Byla 3K-3-248/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. G. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis G. M., AB DnB NORD bankas, A. G.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi, vykdymo proceso metu 2007 m. kovo 1 d. patvarkymu areštavo banke esančias pareiškėjos lėšas – 82 722,84 Lt; pareiškėja nurodė, kad AB DnB NORD bankui neskolinga, nebuvo civilinės bylos, kurioje išduotas vykdomasis raštas, proceso šalis ar dalyvė, nežinojo apie sutuoktinio prisiimtas prievoles bankui ir nedavė sutikimo joms sudaryti. Ji 1997 m. sužinojo apie tai, kad pareiškėjos įsigytas gyvenamasis namas Telšių mieste yra įkeistas bankui; pareiškėjai nežinoma, kokiems tikslams sutuoktinis 1995 m. lapkričio 22 d. gavo iš banko paskolą ir kaip panaudojo lėšas. Sutuoktiniui pareiškėjos išduotas įgaliojimas su paskola nesusijusiems veiksmams vykdyti, t. y. palikimo reikalams po pareiškėjos tėvo mirties tvarkyti, paveldėtos žemės nuomos klausimams spręsti; ji neginčijo išduoto įgaliojimo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad su sutuoktiniu negyvena, jie turi bendrą vaiką, kurį vaiko tėvas minimaliai padeda išlaikyti. Pareiškėja įkūrė savo įmonę, iš kurios veiklos gaunamų lėšų, taip pat tėvo palikto turto, holdingo kompanijos teikiamų palūkanų jai užtenka pragyventi. Pareiškėja prašė skundą tenkinti, panaikinti antstolio patvarkymą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolio priimto patvarkymo teisėtumo įvertinimas suponuoja būtinumą nustatyti prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, kas yra atsakomybės subjektai – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai lemia išieškojimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (CK 3.109, 3.112, 3.113 straipsniai, 3.114 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, A. G. paskolos lėšas naudojo žemės ūkio technikai, karvidėms, gyvuliams įsigyti, jis sodino ir augino daržoves, dalį žemės ūkio produkcijos realizuodavo pareiškėjos įmonės parduotuvėje, taip pat prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Teismas sprendė, kad įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog pagal A. G. šeimos interesais sudarytą prievolę sutuoktiniai atsako bendrai; dėl to tais atvejais, kai, vykdant skolos išieškojimą, nepakanka sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, išieškoma iš kiekvieno sutuoktinio asmeninio turto. Teismas nelaikė, kad vykdymo procesui prasidėjus sutuoktinių 2004 m. birželio 10 d. sudaryta povedybinė sutartis, kuria nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, turi įtakos, sprendžiant dėl antstolio patvarkymo teisėtumo. Be to, A. G. atstovavo pareiškėjai pagal šios išduotą įgaliojimą; veikdamas jo pagrindu, įkeitė bankui pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą Telšių mieste.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2009 m. sausio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjos skundo ir papildomai pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir joms reglamentuoti taikytinas CK 3.7 straipsnio 1 dalies, 3.26 straipsnio 1, 2 dalių, 3.27 straipsni, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis, sudarydamas sandorius, veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas; kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. Kolegija pažymėjo, kad, vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas A. G. nevykdo prievolės bankui; vadinasi, ji vykdytina CK 3.109, 3.112, 3.113 straipsniuose nustatyta tvarka. Kolegija nelaikė, kad sutuoktinių turto režimo povedybinėje sutartyje nustatymas galėjo turėti įtakos iki šios sutarties sudarymo prasidėjusiam išieškojimui pagal sutuoktinio prievolę; be to, iš A. G. paaiškinimų teismui matyti, kad sutuoktiniai turėjo atskirą ūkį tik po povedybinės sutarties sudarymo. Tuo tarpu iš įgaliojimo turinio išplaukia A. G. suteiktos teisės visiškai disponuoti pareiškėjos turtu patvirtinimas, atstovavimo teisė nesaistoma konkrečių veiksmų atlikimo. Kolegija nurodė, kad pareiškėja neneigė, jog sutuoktinis minimaliai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, kartu ji nepateikė įrodymų, kad iš A. G. ūkininko veiklos gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti (CPK 177 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu kasatorė (pareiškėja) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 5 d. nutartį, skundą išspręsti iš esmės, jį tenkinti, antstolio patvarkymą panaikinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, nepagrįstai taikė CK 3.88, 3.92, 3.109, 3.112, 3.113 straipsnius, kurie netaikytini sprendimo vykdymo procese. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendime, kuriuo iš skolininko A. G. kreditoriui AB DnB NORD bankui priteista 152 144, 83 Lt skola, nebuvo tiriami ir vertinami paskolos panaudojimo tikslai; pasibaigus skolos priteisimo procesui, tapo neaktualus šių lėšų panaudojimo vertinimas pirmiau nurodytų CK straipsniuose įtvirtintų nuostatų laikymosi aspektu. Vykdymo proceso metu antstoliai privalo vadovautis procesinėmis, bet ne materialinės teisės normomis; antstoliams nesuteikta teisių be teismo sprendimo nustatyti asmeninių kito sutuoktinio prievolių.

112. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė CPK 18 straipsnyje įtvirtinto teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principo ir nepagrįstai netaikė CPK nustatytų sprendimo vykdymo tvarką reglamentuojančių nuostatų (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 648 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktai). Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas įgijo res judicata galią ir yra privalomas antstoliams ir bylą dėl antstolių veiksmų nagrinėjantiems teismams. Vykdomieji raštai išduodami teismo sprendimų pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Pagal pirmiau nurodytą teismo sprendimą išduotame vykdomajame rašte nėra ir negali būti kasatorės pavardės ir jos duomenų, kaip tai nustatyta CPK 648 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktuose. Vadinasi, negali būti vykdomi veiksmai kasatorės atžvilgiu, priešingu atveju būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas.

123. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė to, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas gali būti peržiūrėtas, tik nustatytais pagrindais ir tvarka atnaujinus procesą toje byloje, CPK nenustatyta kitos sprendimo peržiūrėjimo tvarkos. Dėl to laikytina, kad teismai iš tikrųjų be teisinio pagrindo peržiūri įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo skola kreditoriui priteista iš vieno skolininko A. G., taip neteisėtai siekia kasatorę pripažinti solidariąja skolininke. Teismas nepagrįstai netaikė iš Konstitucijos 109 straipsnio kylančio konstitucinio principo, kad teisingumą vykdo tik teismai, todėl patvirtino neteisėto antstolio veiksmo teisines pasekmes – sukūrė kasatorei asmeninę prievolę, kurios nebuvo konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime. Remiantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės neatsiranda teisė, tokia teisinė situacija netoleruotina.

134. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl antstolio veiksmų vykdymo procese neatitinka teismų praktikos nuostatų, kuri byloje kilusiu klausimu yra nevienoda. Antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus vykdomojo rašto, išduoto Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, kuriuo skola kreditoriui priteista tik iš A. G., pagrindu priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą į kasatorės asmenines lėšas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ prieš antstolį A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-114/2008, išaiškinta, kad tokiu antstolio veiksmu nustatoma asmeninė prievolė ir kad antstoliams neleistina įsiterpti į teisingumo vykdymą – vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, veikimas, viršijant kompetenciją (ultra vires), vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vadinasi, nesant teismo sprendimo dėl antro sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas; pakeisti teismo sprendimą, kuris turi res judicata galią, antstolio patvarkymu (CPK 613, 756 straipsniai) reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą. Kita vertus, nuo 2004 m. birželio mėnesio galiojant sutuoktinių sudarytai povedybinei sutarčiai, kuria nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, savaime nepaneigiama kreditoriaus išieškojimo teisė pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki šios sutarties sudarymo; tokia pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas prieš S. L. G. ir A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2006. Šiuo aspektu svarbus kasacinio teismo (pirmiau nurodyta civilinė byla Nr. 3K-7-114/2008) išaiškinimas, kad išieškojimas iš kreditoriui solidariai atsakančių sutuoktinių asmeninio turto (CK 3.113 straipsnis) galimas, jeigu dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas; tai reikštų teisinį pagrindą vykdomajam dokumentui išduoti ir antstolio įvykdytą išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto pripažinti teisėtu. Vadovaujantis šiuo precedentu, skundžiamas antstolio patvarkymas naikintinas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 pozicija, kad prievolę, jos pobūdį ir galimybes išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato teismas, bet ne antstolis, ir kad antstolio patvarkymas šiuo aspektu nelaikytinas teisėtu; konstatavęs pirmiau nurodytą procesinį teisių pažeidimą, kasacinis teismas nepanaikino byloje priimtų teismų nutarčių vien dėl to, kad kasatorius nenurodė argumentų, paneigiančių prievolės vykdymą iš bendro sutuoktinių turto, o procesiniai pažeidimai buvo pašalinti teismo, nagrinėjusio skundą dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju be kasatorės argumentų, kad antstolis veikė neteisėtai, viršijo nustatytus įgaliojimus, dėstoma tai, jog teismo sprendimas, priimtas byloje dėl skolos priteisimo, negali būti pakeistas, neatnaujinus proceso toje byloje.

145. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį. Teismas netyrė ir neišsiaiškino dėl visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, susijusių su paskolos paskirtimi, panaudojimu, kasatorės sutikimo sandoriams sudaryti išraiška, neįvertino šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nenurodė nutarties motyvuojamojoje dalyje įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat argumentų, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, kitus – atmeta.

15Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. G. nurodo, kad dėl kasacinio skundo argumentų pagrįstumo ir teismų sprendimų teisėtumo palieka spręsti kasaciniam teismui.

16Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas prašo jį atmesti ir nurodo, kad nesutinka su kasacinio skundo argumentais, jog nevienoda teismų praktika dėl antstolių teisių vykdymo procese suponuoja būtinumą tenkinti kasacinį skundą. Suinteresuoto asmens vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekli praktika patvirtina, kad skolininko sutuoktinio teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinama, apskundžiant antstolio veiksmus, ir byloje dėl antstolio veiksmų nustačius, jog sutuoktinių prievolė yra bendra, gali būti vykdomas išieškojimas iš abiejų sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-607/2007). Taip yra ir nagrinėjamoje byloje, kurioje, kasatorei apskundus antstolio veiksmus dėl skolos išieškojimo iš jos turto, teismas, bet ne antstolis, konstatavo, kad prievolė kreditoriui yra bendra šeimos prievolė, todėl išieškojimas pagrįstai nukreiptas ir į kasatorės turtą. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja CPK 18, 648, 586 straipsnių ir CK 3.109, 3.112, 3.113 straipsnių kolizija; suinteresuoto asmens vertinimu, materialinės ir procesinės teisės normos viena kitai neprieštarauja ir turi būti taikomos sistemiškai. Be to, kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos iš A. G. priteisimo, galiojant SŠK, kurio 25 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta galimybė nukreipti išieškojimą į abiejų sutuoktinių turtą pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę, jei tai, kas gauta pagal šią prievolę, sunaudota šeimos interesais. Taigi kreditorius turėjo pagrindą tikėtis, kad galės nukreipti išieškojimą į sutuoktinių turtą. Skolininkų siekis išvengti priverstinio vykdymo veiksmų, remiantis vienu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr 3K-3-114/2008 pateiktu teisės taikymo išaiškinimu, neatitinka teisėtų lūkesčių principo ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis); be to, dėl skirtingų bylų ratio decidendi nėra pagrindo besąlygiškai vadovautis pirmiau nurodyta nutartimi kaip precedentu. Atmestinas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių; teismų išvada, kad prievolė, pagal kurią vykdomas išieškojimas, yra bendra sutuoktinių prievolė, prisiimta šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrįsta.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl antstolio teisių ir pareigų, vykdant išieškojimą

20Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis). Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina, nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi anstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

21Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti vykdymo veiksmai, pateikus įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal AB DnB NORD banko ieškinį A. G. dėl 152 144,83 Lt skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo, pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktus vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstoliui pateiktame vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas tik vienas skolininkas, t. y. A. G.; nesant teismo sprendimo dėl A. G. sutuoktinės, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jos asmeninio turto negalėjo būti išduotas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis A. Z., I. N., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2005; ir kt.). Šiuo atveju antstolis vykdymo procese ginčijamu 2007 m. kovo 1 d. patvarkymu areštavo kasatorės lėšas ir ją nurodė kaip skolininkę pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimo pagrindu 2000 m. rugsėjo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pakeisti teisingumo aktą – teismo sprendimą – antstolio patvarkymu (CPK 613, 756 straipsniai) reikštų CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ prieš antstolį A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-114/2008, konstatuota, kad net ir esant solidariajai prievolei, jeigu jai įvykdyti nepakanka atsakovu buvusio sutuoktinio (skolininko) asmeninio arba (ir) bendro sutuoktinių turto, nesant teismo sprendimo, antstolis neturėtų įstatyminio pagrindo nukreipti išieškojimą į kito sutuoktinio asmeninį turtą; teismo sprendimas reikštų teisinį pagrindą vykdomajam dokumentui išduoti ir antstolio įvykdytą išieškojimą iš kreditoriui solidariai atsakančių sutuoktinių asmeninio turto (CK 3.113 straipsnis) pripažinti teisėtu. Vadinasi, šiuo atveju dėl priimto antstolio patvarkymo teisėtumo turi būti sprendžiama antstoliui įstatymo nustatytų procesinių teisių ir pareigų laikymosi aspektu, t. y. svarstoma, ar jis pagal vykdymo proceso normas, reglamentuojančias išieškojimą, galėjo nustatyti prievolės pobūdį, ar išnaudojo procesines galimybes klausimams dėl skolos išieškojimo iš kasatorės turto vykdymo proceso metu išaiškinti. Dėl galimybių iešieškoti iš bendro sutuoktinių turto turi nustatyti teismas, bet ne antstolis. Šis privalo veikti pagal CPK 667 straipsnyje nustatytus reikalavimus; to nepadarius, konstatuotinas antstolio veiksmų neteisėtumas.

22Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog, antstoliui priimant patvarkymą areštuoti lėšas, buvo pažeistos nutartyje nurodytos procesinės teisės normos; vadinasi, antstolio patvarkymas buvo neteisėtas, todėl skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys, kuriomis kasatorės reikalavimas panaikinti neteisėtą antstolio patvarkymą atmestas, negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis, jos naikintinos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir pagal byloje nustatytas aplinkybes priimtinas naujas sprendimas – kasatorės (pareiškėjos) skundas tenkintinas, antstolio G. M. 2007 m. kovo 1 d. patvarkymas Nr. 03/02/02708 dėl S. L. G. lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą naikintinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

23Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

24Kasacinės instancijos teismas patyrė 28,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasatorės S. L. G. kasacinį skundą tenkinant ir naikinant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, kuriomis atmestas kasatorės skundas dėl antstolio veiksmų ir antstolio patvarkymas nepanaikintas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš antstolio G. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 92, 96 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti antstolio G. M. 2007 m. kovo 1 d. patvarkymą Nr. 03/02/02708 dėl S. L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

27Priteisti iš antstolio G. M. į valstybės biudžetą 28,75 Lt (dvidešimt aštuonis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi, vykdymo proceso metu... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu kasatorė (pareiškėja) prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl antstolio veiksmų... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė CPK 18 straipsnyje įtvirtinto... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė to, kad įsiteisėjęs Vilniaus... 13. 4. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl antstolio veiksmų... 14. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, 270... 15. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. G. nurodo, kad dėl... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas prašo... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo... 20. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos... 21. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti... 22. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 23. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 24. Kasacinės instancijos teismas patyrė 28,75 Lt išlaidų, susijusių su... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį ir... 27. Priteisti iš antstolio G. M. į valstybės biudžetą 28,75 Lt (dvidešimt... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...