Byla e2A-1937-259/2018
Dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. D

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orinvita“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. D.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Orinvita“ 3 215,85 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 16,39 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ( - ), apie 10.05 val., ( - ) ties namu ( - ), įvyko eismo įvykis, kurio metu V. D., vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. ( - ) važiuodamas atbuline eiga užvažiavo ant šaligatvio, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. S., kuri tą pačią dieną LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė. Iš įvykio vietos V. D. pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu automobilio „Opel Vivaro“ valdytojams pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį galiojo draudimo apsauga dėl eismo įvykio atsiradusios valdytojo civilinės atsakomybės. Dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo buvo pradėta baudžiamoji byla. V. D. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį. Šio tyrimo atlikimo metu buvo vertinami transporto priemonės valdytojo veiksmai tik baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti jo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmai civilinės teisės kontekste. Baudžiamojoje byloje V. D. pripažino aplinkybę, kad jis nepajuto parbloškęs N. S., todėl nesustojo ir nuvažiavo. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal LR CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinėje ar baudžiamojoje teisėje. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis. Atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio automobilio „Opel Vivaro“ padarytą žalą. Dėl eismo įvykio atsakovei kyla civilinė atsakomybė, todėl ieškovei atsirado pareiga atlyginti per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui atsiradusią žalą. Ieškovė žuvusiosios dukrai R. D. išmokėjo 6 431,69 Eur. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti eismo įvykiu padarytą turtinę žalą, tačiau ji tebėra neatlyginta. Ieškovė, atsižvelgdama į eismo įvykio aplinkybes, vairuotojo kaltės formą, prašė priteisti 50 proc., t. y. 3 215,85 Eur, išmokėtos draudimo išmokos. Ieškinį reiškė regreso teise, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, transporto priemonės valdytojui pasišalinus iš eismo įvykio vietos.

72.

8Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės vadovas sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, vertindamas pareikštus trečiajam asmeniui V. D. kaltinimus, nustatė, kad „kaltinamajame akte V. D. inkriminuojama aplinkybė, kad įvykus eismo įvykiui jis nesustojo, nepranešė apie jį policijai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai ir automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad „ši aplinkybė iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo yra šalintina, kaip neįrodyta. Kaltinamasis V. D. paaiškino, kad jis atbuline eiga vairuodamas automobilį nepajuto ir nesuprato, jog kliudė šaligatviu ėjusią pėsčiąją, todėl nesustojo ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Kitų įrodymų, kurie paneigia šį kaltinamojo aiškinimą byloje nėra“. Atsakovės nuomone, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. D. nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ir tyčia bei sąmoningai nepasišalino iš eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai iš įvykio vietos nepasišalino, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir 4,17 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

124.

13Teismas nustatė, jog iškeltoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodyta, jog „V. D. <...> kaltinamas tuo, kad jis ( - ) apie 10.05 val. ( - ) vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valst., Nr. ( - ) ir ties namu ( - ) važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam, dėl to, užvažiavęs ant šaligatvio, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. S., kuri tą pačią dieną, 13.28 val. LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė, įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepranešė apie jį policijai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai ir su automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo. Šiais savo veiksmais V. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.“.

145.

15Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, V. D. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje, tačiau iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad įvykus eismo įvykiui V. D. nesustojo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai ir automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas iš kaltinamojo akto pašalino kaip neįrodytą (b. b. Nr. 1-177-408/2017, 2 t., b. l. 152).

166.

17Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės, nesudaro pagrindo daryti išvadą civilinėje byloje, kad transporto priemonės valdytojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

187.

19Teismas konstatavo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinėje byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos su transporto priemone pasišalino.

208.

21Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje Nr.1-177-408/2017 ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, vaizdo įrašo medžiaga, iš kurios matyti, kad V. D. išeina iš parduotuvės, sėda į automobilį, įjungia atbulinę eigą, įsuka į ( - ) esančią bromą, sustoja, už 3 sek. pajuda į priekį ir nuvažiuoja (b. b. 1 t., b. l. 75). Nuo pat pirmosios įtariamojo apklausos V. D. nurodo, kad sėdus į automobilį jis stebėjo atgalinio vaizdo veidrodėlius, kliūčių važiuoti atbuline eiga nepastebėjo, todėl apsisukęs su transporto priemone nuvažiavo, nes nesuprato, jog padarė eismo įvykį (b. b. 1 t., b. l. 123, 2 t., b. l. 127). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu konstatuota, kad išorinių transporto priemonės apgadinimų bei pėdsakų, kitų objektų ant transporto priemonės nėra (b. b. 1 t., b. l. 146-150). 2015-12-31 specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-1969, 2016-08-25 specialisto išvadoje Nr.11-1731 (16), 2016-08-25 specialisto išvadoje Nr. 11-767 (16)/11-1730 (16) konstatuota, jog nukentėjusioji buvo kliudyta automobilio galine dalimi, pargriauta ir galine automobilio dalimi ant jos užvažiuota, pėdsakai ant pėsčiosios kelnių užpakalinės dalies buvo padaryti atsarginio rato padangos galiniu šoniniu paviršiumi galine dalimi užvažiavus ant pėsčiosios, gulėjusios ant pilvo išilgai automobilio važiavimo krypčiai. Byloje nustatyta, jog atsarginis ratas pritvirtintas automobilio apačioje (b. b. 1 t., b. l. 166-175, 176-179, 2 t., b. l. 6-7, 8-12).

229.

23Teismas, konstatavęs, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą objektą, sprendė, kad ieškovė neturėjo pagrindo reikšti ieškinį atsakovei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, dėl ko ieškinį atmetė.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2510.

26Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovo darbuotojas nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis, nes jis nepajuto kontakto su pėsčiąja, padarė netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal LR CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinėje ar baudžiamojoje teisėje. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, jog asmuo kaltas, jei, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

2910.2.

30Teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio vieta. V. D., būdamas transporto priemonės Opel Vivaro vairuotoju, privalėjo elgtis itin atsargiai ir apdairiai, įvertindamas tokias svarbias aplinkybes, kaip automobilio gabaritai, važiavimas atbuline eiga “bromoje” tarp daugiabučių gyvenamųjų namų dienos metu, kuomet vyksta automobilių eismas ir pėsčiųjų judėjimas. Esant tokioms aplinkybėms, V. D. turi būti taikomas aukštesnis rūpestingumo ir atsargumo standartas. Prieš atlikdamas manevrus V. D. privalėjo įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Teismas sprendime akcentuoja tik tai, kad V. D. pozicija apie tai, kad jis nesuvokė kilus eismo įvykiui, visą laiką buvo nuosekli bei aplinkybę, kad gulinti pėsčioji buvo kliudyta atsarginiu ratu. Teismas netinkamai pritaikė atsargaus ir rūpestingo asmens standartą. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenurodyta atsakingo už žalos padarymą asmens kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formos, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

3111.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Orinvita“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas 300 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3311.1.

34Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išanalizavo aplinkybes, kurios reikšmingos kalto už eismo įvykį asmens pareigos atsiradimui ar neatsiradimui sumokėti draudimo bendrovei išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovės nuomone, teismas teisingai nustatė, kad atsakovės vadovas sukėlė eismo įvykį tik dėl itin nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį.

3511.2.

36Apeliantė netinkamai aiškina materialinės teisės normas, suteikiančias draudimo bendrovei teisę susigrąžinti visą ar dalį išmokėtų draudimo išmokų. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta nuomone, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokės draudimo išmokos tada, jeigu transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai įvykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas, įskaitant pareigą įvykus įvykiui, pranešti policijai apie eismo įvykį, nepasišalinti iš eismo įvykio vietos.

3711.3.

38Šiuo atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad transporto priemonės valdytojas nesąmoningai neįvykdė pareigų nepasišalinti iš eismo įvykio ir pranešti apie įvykusį eismo įvykį policijos pareigūnams. Akivaizdu, kad transporto priemonės valdytos turi suvokti apie įvykusį eismo įvykį ir vykdyti iš to eismo įvykio atsiradusias įstatymu nustatytas pareigas. Sprendžiant dėl asmens atsakomybės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Vertinant šio ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad neegzistuoja visos sąlygos tokiai prievolei atsirasti. Pirmiausiai, turėtų būti vertinamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pašalintos aplinkybės, kurios parodo, kad trečiasis asmuo V. D. nesuvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį, kadangi baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo parodymai yra teisingi. Apeliantė nenurodo jokių įrodymų, kurie būtų byloje, ir kurie leistų padaryti išvadą, kad trečiasis asmuo sąmoningai suvokdamas, kad sukėlė įvykį, išvažiavo iš jo, nepranešdamas policijos pareigūnams. Priešingai, atsakovės darbuotojas veikė sąžiningai, vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūno prašymus ir prisidėjo prie eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4112.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

4313.

44Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo, nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, prejudicialumo, įrodymų vertinimo, sprendžiant išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo klausimą.

4514.

46Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2015-05-13 UAB „Ortinvita“ su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria šalys apdraudė automobilio „Opel Vivaro“, valst., Nr. ( - ) civilinę atsakomybę (b. l. 6-7). ( - ) V. D. vairuodamas UAB „Orinvita“ priklausančią transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst., Nr. ( - ), važiuodamas atbuline eiga parbloškė pėsčiąją N. S., kurį tą pačią dieną LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų sužalojimų mirė (b. l. 8-14). Dėl eismo įvykio buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. 2-177-408/2017 (civilinės bylos priedas baudžiamoji byla Nr. 2-177-408/2017, 3 tomai). 2017-02-24 baudžiamojoje byloje V. D. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. D. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 5 dalyje (b. l. 8-14). AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygino atsiradusią žalą, išmokėdama žuvusiosios dukrai 6 431,69 Eur draudimo išmoką (b. l. 23-42). Ieškovė pareiškė teisme ieškinį padidinto pavojaus šaltinio valdytojai UAB „Ortinvita“ regreso teise, reikalavo priteisti iš atsakovės UAB „Orinvita“ 3 215,85 Eur išmokėtą draudimo išmokos dalį, ieškinį grindė tuo faktiniu pagrindu, jog transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, grindė reikalavimą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

4715.

48Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, teismas sprendė, jog baudžiamojoje byloje ir nagrinėtoje civilinėje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl nėra pagrindo teigti, kad iš įvykio vietos asmuo su transporto priemone pasišalino, nepranešęs policijai. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia draudikas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens kaltę ir atsakomybės sąlygas civilinėje teisėje, kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal LR CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinėje ar baudžiamojoje teisėje. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, jog asmuo kaltas, jei, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nenurodyta atsakingo už žalos padarymą asmens kaltės forma, todėl sprendžiant atsakovės atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, vairavusio automobilį asmens veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

49Dėl nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, prejudicialumo, surinktų įrodymų vertinimo teismui nustatant padidinto pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės sąlygas

5016.

51Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią pagal pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008).

5217.

53Skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas grindžiamas visų pirma ta išvada, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra nenustatytas teisiamojo V. D. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktas, jis vertintinas kaip prejudicinis nagrinėjant šią civilinę bylą, t. y. baudžiamojoje byloje nenustačius, kad automobilį vairavęs asmuo pasišalino iš įvykio vietos, civilinėje byloje taip pat laikytina, kad jis nepasišalino. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos Nr. 2-177-408/2013 medžiagos matyti, kad V. D. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Šis nuosprendis įsiteisėjęs. BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis, kurios pagrindiniai objektyvieji požymiai yra: veika – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padariniai – žmogaus žūtis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir padarinių. Pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimas neįeina į BK 281 straipsnio 5 dalies sudėtį. Nagrinėtu atveju automobilio valdytojas pripažintas kaltu, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam, dėl to, užvažiavęs ant šaligatvio, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. S., kuri tą pačią dieną, po keleto valandų LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir nustatydamas asmens, vairavusio bendrovės transporto priemonę civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtą veiką, kaltę, priežastinį ryšį), neprivalėjo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų V. D. nusikalstamų veiksmų (kelių eismo taisyklių pažeidimo), jų civilinių teisinių padarinių (įvykusio eismo įvykio, žuvusio žmogaus fakto). Šie faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiti minėtu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios šioje civilinėje byloje neturi (kaip ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybė) ir negali tokios galios pagal CPK nuostatas turėti.

54Dėl TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo, asmens kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pasekmių

5518.

56Pagal nuosekliai plėtojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „ PZU Lietuva“ v. UAB „ Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan.), suvokti padarytą žalą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-650686/2015).

5719.

58Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei prijungtos baudžiamosios bylos medžiagoje, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nėra surinkta jokių įrodymų, kad transporto priemonės valdytojas pajuto, suvokė ar turėjo suvokti, jog ( - ) įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu). Net ir vertinant transporto priemonės valdytojo V. D. veiksmus prieš pat autoįvykį ir betarpiškai po jo pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, nėra jokių prielaidų daryti išvadą, kad jis elgėsi netinkamai, jog dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės ir dėl neatsargumo. Šias teisėjų kolegijos išvadas pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma – baudžiamojoje byloje Nr.1-177-408/2017 esantis įvykio vaizdo įrašas (baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 75), iš kurio matyti, kad V. D. išeina iš parduotuvės, sėda į automobilį, įjungia atbulinę eigą, įsuka į ( - ) esantį įvažiavimą, sustoja, už 3 sekundžių pajuda į priekį ir nuvažiuoja. Apklaustas baudžiamojoje byloje V. D. nuosekliai nurodė, kad įsėdęs į automobilį jis stebėjo atgalinio vaizdo veidrodėlius, kliūčių važiuoti atbuline eiga nepastebėjo, todėl apsisukęs su transporto priemone nuvažiavo, nes nesuprato, jog padarė eismo įvykį (baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 123, 2 t., b. l. 127). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu konstatuota, kad išorinių transporto priemonės apgadinimų bei pėdsakų, kitų objektų ant transporto priemonės nėra (baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 146-150). 2015-12-31 specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-1969, 2016-08-25 specialisto išvadoje Nr.11-1731 (16), 2016-08-25 specialisto išvadoje Nr. 11-767 (16)/11-1730 (16) konstatuota, jog nukentėjusioji buvo kliudyta automobilio galine dalimi, pargriauta ir galine automobilio dalimi ant jos užvažiuota, pėdsakai ant pėsčiosios kelnių užpakalinės dalies buvo padaryti atsarginio rato padangos galiniu šoniniu paviršiumi galine dalimi užvažiavus ant pėsčiosios, gulėjusios ant pilvo išilgai automobilio važiavimo krypčiai (baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 166-175, 2 t., b. l. 6-7, 8-12). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kartu su apeliaciniu skundu AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė leistinų įstatymo įrosimų, kad būtų galima daryti priešingą išvadą, nei skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė Kauno apylinkės teismas.

5920.

60Šias motyvais teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6121.

62Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 4,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 72). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 92 str.).

6322.

64Nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (popierinės b. l. 69). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos bendrovei priteisiamos iš AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 98 str.).

65Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

66Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Orinvita“ (į. k. 134793438) iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 300 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

68Priteisti valstybei iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 4,02 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

69Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB... 7. 2.... 8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, jog iškeltoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte... 14. 5.... 15. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimdamas... 16. 6.... 17. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo... 18. 7.... 19. Teismas konstatavo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinėje byloje... 20. 8.... 21. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje... 22. 9.... 23. Teismas, konstatavęs, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 10.... 26. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno... 27. 10.1.... 28. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovo... 29. 10.2.... 30. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio vieta. V.... 31. 11.... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Orinvita“ prašo Kauno... 33. 11.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išanalizavo aplinkybes,... 35. 11.2.... 36. Apeliantė netinkamai aiškina materialinės teisės normas, suteikiančias... 37. 11.3.... 38. Šiuo atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad transporto priemonės... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. 12.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. 13.... 44. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl LR Transporto priemonių... 45. 14.... 46. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog... 47. 15.... 48. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 49. Dėl nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, prejudicialumo, surinktų... 50. 16.... 51. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų... 52. 17.... 53. Skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas grindžiamas visų pirma ta... 54. Dėl TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo,... 55. 18.... 56. Pagal nuosekliai plėtojamą Aukščiausiojo Teismo praktiką TPVCAPDĮ... 57. 19.... 58. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 59. 20.... 60. Šias motyvais teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą... 61. 21.... 62. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė... 63. 22.... 64. Nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą... 65. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. sprendimą palikti... 67. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Orinvita“ (į. k. 134793438) iš... 68. Priteisti valstybei iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k.... 69. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....