Byla 2A-687-577/2015
Dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, tretieji asmenys byloje A. G., BTA Insurance Company SE, vykdantis savo veiklą per filialą Lietuvoje

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ „Kevita“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, tretieji asmenys byloje A. G., BTA Insurance Company SE, vykdantis savo veiklą per filialą Lietuvoje.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas IĮ „Kevita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 32 653,70 Lt draudimo išmoką. Ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovas sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. PZULT1502088, kuria apdraudė KASKO draudimu jam priklausantį automobilį Audi Q5, v/n ( - ). 2013-06-17 įvyko eismo įvykis, kuriuo metu nukentėjo apdraustas automobilis. Ieškovas paaiškino, jog tą dieną automobilyje pamatė gedimus, kurie neišnyko. Dėl automobilio gedimo Vilniaus AUDI centre 2013-06-17 datai 15 val. užsakė automobilio automatinės greičių dėžės diagnostikos tyrimus. 2013-06-17 vairuotojui G. J. važiuojant apdraustu automobiliu į Vilniaus Audi centrą, automobilis užgeso ir nebevažiavo. Po nepavykusių bandymų važiuoti automobiliu buvo nutarta kreiptis pagalbos, kad galima būtų pasiekti Vilniaus AUDI centrą. G. J. kreipėsi į pažįstamą A. G., prašė padėti nugabenti automobilį į Vilnių. A. G. atvyko automobiliu su prikabinta priekaba-tralu automobiliui vežti, automobilį užkrovė ant priekabos-tralo, tęsė kelionę. Maždaug 41-jame magistralės Panevėžys-Vilniaus kilometre, atsirado kliūtis važiuojamoje dalyje, dėl to A. G. staigiai stabdė, pasuko vairą į šoną, to pasėkoje priekaba-tralas kartu su ant jos užkeltu automobiliu virto, įvykio metu automobilis Audi Q5,v/n ( - ) buvo ženkliai apgadintas. 2013-06-17 apie įvykį buvo pranešta atsakovui, atsakovas paskaičiavo žalos sumą, kuri sudarė 32 653,70 Lt, bet išmokėti šią draudimo išmoką atsisakė, motyvuodamas tuo, kad transporto priemonė buvo gabenama kaip krovinys, buvo vežama ją pakrovus, todėl tai yra nedraudiminis įvykis. Ieškovas su tuo nesutinka, mano, kad pasirašytoje draudimo sutartyje nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti nedraudžiamieji įvykiai, kad draudikas privalo užtikrinti draudimo sąlygų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, prašo teismo remtis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Ieškovas mano, kad tuo atveju kai kyla abejonės, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies naudai. Pažymi, kad ginčo atveju automobilis savo eiga nejudėjo, kad jis nebuvo gabenamas kaip krovinys, kad jis buvo transportuojamas dėl atsiradusių gedimų į remonto vietą, todėl nėra pagrindo šį eismo įvykį pripažinti nedraudiminiu.

5Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, pažymėjo, kad gavus pranešimą, pradėjo žalos sureguliavimo procedūrą, nes ieškovas buvo sudaręs draudimo sutartį, o vadovaudamasis Taisyklių 5.6. punktu pagal kurį draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos, 2013-07-31 priėmė sprendimą, kad 2013-06-17 įvykis yra nedraudžiamasis. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju įvykis turėtų būti pripažintinas nedraudžiamuoju, nes apdraustajai transporto priemonei žala padaryta gabenant ją sausumos, vandens ar oro transportu kaip krovinį, ją kraunant. Tvirtino, kad ieškovo pozicija nepagrįsta, atsižvelgiant į visas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutarė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 32 653,70 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 980 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad šalių pasirašytame Transporto priemonių draudimo liudijime buvo įtvirtinta, kad šios sutarties pagrindu yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 49 5 p. buvo numatytas baigtinis sąrašas situacijų, kurios laikomos nedraudžiamaisiais įvykiais. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, atsisakydamas išmokėti ieškovui draudimo išmoką už 2013 m. birželio 17 d. autoįvykio metu sugadintą transporto priemonę, vadovavosi Taisyklių 5.6 p., kuris nustato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma situacija, kai žala, padaryta apdraustajai transporto priemonei ją gabenant sausumos, vandens ar oro transportu kaip krovinį, taip pat ją kraunant. Pirmos instancijos teismo vertinimu, atsakovo transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 049 situacija dėl transportuojamų ant tralo ar velkamų transporto priemonių nėra aiškiai atskleista, aiškiai nenurodoma, ar tokie atvejai priskirtini prie draudiminių, ar nedraudiminių įvykių. Taip pat teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju autoavarija, kurios metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė, buvo gabenama į remonto vietą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo šios situacijos vertinimu. Nurodė, kad Taisyklėse nenurodyta krovinio vežimo samprata, nenurodytos krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo sąvokos, toks nedraudiminis įvykis, kaip jį nurodo atsakovas minėtose taisyklėse nėra aiškiai suformuluotas, todėl šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovas, neveždamas jokio krovinio, o norėdamas susitaisyti savo transporto priemonę, pristatyti ją iki remonto vietos, galėjo protingai tikėtis, kad sutarties sąlygos nebus taikomos ir draudimo išmoka bus mokama, kai jo automobilis bus vežamas tralu iki remonto vietos, kadangi pats automobilis remonto vietos pasiekti nebegalėjo. Be to, teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi, jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kadangi šiuo atveju yra daug abejonių ir neaiškumų dėl draudimo sutarties sąlygų, todėl, pirmos instancijos teismo nuomone, jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, t.y. ieškovo, naudai, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo argumentas dėl neišmokėto draudimo išmokos, remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 punktu, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat pirmos instancijos teismas atmetė ir atsakovo argumentą, kad ieškovas nevykdė pareigos pateikti draudikui atitinkamus dokumentus apie eismo įvykį, kaip nepagrįstą.

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė materialinės teisės normas dėl draudimo sutarties sampratos, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, nepagrįstai ir neteisėtai išaiškino draudimo teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo turinį. Atsakovas pažymi, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik esant draudžiamajam įvykiui. Įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui nėra absoliutus. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepateikė jokių argumentų dėl atsakovo nurodyto ginčo nedraudžiamojo įvykio aiškinimo. Sprendimas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju buvo priimtas vadovaujantis su ieškovu sudarytos bei galiojančios Draudimo sutarties sąlygomis. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 5.6. punktu žala, atsiradusi dėl krovinio krovimo į arba iš apdraustos transporto priemonės, žala padaryta apdraustai transporto priemonei ją gabenant sausumos, vandens ar oro transportu kaip krovinį, taip pat ją kraunant, laikytina nedraudžiamuoju įvykiu. Atsakovo vertinimu, 2013-06-17 eismo įvykio aplinkybės vienareikšmiškai atitinka šio nedraudžiamojo įvykio aplinkybes, o ta pozicija, kad šiuo atveju nebuvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, todėl nėra pagrindo šio įvykio laikyti nedraudžiamuoju, yra visiškai nepagrįsta, kadangi minėtas Taisyklių punktas nesieja apdraustos transporto priemonės gabenimo kaip krovinio su krovinio vežimo sutarties sudarymu. Taip pat Draudimo sutartyje nėra numatyta, kad apdrausta transporto priemonė kaip krovinys turi būti vežama už užmokestį pagal rašytinę vežimo sutartį ar pan. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, darytina išvada, kad Taisyklėse naudojama krovinio sąvoka apima visus atvejus, kai apdrausta transporto priemonė yra gabenama kaip krovinys, naudojant šią sąvoką bendrine prasme. Taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai apeliuoja į sudarytos Draudimo sutarties sąlygų neaiškumą ir nepagrįstai nagrinėjamu atveju vadovavosi CK 6.193 str. 4 d., kuri numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Atsakovo įsitikinimu, tiek su ieškovu sudaryta Draudimo sutartis, tiek draudimo Taisyklės yra aiškios ir nedviprasmiškos, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiaurino Taisyklių sąlygas. Be to, apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo negalimumo. Nurodo, kad jam tinkamai nebuvo perduoti visi dokumentai ir informacija, kuri yra būtina, kad draudikas galėtų tinkamai įgyvendinti jam perėjusią atgręžtinio reikalavimo teisę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

10Ieškovas IĮ „Kevita“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, nedraudžiamieji įvykiai, būdami esmine draudimo sutarties sąlyga, draudimo sutartyje turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiami, tačiau nagrinėjamu atveju apelianto parengtose Taisyklėse „krovinio“ sąvokos apibrėžimas nebuvo pateiktas, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, nes, aiškindamas sąvokos „krovinys“ reikšmę, rėmėsi ne Taisyklėse įtvirtintu sąvokos apibrėžimu, o apeliavo į Lietuvių kalbos žodyną. Ieškovas nurodo, kad jis neginčija, jog draudikas gali nustatyti tam tikras draudimo apsaugos ribas, tačiau tų ribų nustatymui įstatymuose ir teismų praktikoje yra keliami tam tikri reikalavimai, t.y. nedraudžiamieji įvykiai turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti, o jei sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, tokiu atveju jos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Ieškovas, aiškindamas sąvoką „krovinys“, vadovaujasi Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėmis, patvirtintose 1997-08-08 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu „Dėl krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 300 nuostatomis, iš kurių turinio darytina išvada, kad automobilio transportavimas šiuo atveju negali būti aiškinamas kaip krovinio gabenimas. Taip pat ieškovo nuomone, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl to, kad jam nebuvo pateikti visi dokumentai, nes ieškovas pateikė atsakovui visus jo 2013-07-24 Raštu prašytus dokumentus, o pateikti papildomus dokumentus prašyta nebuvo, priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokos, apeliantas žalos administravimo byloje esančius dokumentus laikė pakankamais, todėl turėtų būti atmesti atsakovo argumentai dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas iš draudimo teisinių santykių. CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014 ir kt.). Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikomi (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis).

14Šiuo konkrečiu atveju ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, kuria Kasko draudimu buvo apdraustas lengvasis automobilis Audi Q5, v/n ( - ). Nagrinėjamas įvykis, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė, įvyko transportuojant ją į remonto vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės ginčas kilo dėl to, ar eismo įvykis nagrinėjamu atveju pagrįstai atsakovo buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu.

15Šalių pasirašytame Transporto priemonių draudimo liudijime buvo nurodyta, kad šios sutarties pagrindu yra Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. Pagrindo pripažinti šias taisykles pažeidžiančias ieškovo interesus, ir dėl to nesąžiningas, nėra. Ginčo šalių draudimo sutarties esminės sąlygos yra išdėstytos šiose taisyklėse. Taisyklės yra aprobuotos, nustatyta tvarka patvirtintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovas, spręsdamas įvykio pripažinimo draudiminiu, turėjo pagrindą vadovautis šalių susitartų Taisyklių Nr. 049 nuostatomis. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 5 p. numatytas baigtinis sąrašas situacijų, kurios laikomos nedraudžiamaisiais įvykiais. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, atsisakydamas išmokėti ieškovui draudimo išmoką už 2013 m. birželio 17 d. autoįvykio metu sugadintą transporto priemonę, vadovavosi Taisyklių 5.6 p., kuris nustato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma situacija, kai žala, padaryta apdraustajai transporto priemonei ją gabenant sausumos, vandens ar oro transportu kaip krovinį, taip pat ją kraunant. Ieškovas su tokiu atsakovo situacijos aiškinimu kategoriškai nesutinka, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar eismo įvykis įvyko apdraustąją transporto priemonę gabenant kaip krovinį.

16Kaip ir buvo nurodyta anksčiau, draudiko UAB „PZU Lietuva“ sprendimas dėl 2013-06-17 įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju buvo priimtas vadovaujantis su ieškovu sudarytos bei galiojančios Draudimo sutarties sąlygomis. Pažymėtina, kad draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, todėl draudikas, prisiimdamas riziką, draudimo sutartimi nustato suteikiamos draudimo apsaugos ribas – nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių arba savitų sąlygų nelemia draudiko pareigos išmokėti išmoką. Tais atvejais, kai nedraudžiamieji įvykiai yra aiškiai apibūdinti draudimo rūšies taisyklėse, draudėjas neturi teisinio pagrindo gauti draudimo išmoką. Būtent tokią praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2012 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2012, 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2013).

17Nagrinėjamu atveju Taisyklių 5.6 p. aiškiai nustato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma situacija, kai žala, padaryta apdraustajai transporto priemonei ją gabenant sausumos, vandens ar oro transportu kaip krovinį, taip pat ją kraunant. Pirmos instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad Taisyklėse nebuvo aiškiai apibrėžta krovinio vežimo samprata, nenurodytos krovinio siuntėjo, krovinio gavėjo sąvokos, todėl jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, t.y. ieškovo, naudai. Vadovaudamasis LR Kelių transporto kodekso nuostatomis, teismas pažymėjo, kad nesant jokio važtaraščio, jokios krovinio pervežimo sutarties, nagrinėjamos situacijos aplinkybės neatitinka krovinio vežimo sąvokos, ieškovas neatitinka siuntėjo sąvokos, o remonto vieta neatitinka gavėjo sąvokos, be to, gabenimas nebuvo atlyginamas, todėl sprendė, kad atsakovas be teisėto pagrindo atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

18Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmos instancijos teismo pozicija negali būti laikoma pagrįsta, kadangi akivaizdu, jog minėtas Taisyklių punktas nesieja apdraustos transporto priemonės gabenimo kaip krovinio su krovinio vežimo sutarties sudarymu. Be to, Draudimo sutartyje nėra numatyta, kad apdrausta transporto priemonė kaip krovinys turi būti vežama už užmokestį pagal rašytinę vežimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nors ieškovas ir siekia sąvoką „krovinys“ susieti su labai siaura jos reikšme, kuri nėra įtvirtinta šalių sudarytoje Draudimo sutartyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apelianto pozicijai, kad Taisyklėse naudojama sąvoka „krovinys“ apima visus atvejus, kai apdrausta transporto priemonė yra gabenama kaip krovinys, naudojant šią sąvoka bendrine prasme, jog krovinys yra visa tai, kas yra įkrauta ir vežama iš vieno taško į kitą.

19Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013 ir kt.). Be to, sutarties sąlygos kartu turi būti aiškinamos ir taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis, būdamas taip pat verslininkas, kuriam turėtų būti nesvetima įvairių sutarčių pasirašymo praktika, pasirašydamas Draudimo sutartį, patvirtino, kad tiek su Taisyklėmis, tiek su Draudimo sutarties sąlygomis yra susipažinęs ir jokių pastabų neturi, jokios pastabos dėl konkrečių nors Draudimo sutarties sąlygų, tame tarpe ir dėl Taisyklių 5.6 punkto, nebuvo reiškiamos ir visu Draudimo sutarties galiojimo metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai pirmos instancijos teismas akcentavo Draudimo sutarties sąlygų neaiškumą, nes tiek tarp šalių sudaryta Draudimo sutartis, tiek Draudimo taisyklės yra aiškios ir nedviprasmiškos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jas aiškinant taikyti contra preferentum taisyklę ir Taisyklėse įtvirtintą nedraudžiamąjį įvykį vertinti siaurinamai, siejant tik su vežimo sutarties sudarymu. Taigi apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo nepritarti apelianto nuomonei, kad 2013-06-17 eismo įvykio aplinkybės atitinka Taisyklių 5.6 p. įtvirtintas nedraudžiamojo įvykio sąlygas.

20Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad nustačius, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą nagrinėjamą eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu ir tuo pagrindu atsisakyti išmokėti draudimo išmoką ieškovui, kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme

22Pagal CPK 93 str. 5 d., panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant ieškovo ieškinį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo priteistos iš atsakovo, o šiuo teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškinys atmetamas, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje, kuria iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 980 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 27,36 Lt valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o 7,92 EUR (27,36 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, valstybei priteisia iš ieškovo.

23Taigi, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei iš ieškovo IĮ „Kevita“ valstybės naudai priteisti 7,92 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

24Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo IĮ „Kevita“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo UAB DK PZU Lietuva atmesti; priteisti iš ieškovo IĮ „Kevita“ (j.a.k. 300510561, Melioratorių g. 4-29, Dembavos k., Panevėžio r.) valstybės naudai 7,92 EUR (septyni eurai devyniasdešimt du euro centai) (27,36 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas IĮ „Kevita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 7. III.... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. Ieškovas IĮ „Kevita“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė,... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kilo ginčas iš... 14. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas su atsakovu sudarė transporto priemonės... 15. Šalių pasirašytame Transporto priemonių draudimo liudijime buvo nurodyta,... 16. Kaip ir buvo nurodyta anksčiau, draudiko UAB „PZU Lietuva“ sprendimas dėl... 17. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 5.6 p. aiškiai nustato, kad nedraudžiamuoju... 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmos instancijos teismo pozicija negali... 19. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant ginčui dėl sutarties turinio bei... 20. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad nustačius, jog atsakovas... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme... 22. Pagal CPK 93 str. 5 d., panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 23. Taigi, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir... 24. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą...