Byla 3K-3-483/2011
Dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. M

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Prano Žeimio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Finėjas“ dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – V. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42006 m. vasario 4 d. Ispanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo V. M., vairuodamas atsakovui UAB „Finėjas“ priklausančią transporto priemonę – vilkiką „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - )), išvažiavo į priešingą eismo juostą, dėl to šia važiavęs lengvasis automobilis „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - )), vykdydamas vengimo manevrą, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, buvo apgadintas, jo keleivė – sužalota. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas vilkiko „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - )) vairuotojas trečiasis asmuo V. M., įvykio metu vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Vilkiko valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, kuris (2006 m. balandžio 3 d. ir 2008 m. kovo 15 d. surašęs pažymas dėl 2006 m. vasario 4 d. draudžiamojo įvykio ir pažymėjęs jose, kad numatomas regresas – 100 proc.) išmokėjo per du kartus (2007 m. balandžio 5 d. ir 2008 m. kovo 21 d.) Ispanijos asistavimo kompanijai „InterEurope Spain“ 24 303,49 euro (83 915,09 Lt) draudimo išmokos už eismo įvykio metu padarytą žalą.

52008 m. lapkričio 6 d. ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė Kėdainių rajono apylinkės teismui ieškinį (civilinėje byloje Nr. 2-472-673/2009), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Finėjas“ 83 915,09 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, teisiniu reikalavimo pagrindu, be kita ko, nurodydamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą (įtvirtinantį draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), faktiniu – duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, tarp jų – ir trečiojo asmens vairavimo neblaiviu faktą.

6Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. parengiamojo posėdžio metu priimta nutartimi nutarta skirti kitą parengiamąjį posėdį 2009 m. kovo 9 d., o ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ nustatyti terminą iki šio teismo posėdžio dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti: įrodymams, kuriais jis grindė trečiojo asmens kaltę, ir detaliam prašomo priteisti žalos atlyginimo apskaičiavimui pateikti.

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje, konstatavęs, kad ieškovas iki nustatyto termino nepašalino teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, nepateikė nė vieno reikalauto dokumento, taip pat jokių duomenų, pagrindžiančių, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių įrodymams gauti, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo to padaryti, teismas, vertindamas, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, turėjo pakankamai laiko procesinėms pareigoms atlikti ir teismo įpareigojimams įvykdyti, 2009 m. kovo 9 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą kaip neatitinkantį jo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą atskiriesiems skundams pateikti.

82009 m. rugpjūčio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinys šioje civilinėje byloje, kuriuo jis prašė priteisti iš atsakovo UAB „Finėjas“ 83 915,09 Lt žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisiniu reikalavimo pagrindu nurodė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, CK 6.264, 6.270 straipsnius (nes trečiasis asmuo eismo įvykio metu ėjo savo darbo pas atsakovą pareigas ir vairavo šiam priklausančią transporto priemonę), faktiniu – trečiojo asmens vairavimo esant neblaiviam faktą, nustatytą Saragosos (Ispanijos Karalystė) 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendyje Nr. 419/08, kuris Saragosos provincijos audiencijos teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nusprendžiu Nr. 463/09 paliktas nepakeistas.

9Manydamas, kad jo teisė į ieškinį atsirado 2009 m. rugsėjo 22 d., kai apeliacinės instancijos teismas paliko galioti Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendį Nr. 419/08, kuriuo buvo nustatytas trečiojo asmens vairavimo esant neblaiviam faktas, ieškovas teigė, jog ieškinio senaties termino nepraleido. Jeigu teismas pripažintų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovas prašė jį atnaujinti, nurodydamas, jog: atsakovas ir trečiasis asmuo nevykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos pareigos per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, todėl žalos administravimo veiksmai užtruko; eismo įvykis įvyko užsienio valstybėje, todėl jo tyrimas pasunkėjęs; nors toje šalyje jis turi atstovų, tačiau su ispanais sunku susikalbėti.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, draudiko (ieškovo) sumokėta draudimo išmoka visiškai atlyginus nukentėjusio asmens patirtus nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), o Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsirado draudiko (ieškovo) teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atveju – atsakovas UAB „Finėjas“, nes transporto priemonę vairavo jo darbuotojas – trečiasis asmuo V. M., būdamas neblaivus. Kadangi toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui kildinamas iš draudimo teisinių santykių, tai šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjęs, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, o ne nuo pretenzijos atsakovui (trečiajam asmeniui) išsiuntimo (gavimo) ar nuosprendžio priėmimo (įsiteisėjimo) dienos, teismas padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje pareikštam ieškovo (draudiko) regresiniam reikalavimui prasidėjo 2008 m. kovo 21 d., t. y. tada, kai jis sumokėjo antrąją draudimo išmokos dalį ir taip galutinai įvykdė pagrindinę prievolę. Tai konstatavęs, teismas sprendė, kad ieškovas, ieškinį teismui šioje byloje pateikęs 2009 m. rugpjūčio 12 d., praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, pasibaigusį 2009 m. kovo 21 d. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas buvo pateikęs teismui tapatų ieškinį 2008 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-472-673/2009, jame taip pat nurodydamas, jog trečiasis asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau kartu pažymėjo, kad šis ieškinys teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas nepašalino per nustatytą terminą ieškinio trūkumų. Kadangi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, tai teismas, remdamasis CK 1.130 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad tokio ieškinio pareiškimas senaties termino nenutraukė. Pažymėjęs, kad svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai), teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes byloje nenustatyta, kad ieškovas jį praleido dėl svarbių priežasčių. Šią išvadą teismas grindė argumentais, kad ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis draudimo veikla, taigi dėl ginčo teisinių santykių turi patirties, be to, byloje jam atstovavo advokatas, todėl, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė pažeista. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes pagal formuojamą teismų praktiką ieškinio senaties termino pasibaigimas, nepaisant reikalavimų pagrįstumo, yra savarankiškas pagrindas juos atmesti.

13Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens V. M. apeliacinius skundus, 2011 m. kovo 16 d. nutartimi šiuos atmetė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

14Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad jo teisė pareikšti ieškinį atsirado 2009 m. rugsėjo 22 d., t. y. tada, kai buvo atmestas trečiojo asmens apeliacinis skundas dėl Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, nurodydama, jog pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį teisė pareikšti ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėjusi, kad pagal bylos duomenis ieškovas apie trečiojo asmens sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą sužinojo dar 2006 m. gruodžio 14 d., tačiau kartu atkreipusi dėmesį į tai, jog įstatyme nustatytos tam tikros bendrosios taisyklės išimtys, viena jų – kad regresiniams reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2008 m kovo 21 d., kai ieškovas įvykdė pagrindinę prievolę, yra šioje byloje pareikštam regresiniam reikalavimui taikytino senaties termino pradžia. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovui buvo pateiktas nusižengimo saugaus eismo taisyklėms protokolas, taip pat trečiajam asmeniui atlikto alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo testo protokolas, iš kurių matyti, jog trečiasis asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teisėjų kolegija konstatavo, kad šis faktas ieškovui buvo žinomas nuo pat pradžių, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino šioje byloje pradžią ir pagrįstai pripažino ieškovą jį praleidusiu. Spręsdama dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas, ištyręs eismo įvykio aplinkybes ir pripažinęs šį draudžiamuoju, sumokėjo draudimo išmoką, darė išvadą, jog jis turėjo pakankamai įrodymų apie eismo įvykį ir trečiojo asmens kaltę, nes priešingu atveju nebūtų atlyginęs eismo įvykio metu padarytos žalos. Pažymėjusi, kad ieškovas Ispanijoje turėjo savo atstovus, kurie galėjo pasirūpinti operatyvesniu dokumentų išdavimu ir persiuntimu ieškovui, bei vertindama, jog vienerių metų terminas yra pakankamas dokumentams iš kitos Europos Sąjungos valstybės gauti bei išversti juos į lietuvių kalbą, teisėjų kolegija nepripažino ieškovo nurodomos aplinkybės dėl sunkesnio dokumentų gavimo iš užsienio valstybės pateisinančia ieškovo delsimą daugiau nei vienerius metus ir keturis mėnesius kreiptis teisminės gynybos. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas asmuo, siekiantis apginti savo pažeistas teises teisme, galėjo skųsti teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį atsisakyti priimti jo atskirąjį skundą dėl teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties, kuria ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-472-673/2009 paliktas nenagrinėtas, peržiūrėjimo ir prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau to nepadarė, tik vėl kreipėsi į teismą su tapačiu ieškiniu, tačiau po daugiau kaip keturių mėnesių. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes nebuvo įrodyta, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje pareikštam kasatoriaus (draudiko) regresiniam reikalavimui prasidėjo 2008 m. kovo 21 d., t. y. tada, kai buvo išmokėta visa draudimo išmoka, netinkamai taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, CK 1.127 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, tam, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsirastų draudiko teisė į ieškinį (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ir prasidėtų senaties terminas, būtini du juridiniai faktai: 1) išmokėta draudimo išmoka ir 2) eismo įvykį lėmė neblaivaus transporto priemonės valdytojo veiksmai. Nagrinėjamoje byloje draudimo išmoka buvo sumokėta 2008 m. kovo 21 d., tačiau faktas, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens, vairavusio transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kaltės, paaiškėjo tik 2009 m. rugsėjo 22 d., kai buvo priimtas nuosprendis, kuriuo apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendį (šiuo buvo nustatyta trečiojo asmens vairavimo esant neblaiviam aplinkybė). Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai ieškinio senaties termino pradžia galėjo pripažinti 2008 m. lapkričio 14 d. (kai buvo priimtas Ispanijos pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl trečiojo asmens), 2009 m. liepos 10 d. (kai kasatorius gavo nurodytą teismo nuosprendį) arba 2009 m. rugsėjo 22 d. (kai Ispanijos apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas trečiojo asmens apeliacinis skundas), tačiau ne 2008 m. kovo 21 d., kai kasatorius, nors ir išmokėjęs draudimo išmoką, tačiau dar neturėjo reikalavimo teisės, nes nebuvo nustatytas trečiojo asmens vairavimo esant neblaiviam faktas. Tai, kad ieškinio senaties termino kasatoriaus regresiniam reikalavimui pareikšti pradžia šioje byloje teismo buvo siejama ne su kasatoriaus sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie trečiojo asmens neblaivumą momentu, o su nuosprendžio dėl trečiojo asmens egzistavimu, patvirtina ir teismo 2009 m. kovo 9 d. bei 2009 m. kovo nutartys civilinėje byloje Nr. 2-472-673/2009, kuriomis kasatorius įpareigotas pateikti įrodymus dėl nuosprendžio trečiajam asmeniui priėmimo ir įsiteisėjimo, taip pripažįstant, jog šis dokumentas yra būtinas bylai nagrinėti ir pareikštam reikalavimui patenkinti. Be to, net jeigu būtų sutinkama su teismų išvadomis dėl ieškinio senaties termino pradžios 2008 m. kovo 21 d., o pabaigos – 2009 m. kovo 21 d., pripažintina, kad, ieškinį pateikus 2009 m. rugpjūčio 12 d., jis praleistas labai nedaug, o bylą nagrinėję teismai, turint omenyje tai, kad dokumentų gavimas iš užsienio yra sunkesnis, ieškinio senaties terminas – tik vieneri metai, nepagrįstai jo neatnaujino.

182. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį, neįvertino dalies įrodymų (lydraščio, patvirtinančio, kad Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendį kasatorius gavo 2009 m. liepos 10 d. ir per protingą laiką pateikė teismui naują ieškinį) bei ieškovo (kasatoriaus) apeliacinio skundo argumentų (kad atsakovas ir trečiasis asmuo nevykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos pareigos per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, todėl žalos administravimo veiksmai užtruko) bei neišdėstė jokių argumentų, kodėl šių nevertina. Taip buvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 270, 320 straipsniai, 331 straipsnio 1, 4 dalys) ir nukrypta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

19Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Finėjas“ ir trečiasis asmuo V. M. prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus.

20Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais nesutikimo su kasaciniu skundu argumentais:

211. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad trečiojo asmens neblaivumas, kaip eismo įvykį ir kartu draudiko regreso teisės atsiradimą lėmusi aplinkybė, atsirado tik šį faktą konstatavus Ispanijos teismo nuosprendžiu. Teismas tik patvirtino, kad ši aplinkybė egzistavo eismo įvykio metu, ir toks teismo sprendimas yra tik vienas iš įrodymų. Jau 2006 m. gruodžio 14 d. (t. y. dar iki teismui priimant nuosprendį) kasatoriui buvo žinoma apie trečiojo asmens vairavimą esant neblaiviam ir jis to neneigia. Taigi kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama dėl netinkamo CK 1.127 straipsnio taikymo.

222. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo (kasatoriaus) apeliacinio skundo argumentus dėl pasunkinto informacijos gavimo iš užsienio valstybės ir nurodė, kad kasatoriui, turinčiam atstovų Ispanijoje, toks delsimas negali būti pateisinamas. Kasaciniame skunde įvardijamas lydraštis, kaip įrodymas, yra susijęs būtent su šiuo nepagrįstu argumentu.

23Trečiojo asmens atsiliepime teigiama, kad:

241. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas nesiejamas su atsakingo už žalos padarymą asmens neblaivumo fakto nustatymu tik baudžiamojoje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pagal bylos duomenis kasatoriui pagrindinės prievolės įvykdymo momentu (2008 m. kovo 21 d.), nuo kurio pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį prasideda iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas, buvo žinoma trečiojo asmens vairavimo esant neblaiviam eismo įvykio metu aplinkybė. Teismai taip pat padarė pagrįstas išvadas, kad kasatorius neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos ir neįrodė svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam laiku ir tinkamai kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo.

252. Kasatorius turėjo Ispanijoje savo atstovus, kurie galėjo pasirūpinti operatyvesniu dokumentų išdavimu ir persiuntimu ieškovui, o vienerių metų terminas yra pakankamas dokumentams iš kitos Europos Sąjungos valstybės gauti ir vertimams į lietuvių kalbą padaryti, todėl įrodymų rinkimo užsienio valstybėje aplinkybė negali pateisinti nepagrįstai ilgo kasatoriaus delsimo kreiptis teisminės gynybos. Bylos duomenys dėl kasatoriaus, kuris yra draudimo veikla užsiimantis juridinis asmuo ir kuriam, be to, byloje atstovavo advokatas, neveikimo patvirtina, kad teismai pagrįstai pripažino jį nebuvusiu pakankamai rūpestingu, ir kartu paneigia kasatoriaus teiginį, jog jis dėjo visas pastangas savo pažeistoms teisėms apginti.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir ieškinio senaties taikymo

29Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia šioje byloje pareikštam regresiniam reikalavimui prasidėjo 2008 m. kovo 21 d., t. y. tada, kai buvo išmokėta visa draudimo išmoka, netinkamai taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir CK 1.127 straipsnį.

30Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą, nurodytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Pažymėtina, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiajam nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiojo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju draudiko išmoka visiškai atlygino nukentėjusiojo nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas) pagrindu atsirado draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už padarytą žalą asmuo, kurio vairuotojas trečiasis asmuo V. M. vairavo transporto priemonę neblaivus. Toks draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, iš kurių atsiradusiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).

31Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovė AS "ERGO Kindlustuse" v. UAB "Transmėja" ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje "UADB "Ergo Lietuva" v. N. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009). Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino eigos pradžia prasideda (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nuo to momento, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatoma, jog asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nes toks kasatoriaus tvirtinimas prieštarauja įstatymo (CK 1.127 straipsnio 4 dalies) nuostatoms ir kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotai praktikai. Aptartas kasatoriaus argumentas galėtų būti reikšmingas teismui sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą.

32Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

33Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį. Tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeista teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatyme nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių.

34CK ir kituose įstatymuose nenurodyta aplinkybių (svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei kitas reikšmingas aplinkybes.

35Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai nurodytos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

36Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į atsakovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju tam turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

37Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

38Ieškovas, 2008 m. lapkričio 6 d. pateikdamas teismui pirmą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-472-673/2009, kartu pateikė trečiojo asmens V. M. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam patvirtinančius įrodymus: Ispanijos Teisingumo administracijos pažymą apie galimą nusižengimą saugaus eismo taisyklėms ir policijos surašytą įvykio vietos protokolą su nuoroda „vairuotojas buvo neblaivus“, trečiajam asmeniui atlikto alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo testo rezultato protokolą su nuorodomis dėl 0,73 mg ir 0,68 mg alkoholio viename iškvėptame oro litre, kai leidžiamas kiekis – 0,15 mg/l, taip pat įrodymus apie Ispanijos asistavimo kompanijai „InterEurope Spain“ išmokėtą 24 303,49 euro (83 915,09 Lt) draudimo išmoką. Atsakovas ir trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nesutiko su pareikštais reikalavimais, nurodydami, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog V. M. vairavo autotransporto priemonę neblaivus ir sukėlė avariją, padarydamas žalą (civilinė byla Nr. 2-472-673/2009, b. l. 57–62).

39Teismas, nepripažinęs ieškovo pateiktų duomenų trečiojo asmens kaltę (kad vairuodamas neblaivus sukėlė avariją ir padarė žalos) patvirtinančiais įrodymais, 2009 m. sausio 28 d. nutartimi paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį tam, kad ieškovas galėtų pateikti teismui iš Ispanijos gautus dokumentus, galinčius pagrįsti arba paneigti trečiojo asmens kaltę, o teismas – išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Nors teismas neįvardijo, kokius konkrečius dokumentus turėtų pateikti ieškovas, bet, kaip paaiškėjo vėliau, tai turėjo būti įsiteisėjęs Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendis, kuriuo trečiasis asmuo pripažintas kaltu vairavęs transporto priemonę neblaivus ir sukėlęs avariją, padarydamas žalos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 22 d., kai apeliacinės instancijos teismas paliko nurodytą nuosprendį nepakeistą, o trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetė. Tai reiškia, kad tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta trečiojo asmens kaltė dėl eismo įvykio sukėlimo ir patvirtintas vairavimo esant neblaiviam faktas, kuris yra reikšmingas, sprendžiant klausimą dėl regresinio reikalavimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l. 141–144) nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo grindžiami V. M. neteisėti veiksmai ir jų padariniai, įsiteisėjimą. Nepateikus įrodymų apie teismo nuosprendžio įsiteisėjimą, ieškovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, o byloje pateikti įrodymai (dėl neteisėtų veiksmų, nuostolių apimties) nepakankami reikalavimui pagrįsti. Trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovo motyvu, kad jo kaltės įrodymu gali būti nurodytas nuosprendis, nes su juo nesutinka ir yra jį apskundęs aukštesniajam teismui (T. 1, b. l. 151–152). Apeliaciniame skunde V. M. nurodė šiai bylai reikšmingą aplinkybę, kad nuosprendžio nuorašą lietuvių kalba iš Ispanijos Saragosos 4-ojo baudžiamojo teismo gavęs 2009 m. gegužės 19 d. (T. 1, b. l. 154), t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui ieškiniui šioje byloje pareikšti.

41Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgė tik į formalų įstatyme nustatytą sutrumpintą terminą ir, nevertindamas pirmiau nurodytų bei kitų reikšmingų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos terminui atnaujinti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Šis proceso teisės normos pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies, 5 punktas, 3 dalis).

42Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui ir teismų praktikai formuoti, teisėjų kolegija nepasisako.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 53,65 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų, taip pat bylos šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šiuo klausimu turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

46Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2006 m. vasario 4 d. Ispanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis... 5. 2008 m. lapkričio 6 d. ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė Kėdainių... 6. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. parengiamojo... 7. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo... 8. 2009 m. rugpjūčio 12 d. Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas ieškovo... 9. Manydamas, kad jo teisė į ieškinį atsirado 2009 m. rugsėjo 22 d., kai... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, draudiko (ieškovo) sumokėta... 13. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad jo... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą bei nutartį ir... 17. 1. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad ieškinio senaties terminas... 18. 2. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą nutartį,... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Finėjas“ ir trečiasis... 20. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais nesutikimo su kasaciniu skundu... 21. 1. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad trečiojo asmens neblaivumas,... 22. 2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 23. Trečiojo asmens atsiliepime teigiama, kad:... 24. 1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 25. 2. Kasatorius turėjo Ispanijoje savo atstovus, kurie galėjo pasirūpinti... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir ieškinio senaties... 29. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami,... 30. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 31. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių... 32. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo... 33. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 34. CK ir kituose įstatymuose nenurodyta aplinkybių (svarbių ieškinio senaties... 35. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikia nustatyti... 36. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti... 37. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis... 38. Ieškovas, 2008 m. lapkričio 6 d. pateikdamas teismui pirmą ieškinį... 39. Teismas, nepripažinęs ieškovo pateiktų duomenų trečiojo asmens kaltę... 40. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l.... 41. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo kasacinio skundo argumentu, kad... 42. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. pažymą apie... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...