė tiesiogiai atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“. Teismas turėjo pasiūlyti atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ šiuos dokumentus pateikti teismui, tuomet juos įvertinti.

393. Bylos nagrinėjimo metu (2012 m. rugpjūčio 9,10,13 – rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokolas) ieškovai atsisakė didesnės dalies iš 35 000 Lt savo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe ir dėl išlaidų dėl telefono ryšių atlyginimo. Tačiau teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl to nepasisakė ir motyvavo atsisakymą priteisti telefoninių pokalbių išlaidų atlyginimą.

404. Tarp atsakovo R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys CK 6.629 straipsnyje numatytą automobilio panaudos sutartį, o eismo įvykio metu atsakovas R. E. atliko darbines pareigas, veikė darbdavio interesais, kadangi važiavo įsigyti darbo įrangos. Tą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

415. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant TPVCAPDĮ bei su tuo susijusias CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, pasisakyta, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-351/2002, 3K-3-165/2009, 3K-3-503/2005,3K- 3-53/2010).

42Atsakovas R. E. atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

431. Byla nepatenka tarp kategorijų bylų, kuriose teismas pagal CPK yra aktyvus ir savo iniciatyva renka įrodymus. Įrodinėjimo našta tenka šalims byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį dispozityviose bylose teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tik tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. CPK 179 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.

442. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, nurodydamas ieškovų pateikto ieškinio trūkumus, aiškiai pasiūlė ieškovams sutikslinti ieškinyje nurodomas aplinkybes bei pateikti visus trūkstamus įrodymus. Ieškovai galimybe teikti įrodymus galėjo pasinaudoti ir vėliau pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.

453. Ieškovai turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismo išreikalauti trūkstamus rašytinius įrodymus tiek iš dalyvaujančių byloje asmenų, tiek iš kitų subjektų (CPK 199 straipsnis).

464. Ieškovai dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu, atsisakė žodžiu bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nesilaikydami CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė šiuo klausimu skundžiamame sprendime.

475. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą galima tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

48Atsakovas UAB „Kauno liftai” atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsiliepimo argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, įskaitant ir išvadas dėl įrodymų nepakankamumo konkrečiais byloje nagrinėtais klausimais (neįrodyta didžioji dalis išlaidų, slaugos paslaugų gavimo faktas, kad ieškovas dėl sutuoktinės slaugymo tikrai prarado realiai galimas išlaidas ir kt.), todėl dauguma atsiliepimo argumentų, kuriais iš esmės pritariant antrinama pirmosios instancijos teismo motyvams, nekartojamos.

49Taip pat nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

501. Pagal ieškovų sudarytą tiesioginių išlaidų nuo eismo įvykio datos suvestinę už 21 mėnesių laikotarpį išlaidos sudaro 12 609,84 Lt. Draudimo kompanijos AAA „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas išmokėjo viso 38 823,33 Lt sumą, iš kurios atėmus 3 452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusi 35 370,53 Lt suma tris kartus viršija ieškovų nurodytas tiesiogines išlaidas V. P. priežiūrai ir pilnai padengia pirmu ieškinio reikalavimu reikalaujamą priteisti 35 000 Lt sumą turtinei žalai atlyginti.

512. Dėl sutuoktinės slaugymo negautos V. P. pajamos gali būti suprantamos tik kaip jo negautas pelnas (iš pajamų turi būti atskaitomos sąnaudos, pelno mokestis).

52Be to, nors ieškovas iš pajamų minusuoja sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, neatsižvelgia į tai, kad 2009 m. - 2011 m. keitėsi gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino pagal verslo liudijimą veiką vykdančių asmenų, tarifai, neįvertinta, kad ieškovas privalėjo mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokas, kurios taip pat turėtų būti atimtos iš ieškovo pajamų, skaičiuojant patirtus nuostolius.

533. Eismo įvykio metu atsakovas R. E. ne darbo metu ir be darbdavio leidimo vairavo savo automobilį, UAB „Kauno Liftai” nebuvo automobilio valdytojas. Automobilio UAB „Kauno liftai“ nevaldė nei nuomos, panaudos ar kitais pagrindais (tokia išvada seka iš Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-757-738/2010 medžiagos, tą patvirtina ir R. E. parodymai). Kadangi ieškovę R. E. sužalojo ne eidamas darbines pareigas, UAB „Kauno lftai” neatsako ir pagal CK 6.264 straipsnį (darbdavio atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl darbuotojų kaltės). R. E. darbdavio Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.92, su kuria R. E. buvo supažindintas, 1.6.1 punktas draudžia darbuotojui naudoti nuosavą transporto priemonę darbo metu, nesudarius raštiškai transporto panaudos sutarties su UAB „Kauno liftai”. Liudytojas Gediminas Pilius taip pat paliudijo, kad eismo įvykis įvyko R. E. išvykus (savavališkai pasišalinus iš darbo vietos) asmeniniu tikslu. UAB „Kauno liftai“ elektromechanikams, aptarnaujantiems lokalų rajoną, yra išduodami nuolatiniai viešojo transporto mėnesiniai bilietai, todėl naudotis savo nuosavu transportu ne tik kad draudžiama, bet ir nėra būtinybės. Elektromechanikams būtinos darbo funkcijų priemonės UAB „Kauno liftai“ išduodamos centralizuotai, jų savavališkas įsigijimas įmonėje nebuvo numatytas ir praktikuojamas.

544. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudiko atlygintos ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, subsidiariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC- 34-1).

55Atsakovas AAS „Gjenedige Baltic” atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovai privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

56Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai apskritai įrodinėjimo pareigos neįgyvendino, nors dėl įrodymų nebuvimo ir reikalavimų nepagrįstumo atsakovai išsamiai pasisakė tiek procesiniuose dokumentuose parengiamojoje proceso stadijoje, tiek teismo posėdžių metu. Ieškovai į atsakovų atsikirtimus dėl įrodymų nepakankamumo nereagavo ir įrodymų neteikė, todėl teismui nekilo abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis ieškovai grindė ieškinį, nebuvimo. Atitinkamai teismui nekilo pareiga siūlyti ieškovams, atstovaujamiems advokato, pateikti papildomus įrodymus.

57IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

59Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

60Didesnės dalies ieškinio reikalavimų dėl žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovams neįrodžius (trūkstant įrodymų) dėl išlaidomis ir negautomis pajamomis pasireiškiančios žalos fakto bei dydžio. Apeliantų manymu, teismas tokioje situacijoje turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), galėjo išsireikalauti trūkstamus įrodymus, be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turėjo pats teismas nustatyti nuostolių dydį. Todėl pasisakytina dėl teismo vaidmens renkant įrodymus.

61Dėl teismo vaidmens renkant įrodymus

62Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas. Tokioms civilinėms byloms būdingi rungimosi ir dispozityvumo principai, kurie be kita ko reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir ji negali būti perkeliama teismui (taip įrodinėjimo taisyklės aiškinamos formuojamoje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 2A-358/2013).

63Aiškindamas CPK 179 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, kad teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė (ne pareiga). Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo, jei byloje nenustatoma aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60/2011).

64Nėra ginčo, kad nagrinėjama byla dėl deliktinės atsakomybės (nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo) nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir pagal CPK turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Todėl šioje byloje taikytinos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, o būtent, kad ieškovams tenka pareiga įrodyti jų teiginius (CPK 178 straipsnis).

65Teigti, kad šioje byloje teismas nepagrįstai netaikė CPK 179 straipsnio, suteikiančio teisę pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad dar pačioje proceso pradžioje teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, šalindamas ieškinio trūkumus, išaiškino ieškovams pareigos nurodyti ieškinio pagrindą ir pareigos pateikti ieškinyje išdėstytas atlinkybes, esmę. Dar daugiau – teismas konkrečiai įvardino, kokie įrodymai reikalingi (pateiktini), kad ieškovai pagrįstų savo reikalavimų faktinį pagrindą. Teismas konkrečiai nustatė ir įvardino eilę ieškinio trūkumų (t.1., b. l. 32-33).

66Pirmosios instancijos teismas ieškovams nurodė, kad grindžiant reikalavimą priteisti turtinę žalą – 35 000 Lt nurodytina, kad visi ieškovai turi nurodyti, iš ko kildinama žala, kokio ji dydžio, kada turtinę žalą patyrė kiekvienas iš jų ir pateikti žalą pagrindžiančius įrodymus. Prie ieškinio pridėtos čekių iš vaistinių kopijos neįskaitomos, reikalinga jų suvestinė, dalis čekių yra apie suteiktas nuolaidas. Grindžiant reikalavimą priteisti ieškovui V. P. negautas pajamas, pateiktini duomenys, kokiu būdu ieškovas V. P. gaudavo pajamas bei kokias pajamas jis gavo 2009 metais. Grindžiant reikalavimą ieškovei V. P. priteisti 8 000 Lt kasmėnesinę sumą, pateiktini duomenys apie tai, kad ji yra slaugoma specialioje įstaigoje, įrodymai, kiek tokia slauga kainuotų, reikalingi paaiškinimai, ar į šią prašomą priteisti sumą įskaičiuotos išlaidos medikamentams, maistui, sveikatos priežiūros priemonėms. Dėl prašymo išreikalauti įrodymus iš UAB „Jurguva“ ir UAB „Kauno liftai“ nurodytina, kodėl ieškovus atstovaujantis advokatas negali gauti reikalingų įrodymų, taip pat nurodytina, kokias reikšmingas bylos išnagrinėjimui aplinkybes šie įrodymai patvirtins (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Grindžiant reikalavimą ieškovei priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nurodytina šiuo metu jos gaunamos visos pajamas, kad teismas galėtų įvertinti turtinę padėtį.

67Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pasiūlė, bet 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ir pareikalavo, kad ieškovai pateiktų reikalingus (trūkstamus) įrodymus, įvardino, kokie (kokius faktus patvirtinantys) įrodymai reikalingi, nurodė, kad šių įrodymų nepateikimas yra taisytini ieškinio trūkumai. Esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad teismas turėjo dar papildomai pasinaudoti teise pasiūlyti pateikti trūkstamus įrodymus. Juo labiau, kad ieškovus atstovauja profesionalus atstovas – advokatas, todėl ieškovams turėjo būti gerai žinoma (ne tik teismo, bet ir atstovo paaiškinta), kokie įrodymai reikalingi bei kokias pasekmes - ieškinio reikalavimų atmetimą sukeltų reikalingų įrodymų nepateikimas.

68Vėliau teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi (t. 1., b.l. 69-70) taip pat išaiškino ieškovams pareigą pateikti įrodymus, kuriuos jie ir jų atstovas – advokatas gali gauti. Kad nepakanka įrodymų realiai patirtų išlaidų faktui įrodyti, nurodė ir atsakovai savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose), tačiau į juos reaguodami ieškovai papildomų įrodymų neteikė bei atsikirto argumentu, kad žalos dydžio pagrindžiančių įrodymų nepateikia ir atsakovai (t. 2., b.l. 6), taip be teisinio pagrindo siekdami perkelti pagal įstatymą ieškovams tenkančią įrodinėjimo naštą atsakovams (pagal CPK 178 straipsnį, žalos faktą bei dydį turi įrodyti prašantys ją priteisti ieškovai).

69Dėl teismo pareigos nustatyti žalos dydį

70Apeliantai remiasi ir CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad, jeigu bylos šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ne visai teisingai šią teisės normą aiškina, kadangi ją interpretuoja atsietai nuo jau aptartų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių.

71Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra išaiškinęs, kad ši teisės norma reiškia, jog, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Dėl šios priežasties teismas remsis byloje esančiais duomenimis ir įrodymais apie žalos faktą bei dydį.

72Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, kad dėl V. P. sužalojimo jos sutuoktinis neabejotinai turėjo išlaidų, taip pat dėl būtinybės rūpintis V. P. jos sutuoktinio V. P. galimybės užsidirbti pragyvenimui (gauti pajamas) buvo iš esmės apribotos. Akivaizdu, kad dėl V. P. sužalojimo V. P. patyrė žalą tiek išlaidų, tiek negautų pajamų formomis. Kaip jau minėta, byloje tinkamai nėra įrodytas konkretus V. P. patirtos žalos dydis. Turėtas išlaidas ieškovai įrodinėja išsamiais paskaičiavimais ir tik epizodiškai realiai patirtos išlaidos pagrindžiamos jų faktą patvirtinančiais įrodymais (pavyzdžiui, t. 1., b.l.19), o daugumos nurodytų išlaidų įrodymų ieškovai į bylą nepateikė (V. P. paaiškinimai teismo posėdyje t. 2. b.l. 96, 98). Negautas pajamas 2009 metais V. P. įrodinėja tik 2008 metais gautų pajamų dydžiu – pats ieškovas pripažįsta nesant galimybės konkrečiu dydžiu įrodyti 2009 metais gautų pajamų dydį (t. 2., b. l.95). Esant byloje tik tokiems įrodymams apie ieškovų dėl V. P. sužalojimo patirtą žalą tiek išlaidų, tiek negautų pajamų forma, teisėjų kolegija sprendžia esant tikslinga dėl V. P. sužalojimo patirtą ir nuolatinai tebepatiriamą jos sutuoktinio žalą susieti su negalinčio savimi pasirūpinti asmens slaugos išlaidų dydžiu. Teisėjų kolegija laiko pagrįstais V. P. argumentus, kad sužalojus jo sutuoktinę ir jai nebegalint savimi pasirūpinti, jis turėjo pasirinkti, ar rūpintis sutuoktine pačiam, ar turėti išlaidų dėl sutuoktinės nuolatinės priežiūros. Nors, kaip matyti iš ieškovo pateiktų išlaidų suvestinių, iki 2011 m. rudens V. P. buvo gydoma medicinos įstaigose (t. 1., b.l. 63), tai nepaneigia V. P. teiginių, jog jis ir šiuo laikotarpiu skyrė laiką rūpinimuisi sunkiai sužalota sutuoktine, ją lankė, todėl buvo iš esmės apribotos jo galimybės skirti laiką kitai veiklai, o būtent darbui, todėl šiuo laikotarpiu V. P. negavo pajamų.

73Sutiktina ir su draudiko argumentais (t. 2. b.l. 32), kad V. P., jeigu jo pajamos 2009 metais kaip ir 2008 metais taip pat siekė 6137 Lt per mėnesį, ekonomiškumo sumetimais galėjo neatsisakyti veiklos, iš kurios gaudavo šias pajamas, o sužalotos sutuoktinės priežiūrai naudotis mažiau kainuojančiomis profesionalių slaugytojų paslaugomis (t. 2., b.l. 32).

74Pažymėtina, kad negalinčio savimi pasirūpinti asmens priežiūros paslaugų įkainiai gali skirtis. Į bylą yra pateikta VšĮ „Privati slaugos tarnyba“ pažyma, kad vidutinis šios įmonės slaugytos klientės V. P. įkainis buvo 4004 Lt, tačiau byloje neįrodyta, kad V. P. buvo nuolatinai slaugoma šioje įstaigoje, kokį laikotarpį ir kokias realias išlaidas dėl to patyrė ieškovai. Todėl teismas vadovaujasi 2011 m. gruodžio 27 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1145 „Dėl aktyviojo gydymo stacionarinėms paslaugoms nepriskiriamų asmenų sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašų ir slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“ nustatytu negalinčių savęs aptarnauti ligonių palaikomojo ilgalaikio gydymo vieno lovadienio įkainiu 2012-2013 metais – 81,4 Lt ir jį laiko įrodyta minimalia V. P. dėl sutuoktinės sužalojimo patiriama žala (tiek tuo atveju, jeigu žala pasireiškia negautų pajamų forma, tiek tuo atveju, jeigu žala būtų apskaičiuojama pagal būtinas ir pagrįstas išlaidas). Per metus tai sudaro 29 711 Lt, o per mėnesį vidutiniškai – 2476 Lt, t. y. 29 711/12.

75V. P. ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d., taip pat periodines išmokas V. P. slaugymui po 8000 Lt per mėnesį nuo 2011m. rugpjūčio 23 d. iki V. P. nuolatinė slauga taps nebūtina. Kaip jau minėta, esant įrodyta tik kad dėl V. P. sužalojimo neabejotina minimali ieškovo V. P. žala, nepriklausomai nuo to, ar ji patiriama negautų pajamų, ar būtinų išlaidų forma, yra vidutiniškai 2476 Lt per mėnesį, jam kas mėnesį nuo V. P. sužalojimo iki nuolatinė priežiūra jai tams nebūtina priteistina po 2476 Lt. Kita dalis reikalavimo tiek dėl negautų pajamų priteisimo, tiek dėl periodinių išmokų priteisimo yra neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo buvo atmesta pagrįstai. Ieškovai neįrodė tiek didesnių faktiškai turėtų išlaidų, tiek didesnių V. P. pajamų 2009 metais iki liepos 17 d. V. P., gavusio pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, pajamos nėra fiksuoto dydžio, todėl pajamų 2008 metais dydis nėra tinkamas įrodymas apie jo pajamų 2009 metais dydį. Juo labiau, kad 2008 metais dėl ekonominės krizės V. P. pajamos galėjo sumažėti, lyginant su pajamomis 2009 metais.

76Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės

77Nors atsiliepime (t. 1. b. l. 93) R. E. teigė, kad autoįvykis įvyko darbo metu, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (kaip svarbiausi paminėtini elektromechaniko G. P. paaiškinimai (t. 1., b. l. 183, t. 2., b. l. 116), darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis (t. 1., b. l. 184) UAB „Kauno liftai“ darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 92 punktas 1.6.1 (t. 1., b.l. 187) paties R. E. parodymai, kad neatsiklausęs išvažiavo iš darbo vietos (t. 2., b. l. 111)) sprendė, jog autoįvykio, kai buvo sužalota ieškovė, metu atsakovus UAB „Kauno liftai“ ir R. E. siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau atsakovas R. E. eismo įvykį sukėlė savavališkai pasišalinęs iš darbo vietos, vykdamas ne darbo maršrutu asmeniniais tikslais, todėl UAB „Kauno liftai“ neatsako už darbuotojo padarytą žalą CK 6.264 straipsnio pagrindu.

78Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti, kadangi ji pagrįsta tinkamu byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu ir byloje esančių įrodymų vertinimo teismas, jiems pilnai pritardamas, išsamiau nekartoja.

79Dėl draudiko atsakomybės pobūdžio

80Apeliantai teigia, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (CK 6.6 straipsnis). Su tuo nėra pagrindo nesutikti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kuriuo remdamasis teismas atmetė ieškinį draudimo bendrovei (kad draudiko ir žalą padariusiojo asmens atsakomybė negali būti solidari, nes pirmasis atsako pagal sutartį, o pastarojo atsakomybė kildinama iš delikto). Todėl periodinės žalos atlyginimo sumos, nurodytos anksčiau nutartyje, iš atsakovų R. E. ir draudiko AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančio per Lietuvos filialą, priteistinos solidariai. Ši suma neviršija maksimalios draudiko atlyginamos žalos asmeniui dydžio.

81Tačiau civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Šioje byloje tai aktualu dalyje dėl neturinės žalos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieškovei V. P. priteistinas 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Iš šios sumos atėmė R. E. jau sumokėta 5000 Lt sumą bei draudiko sumokėtą 3 452,80 Lt sumą, tad priteisė 51 547,20 Lt. Nagrinėjamu atveju dėl neturtinės žalos priteisimo nekyla draudiko solidariojo atsakomybė, kadangi draudikas maksimalią jo mokėtiną neturtinės žalos atlyginimo sumą jau yra sumokėjęs (pagal iki 2009 m. gruodžio 10 d. galiojusios LR TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies redakciją maksimali draudiko atlygintina neturtinės žalos suma - 1 000 eurų).

82Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (ar turėjo teismas pasisakyti dėl reikalavimo dalies, kurios ieškovas atsisakė teismo posėdyje (t. 2., b.l. 128)), teismas nepasisako kaip dėl nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui.

83Dėl bylinėjimosi išlaidų

84Pagal bylos duomenis ieškovė V. P. dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 4000 Lt išlaidų (t. 2, b. l. 76), atsakovas R. E. – 900+ 225+300 (viso – 1425 Lt) (t. 2, b. l. 7-79), o atsakovas UAB „Kauno liftai“ – 8470 Lt (t. 2, b.l. 70).

85R. E. pagal teismo sprendimą 2012 m. spalio 12 d. sumokėjo valstybei priteistus 40,60 Lt pašto išlaidų ir 1546 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 160).

86Dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. E. turėjo 600 Lt išlaidų (t. 3, b. l. 11).

87Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka tenkinami iš dalies, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Ieškovams atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (vertinama bendra visų ieškinio reikalavimų suma, todėl koreguojamas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų skirstymas), t.y. dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlygintina 256Lt išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic” proporcingai šių atsakovų atžvilgiu tenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš R. E. – 209 Lt, o iš AAS „Gjensidige Baltic” 47 Lt. R. E. proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos bei pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį padidinama valstybei iš R. E. priteistina žyminio mokesčio suma.

88Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

89Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti.

90Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas priteisti turtinę žalą ir šią ieškinio dalį iš dalies patenkinti.

91P. V. P. (a. k. ( - ) solidariai iš atsakovų R. E. (a. k. ( - ) ir AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančiam per Lietuvos filialą (j. a. k. 30063322) po 2476 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. liepos 18 d. iki nuolatinė priežiūra V. P. (a. k. ( - ) taps nebereikalinga.

92Sumažinti V. P. (a. k. ( - ) iš R. E. (a. k. ( - ) priteistą bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą nuo 1000 Lt iki 209 Lt.

93Sumažinti R. E. (a. k. ( - ) iš V. P. (a. k. ( - ) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 250 Lt iki 100 Lt.

94Padidinti valstybei iš R. E. priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 1546,40 Lt iki 2437,76 Lt.

95Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

96P. V. P. (a. k. ( - ) iš AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančio per Lietuvos filialą (j. a. k. 30063322) 47 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

97Priteisti atsakovui R. E. (a. k. ( - ) iš ieškovų V. P. (a.k. ( - ) A. P. (a. k. ( - ) N. P. (a. k. ( - ) po 150 Lt, o iš V. P. (a. k. ( - ) 130 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos... 4. Ieškovai V. P., V. P., A. P., N. P. ieškiniu, grindžiamu Lietuvos... 5. 1. Iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“... 6. 2. Iš atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“... 7. 3. Iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic“ subsidiariai ieškovei V.... 8. 4. Iš atsakovų R. E. ir UAB „Kauno liftai“ solidariai ieškovei V. P.... 9. Taip pat ieškovai prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 10. Ieškovai nurodė, kad R. E. 2009 m. liepos 17 d. apie 13 val.10 min. Varnių... 11. Kadangi tarp R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę... 12. Teismo posėdžio metu ieškovai V. P. ir A. P. bei ieškovų atstovas... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 15. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė taip:... 16. ieškovei V. P. iš atsakovo R. E. priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų;... 17. atsakovui UAB „Kauno liftai“ iš ieškovų V. P., V. P., A. P., N. P.... 18. atsakovui R. E. iš ieškovų V. P., A. P., N. P. priteisė po 250 Lt... 19. Valstybei iš R. E. priteisė 40,60 Lt pašto išlaidų ir 1546,40 Lt žyminio... 20. Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės... 21. Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu (kaip... 22. Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.270 straipsnio pagrindu... 23. Į baudžiamąją bylą pateiktas UAB „Kauno liftai“ raštas, kuriame... 24. Dėl draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybės... 25. Teismas atmetė argumentus, kad atsakovų R. E. ir draudiko AAS „Gjensidige... 26. Dėl turtinės žalos atlyginimo.... 27. Teismas atmetė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų R. E., AAS... 28. Kadangi įvykio metu galiojo tarp atsakovo R. E. ir draudimo bendrovės... 29. Ieškovai nurodė dėl autoįvykio turėję apie 100 000 Lt išlaidų, o... 30. Teismas kaip neįrodyto, nepagrįsto netenkino V. P. ieškinio reikalavimo... 31. Reikalavimo atlyginti kas mėnesį po 8 000 Lt slaugos išlaidų (žalos... 32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 33. Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas bylos... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 35. Ieškovai V. P., V. P., A. P., N. P. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą... 36. 1. Teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kad, jeigu šalis... 37. 2. Teismas nepasiūlė šalims pateikti trūkstamus įrodymus (Lietuvos... 38. Pavyzdžiui, kaip matyti iš ieškovo A. P. parodymų 2012 m. rugpjūčio 9... 39. 3. Bylos nagrinėjimo metu (2012 m. rugpjūčio 9,10,13 – rugsėjo 3 d.... 40. 4. Tarp atsakovo R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę... 41. 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant... 42. Atsakovas R. E. atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą... 43. 1. Byla nepatenka tarp kategorijų bylų, kuriose teismas pagal CPK yra aktyvus... 44. 2. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, nurodydamas... 45. 3. Ieškovai turėjo teisę prašyti pirmosios instancijos teismo išreikalauti... 46. 4. Ieškovai dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su turtinės žalos... 47. 5. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali būti vertinamas... 48. Atsakovas UAB „Kauno liftai” atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą... 49. Taip pat nurodo šiuos svarbiausius argumentus:... 50. 1. Pagal ieškovų sudarytą tiesioginių išlaidų nuo eismo įvykio datos... 51. 2. Dėl sutuoktinės slaugymo negautos V. P. pajamos gali būti suprantamos tik... 52. Be to, nors ieškovas iš pajamų minusuoja sumokėtą gyventojų pajamų... 53. 3. Eismo įvykio metu atsakovas R. E. ne darbo metu ir be darbdavio leidimo... 54. 4. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos... 55. Atsakovas AAS „Gjenedige Baltic” atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 56. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovai apskritai įrodinėjimo pareigos... 57. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 58. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 60. Didesnės dalies ieškinio reikalavimų dėl žalos priteisimo pirmosios... 61. Dėl teismo vaidmens renkant įrodymus... 62. Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas deliktinės atsakomybės... 63. Aiškindamas CPK 179 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad jeigu pateiktų... 64. Nėra ginčo, kad nagrinėjama byla dėl deliktinės atsakomybės (nusikaltimu... 65. Teigti, kad šioje byloje teismas nepagrįstai netaikė CPK 179 straipsnio,... 66. Pirmosios instancijos teismas ieškovams nurodė, kad grindžiant reikalavimą... 67. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pasiūlė, bet 2011 m.... 68. Vėliau teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi (t. 1., b.l. 69-70) taip pat... 69. Dėl teismo pareigos nustatyti žalos dydį... 70. Apeliantai remiasi ir CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad, jeigu... 71. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra... 72. Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai... 73. Sutiktina ir su draudiko argumentais (t. 2. b.l. 32), kad V. P., jeigu jo... 74. Pažymėtina, kad negalinčio savimi pasirūpinti asmens priežiūros paslaugų... 75. V. P. ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas laikotarpiu nuo 2009 m.... 76. Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės... 77. Nors atsiliepime (t. 1. b. l. 93) R. E. teigė, kad autoįvykis įvyko darbo... 78. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti, kadangi... 79. Dėl draudiko atsakomybės pobūdžio... 80. Apeliantai teigia, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio... 81. Tačiau civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių... 82. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (ar turėjo teismas pasisakyti dėl... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 84. Pagal bylos duomenis ieškovė V. P. dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant... 85. R. E. pagal teismo sprendimą 2012 m. spalio 12 d. sumokėjo valstybei... 86. Dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme... 87. Kadangi apeliacinis skundas ir ieškinys bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka... 88. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos... 89. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti.... 90. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas priteisti... 91. P. V. P. (a. k. ( - ) solidariai iš atsakovų R. E. (a. k. ( - ) ir AAS... 92. Sumažinti V. P. (a. k. ( - ) iš R. E. (a. k. ( - ) priteistą bylinėjimosi... 93. Sumažinti R. E. (a. k. ( - ) iš V. P. (a. k. ( - ) priteistą bylinėjimosi... 94. Padidinti valstybei iš R. E. priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 1546,40... 95. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 96. P. V. P. (a. k. ( - ) iš AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančio per Lietuvos... 97. Priteisti atsakovui R. E. (a. k. ( - ) iš ieškovų V. P. (a.k. ( - ) A. P....