Byla 2A-462/2011
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-576-560/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KLG Lietuva“ (buvęs pavadinimas – UAB „KLG Svorita“) ieškinį atsakovui T. R. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „KLG Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. R. , prašydamas priteisti iš atsakovo 121 348,62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas T. R. nuo 2002 m. liepos 8 d. dirbo UAB „KLG Lietuva“ (buvęs pavadinimas – UAB „KLG Svorita“) pardavimų vadybininku, nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2009 m. spalio 6 d. bendrovės direktoriumi. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. jam, kaip bendrovės vadovui, buvo patikėta AB „Hansabankas“ debetinė kortelė Nr. 5585952002782609, kurią jis grąžino l.e.p. direktorei 2005 m. rugsėjo 1 d. perdavimo-priėmimo aktu. Ieškovo teigimu, turėdamas šią kortelę T. R. galėjo disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, taip pat jis disponavo ir bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais bei bendrovėje esančiomis materialinėmis vertybėmis. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. spalio 6 d. su T. R. buvo nutraukta darbo sutartis ir įforminti materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktai. Ieškovo teigimu, patikrinus bendrovėje esančius buhalterinius dokumentus paaiškėjo, jog atsakovas kaip ieškovo vienasmenio organo narys pažeidinėjo įstatymus, painiojo ieškovo turtą su savo turtu ir naudojo ieškovo turtą savo asmeninei naudai gauti, pasisavino turtą, veikė ne išimtinai bendrovės ir jos akcininkų naudai. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „KLG Svorita“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. ir 2006 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/35 nustatyta, jog atskaitingo asmens T. R. skola bendrovei didėjo ir išaugo nuo 6 424,30 Lt iki 100 631,82 Lt, pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, kaip buvo panaudoti 100 631,82 Lt, kadangi T. R. dokumentų nepateikė. Ieškovas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. T. R. gavo 166 819,53 Lt, šių pajamų šaltinis yra AB bankų „Hansabankas“ ir „Snoras“ atsiskaitymo kortelėmis išimti grynieji pinigai. Ieškovas pažymėjo, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog per tiriamąjį laikotarpį T. R. disponavo 174 769,53 Lt bendrovės lėšomis, tačiau ieškovo reikmėms panaudojo tik jų dalį. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad iš ieškovo akcininko KLG Eesti AS buvo gauti 6 000 EUR (20 716,80 Lt), tačiau ar ieškovo kasoje šios lėšos buvo užpajamuotos ir kaip panaudotos, nustatyti nėra galimybės, kadangi tyrimui nebuvo pateikti kasos dokumentai operacijomis valiuta. Ieškovas nurodė, kad minėtos piniginės lėšos 2005 m. sausio 29 d. bei 2005 m. kovo 7 d. bankiniais pavedimais buvo išmokėtos į asmeninę T. R. sąskaitą, mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodant jų paskirtį – paskola „KLG Svorita“, tačiau T. R. šių piniginių lėšų į ieškovo kasą neįnešė, neužpajamavo, lėšų panaudojimo bendrovės naudai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Ieškovas pažymėjo, kad 2006 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/35 šios T. R. išmokėtos sumos į jo skolą ieškovui nebuvo įtrauktos. Ieškovo teigimu, nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina 2005 m. sausio 29 d. skolinis pasižadėjimas. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo kaltės patyrė 121 348,62 Lt nuostolių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu nuspendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo T. R. ieškovui UAB „KLG Lietuva“ 121 348,62 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 426,97 Lt žyminio mokesčio ir 194,88 Lt išlaidų antstolio paslaugoms dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apmokėti; priteisti iš atsakovo T. R. į valstybės biudžetą 46,90 Lt dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, jog 121 348,62 Lt piniginių lėšų sumos panaudojimo ieškovo (įmonės) reikmėms neužfiksavimas (neapskaitymas) įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose įrodo, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus padarydamas įmonei žalą, t.y. šių pinigų įmonės naudai nepanaudojo, ir šią savo poziciją grindžia iš esmės tuo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2008 m. kovo 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą T. R. atžvilgiu dėl įtarimo pasisavinus 100 631,82 Lt UAB „KLG Svorita“ grynųjų pinigų, dirbant jos direktoriumi, bei tuo, kad atsakovas 121 348,62 Lt panaudojo neoficialiems ieškovo darbuotojų atlyginimams bei atsiskaitymams už transportą, tačiau jų neapskaitė įmonės finansiniuose dokumentuose. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančioms teisės normoms. Teismas pažymėjo, kad civiliniame ir baudžiamajame procese, kurio viena iš stadijų yra ir ikiteisminis tyrimas, egzistuoja skirtingos įrodinėjimo taisyklės bei taikomas skirtingas įrodytinumo laipsnis. Teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, ištyręs šios bylos įrodymų visetą bei nustatęs, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2008 m. kovo 26 d. įsiteisėjusiame nutarime Nr. 10-2-680-05 esant nustatytam faktui, jog T. R. nepateikė dokumentų, įrodančių kaip jis panaudojo būtent 100 631,82 Lt dydžio sumą UAB „KLG Svorita“ reikmėms, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog KLG Eesti AS 2005 m. kovo 7 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 16 pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą 2 000 EUR ir 2005 m. gruodžio 31 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 7 pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą 4 000 EUR, kas viso sudaro 6 000 EUR (ekvivalentas 20 716,80 Lt), nurodydamas abiejuose pavedimuose, jog tai paskola ieškovui, o atsakovas pateikė tik abstrakčias prielaidas apie tai, jog jis šias lėšas, nors ir pažeisdamas buhalterinės apskaitos tvarkymą nustatančias viešąsias teisės normas, panaudojo įmonės reikmėms, tačiau šių prielaidų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais, sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 121 348,62 Lt neapskaitytų įmonės buhalteriniuose dokumentuose piniginių lėšų nepanaudojo įmonės reikmėms (naudai). Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą valdymo organo pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir CK 2.87 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse įtvirtintas valdymo organo pareigas veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui bei nenaudoti jo turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, o tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 121 348,62 Lt turtinę žalą (nuostolius), kurią privalo ieškovui atlyginti visiškai (CK 2.87 str. 7 d., 6.246 str., 6.247 str. ir 6.263 str.).

8Teismas pažymėjo, kad nustatinėdamas ieškovo nuostolių dydį atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas pripažino faktą, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, pagrindžiančių būtent 121 348,62 Lt dydžio sumos panaudojimą ieškovo reikmėms (naudai), kitaip tariant, atsakovas ginčijo pačios žalos atsiradimo faktą, tačiau neginčijo žalos (jei būtų nustatyta, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos ne ieškovo reikmėms) dydžio. Dėl to teismas laikė, kad teismui nustačius, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą, šios žalos dydis (121 348,62 Lt) nustatytas vadovaujantis ne tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, bet atsižvelgiant ir į tai, kad pats atsakovas tokį žalos dydį pripažino. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovo akcininkai ar valdyba buvo davę jam nurodymus atlikti minėtus neteisėtus veiksmus ar kad jis veikė su įmonės savininkų pritarimu ir pan., t.y. atsakovas savo, kaip įmonės vadovo, kaltės prezumpcijos nepaneigė bei neįrodė, jog dėl įmonės reikmėms skirtų lėšų neapskaitymo yra ir kitų asmenų kaltės.

9Teismo teigimu, teismo išvados, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą, nepaneigia ir ta aplinkybė, jog 2008 m. kovo 26 d. nutarime, kuriuo nutrauktas T. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, buvo nustatyta, kad atsakovas 13 kartų išmokėjo ieškovo darbuotojams 9 338 Lt darbo užmokestį, kuris nebuvo apskaitytas ieškovo buhalterinėje apskaitoje. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įmonės dalyviai (savininkai) skirdami įmonės vadovą, kuriam suteikiama teisė disponuoti įmonės turtu bei įmonės reikmėms skirtomis piniginėmis lėšomis, neabejotinai tikisi, kad šis turtas ir piniginės lėšos bus panaudoti išimtinai įmonės naudai, kurią įmonės savininkai galės realiai įvertinti, tai yra apie ją žinos. Teismas pažymėjo, kad ši nauda turi vienaip ar kitaip atsispindėti įmonės finansiniuose dokumentuose, įmonės savininkai turi turėti galimybę ją lyginti kartu su kitais įmonės finansiniais rodikliais, įtraukti į įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą ir pan. bei atitinkamai padaryti išvadą, kad dėl įmonės vadovo veiksmų įmonė gavo konkrečią tam tikro dydžio naudą. Teismas darė išvadą, kad norint nustatyti, ar įmonės vadovas tam tikrais veiksmais (nors ir pažeisdamas viešąsias teisės normas) suteikė įmonei naudą, reikia atsižvelgti ir į tai, ar pats naudos faktas realiai kaip toks atsispindi įmonės finansiniuose dokumentuose. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad neoficialių atlyginimų mokėjimas ieškovo darbuotojams buvo atliekamas ieškovo akcininkų nurodymu, be to, neoficialaus atlyginimo išmokėjimo faktas niekur nebuvo apskaitytas ir akivaizdu, kad jis negali būti apskaitytas ir vertinamas kartu su kitais įmonės finansiniais rodikliais sprendžiant dėl įmonės pelno (nuostolių) dydžio, mokumo ir pan., taigi šiuo atveju piniginių lėšų panaudojimas neoficialiems atlyginimams išmokėti negali būti vertinamas kaip įmonės gauta nauda, priešingai, įrodžius neapskaitytų buhalteriniuose dokumentuose atlyginimų mokėjimo darbuotojams faktą, įmonė gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ko pasėkoje jai gali būti skirta bausmė – bauda, kas sąlygos įmonei tam tikro dydžio nuostolių atsiradimo faktą.

10Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo T. R. , kaip ieškovo UAB „KLG Lietuva“ buvusio vadovo, civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas atlyginti ieškovui 121 348,62 Lt turtinę žalą (nuostolius).

11Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad iš atsakovo T. R. yra priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog T. R. naudojo ieškovo lėšas ieškovo naudai ir pažeidžiant buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus. Tai juridinio asmens dalyviams buvo žinoma ir su tuo buvo sutinkama, o A. L. byloje duotus parodymus reikia vertinti kritiškai. Atsakovo dalyviai, tiek akcininkai, tiek valdyba ir jos nariai pagal savo paskirtį ne tik nevykdė savo pareigos kontroliuoti įmonės vadovą bet jį skatino neapskaitant piniginių lėšų mokėti neoficialius atlyginimus, tokiu būdu išvengiant prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą. Teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti ieškovo ir jo dalyvių elgesį ir veiksmus.
  2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleistos 6 000 EUR paskolų mokėjimo aplinkybės, t.y. kodėl piniginės lėšos buvo mokamos ne ieškovui, o atsakovui tiesiogiai į jo sąskaitą, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo padaryta, ar buvo sudaryta sutartis ar kitoks rašytinis sandoris tarp atsakovo ir ieškovo dėl minėtų lėšų skolinimo atsakovui ir tolimesnio perskolinimo ieškovui.
  3. Teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė ikiteisminiam tyrimui buhalterinių dokumentų ar jų neišsaugojo, yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminiam tyrimui visus buhalterinės apskaitos dokumentus pateikė ieškovas, o atsakovas ikiteisminiam tyrimui pateikti ieškovo buhalterinių dokumentų negalėjo, kadangi buvo atleistas iš darbo ir visus dokumentus perdavė naujai paskirtam ieškovo vadovui. Trūkstami kasos dokumentai ar bent dalis jų buvo pas ieškovą, ši aplinkybė nustatyta ir patvirtinta Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime, dėl to teismo išvada, kad atsakovas nepateikė (neišsaugojo) buhalterinių (kasos) dokumentų, yra neteisinga. Tą pačią aplinkybę patvirtina ir ieškovo buhalterių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
  4. Vilniaus apygardos prokuratūros procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nebuvo nustatyta, jog T. R. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, t.y. pasisavino didelės vertės ieškovo turtą, įrodo, kad atsakovas nepasisavino ieškovo piniginių lėšų, o jas panaudojo įmonės reikmėms, t. y. paneigia teismo išvadą dėl atsakovo kaltės preziumavimo. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovo turto nepasisavino, įmonės lėšas, kuriomis jis disponavo, naudojo išimtinai bendrovės reikmėms ir interesams tenkinti.
  5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog dėl įmonės apskaitoje neįformintų piniginių lėšų išmokėjimo ieškovas gavo naudą. Ieškovas samdydamas darbuotojus sąmoningai susitarė su darbuotojais, kad jiems už atliktą darbą bus mokamas dvigubas atlyginimas. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad tokius veiksmus atliko ne tik atsakovas, bet ir kiti ieškovo darbuotojai.
  6. Nepagrįsta teismo išvada, kad nuostolių padarymą ieškovui patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atlikto ieškovo ūkinės-finansinės veiklos patikrinimo specialisto išvada Nr. 5-1/35. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ieškovas ikiteisminiam tyrimui ir specialistui nepateikė buhalterinių dokumentų, t.y. kasos pirminių dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių), todėl nebuvo galima nustatyti, kaip buvo panaudoti 100 631, 82 Lt, kuriuos, kaip teigia ieškovas, pasisavino atsakovas. Ieškovas nei šioje civilinėje byloje, nei ikiteisminio tyrimo metu nepaaiškino, kodėl ikiteisminiam tyrimui negalėjo pateikti kasos dokumentų todėl laikytina, kad pats ieškovas tinkamai neįrodė, kad yra atsakovo kaltė dėl jam padarytos žalos (nuostolių).
  7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, nenurodė liudytojų, kurių parodymais galima būtų galima patvirtinti jo prielaidas dėl buhalterinės apskaitos pažeidimo, todėl nusprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nepanaudojo 121 348,62 Lt neapskaitytų piniginių lėšų atsakovo reikmėms (naudai). Tokia teismo išvada prieštarauja bylos aplinkybėms, kadangi atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį prašė teismo išreikalauti dokumentus, įrodymus iš kitų institucijų, kviesti liudytojus, kurie patvirtintų jo išdėstytus argumentus, tačiau teismas jo prašymų netenkino.
  8. Kritiškai vertintina teismo pozicija dėl atsakovo T. R. dalyvavimo bylos nagrinėjime. 2009 m. gegužės 25 d. protokoline nutartimi teismas pripažino atsakovo T. R. dalyvavimą būtinu, bet bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „KLG Lietuva“ nurodo, kad su atsakovo T. R. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo į bylą pateiktų faktinių aplinkybių buvimą patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų balansą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos įrodymų viseto išanalizavimu ir įvertinimu, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, atsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas juridinio asmens vadovo teisės ir pareigas, atsakomybės sąlygas, teisės taikymo praktiką ir padarė teisingą teisinę išvadą apie didesnį tikėtinumą fakto, kad atsakovas disponavo 121 348,62 Lt suma, neįnešė jų į ieškovo kasą ir nepanaudojo ieškovo naudai, taip padarydamas ieškovui 121 348,62 Lt dydžio nuostolius.

    1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

16Byloje nustatytos aplinkybės

172002 m. liepos 8 d. T. R. pradėjo dirbti pagal darbo sutartį UAB „KLG Svorita“ pardavimų vadybininku. 2004 m. gegužės 28 d. bendrovės valdybos sprendimu T. R. buvo paskirtas bendrovės vadovu - direktoriumi, su juo buvo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas Nr. 53. Nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. jam, kaip bendrovės vadovui, buvo patikėta AB banko „Hansabankas“ debetinė kortelė Nr. 5585952002782609. Kortelę T. R. grąžino bendrovės l.e.p. direktorei 2005 m. rugsėjo 1 d. perdavimo - priėmimo aktu. Turėdamas šią kortelę T. R. galėjo disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Kaip bendrovės vadovas jis taip pat disponavo ir bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais bei bendrovėje esančiomis materialinėmis vertybėmis. 2005 m. rugsėjo 30 d. bendrovės valdyba nusprendė atšaukti T. R. iš vadovo pareigų. 2005 m. spalio 6 d. su juo buvo nutraukta darbo sutartis ir įforminti materialinių vertybių perdavimo-priėmimo aktai. Patikrinus bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašus bei patikrinus bendrovėje esančius buhalterinius dokumentus paaiškėjo, jog atsakovas, kaip ieškovo vienasmenio organo narys, pažeidinėjo įstatymus, painiojo ieškovo turtą su savo turtu ir naudojo ieškovo turtą ne ieškovo interesais, veikė ne išimtinai bendrovės ir jos akcininkų naudai, padarė įmonei žalą.

182005 m. lapkričio 15 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

19Ikiteisminio tyrimo metu specialistė A. L. atliko uždarosios akcinės bendrovės „KLG Svorita“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (laikotarpis, kuriuo atsakovas vykdė įmonės direktoriaus pareigas). 2006 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/35 nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį atskaitingo asmens T. R. įsiskolinimas bendrovei didėjo ir išaugo nuo 6 424,30 Lt 2004 m. birželio 1 d. iki 100 631,82 Lt 2005 m. rugsėjo 1 d. Išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, kaip buvo panaudoti 100 631,82 Lt, kadangi pagal įstatymus atskaitingas asmuo T. R. dokumentų nepateikė. Išvadoje pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 9 dalimi, įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (su pakeitimais) 30 dalimi, už šių taisyklių nesilaikymą atsako įmonės vadovas. Išvadoje nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. atskaitingi asmenys gavo 181 085,14 Lt, iš jų T. R. 166 819,53 Lt; visų T. R. 166 819,53 Lt pajamų šaltinis yra AB bankų „Hansabankas“ ir „Snoras“ atsiskaitymo kortelėmis išimti grynieji pinigai. Specialisto išvadoje nurodyta, jog per tiriamąjį laikotarpį UAB „KLG Svorita“ buvęs direktorius T. R. , kaip atskaitingas asmuo, disponavo 174 769,53 Lt bendrovės lėšomis (2004 m. – 138 069,53 Lt, 2005 m. – 36 700 Lt), tačiau bendrovės reikmėms panaudojo tik jų dalį. Per tiriamąjį laikotarpį atskaitingo asmens T. R. įsiskolinimas bendrovei didėjo ir augo nuo 6 424,30 Lt 2004 m. birželio 1 d. iki 100 631,82 Lt 2005 m. rugsėjo 1 d.

20Ikiteisminio tyrimo metu atliekant uždarosios akcinės bendrovės „KLG Svorita“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. buvo nustatyta, kad iš bendrovės akcininko KLG Eesti AS buvo gauti 6 000 EUR (20 716,80 Lt), tačiau ar uždarosios akcinės bendrovės „KLG Svorita“ kasoje šios lėšos buvo užpajamuotos ir kaip panaudotos, nustatyti nėra galimybės, kadangi tyrimui nebuvo pateikti kasos dokumentai operacijomis valiuta. Minėtos piniginės lėšos akcininko KLG Eesti AS skirtos bendrovei 2005 m. sausio 29 d. bei 2005 m. kovo 7 d. bankiniais pavedimais buvo išmokėtos į asmeninę T. R. sąskaitą Vilniaus banke Nr. LT807044000418618166. Mokėjimo pavedimuose nurodyta jų paskirtis - paskola UAB „KLG Svorita“, tačiau T. R. šių piniginių lėšų į ieškovo kasą neįnešė, neužpajamavo, lėšų panaudojimo bendrovės naudai pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Pažymėtina, jog 2006 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/35 šios T. R. išmokėtos sumos į jo skolą uždarajai akcinei bendrovei „KLG Svorita“ nebuvo įtrauktos, tačiau KLG Eesti AS bankiniai pavedimai 2005 m. sausio 29 d. bei 2005 m. kovo 7 d. patvirtina, kad paskolos sutartis tarp KLG Eesti AS ir UAB „KLG Svorita“ buvo sudaryta. Nurodytas UAB „KLG Svorita“ skirtas lėšas atsakovas panaudojo ne bendrovės interesams tenkinti.

21Pagal minėtą specialisto išvadą ataskaitiniu laikotarpiu UAB „KLG Svorita“ dirbo nuostolingai – 2004 m. birželio 1 d. bendrovės turtas buvo 245 975,16 Lt, o įsipareigojimai – 481 477,86 Lt; 2005 m. rugsėjo 1 d. bendrovės turtas buvo 391 410,38 Lt, o įsipareigojimai – 501 085,06 Lt. Bendrovės finansiniai įsipareigojimai 2005 m. rugsėjo 1 d. viršijo turtą 109 674,68 Lt.

22Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį atsakovas, kaip bendrovės vadovas, privalėjo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas (CK 2.82 str. 1 d.).

23Atsakovas, būdamas ieškovo bendrovės vadovu, neveikė bendrovės interesais, atsakovo veikimas iš esmės prieštaravo bendrovės interesams. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus. Juridinio asmens (šiuo atveju - ieškovo bendrovės) vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas (numatytas įstatymuose bei bendrovės steigimo dokumentuose), piktnaudžiaujantis padėtimi, privalo juridiniam asmeniui (bendrovei) padarytą žalą atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

24Pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė 121 348,62 Lt (100 631,82 Lt + 20 716,80 Lt) nuostolių.

25Vilniaus apygardos prokuratūra 2008 m. kovo 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-680-05 dėl įtariamojo T. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuriame UAB „KLG Svorita“ buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-680-05 bei 2008 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytais prejudiciniais faktais.

26Nuo 2006 m. sausio 18 d. UAB „KLG Svorita“ pavadinimas pakeistas į UAB „KLG Lietuva“.

27Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

28Nesutikdamas su ieškovo pareikštu ieškiniu ir pirmosios instancijos teismo išvadomis atsakovas remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-680-05 medžiaga, neigia faktą, jog bendrovė turtą naudojo ne bendrovės interesais ir kad dėl to ieškovui buvo padaryti 121 348,62 Lt nuostoliai. Atsakovas nurodo, jog jo kaltę paneigia 2008 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jame išdėstyti motyvai bei nustatytos aplinkybės. Be to, atsakovas teigia, jog ieškovas neįrodė visų būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygų - neteisėtų veiksmų, nuostolių, priežastinio ryšio bei kaltės.

29Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytus atsakovo teiginius paneigia byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės.

30Dėl turinčių reikšmės bylai faktų

31Atsakovas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis bei ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, jog dirbdamas įmonės vadovu laikotarpyje nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. valdė įmonės sąskaitą, esančią AB bankas „Hansabankas“ ir turėjo debetinę kortelę Nr. 5585952002782609. Turėdamas šią kortelę atsakovas galėjo disponuoti bendrovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Kaip bendrovės vadovas jis taip pat disponavo ir bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais bei bendrovėje esančiomis materialinėmis vertybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad per banko kortelę atsakovui išgryninat pinigus (banko kortele ir bendrovės lėšomis disponuoti galėjo tik atsakovas) atsirado atsakovo 100 631,82 Lt įsiskolinimas bendrovei. Šios aplinkybės atsakovas neneigia, tačiau nurodo, jog 100 631,82 Lt lėšos buvo naudojamos išskirtinai įmonės reikmėms ir interesams tenkinti, t. y. iš šių lėšų buvo mokami neoficialūs atlyginimai, nuomojamas transportas. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškovas ikiteisminiam tyrimui ir specialistui nepateikė buhalterinių dokumentų, t.y. kasos pirminių dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių), todėl negalima nustatyti, kaip buvo panaudoti 100 631,82 Lt, kuriais atsakovas disponavo.

32Atsakovo argumentas, jog neapskaitytos lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms yra nepagrįstas, o atsakovo nurodoma aplinkybė, jog negalima nustatyti, kaip atsakovas išgrynintus pinigus panaudojo, šioje civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės.

33Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ikiteisminiam tyrimui negalėjo pateikti buhalterinių dokumentų būtent dėl atsakovo kaltės. Tiek už buhalterinės apskaitos organizavimą bei tinkamą (teisėtą) vedimą, tiek už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako bendrovės vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Ieškovas ikiteisminiam tyrimui negalėjo pateikti pirminių kasos dokumentų už tą laikotarpį, kai už apskaitos vedimą bei dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas atsakovas. Šiuo atveju turėtų būti vertinami ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų buvusių bendrovės buhalterių parodymai. Nors buvusių bendrovės buhalterių parodymai prieštaringi, tačiau iš šių parodymų galima daryti pagristą išvadą, jog buvęs bendrovės vadovas - atsakovas - netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimo organizavimu bei dokumentų išsaugojimu. Dėl šios priežasties atsakovas savo atsikirtimų negali grįsti aplinkybėmis, jog neįmanoma nustatyti, kur buvo panaudoti bendrovės pinigai, nes buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, netinkamai, o apskaitos dokumentai neišsaugoti dėl atsakovo kaltės.

34Aplinkybė, kad 2004 m. birželio 1 d. – 2005 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu atsakovas kaip atskaitingas asmuo disponavo 174 769,53 Lt bendrovės lėšomis ir nėra pateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų dėl 100 631,82 Lt, buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir tai yra prejudicinis faktas. Ieškovas neprivalo įrodyti, kaip šiuos pinigus atsakovas panaudojo. Tai buvo ikiteisminio tyrimo dėl galimos atsakovo nusikalstamos veikos įrodinėjimo dalykas. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra atsakovo veiksmais ieškovui padaryta turtinė žala.

35Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

36Kaip minėta, juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir juridinio asmens narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui, nepainioti savo turto su juridinio asmens turtu ir pan.

37Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nesivadovavo teisės aktų nustatytais juridinio asmens vadovui veiklos ir atsakomybės reikalavimais bei standartais, netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, nepateikė įrodymų ir neatsiskaitė už 121 348, 62 Lt bendrovės lėšų panaudojimą, dėl ko savo veiksmais padarė ieškovui 121 348,62 Lt nuostolių.

38Dėl deliktinės atsakomybės sudėties

39Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K—3-295/2008 nurodė: „Civilinės teisės pažiūriu juridinio asmens valdymo organų, tarp jų ir vadovo, atsakomybę dėl juridiniam asmeniui atsiradusios žalos gali lemti neteisėti jų veiksmai. Neteisėtumas civilinėje teisėje yra gerokai platesnė sąvoka nei neteisėtumas baudžiamojoje teisėje. Civilinėje teisėje neteisėtu gali būti pripažintas ir elgesys, kai pažeidžiama bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atsargiai, atidžiai bei nedaryti žalos kitiems asmenims. Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, nustato, buvo teisėti juridinio asmens vadovo veiksmai civilinės teisės požiūriu ar ne“. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nepanaikina šioje byloje atsakovo civilinės atsakomybės.

40Bendrovės vadovo pareigą tinkamai organizuoti juridinio asmens apskaitą, kaip minėta, nustato Buhalterinės apskaitos įstatymas. Bendrovės kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. Atsakovas nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų, banko kortele išgrynintų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bendrovės buhalterijai nepateikė kitų įrodymų pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą bendrovės labui bei interesais byloje nėra, todėl darytina išvada, jog ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 121 348,62 Lt nuostolius. Tiek neteisėtas veikimas ir neveikimas (paimtų pinigų neįnešimas į kasą bei nepanaudojimas bendrovės labui), tiek priežastinis ryšys (pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sąlygojo bendrovės nuostolius), tiek žalos dydis (bendrovės labui nepanaudotų pinigų suma), tiek ir atsakovo kaltė šioje byloje yra aiškūs ir įrodyti, todėl visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei egzistuoja.

41Dėl atsakovo argumentų, kad teisės aktų nurodyta tvarka neapskaityti pinigai buvo naudojami išskirtinai bendrovės interesams

42Atsakovas nurodo, jog atsakovo išgryninti ir neapskaityti pinigai buvo naudojami išskirtinai ieškovo interesams tenkinti. Šias aplinkybes, atsakovo teigimu, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai - liudytojų parodymai. Atsakovas, būdamas UAB „KLG Svorita“ vadovu, galėjo vykdyti neteisėtą veiką – aplaidžiai ar apgaulingai tvarkyti buhalterinę bendrovės apskaitą ir kai kuriems darbuotojams mokėti neoficialius atlyginimus. Tai iš dalies rodo ir prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Tiriant neoficialios apskaitos (neoficialių atlyginimų mokėjimo) aplinkybę, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti UAB „KLG Svorita“ darbuotojai, kurių dalis patvirtino neoficialaus atlyginimo mokėjimo faktą.

43Tačiau net ir nustačius aplinkybę, jog bendrovės darbuotojams buvo mokamas neteisėtas atlyginimas, tai nereikštų, jog dėl neteisėtų papildomų priedų darbuotojams bendrovė gaudavo papildomą naudą – bendrovės veikla tapo efektyvesnė ar darbuotojai, kuriems buvo mokami neteisėti priedai, dirbo produktyviau ir pan. Neteisėtai pinigai darbuotojams buvo mokami jų interesams tenkinti, o ne bendrovės interesams tenkinti. Atsakovas neturėjo jokios teisės mokėti nelegalius atlyginimus. Atsakovas nurodo, jog neteisėtai išmokėjo dideles sumas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovui padarytos žalos fakto. Tai atsakovas padarė savo iniciatyva, kadangi įmonės veiklą organizuoja vadovas. Be to, atsakovas nurodo, jog jo iš ieškovo banko sąskaitos paimti pinigai buvo mokami ne tik teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiuotam darbuotojų darbo užmokesčiui, bet ir neapskaitytoms transporto paslaugoms apmokėti. Pagrindinė ieškovo veikla - krovinių gabenimas. Jei už transporto paslaugas patiriamos išlaidos, tai už atliktus krovinių vežimus gaunamos pajamos. Tokiais krovinių vežimais gaunamos pajamos turėjo būti neapskaitomos, kadangi kitu atveju atsakovui nebūtų jokio tikslo slėpti nuo mokesčių administratoriaus bei bendrovės akcininkų neapskaitytas patiriamas transporto išlaidas. Todėl atsakovo teiginiai, jog atsakovo iš ieškovo banko sąskaitos išimti ir neapskaityti pinigai galėjo būti naudojami išskirtinai bendrovės interesams tenkinti, yra nepagrįsti. Priešingai, pagal bylos duomenis atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu, ieškovo veikla buvo nuostolinga (nepaisant to, kad šis laikotarpis buvo sėkmingas daugeliui krovinių gabenimu užsiimančių įmonių) ir bendrovė jokios naudos iš atsakovo neteisėtos veiklos neturėjo.

44Pažymėtina, jog į bylą nepateikti įrodymai, kiek neoficialaus atlyginimo atsakovo minimi darbuotojai galėjo gauti bei gavo ir ar neoficialus atlyginimas buvo mokamas iš atsakovo išgrynintų ir neapskaitytų pinigų, kurie buvo nurašomi atsakovo vardu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad be specialisto išvadoje nurodytų 100 631,82 Lt T. R. buvo paėmęs iš bendrovės banko sąskaitų 259 289,03 Lt ir nepateikus kasos pirminių dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar jie buvo užpajamuoti ir kaip panaudoti. Todėl darytina išvada, kad iš šių pinigų taip pat galėjo būti mokami neoficialūs atlyginimai. Bet kokiu atveju, iš bendrovės banko sąskaitos paimtų ir neapskaitytų pinigų panaudojimo paskirtį (ar pinigai buvo naudojami bendrovės, t. y. ieškovo interesams tenkinti) turi pagrįsti ir įrodyti atsakovas.

45Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

46Dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto ir jos dydžio

47Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo atsakovo kaltę ir žalos dydį, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybe, jog atsakovo vadovavimo ieškovo įmonei laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. atsakovas valdė įmonės sąskaitą, disponavo bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais ir atsakovui per banko kortelę išgryninat pinigus (banko kortele ir bendrovės lėšomis disponuoti galėjo tik atsakovas) ieškovo atžvilgiu atsirado atsakovo 100 631,82 Lt įsiskolinimas. Atsakovas teigia, jog teismo teiginys, kad atsakovas nepateikė ikiteisminiam tyrimui buhalterinių dokumentų ar jų neišsaugojo, yra nepagrįstas, nes ikiteisminiam tyrimui apskaitos dokumentus pateikinėjo ieškovas. Atsakovas taip pat nurodo, kad nutraukus su juo darbo sutartį, jis pagal priėmimo-perdavimo aktą perdavė kitam ieškovo įgaliotam asmeniui materialines vertybes ir buhalterinius dokumentus, įskaitant ir 3 vnt. kasos segtuvų, kas įrodo, jog trūkstami kasos dokumentai, pagrindžiantys, kaip buvo panaudotos ginčo suma esančios lėšos, galėjo likti pas ieškovą. Šie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti. Ieškovas ikiteisminiam tyrimui negalėjo pateikti visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų būtent dėl atsakovo kaltės. Tiek už buhalterinės apskaitos organizavimą bei tinkamą (teisėtą) vedimą, tiek už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako bendrovės vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovą atleidus iš darbo, atsakovas pagal priėmimo-perdavimo aktą perdavė ne visus kasos pirminius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, ir ikiteisminį tyrimą atliekančiam Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui buvo perduota tik tie apskaitos dokumentai, kuriuos iš atsakovo perėmė ieškovas, t.y. tyrėjui buvo pateikti visi trys atsakovo ieškovui perduoti kasos segtuvai, tačiau minėtuose segtuvuose nebuvo kasos pirminių dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių) už 2004 m. birželio mėn. - 2004 m. liepos mėn. bei 2005 m. sausio mėn. - 2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpius, taip pat trūko kasos knygos lapų už 2004 m. birželio mėn. - 2004 m. rugpjūčio mėn. ir 2006 m. lapkričio mėn. bei 2005 m. sausio mėn. - 2005 m. rugpjūčio mėn. laikotarpius.

48Iš įmonės buhalterių parodymų galima daryti pagrįstą išvadą, jog buvęs bendrovės vadovas - atsakovas - netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su buhalterinės apskaitos vedimo organizavimu bei dokumentų išsaugojimu. Dėl šios priežasties atsakovas savo atsikirtimų negali grįsti aplinkybėmis, jog neįmanoma nustatyti, kur buvo panaudoti bendrovės pinigai, nes buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai, netinkamai, o apskaitos dokumentai neišsaugoti dėl paties atsakovo kaltės.

49Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir šios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo fakto, jog ieškovo įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, pagrindžiančių būtent 121 348,62 Lt sumos panaudojimą ir visąlaik teigė, kad atsakovo disponuotos lėšos pažeidžiant buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus buvo naudojamos neoficialiems atlyginimams mokėti bei transportui samdyti, nes dalis atliekamų pervežimų taip pat buvo neapskaitomi. Faktas, kad 2004 m. birželio 1 d. – 2005 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu atsakovas kaip atskaitingas asmuo disponavo 174 769,53 Lt bendrovės lėšomis ir nėra pateikęs išlaidas pateisinančių dokumentų dėl 100 631,82 Lt sumos buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu. Likusių 20 716,80 Lt vertės piniginių lėšų perdavimas atsakovui ir jų neapskaitymas bei nepanaudojimas ieškovo reikmėms pagrįstas kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o atsakovo nurodomos aplinkybės, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu piniginės lėšos buvo apskaitomos neteisingai, nevedant dalies piniginių įplaukų ir išlaidų apskaitos, šį faktą tik patvirtina.

50Dėl lėšų panaudojimo bendrovės naudai ir įrodinėjimo pareigos

51Atsakovas nurodo, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos galima spręsti, jog atsakovas ieškovo turto nepasisavino, o įmonės apskaitoje neįformintas pinigines lėšas, kuriomis jis disponavo, naudojo išimtinai bendrovės reikmėms ir interesams tenkinti, t.y. atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu galimai buvo mokami neteisėti neoficialūs atlyginimai, dalis lėšų taip pat buvo skiriamos atsiskaitymams neapskaitomų pervežimų išlaidoms padengti. Tačiau net jei ir atsakovo nurodomos aplinkybės būtų įrodytos, tai nereikštų, jog dėl neteisėtos atsakovo veiklos, ieškovas gavo naudą. Neteisėtai atsakovo pasirinkimu kai kuriems darbuotojams mokami neoficialūs darbo užmokesčio priedai buvo skirti nebent darbuotojų, o ne įmonės interesams tenkinti. Į bylą nepateikti įrodymai kokioje dalyje ir kokiu mastu galėjo būti mokami neoficialūs atlyginimai, tačiau remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, jog neoficialių atlyginimų išmokėjimui galėjo būti skirta tik mažoji dalis neapskaitytų piniginių lėšų. Atsakovo teiginiai, jog jo vadovavimo įmonei metu dalis transporto naudota neoficialiai, labiau patvirtina aplinkybę, jog neapskaitytos lėšos buvo skiriamos šešėliniam verslui, t.y. už neapskaitytas pervežimo paslaugas, kurioms samdyti buvo patiriamos neapskaitytos išlaidos, turėjo būti gaunamos ir neapskaitomos pajamos (pelnas), nes kitokiu atveju neapskaityti patiriamų išlaidų transporto samdymui būtų ekonomiškai nelogiška.

52Pažymėtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad be 100 631,82 Lt, nurodytų specialisto išvadoje, T. R. buvo paėmęs iš bendrovės banko sąskaitų 259 289,03 Lt ir nepateikus kasos pirminių dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar jie buvo užpajamuoti ir kaip panaudoti. Dėl to iš šių pinigų taip pat galėjo būti mokami neoficialūs atlyginimai. Iš bendrovės banko sąskaitos paimtų ir neapskaitytų pinigų panaudojimo paskirtį (ar pinigai buvo naudojami bendrovės, t. y. ieškovo, interesams tenkinti) bei mastą turi pagrįsti ir įrodyti atsakovas.

53Atsakovo argumentas, jog neapskaitytos lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms yra nepagrįstas, o atsakovo nurodoma aplinkybė, jog negalima nustatyti, kaip atsakovas išgrynintus pinigus panaudojo, nagrinėjamoje civilinėje byloje neturi teisinės reikšmės. Akivaizdu, jog priešinga teisei atsakovo veika, išmokant nelegalius atlyginimus bendrovės darbuotojams, ieškovui jokios naudos negalėjo duoti ir nedavė. Priešingai, ieškovo veiklos rezultatai, valdant įmonę atsakovui, prastėjo. Teismas, vertindamas vadovo verslo sprendimą, privalo atsižvelgti į vadovų fiduciarines pareigas: ar tam tikrą verslo sprendimą vadovas priėmė sąžiningai, siekdamas patenkinti juridinio asmens interesus, ar dėl to jo veikloje nekilo interesų konfliktas ir juridinio asmens turtas nebuvo supainiotas su vadovo turtu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog atsakovas disponavo išgrynintais pinigais, tačiau nepateikė jokių apskaitos dokumentų ar kitų įrodymų, jog nurodyti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms, t.y. juridinio asmens turtas buvo naudojamas ne pagal teisės aktus bei įmonės įstatus ir atsakovo išgryninti, tačiau neapskaityti pinigai, nebuvo panaudoti įmonės naudai.

54Pažymėtina tai, jog Lietuvos teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad įrodinėjimo pareiga dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, kai iš esamų dokumentų to neįmanoma nustatyti, tenka pinigais disponavusiam bendrovės vadovui, t.y. pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą bei tikslą privalo įrodyti tas asmuo, kuris pinigais disponavo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, būtina įtraukti į apskaitą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, kuriam taip pat tenka atsakomybė ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Taigi pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.

55Atsakovas taip pat nurodo, jog vesti neteisingą apskaitą ir pažeidinėti imperatyvias įstatymų normas jį skatino KLG Eesti AS bendrovės vadovas A. L. , tačiau šie atsakovo teiginiai nepagrįsti įrodymais. Atsakovo teigimu, ieškovo akcininko KLG Eesti AS žinojimą apie įmonėje neteisingai ir ne pagal teisės aktų reikalavimus vedamą buhalterinę apskaitą patvirtina aplinkybė, jog ilgiau nei metus atsakovo veiksmai nebuvo kontroliuojami, o 2005 m. sausio 29 d. ir 2005 m. kovo 7 d. KLG Eesti AS atliekant 2 000 EUR ir 4 000 EUR pavedimus į asmeninę atsakovo sąskaitą, tokie atsakovo veiksmai netgi buvo paskatinti. Šie atsakovo teiginiai tik patvirtina faktą, jog ieškovo akcininkas KLG Eesti pasitikėjo atsakovu, kitaip atsakovo nebūtų skyręs eiti administracijos vadovo pareigas, o atsakovas tokiu pasitikėjimu piktnaudžiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, jog atsakovo vadovavimo ieškovui laikotarpiu ieškovo finansinė būklė buvo tapusi ypatingai sudėtinga (2005 m. rugsėjo 1 d. ieškovo finansiniai įsipareigojimai viršijo turtą 109 674,68 Lt), todėl akcininko pavedimai kaip paskola ieškovui buvo atliekami tiesiogiai į atsakovo banko sąskaitą, siekiant išvengti piniginių lėšų arešto. Šias aplinkybes patvirtina ir A. L. parodymai.

56Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos

57Atsakovas kaip jo kaltę neapskaitytų piniginių lėšų netinkamo panaudojimo paneigiančiu rašytiniu įrodymu remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros 2008 m. kovo 26 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo teigimu, ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl turto pasisavinimo paneigia jo kaltės prezumpciją. Tačiau civiliniame procese kaltės ir įrodymų pakankamumo samprata gerokai skiriasi nei baudžiamojoje teisėje. Civilinės teisės pažiūriu juridinio asmens valdymo organų, tarp jų ir vadovo, atsakomybę dėl juridiniam asmeniui atsiradusios žalos gali lemti neteisėti jų veiksmai. Neteisėtumas civilinėje teisėje yra gerokai platesnė sąvoka nei neteisėtumas baudžiamojoje teisėje. Civilinėje teisėje neteisėtu gali būti pripažintas ir elgesys, kai pažeidžiama bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atsargiai, atidžiai bei nedaryti žalos kitiems asmenims. Teismas kiekvienu atveju, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, nustato, buvo teisėti juridinio asmens vadovo veiksmai civilinės teisės požiūriu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2008. Remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi skolininko kaltė yra preziumuojama.

58Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už jo veiksmais bendrovei padarytą žalą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog: tokiu atveju vertinant įrodymus būtina turėti omenyje tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai. atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo to priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

59Bendrovės vadovo pareigą tinkamai organizuoti juridinio asmens apskaitą, kaip minėta, nustato Buhalterinės apskaitos įstatymas. Bendrovės kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. Atsakovas nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų, banko kortele išgrynintų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bendrovės buhalterijai nepateikė, kitų įrodymų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą bendrovės labui nėra, todėl darytina išvada, jog ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 121 348,62 Lt nuostolius. Tiek neteisėtas veikimas ir neveikimas (paimtų pinigų neįnešimas į kasą bei nepanaudojimas bendrovės labui), tiek priežastinis ryšys (pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sąlygojo bendrovės nuostolius), tiek žalos dydis (bendrovės labui nepanaudotų pinigų suma), tiek ir atsakovo kaltė šioje byloje yra visiškai aiškūs ir įrodyti, todėl yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei.

60Teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė yra preziumuojama, tai yra įmonė, pareiškusi ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas yra kaltas; įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

61Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog, esant tokiam ieškovo ir atsakovo į bylą pateiktų faktinių aplinkybių buvimą patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų balansui, pirmosios instancijos teismas, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos įrodymų viseto išanalizavimu ir įvertinimu, visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, atsižvelgė į teisės aktuose įtvirtintas juridinio asmens vadovo teisės ir pareigas, atsakomybės sąlygas, teisės taikymo praktiką ir padarė teisingą teisinę išvadą apie didesnį tikėtinumą fakto, kad atsakovas disponavo 121 348,62 Lt suma, neįnešė jų į ieškovo kasą ir nepanaudojo ieškovo naudai, taip padarydamas ieškovui 121 348,62 Lt dydžio nuostolius.

62Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

63Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra nereikšmingos, todėl nepriteistinos.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas UAB „KLG Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu nuspendė... 7. Teismas nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais,... 8. Teismas pažymėjo, kad nustatinėdamas ieškovo nuostolių dydį atsižvelgė... 9. Teismo teigimu, teismo išvados, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė... 10. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju... 11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo apeliacinės instancijos teismą... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „KLG Lietuva“ nurodo, kad... 15. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio... 16. Byloje nustatytos aplinkybės... 17. 2002 m. liepos 8 d. T. R. pradėjo dirbti pagal darbo sutartį UAB „KLG... 18. 2005 m. lapkričio 15 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto... 19. Ikiteisminio tyrimo metu specialistė A. L. atliko uždarosios akcinės... 20. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant uždarosios akcinės bendrovės „KLG... 21. Pagal minėtą specialisto išvadą ataskaitiniu laikotarpiu UAB „KLG... 22. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį atsakovas, kaip... 23. Atsakovas, būdamas ieškovo bendrovės vadovu, neveikė bendrovės interesais,... 24. Pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes dėl atsakovo... 25. Vilniaus apygardos prokuratūra 2008 m. kovo 26 d. nutarimu nutraukė... 26. Nuo 2006 m. sausio 18 d. UAB „KLG Svorita“ pavadinimas pakeistas į UAB... 27. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 28. Nesutikdamas su ieškovo pareikštu ieškiniu ir pirmosios instancijos teismo... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytus atsakovo teiginius paneigia byloje... 30. Dėl turinčių reikšmės bylai faktų... 31. Atsakovas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytomis bei ikiteisminio tyrimo... 32. Atsakovo argumentas, jog neapskaitytos lėšos buvo naudojamos įmonės... 33. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ikiteisminiam tyrimui negalėjo... 34. Aplinkybė, kad 2004 m. birželio 1 d. – 2005 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu... 35. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta,... 36. Kaip minėta, juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų... 37. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nesivadovavo teisės aktų nustatytais... 38. Dėl deliktinės atsakomybės sudėties... 39. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse... 40. Bendrovės vadovo pareigą tinkamai organizuoti juridinio asmens apskaitą,... 41. Dėl atsakovo argumentų, kad teisės aktų nurodyta tvarka neapskaityti... 42. Atsakovas nurodo, jog atsakovo išgryninti ir neapskaityti pinigai buvo... 43. Tačiau net ir nustačius aplinkybę, jog bendrovės darbuotojams buvo mokamas... 44. Pažymėtina, jog į bylą nepateikti įrodymai, kiek neoficialaus atlyginimo... 45. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.... 46. Dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto ir jos dydžio... 47. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 48. Iš įmonės buhalterių parodymų galima daryti pagrįstą išvadą, jog... 49. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir šios... 50. Dėl lėšų panaudojimo bendrovės naudai ir įrodinėjimo pareigos... 51. Atsakovas nurodo, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos galima spręsti, jog... 52. Pažymėtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad be 100 631,82 Lt,... 53. Atsakovo argumentas, jog neapskaitytos lėšos buvo naudojamos įmonės... 54. Pažymėtina tai, jog Lietuvos teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad... 55. Atsakovas taip pat nurodo, jog vesti neteisingą apskaitą ir pažeidinėti... 56. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos... 57. Atsakovas kaip jo kaltę neapskaitytų piniginių lėšų netinkamo panaudojimo... 58. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už jo... 59. Bendrovės vadovo pareigą tinkamai organizuoti juridinio asmens apskaitą,... 60. Teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė... 61. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog, esant tokiam... 62. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios... 63. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą duomenų apie... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 dienos sprendimą palikti...