Byla 2S-2133-125/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Nustatė

2kreditorius AB SEB bankas kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, nurodė, kad skolininkai per vieną mėnesį nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutarties įteikimo dienos neįvykdė savo įsipareigojimų bankui, ir prašė priverstinai išieškoti iš skolininkės I. M. 295 960,21 Lt ir 10 732,43 EUR skolą, 5 proc. įstatyme numatytas metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 139 Lt žyminį mokestį, parduodant iš varžytinių už prievolę įkeistą turtą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2683-144/2012, konstatavo, kad 2012-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2684-144/2012 nutarta išieškoti AB SEB banko naudai iš skolininkės I. M. pagal 2006-12-06 kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais 260 128,61 Lt ir 9 594,29 EUR negrąžinto kredito, 26 709,88 Lt ir 680,86 EUR nesumokėtų palūkanų, 9 121,72 Lt ir 457,28 EUR delspinigių už negrąžintą kreditą ir palūkanas, iš viso 295 960,21 Lt ir 10 732,43 EUR įsiskolinimą bankui, 5 proc. įstatymo numatytas metines palūkanas nuo negrąžintos sumos, 139 Lt kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį; nutarė už skolą parduoti iš varžytinių hipotekos raštu, kodas ( - ), įkeistus daiktus: 1) 0,7 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 2) 0,86 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausančius I. M., a. k. ( - ), gyv. ( - ).

4Atskiruoju skundu skolininkė I. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį, nurodo, kad 2011-09-20 gavo įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo, juo buvo prašoma padengti visus pradelstus mokėjimus iki 2011-10-19, neįvykdžius šio reikalavimo iki nurodyto termino, sutartis bus laikoma nutraukta, o skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Nuo gauto pranešimo per mėnesį iki sutarties nutraukimo ji kreipėsi į banką, kad galėtų sumokėti nors dalį skolos, tačiau banke jai buvo paaiškinta, kad būtinai privalo sumokėti visą skolą per mėnesį, kitaip sutartis bus nutraukta. Ji norėjo padengti nors dalį skolos, tačiau bankas į tai nereagavo, taip šiurkščiai pažeidė jos, kaip vartotojos, teises. Todėl, I. M. nuomone, kredito sutartis su ja buvo nutraukta neteisėtai. I. M. remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, ir teigia, kad sudarytoje kredito sutartyje yra nesąžiningų sąlygų jos, kaip vartotojos, atžvilgiu. Nebegalėdama mokėti įmokų, ji buvo priversta iš to paties AB SEB banko imti vartojamąją paskolą, kad galėtų dengti pradelstus įsiskolinimus, jai prašant vartojamosios paskolos, bankas primygtinai pareikalavo įkeisti turimus abu žemės sklypus.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis CPK 558 str. įtvirtintomis procedūromis (taikoma iki 2012-06-30 galiojusi redakcija), atskirajame skunde nenurodyta nei viena aplinkybė, susijusi su CPK 558 str. įtvirtintų skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto daikto procedūrų pažeidimu, dėl kurios teismas negalėjo ar neturėjo priimti skundžiamos nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir nagrinėjamoje byloje skolininkės anksčiau paduotas atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutarties. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo, įvertino ir pasisakė dėl skolininkės atskirojo skundo argumentų, tarp jų ir dėl kredito sutarties sąlygų sąžiningumo vartotojų interesų atžvilgiu, kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skolininkės teiginys, kad bankas nebendradarbiavo su ja, neatitinka tikrovės. Bankas rašė pranešimus apie pradelstus mokėjimus ir informavo skolininkę apie jos prievolių nevykdymo galimas pasekmes, neinicijavo priverstinio skolos išieškojimo, nors pradelsti mokėjimai tęsėsi ilgiau kaip metus, nutraukęs sutartį, sustabdė palūkanų ir netesybų skaičiavimą, nors to daryti neprivalo. Tai skolininkė ignoravo banko pranešimus, su banku nebendradarbiavo, teismui ji nepateikė jokių įrodymų apie bankui siūlytus savo prievolės įvykdymo variantus, apie bendradarbiavimą su banku.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Pagal CPK 558 str. (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutartimi byloje jau yra konstatuota, kad kreditavimo sutartis su skolininke buvo nutraukta pagrįstai, todėl hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Klaipėdos apygardos teismas 2012-04-11 nutartimi, priimta išnagrinėjus skolininkės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutarties, išnagrinėjo, įvertino ir pasisakė dėl skolininkės argumentų, susijusių su kredito sutarties sąlygų sąžiningumu vartotojų interesų atžvilgiu, kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad bankas, nutraukdamas sutartį su skolininke, pažeidė jos, kaip vartotojos, teises, kadangi skolininkei visiškai nevykdant įsipareigojimų daugiau nei metus, yra pagrindas pripažinti, kad skolininkė iš esmės pažeidė kredito sutartį. Nors skolininkė aiškina, kad ji kreipėsi į banką, kad galėtų sumokėti nors dalį skolos, tačiau banke jai buvo paaiškinta, kad ji privalo sumokėti visą skolą per mėnesį, kitaip sutartis bus nutraukta, taip šiurkščiai buvo pažeistos jos, kaip vartotojos, teisės, ji nepateikė jokių tokį aiškinimą pagrindžiančių įrodymų.

9Pagal CPK 558 str. 1 d. teismas areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog skolininkė, gavusi įspėjimą grąžinti skolą, per nustatytą terminą skolos negrąžino, todėl konstatuotina, jog teismas, vadovaudamasis CPK 558 str. 2 d., pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.

10Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 2 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

11Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-06 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai