Byla B2-816-440/2015
Dėl 2015-06-18 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų darbotvarkės klausimais Nr. 2 ir Nr. 4 panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. V. skundą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sadovalis“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, valstybės įmonei Turto bankas, dėl 2015-06-18 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų darbotvarkės klausimais Nr. 2 ir Nr. 4 panaikinimo.

2Teismas išnagrinėjęs,

Nustatė

3Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sadovalis“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, prašydamas pripažinti negaliojančiais 2015-06-18 BUAB „Sadovalis“ kreditorių susirinkimo metu priimtus nutarimus darbotvarkės klausimais Nr. 2 ir Nr. 4 ir taikos sutarties patvirtinimo klausimą grąžinti nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo. Nurodė, kad 2015-03-27 varžytynių metu įsigijęs 100 procentų UAB „Sadovalis“ akcijų tapo vieninteliu įmonės akcininku. Matydamas galimybę atkurti įmonės mokumą kreipėsi į BUAB „Sadovalis“ kreditorius su prašymu inicijuoti taikos sutarties bankroto procese sudarymą bei kartu su kreditoriais spręsti klausimą dėl taikos sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad 2015-06-18 įvykusio BUAB „Sadovalis“ kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nepagrįstai nutarė nepritarti pareiškėjo pateiktam patikslintam taikos sutarties projektui, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas nenurodė jokių priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas taikos sutarties įvykdymas ir skolos kreditoriams sumokėjimas. Pabrėžė, kad kreditorių reikalavimas nurodyti sutartyje priemones ar pasiūlymus, kuo remiantis akcininkas užtikrins sutarties vykdymą, verslo planus ir kt., yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - LR ĮBĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad įstatymas nereikalauja pateikti taikos sutartyje jokių sutarties užtikrinimo priemonių. Taip pat pareiškėjo teigimu kreditoriai netinkamai įvertinę pareiškėjo siūlomą taikos sutarties projektą ir be pagrindo su juo nesutikdami, nepagrįstai nusprendė nepratęsti termino taikos sutarčiai sudaryti ir įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Sadovalis“ bankrutavusia ir likviduojama. Pareiškėjo nuomone kreditorių daugumai nusprendus termino taikos sutarčiai sudaryti nepratęsti ir pradėti BUAB „Sadovalis” likvidavimo procedūrą, yra užkertamas kelias skolininko bei kreditorių teisių ir interesų apsaugai. Pradėjus likvidavimo procedūrą, pareiškėjas nebegalės inicijuoti taikos sutarties sudarymo, keisti taikos sutarties esamo projekto ar tartis dėl kitokių sąlygų. Atkreipė dėmesį, kad nepratęsus taikos sutarties sudarymo termino ir visiškai nepagrįstai atmetus pareiškėjo pateiktą sutarties projektą, kreditorių dauguma ne tik pažeidė skolininko interesus ir teises atkurti bendrovės mokumą, ūkinę veiklą ir kt., bet ir kreditorių interesus (1-4 b.l.).

4Dublike pareiškėjas papildomai nurodė, kad kreditorių susirinkimo teisė priimti atitinkamus sprendimus nėra absoliuti ir ja negali būti piktnaudžiaujama. Esant abejonėms dėl galimo taikos sutarties nebevykdymo, kreditoriai galėtų ginti savo teises savarankiškai ir nutraukti taikos sutartį bei tęsti įmonės bankroto procedūrą. Pabrėžė, kad vienintelio kreditoriaus BAB Ūkio bankas nepritarimas termino taikos sutarčiai sudaryti pratęsimui ir siekis BUAB „Sadovalis“ likviduoti kaip įmanoma greičiau yra susijęs su tuo, kad bankroto administratorius Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-799-368/2015 yra užginčijęs sandorius, kurių pagrindu yra atsiradęs BAB Ūkio bankas finansinis reikalavimas. Taigi taikos sutarties sudarymui ir likvidavimo termino pratęsimui kelią siekia užkirsti kreditorius, kurio finansinis reikalavimas, tikėtina, bus pripažintas nepagrįstu ir tą suprasdamas kreditorius siekia maksimaliai greitai pasinaudoti kol kas turimomis balsavimo teisėmis, užkertant kelią taikos sutarties procesui. Taip pat nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos argumentas, kad ji taikos sutarčiai pritartų tik tokiu atveju, jei trečiosios eilės kreditorių reikalavimai būtų patenkinti iš karto ir visa apimtimi, yra nepagrįstas, kadangi vienos kreditorių eilės išskyrimas ir pranašumo prieš kitus suteikimas prieštarauja įstatymo nuostatoms (39-42 b.l.).

5Atsakovė BUAB „Sadovalis“, atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2015-06-18 vykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl taikos sutarties pasirašymo susilaikė ir paaiškino, kad sudaromos taikos sutarties įvykdymas turėtų būti užtikrintas įkeitimu, laidavimu ar garantija. Pabrėžė, kad pakartotinai pateikdamas pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, pareiškėjas neatsižvelgė į kreditoriaus BAB Ūkio bankas 2015-05-08 vykusiame kreditorių susirinkime pateiktus pastebėjimus balsuojant dėl taikos sutarties sudarymo, nepateikė kreditoriams jokių konkrečių įrodymų, kaip gali būti gaivinama įmonės veikla, nenurodė, kokių turi ilgalaikių verslo pasiūlymų, kurie užtikrintų įmonės mokumo atkūrimą ir stabilizavimą. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymui nepritarė kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 75,54 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei LR ĮBĮ nuostatomis, klausimo dėl taikos sudarymo galimybės bankroto procese sprendimas priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai. Sutartys turi būti sudaromos laisva šalių valia (LR CK 6.156 straipsnis), įstatymai taip pat nenumato mechanizmo priversti kreditorių balsuoti už taikos sutarties sudarymą. Taip pat pažymėjo, kad siekdama suteikti galimybę pareiškėjui tobulinti savo pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų balsavo „už“ termino, numatyto LR IBĮ 30 straipsnio 2 dalyje pratęsimą (21-23 b.l.).

7Suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateiktame atsiliepime ir triplike nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2015-06-18 kreditorių susirinkimo metu pateikdamas taikos sutarties projektą neatsižvelgė į tai, kad 2015-05-08 kreditorių susirinkime buvo nepritarta pareiškėjo pasiūlymui sudaryti taikos sutartį, kadangi pateiktas taikos sutarties projektas neatitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas taip pat neatsižvelgė į suinteresuoto asmens BAB Ūkio bankas 2015-05-08 susirinkime pateiktus pasiūlymus dėl 3 darbotvarkės klausimo t. y. pateikti informaciją ir dokumentus pagrindžiančius teikiamo pasiūlymo įgyvendinimo užtikrinimą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nesutiko prisiimti įsipareigojimų, kuriuos nurodė kreditoriai, todėl kreditoriai turėjo įstatymu nustatytą teisę nesutikti su siūlymu. Dėl nutarimo priimto 4 darbotvarkės klausimu dėl LR ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyto termino pratęsimo, susiinteresuotas asmuo nurodė, kad atsižvelgdamas į teisingumo ir sąžiningumo principus šiuo klausimu balsavo „už“, siekdamas suteikti pareiškėjui galimybę keisti taikos sutarties projektą, nes, suėjus LR ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui ir įmonę pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nebus galimybės svarstyti klausimo dėl taikos sutarties sudarymo (28-30 b.l.). Papildomai paaiškino, kad 2015-06-18 vykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimui dėl taikos sutarties sudarymo pritarė su sąlyga, kad trečiosios eilės kreditorių reikalavimai bus tenkinami visa apimtimi, t. y. taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis bus atliekamas vienas mokėjimas visai finansinių reikalavimų sumai. Dėl kitų (ankstesnės eilės) kreditorių ir jų reikalavimų nieko nepasisakė. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimas sudaro 0,0033 proc. arba 65,16 Eur, todėl prašymas taikos sutartyje nustatyti pareigą visą sumą (visa apimtimi) įvykdyti vienu mokėjimu yra logiškas ir protingas (51-53 b.l.).

8Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas pateiktame atsiliepime ir triplike nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekia prieš kreditorių valią priversti juos sudaryti taikos sutartį įmonė bankroto byloje, kas savo esme prieštarauja LR CK įtvirtintam sutarčių laisvės principui. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju kreditoriai, turintys 75,54 procentų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje, nesutiko, kad būtų sudaryta taikos sutartis pareiškėjo pateiktomis sąlygomis, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti kreditorius iš naujo svarstyti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo bendrovės bankroto byloje. Atkreipė dėmesį, kad visi didieji kreditoriai nesutiko su pareiškėjo pateiktomis taikos sutarties sąlygomis ir šioje situacijoje esantis ginčas tarp banko ir įmonės neturi jokios reikšmės, kadangi banko kreditorinis reikalavimas nesudaro LR ĮBĮ numatytos 2/3 visų kreditorinių reikalavimų dalies. Taip pat nurodė, kad įmonės kreditoriai aiškiai kvalifikuota balsų dauguma išreiškė valią, kad nepageidauja teismo prašyti pratęsti terminą pripažinti įmonę bankrutavusia ir jokių objektyviai pagrįstų pagrindų, kodėl šis sprendimas turėtų pakeistas, nėra (31-33, 60-62 b.l.).

9Skundas netenkintinas.

10Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 1 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – LR ĮBĮ). LR ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Remiantis LR CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. LR ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Bankroto proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui, ji inter alia apima ir kreditorių susirinkimo priimamų sprendimų atitikties imperatyvioms LR ĮBĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms patikrinimą. Teismas įgyvendindamas šiuos savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, patikrina ar buvo laikytasi LR ĮBĮ ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų būti pripažinti tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms LR ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

11Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. V. skundžia 2015-06-18 kreditorių susirinkime 2-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, teigdamas, jog skundžiami nutarimai pažeidžia tiek kreditorių interesus, tiek bankrutuojančios įmonės interesus, kadangi kreditoriai pažeisdami LR ĮBĮ nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus nepagrįstai reikalauja nurodyti taikos sutarties vykdymo užtikrinimo priemones bei atsisako kreiptis į teismą dėl LR ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pratęsimo.

12Iš bylos bei teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Sadovalis“ iškelta 2014-06-23 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (Šiaulių apygardos teismo bankroto byla Nr. B2-327-440/2015). 2015-03-12 UAB „Sadovalis“ kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto svarstymą atidėti iki 2015-04-30, nes dabartinis 100 procentų BUAB „Sadovalis“ paprastųjų vardinių akcijų savininkas BUAB „Rekolas“ yra paskelbęs minėtų akcijų pardavimą iš varžytynių, todėl tikėtina, kad pardavus minėtą akcijų paketą, naujasis jų savininkas BUAB „Sadovalis“ kreditoriams teiks pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. 2015-04-20 bankroto administratoriui M. V., įsigijęs 100 procentų UAB „Sadovalis“ akcijų pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, siūlydamas sudaryti taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1) kiekvienam kreditoriui išmokėti 50 proc. taikos sutarties pasirašymo dienai likusio nepatenkinto jo reikalavimo sumą; 2) nurodytą sumą kreditoriams išmokėti per 10 metų laikotarpį, kiekvienais metais mokant lygiomis dalimis. 2015-05-08 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nutarė nepritarti akcininko M. V. 2015-04-20 pasiūlymui, įpareigojo administratorių derėtis su akcininku M. V. dėl taikos sutarties sąlygų pagerinimo. Taip pat nurodė, kad teikiant taikos sutarties sąlygas kreditoriams svarstyti be pasiūlymų sąlygų taip pat būtina pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius teikiamo pasiūlymo įgyvendinimo užtikrinimą (finansavimo šaltiniai, verslo planas, akcininko indėlis ir kt.). 2015-05-27 pareiškėjas M. V. pateikė patikslintą taikos sutarties projektą, siūlydamas susitariančiomis šalims susitarti, kad bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinta 2362973,92 Eur reikalavimų sumų – pirmosios eilės kreditorių reikalavimų suma – 103615,68 Eur, antrosios eilės – 46328,23 Eur, trečiosios eilės – 449636,85 Eur, skola įkaito turėtojui – 1763393,00 Eur. Taip pat minėtoje taikos sutartyje nurodė, kad skolininkas - BUAB „Sadovalis“ įsipareigoja per 3 metus kiekvienam pirmosios eilės kreditoriui išmokėti 60 proc. jų finansinio reikalavimo dalies, antros eilės kreditoriams – 100 proc. finansinio reikalavimo dalies per 7 metus, trečiosios eilės kreditoriams – 65 proc. finansinio reikalavimo dalies per 9 metus, įkaito turėtojui – 65 proc. jo finansinių reikalavimų dalies per 10 metų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. 2015-06-18 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai 2 darbotvarkės klausimu dėl taikos sutarties sudarymo nutarė nepritarti patikslintam akcininko M. V. 2015-05-27 taikos sutarties projektui ir taikos sutarties nesudaryti, nes akcininko siūlymas sudaryti taikos sutartį neatitinka 2015-05-08 BUAB „Sadovalis“ kreditorių susirinkimo nutarimo keliamus reikalavimus, be to, siūloma sudaryti taikos sutartis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (pažeidžia kreditorių lygiavertiškumo principus, įsipareigojimų vykdymo terminai nepriimtinai ilgi ir abstraktūs (3, 7, 9 ,10 metai ir kt.) (6 b.l.). Taip pat kreditorių susirinkimas 4-uoju darbotvarkės klausimu dėl LR ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatyto termino pratęsimo nutarė atsižvelgiant į tai, kad akcininko teikiami pasiūlymai nėra pagrįsti užtikrinimo priemonėmis ir yra nepriimtini, įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu pripažinti BUAB „Sadovalis“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (7 b.l.). Ginčijami nutarimai buvo priimti 72,19 procentų balsų dauguma. Duomenų, kad buvo pažeistos priėmimo procedūros byloje nėra, nei pareiškėjas, nei kiti susiinteresuoti asmenys neginčija, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti laikantis LR ĮBĮ 24 straipsnyje reglamentuotos kreditorių susirinkimų nutarimų priėmimo tvarkos, todėl teismas turi pagrindo išvadai, jog šie nutarimai buvo priimti laikantis LR ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos.

13Vertinant pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, teismas pažymi, kad tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises. Vienas iš kreditorių autonomijos principo išraiškos būdų yra kreditorių teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo (LR ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams. Galimybė sudaryti taikos sutartį numatyta ĮBĮ 28 straipsnyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje taikos sutartis apibrėžiama kaip kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Taigi, klausimo dėl taikos sudarymo galimybės bankroto procese sprendimas priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai.

14Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratoriaus pasiūlymui pritarti patikslintam akcininko M. V. 2015-05-27 taikos sutarties projektui nepritarė kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 74,54 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, tame tarpe ne tik didžiausias įmonės kreditorius BAB Ūkio bankas, bet ir kreditoriai AB Šiaulių bankas, VSDFV Mažeikių skyrius, UAB „Pajūrio sauga“, VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Sadovalis“ kreditoriams balsų dauguma nepritarus pareiškėjo taikos sutarties projektui, nėra pagrindo teigti, kad šiuo nutarimu buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai ar pačios įmonės interesai. Pažymėtina, kad sutartys sudaromos laisva šalių valia (LR CK 6.156 straipsnis), o šiuo atveju, kaip minėta, taikos sutarties sudarymui nepritarė ne tik suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas, bet ir kiti BUAB „Sadovalis“ kreditoriai. Taip pat teismo vertinimu vien tas faktas, kad nepritarimą patikslintam taikos sutarties projektui lėmė didžiojo kreditoriaus BAB Ūkio banko balsai, savaime dėl to nesuponuoja išvados dėl nutarimo neteisėtumo, nes iš esmės bankroto procedūros grindžiamos kreditorių lygiateisiškumo principu. Be to pabrėžtina, kad taikos sutarties sudarymas bankroto procese yra susijęs su kreditorių nuolaidomis bankrutuojančiai įmonei, taip pat paminėta, kad, vadovaujantis LR ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalimi, taikos sutartį pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos (LR ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis), todėl konkrečiu atveju teismas atsižvelgęs į išdėstytą kreditorių poziciją sutinka su suinteresuotų asmenų motyvais, kad nagrinėjamoje situacijoje kreditorių daugumai nepritariant pareiškėjo taikos sutarties projektui faktiškai nėra įmanomas taikos sutarties sudarymas pareiškėjo siūlomomis sąlygomis.

15Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2015-05-08 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nusprendė nurodyti pareiškėjui teikiant taikos sutarties sąlygas kreditoriams svarstyti be pasiūlymų sąlygų taip pat pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius teikiamo pasiūlymo įgyvendinimo užtikrinimą (finansavimo šaltiniai, verslo planas, akcininko indėlis ir kt.). Pareiškėjas teikdamas pakoreguotą taikos sutarties projektą kreditorių prašomos informacijos nepateikė. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad tokių duomenų įmonės kreditoriams jis neprivalo teikti, kadangi tokių reikalavimų LR ĮBĮ imperatyviai nenustato bei, kad toks kreditorių reikalavimas pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Su šiais pareiškėjo argumentai teismas neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, paties pareiškėjo vengimas pateikti kreditorių susirinkimui papildomą informaciją siekiant objektyviai įvertinti pareiškėjo siūlomo taikos sutarties projekto realumą, vertintinas kaip protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nepaisymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad derantis dėl taikos sutarties sąlygų, esminę reikšmę turi šalių teisių ir pareigų balansas, o sutartis sudaroma vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, be kita ko, sudarant taikos sutartį bankroto procese, jos sąlygos turi atitikti ir imperatyvius LR ĮBĮ reikalavimus (LR ĮBĮ 29 straipsnis, LR CK 1.5 straipsnis, 6.983 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš taikos sutarties turinio matyti, kad pareiškėjo pasiūlytame taikos sutarties projekte yra numatyta, kad su kreditoriais atsiskaitys būtent bankrutuojanti įmonė. Pareiškėjas siekia, jog įmonės kreditoriai atsisakytų dalies savo reikalavimų, neskaičiuotų metinių palūkanų ar delspinigių, taip pat nurodo, jog tinkamai ir laiku neįvykdžius taikos sutarties įmonė įsipareigoja mokėti kreditoriams 6 procentų metinių palūkanų už pradelstą terminą iki visiško prievolių įvykdymo, tačiau minėtame taikos sutarties projekte joje nėra nustatyta nei paties pareiškėjo įsipareigojimo apmokėti įmonės skolas, nei jo asmeninio laidavimo ar suteikiamos garantijos dėl įsiskolinimų padengimo tuo atveju, jei įmonės turto neužtektų. Taigi konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra susijęs ne tik su privačiu, bet ir su viešuoju interesu, teismas vertina, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė kreditorių susirinkimui pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus kokiomis priemonėmis bus įgyvendinama taikos sutartis. Be to pareiškėjas nepagrįstai, prieštaraudamas byloje esantiems duomenimis teigia, kad pateikdamas taikos sutartis jis ir taip įsipareigojo, kad šią sutartį vykdys laiku ir tinkamai, mokės visus sutartus mokesčius, o jos nevykdymo atveju atsakys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kadangi, kaip minėta, jokių pareiškėjo įsipareigojimų ar užtikrinimo priemonių taikos projekte nėra numatyta. Antra, pareiškėjo argumentas, kad esant bent menkiausioms abejonėms dėl galimo taikos sutarties nebevykdymo kreditoriai galėtų ginti savo teises savarankiškai ir nutraukti taikos sutartį bei tęsti įmonės bankroto procedūrą prieštarauja ne tik bankroto procesui keliamiems tikslams, bet ir LR ĮBĮ 29 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai nuostatai, numatančiai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama. Nutraukus bankroto bylą atnaujinama įmonės veikla ir išnyksta kiti padariniai, atsiradę dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nevykdant taikos sutarties sąlygų bankroto bylą galės būti tęsiama toliau. Taip pat teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, tai yra maksimaliai tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo vengimas bankrutuojančios įmonės kreditoriams pateikti konkrečią, su jų interesais susijusią informaciją, prieštarauja bankroto proceso tikslui siekti kaip įmanoma operatyviau tenkinti kreditorių interesus. Taigi atsižvelgiant į paminėtus argumentus, teismas daro išvadą, jog nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės kreditoriai turėjo objektyvų pagrindą bei įstatymo nustatytą teisę pareiškėjui nepateikus papildomų duomenų dėl taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo, t.y. nepateikus taikos sutarties projekto įmonės kreditoriams priimtinomis sąlygomis, nepritarti pareiškėjo siūlomos taikos sutarties pasirašymui, todėl pareiškėjo argumentai dėl 2015-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

16Dėl pareiškėjo argumentų, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepratęsė termino taikos sutarčiai sudaryti, teismas pažymi, kad LR ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Kreditorių siekimas sudaryti taikos sutartį gali lemti kreditorių susirinkimo nutarimo siūlyti teismui pratęsti trijų mėnesių terminą taikos sutarčiai bankroto byloje sudaryti priėmimą, jeigu iš taikos sutarties rengimo (derybų) eigos aišku, kad per minėtą trijų mėnesių terminą gali būti nespėta sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė patikslinti pateiktą taikos sutarties projektą, jis šia galimybe pasinaudojo, tačiau kreditorių 2015-05-08 susirinkimo metu priimto nutarimo pateikti informaciją ir dokumentus, pagrindžiančius teikiamo pasiūlymo įgyvendinimo užtikrinimą pilna apimtimi neįvykdė. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas laikosi principinės nuostatos neteikti kreditoriams jų prašomos informacijos ir šiuo aspektu taikos sutarties sąlygų nekeisti, todėl atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pateiktam 2015-05-27 taikos sutarties projektui kreditoriai nepritarė, teismas vertina, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai priėmė nutarimą įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl BUAB „Sadovalis“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17Remiantis išdėstytais argumentais teismas neturi pagrindo vertinti, kad 2015-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimai 2-uoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais pažeidžia pareiškėjo interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra neobjektyvūs ar neatitinkantys bankroto procesui keliamų tikslų kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus ir užbaigti bankroto procedūras. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo skundas netenkintinas.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsniu, 28-30 straipsniais, teismas

Nutarė

19Pareiškėjo M. V. skundo netenkinti.

20Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

21Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. Teismas išnagrinėjęs,... 3. Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutuojančios... 4. Dublike pareiškėjas papildomai nurodė, kad kreditorių susirinkimo teisė... 5. Atsakovė BUAB „Sadovalis“, atstovaujantis bankroto administratorius UAB... 6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateiktame... 8. Suinteresuotas asmuo BAB Ūkio bankas pateiktame atsiliepime ir triplike... 9. Skundas netenkintinas.... 10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 1 straipsnio1... 11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. V. skundžia 2015-06-18 kreditorių... 12. Iš bylos bei teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad... 13. Vertinant pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, teismas pažymi, kad tik... 14. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratoriaus... 15. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2015-05-08 kreditorių susirinkimo metu... 16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai... 17. Remiantis išdėstytais argumentais teismas neturi pagrindo vertinti, kad... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291... 19. Pareiškėjo M. V. skundo netenkinti.... 20. Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju... 21. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....