Byla A-858-131-13
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens T. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – T. N., Varnių regioninio parko direkcija) dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (t. I, b. l. 19-25) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:

51) panaikinti Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalį – įsakymo 15 punktą, kuriuo buvo patvirtintos T. N. suformuotų žemės sklypų: Nr.1215-1, sklypo plotas 2,53 ha bei 1215-2, sklypo plotas – 1,75 ha ribos bei kadastro specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos;

62) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ dalį bei šio įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius Šilalės rajone, sąrašas bei grąžinamų natūra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punktą, kuriais T. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 2.53 ha dydžio žemės sklypą ( - ) kaime bei 1,75 ha dydžio žemės sklypą ( - ) I kaime, Šilalės rajone;

73) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 87-13155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. N.“, kuriuo T. N. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam 2,48 ha žemės sklypas ir 1,80 ha miško sklypas ( - ), ( - ) I kaimuose, Šilalės rajone.

8Pareiškėjas prašyme (t. I, b. l. 19-25) paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. yra įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. S.-B. nuosavybės dalį ir ši teisė yra neginčijama, tačiau ginčijamais administraciniais aktais trečiojo suinteresuoto asmens T. N. teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Šilalės rajone ( - ) kaime – 1,75 ha, kadastrinis Nr. ( - ), registro Nr. ( - ) realizuota neteisėtai. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra Varnių regioninio parko teritorijoje ir remiantis ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi, nuosavybės teisės valstybiniuose parkuose galėjo būti atkurtos tik tiems asmenims, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame pake bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. neatitiko minėtų sąlygų, nuosavybės teisės į 1,75 ha žemės sklypą Šilalės rajone Vaitkaičių I kaime, jam buvo atkurtos nepagrįstai. Tvirtino, jog T. N. 2004 metais suprojektuotame ir perduotame neatlygintinai nuosavybėn 1,75 ha žemės sklype Nr. 1215-2 Vaitkaičių I kaime, esantis vandens telkinys sklypo perdavimo metu buvo ženkliai didesnis (1,0162 ha ploto), negu nurodyta projektavimo dokumentuose – žemės sklypo Nr. 1215-2 plane (0,05 ha), sudarytame pagal Lietuvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1600. Atkuriant T. N. nuosavybės teises ir perduodant jam neatlygintinai vandens telkinį, buvo pažeistos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 9 punkto bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 82 punkto imperatyvios nuostatos ir reikalavimai.

9Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime į prašymą (t. I, b. l. 166-168) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu ir jame išdėstytais argumentais sutinka.

10Pažymėjo, jog priimant Tauragės apskrities viršininko 2005 05 23 sprendimą Nr. 87-13155 bei įsakymą Nr. V-710 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. N., buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime į prašymą (t. I, b. l. 170-180) nurodė, kad jo teisė į nuosavybės atkūrimą nėra ginčijama. Paaiškino, jog pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnį miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami ir valstybė už juos atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims, kurių plotus tvirtina Vyriausybė. Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypo perdavimo jam metu vandens telkinys buvo tokio dydžio, koks yra nurodytas projektavimo dokumente – žemėtvarkos projekte ir žemės sklypo Nr. 1215-2 plane (0,05 ha). 2004 metais tai buvo krūmais ir žole apaugusi teritorija. Nurodė, kad 0,05 ha ploto vandens telkiniui nebuvo nustatytos specialiosios vandens telkinių apsaugos sąlygos, nors jos yra nustatomos, kai priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei sprendimo dėl žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, o tai reiškia, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo momentu pareiškėjo prašyme nurodyto 1,0162 ha ploto vandens telkinio natūroje nebuvo.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą (t. I, b. l. 187-188) nurodė, jog su prašymo reikalavimais sutinka ir prašymą prašo tekinti.

14II.

15Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu (t. III, b. l. 41-45) pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą tenkino ir panaikino 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalį – įsakymo priedo „Šilalės rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės suprojektuotos žemėnaudos pagal nustatytas VIII-IX eiles“ 15 punktą, kuriuo patvirtintos suprojektuotos žemėnaudos ir T. N. suformuotas žemės sklypas Nr. 1215-2, sklypo plotas – 1,75 ha, nuosavybės teisių atkūrimui, nustatytos sklypų ribos, kadastro specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Taip pat panaikino Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ dalį bei šio įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius Šilalės rajone, sąrašas bei grąžinamų natūra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punktą, kuriais T. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 1,75 ha dydžio žemės sklypą ( - ) kaime, Šilalės rajone.

16Kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu buvo išspęsti pareiškėjo prašymo reikalavimai dalyje dėl Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalies – įsakymo 15 punkto, kuriuo buvo patvirtintos T. N. suformuoto žemės sklypo Nr. 1215-1, sklypo plotas 2,53 ha ribos bei kadastro specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ dalies bei šio įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius Šilalės rajone, sąrašas bei grąžinamų natūra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punkto, kuriais T. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 2.53 ha dydžio žemės sklypą ( - ) kaime; Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 87-13155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. N.“, kuriuo T. N. perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam 2,48 ha žemės sklypas ir 1,80 ha miško sklypas ( - ), ( - ) kaimuose, Šilalės rajone, panaikinimo, todėl teismas dėl šių prašymo reikalavimų nebepasisakė.

17Nustatyta, jog Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 87-13155 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui T. N.“ ir Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ T. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,75 ha žemės sklypą Šilalės rajone, ( - ) kaime.

18Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei planinė medžiaga neginčijamai patvirtina, jog 1,75 ha žemės sklypas Šilalės rajone ( - ) kaime, unikalus Nr. ( - ), patenka į Varnių regioninio parko teritoriją.

19Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalis reglamentavo, jog Valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį.

20Nurodė, jog byloje esantys gyventojų registro tarnybos išrašai bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog T. N. nuosavybės teise priklausantys pastatai yra Šilalės r. sav., ( - ) sen., ( - ) mst., ( - ). Nurodytu adresu T. N. ir jo sutuoktinė R. N. yra deklaravę gyvenamąją vietą.

21Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1314 patvirtintomis Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribomis ir Varnių regioninio parko zonavimo pagrindinėmis nuostatomis, ( - ) miestelis nėra Varnių regioninio parko teritorijoje ir nesiriboja su Varnių regioniniu parku. Šias aplinkybes 2010 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 207 patvirtino Varnių regioninio parko direkcija.

22Kadangi nustatyta, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nuosavybės teisių atkūrimo metu Varnių regioninio parko teritorijoje naudojo žemę asmeniniam ūkiui arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis minėtame parke bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šioje teritorijoje jo sutuoktinis turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad T. N. situacija neatitinka Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) sąlygos, pagal kurią atkurti teisę į sklypą valstybiniame parke turi tik tie asmenys, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui. Kaip 2012 m. sausio 30 d. nutartyje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinių aktų, kuriais buvo atkurta nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį valstybės saugomojoje teritorijoje, panaikinimas yra būtina ir proporcinga priemonė viešajam interesui apginti. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą yra nusipirkęs iš kito asmens, jis pats pasirinko atkūrimo būdą ir vietą, todėl turėjo galimybę susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo valstybės saugomojoje teritorijoje tvarka ir elgdamasis sąžiningai bei protingai, galėjo numatyti ir tokiu būdu išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl neteisėto nuosavybės teisių valstybės saugomojoje teritorijoje atkūrimo.

23Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčijamus administracinius aktus prašė panaikinti dar ir tuo pagrindu, kad nors ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu patvirtintoje 1,75 ha žemės sklypo, esančio ( - ) I kaime, plane esančioje žemės sklypo duomenų eksplikacijoje nurodyta, kad sklype yra 0,35 ha ariamos žemės, 0,05 ha vandenų ir 1.3500 ha kitos žemės (želdinių), tačiau remiantis ortofotografiniais žemėlapiais buvo nustatyta, jog žemėtvarkos projekto rengimo bei patvirtinimo metu ginčo žemės sklype buvo ženkliai didesnio ploto vandens telkinys. Tvirtinta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į išperkamą ar neišlikusį vandens telkinį.

24Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 16 straipsnio 9 dalies 9 punkte (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, galiojusi nuo 1999 m. birželio 2 d.) įtvirtinta nuostata, jog piliečiui gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtam vandens telkinys tik už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 82 punkte (2001 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1347 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. lapkričio 17 d.). Pareiškėjo teigimu, atkuriant nuosavybės teises ir T. N. perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,0162 ha vandens telkinį 1,75 ha žemės sklype ( - ) I kaime, Šilalės rajone, buvo pažeistos aukščiau nurodytų aukštesnę galią turinčių teisės aktų nuostatos.

25Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad vykdant 2011 m. sausio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį buvo surinkti papildomi įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kokį ginčo žemės sklypo plotą valdo T. N. ir kokia dalis vandens telkinio patenka į 1,75 ha plotą, į kurį T. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 1,75 ha žemės sklype, Vaitkaičių I kaime, esančio vandens telkinio plotas kito ir 1996 metais jis sudarė 1,0 ha, 2006 m. – 1,22 ha, 2010 m. – 1,22 ha, o 2012 m. – 1,3 ha. Aplinkos apsaugos agentūros rašte pažymėta, jog duomenų apie 2004 metais nuosavybės teisių atkūrimo metu ginčo žemės sklype buvusias vandens telkinio ribas nėra.

26Pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. neįrodė, jog 2004 metais 1,75 ha žemės sklype vandens telkinio plotas buvo 0,05 ha, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu patvirtintoje 1,75 ha žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, plane esančioje žemės sklypo duomenų eksplikacijoje pažymėjimas, kad vandens telkinių plotas sudarė 0,05 ha, laikytinas nepagrįstu.

27Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

28Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog konstatavus, kad pareiškėjas neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą perduodant neatlygintinai žemės sklypą Varnių regioninio parko teritorijoje, ginčijami administraciniai aktai yra laikytini neteisėtais iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 daliai, nes egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vieną teisinį reglamentavimą, negali būti įveiktas kitu to paties objekto teisiniu reglamentavimu, suteikiančiu teisę atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo konkrečiu atveju – atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ginčo teritorijoje.

29Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tauragės apskrities viršininko administracijos priimti administraciniai aktai formuojant sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ir atkuriant nuosavybę T. N. Varnių regioninio parko teritorijoje savo turiniu prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 daliai, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 16 straipsnio 9 dalies 9 punktui (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, galiojusi nuo 1999 m. birželio 2 d.) bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 82 punktui (2001 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1347 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. lapkričio 17 d.), jie laikytini neteisėtais iš esmės, todėl naikintini.

30Pažymėjo, jog toks teismo sprendimas nepanaikino T. N. teisės tęsti nuosavybės teisių atkūrimą į žemę iš naujo jo pasirinktu būdu panaikintos teisės į žemės sklypą apimtyje.

31III.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 47-50) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo reikalavimus, susijusius su žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) (žemėtvarkos projekte – Nr. 1215-2), kurio bendras plotas yra 1,75 ha, esančio ( - ) kaime, Šilalės rajone, nuosavybės teisės grąžinimu.

33Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktą, jog nėra įrodymų apie tai, kad 2004 m. 1,75 ha žemės sklype vandens telkinio plotas buvo 0,05 ha. Pirmosios instancijos teismas vertino 1996 m., 2006 m., 2010 m., 2012 m. duomenis, bet neįvertino to fakto, kad VĮ Registrų centro Tauragės filialo 2006 m. kovo 14 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuris yra galiojantis ir šiuo metu, kadangi nėra panaikintas ir (ar) pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka, yra aiškiai įvardinta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) (žemėtvarkos projekte – 1215-2), kurio bendras plotas yra 1,75 ha, susideda iš inter alia 0,05 ha dydžio vandens telkinio. Pažymi, kad pareiškėjas keletą kartų bylos nagrinėjimo buvo ragintas pateikti įrodymus apie tai, kad 2004 – 2005 m. vandens telkinys, kuris šiuo metu yra suformuotas apeliantui priklausančiame žemės sklype, yra buvęs tokio dydžio, kokį buvus jį nurodo pareiškėjas, tačiau nei vieno tokio įrodymo byloje taip ir nebuvo pateikta. Mano, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis laikytina nepagrįsta objektyviais duomenimis, galėjusiais duoti teismui pagrindą manyti, kad 2004 – 2005 m. apeliantui buvo atkurtos nuosavybės teisės ne į žemės sklypą, o į vandens telkinį, kurio dydis pagal pirmos instancijos teismo sprendimo konstatuojamojoje dalyje padarytas išvadas kito nuo 2006 m. iki šiol nuo 1,22 ha iki 1,3 ha.

34Apeliantas taip pat pažymi, kad tvenkinys yra atsiradęs žemės sklype (o ne atkūrus nuosavybės teisę į vandens telkinį), ką patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2010 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. (4.20)-LV4-418 „Dėl tvenkinio ( - ) kaime“, kuriame nurodoma, kad vandens telkinio plotas yra 0,05 ha dydžio ir kad jis yra žemės sklype, o ne kaip vandens telkinys nekilnojamojo turto registro prasme ir jo padidinimas iki 1,1 ha dydžio neprieštarauja galiojantiems įstatymams.

35Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, nustatytų faktų, turinčių prejudicinę galią dėl aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę pilna apimtimi naikinimo nepagrįstumo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat neaptartas apelianto veiksmais sukurto turto likimas.

36Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo bei nemotyvuodamas revizavo įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-198/2012, kuriame konstatuotas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo jam teisėtumas.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 54) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą nepakeistą.

38Nurodo, kad apeliantui priklausantis 1,75 ha dydžio žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ) kaime, Šilalės rajone yra Varnių regioninio parko Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje.

39Paaiškina, kad 2006 m. kovo 14 d. pažymėjime šiame sklype yra įregistruotas 0,05 ha dydžio vandens telkinys, be to, 1997 m. Direkcijos darbuotojai atlikdami teritorijos apžiūrėjimą šiame sklype rado gerokai užžėlusį vandens telkinį, kuris 2005 – 2006 m. oro foto nuotraukoje jau matyti išvalytas. Direkcija nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 6 punktą yra draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius. Direkcija konstatuoja, kad užfiksuotas telkinys buvo išvalytas ir jį išvalius saugomoms teritorijoms taikomų teisės aktų reikalavimai nepažeisti.

40Pažymi, kad Direkcija nėra atsakinga už žemės reformos vykdymą, t. y. nėra atsakinga už žemės sklypų formavimą bei paskirčių nustatymą.

41Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 58-61) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą.

42Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

43Pažymi, kad vertinant apelianto pateiktus argumentus, neneigtini nekilnojamojo turto registre šiuo metu užfiksuoti ir apelianto apeliaciniame skunde pateikiami duomenys apie žemės sklypą, tačiau įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamą daiktą yra registruojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme (toliau – ir NTR įstatymas) nustatyta tvarka. NTR įstatymo 9 straipsnyje nustatyta kokie nekilnojamieji daiktai jame registruojami, inter alia žemės sklypai. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTK įstatymas) nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įgijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės įregistravimas, kuriuo valstybė išviešindamas šiuos faktus siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. NTR įstatymas registro tvarkytojui iš esmės nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

44Pareiškėjas pripažįsta, kad esamas ginčo žemės sklypo registro įrašas nekilnojamojo turto registre buvo atliktas apelianto pateiktų nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau ginčas šioje byloje būtent ir yra kilęs dėl šių dokumentų (administracinių aktų) teisėtumo bei nurodytų duomenų teisingumo.

45Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, kad 2004 m. 1,75 ha žemės sklype vandens telkinio plotas buvo 0,05 ha ir kad pagrįstai įvertino aplinkybes, jog vandens telkinio plotas kito nuo 1 ha iki 1,3 ha.

46Pareiškėjas nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nustatyto fakto paneigimo. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartyje nurodyta bendra apelianto teisė atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri yra neginčijama. Pažymi, kad apeliantas įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 1 991 Lt vertės žemę, bet neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į vandens telkinį. Ši bylos dalis buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.

47Pareiškėjas nurodo, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, todėl nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu gali susiformuoti teisėti lūkesčiai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe. Paaiškina, kad saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu, kurį įstatymais suteiktos kompetencijos ribose privalo ginti prokuroras.

48Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą (t. III, b. l. 62-63) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą.

49Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo žemės sklypas patenka į Varnių regioninio parko teritoriją. Nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalis reglamentavo, jog valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybės neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį.

50Pabrėžia, jog apeliantas iki minimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo ir po jos gyveno ( - ) miestelyje, kuris nei yra Varnių regioninio parko teritorijoje, nei su juo ribojasi.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinis skundas atmestinas.

54Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 1 d., 8 straipsniu buvo pakeista ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuriame jis nurodė, jog po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo jis atliko valstybės institucijų nurodytus privalomus veiksmus, po kurių išaiškėjo naujos aplinkybės, kurias jis nori paaiškinti apeliacinės instancijos teismui. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos faktines aplinkybes, į tai, kad administracinė byla atitinkamoje dalyje buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašyme tik deklaratyviai nurodė, kad tam tikras aplinkybes jis siekia paaiškinti teismo posėdžio metu, bet jų tiksliai neįvardijo, atsižvelgusi į tai, kad byloje yra vertinama situacija, egzistavusi skundžiamų administracinių teisės aktų priėmimo metu, nenustatė būtinumo skirti žodinio bylos nagrinėjimo, todėl buvo paskirtas administracinės bylos apeliacine tvarka nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka ir administracinė byla yra nagrinėtina nurodyta tvarka.

55Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos vyriausiasis prokuroras gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą inter alia dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui T. N. į 1,75 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime, Šilalės rajone, teisėtumo. Pareiškėjas administracinėje byloje pateiktus reikalavimus grindė tuo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės, kadangi ginčo žemės sklypas yra Varnių regioninio parko teritorijoje, nepagrįstai į vandens telkinį buvo atkurtos nuosavybės teisės ir toks nuosavybės teisių atkūrimas pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas.

56Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad 1,75 ha žemės sklypas, esantis Šilalės rajone ( - ) kaime, unikalus Nr. ( - ), patenka į Varnių regioninio parko teritoriją ir šiuo atveju atkuriant nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui T. N. buvo pažeistos imperatyvios teisės normos ir atitinkamai teismas panaikino 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1600 „Dėl Tauragės apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2205 papildymo“ dalį – įsakymo priedo „Šilalės rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės suprojektuotos žemėnaudos pagal nustatytas VIII-IX eiles“ 15 punktą, kuriuo patvirtintos suprojektuotos žemėnaudos ir T. N. suformuotas žemės sklypas Nr. 1215-2, sklypo plotas – 1,75 ha, nuosavybės teisių atkūrimui, nustatytos sklypų ribos, kadastro specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat panaikino Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-710 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo arba jų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir žemės pardavimo Šilalės rajone“ dalį bei šio įsakymo priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius Šilalės rajone, sąrašas bei grąžinamų natūra, perduodamų neatlygintinai ir parduodamų sklypų kadastro duomenys“ 11 punktą, kuriuo T. N. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant nuosavybėn neatlygintinai 1,75 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Šilalės rajone.

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, proceso šalių pateiktus paaiškinimus, tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms iš esmės pritaria.

58Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog prokuroras kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Pastebėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų, yra viešasis interesas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006, 2007 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2007, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009). Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Papildomai pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-86/2007). Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo teisės ginti viešąjį interesą ginčas nekyla, šią aplinkybę nustatė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-198/2012 ir dėl to teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

59Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamos administracinės bylos esmės, pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog tai, kad valstybė nutarė, kad paneigtos nuosavybės teisės turi būti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimas, asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, sukūrė teisėtą lūkestį, kad jie galės įstatymo nustatytais būdais, sąlygomis, tvarka ir terminais įgyvendinti šią savo teisę; teisėtą lūkestį saugo ir gina Konstitucija; kartu valstybei atsirado pareiga nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą įstatymais reguliuoti taip, kad minėtas teisėtas lūkestis būtų realiai įgyvendintas. Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucija neįtvirtina besąlyginio nuosavybės teisių tęstinumo imperatyvo. Nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-202/2010), todėl įstatymų leidėjas reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimo santykius turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką; tai darydamas įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos, taigi privalo paisyti konstitucinių nuosavybės teisių apsaugos principų, konstitucinio atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kitų konstitucinių vertybių. Įstatymais nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką būtina atsižvelgti į pakitusias socialines, ekonomines bei kitas sąlygas (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimą dėl Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimo išaiškinimo).

60Pažymėtina, jog Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis, todėl turėdamas įgaliojimus atitinkamas vietoves priskirti ypač vertingoms vietovėms įstatymų leidėjas turi ir įgaliojimus, atsižvelgdamas į gamtos objektų, esančių ypač vertingose teritorijose, ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybei tenkančią konstitucinę pareigą rūpintis ypač vertingų vietovių išsaugojimu ir racionaliu naudojimu, nustatyti specialų tų vietovių apsaugos ir naudojimo režimą (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Atitinkamai, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą atitinkamose teritorijose turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytos tvarkos, kurioje, be kita ko, yra griežtai ir pakankamai aiškiai reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimas į valstybių parkų, valstybinių draustinių teritorijas, atsižvelgiant į įvardintą ypatingą šių teritorijų statusą ir paskirtį.

61Teisėjų kolegija nurodo, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Nr. A146-976/2009, 2007 m. gegužės 4 d. nutartį byloje Nr. P6-184/2007, 2004 m. gegužės 20 d. nutartį byloje Nr. A3-438/2004), todėl šiuo atveju atsižvelgus į nagrinėjamos bylos kontekstą turi būti įvertinta, ar nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui T. N. buvo atkurtos nepažeidžiant nuosavybės atkūrimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

62Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui į 1,75 ha žemės sklypą, esantį Šilalės rajone Vaitkaičių I kaime, unikalus Nr. ( - ), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus grindžia Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi, kuri numatė, kad valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, išskyrus asmeninio ūkio žemę, tik tiems piliečiams, kurie šiose teritorijose naudoja žemę asmeniniam ūkiui arba kurie iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis valstybiniame parke ir valstybiniame draustinyje bei su jais besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šiose teritorijose gyvenusiems piliečiams, kurių sutuoktiniai šiose teritorijose turėjo gyvenamąjį namą ar butą, jų dalį. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš nurodytos normos konstrukcijos matyti, kad joje yra aiškiai įvardijami kriterijai ir sąlygos, kurioms esant nuosavybės teisės gali būti atkuriamos valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose. Iš esmės analogišką nuostatą numatė ir nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 24 punktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks įstatymo leidėjo numatytas teisinis reguliavimas sietinas su pačios teritorijos svarba, jos išsaugojimu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 28 d. redakcija) (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 3 straipsnį saugomoms teritorijoms inter alia priskiriamos rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai.

63Šiuo atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kaime, Šilalės rajone, priklauso nacionalinių ir regioninių parkų teritorijai, geomorfologinių draustinių teritorijai. Nurodytos žemės sklypo specialiosios sąlygos įregistravimo pagrindu nurodomas Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. sprendimas Nr. 87-13155 (t. I, b. l. 37-38). Šis žemės sklypas nurodytai teritorijai buvo priskirtas jau nuosavybės teisių atkūrimo metu (t. I, b. l. 37-38). Pažymėtina, jog nurodyto žemės sklypo (Nr. 1215-2) plane (plotas 1,75 ha), suderintame 2005 m. vasario 14 d., taip pat prie žemės sklypo specialiųjų sąlygų buvo nurodyta, kad žemės sklypas priklauso nacionaliniams ir regioniniams parkams, geomorfologiniams draustiniams (bylos priedas Nr. 4, b. l. 2). 2011 m. vasario 7 d. Varnių regioninio parko direkcija rašte Nr. V3-1.9-28 taip pat pabrėžė, kad šis žemės sklypas pateko į Varnių regioninio parko teritoriją (t. I, b. l. 163-165). Nagrinėjamu atveju dėl šios faktinės aplinkybės ginčas tarp proceso šalių nekyla, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas priklausė ypatingai teritorijai nuosavybės teisės į jį trečiajam suinteresuotam asmeniui turėjo būti atkuriamos laikantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, Atkūrimo tvarkos 24 punkto reikalavimų. Tačiau šiuo atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nuo 1979 d. kovo 11 d., o jo sutuoktinė R. N. nuo 1977 m. rugpjūčio 22 d. gyvena adresu ( - ), ( - ) miestelis, Šilalė (t. I, b. l. 43-50), kur turi nekilnojamojo turto (t. I, b. l. 51-53). Nurodytu adresu T. N. ir jo sutuoktinė R. N. yra deklaravę gyvenamąją vietą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ar jo sutuoktinė iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. turėjo nuosavybės teise gyvenamąjį namą ar butą ar jų dalį Varnių regioniniame parke ar besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, nėra informacijos, kad jis naudojo žemę asmeniam ūkiui Varnių regioniniame parke. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1314 patvirtintomis Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribomis ir Varnių regioninio parko zonavimo pagrindinėmis nuostatomis, ( - ) miestelis nėra Varnių regioninio parko teritorijoje ir nesiriboja su Varnių regioniniu parku. Šias aplinkybes 2010 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 207 patvirtino Varnių regioninio parko direkcija (t. I, b. l. 54-57). Šiuo atveju ( - ) miestelis ribojasi su buferinės apsaugos zonos vizualine apsaugos zona, tačiau ji nepriklauso Varnių regioninio parko teritorijai (t. I, b. l. 54-57). Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. nuosavybės teisių atkūrimo metu Varnių regioninio parko teritorijoje naudojo žemę asmeniniam ūkiui arba iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir turėjo nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar butus, jų dalis minėtame parke bei su juo besiribojančiuose kaimuose ir miesteliuose, taip pat iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. šioje teritorijoje jo sutuoktinė turėjo gyvenamąjį namą, butą ar jų dalį, todėl darytina išvada, kad T. N. situacija neatitiko nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, Atkūrimo tvarkos 24 punkto sąlygų. Šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimu trečiajam suinteresuotam asmeniui į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime, Šilalės rajone, buvo pažeistos imperatyvios normos, ribojančios nuosavybės teisių atkūrimą ir tokiu atveju žemės sklypo grąžinimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo neteisėtas (Atkūrimo įstatymo 16 str. 7 d., Atkūrimo tvarkos 24 p.).

64Nagrinėjamu atveju taip pat atmestini kaip nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-198/2012 nustatytų faktų, turinčių prejudicinę galią dėl aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemę pilna apimtimi naikinimo, nepagrįstumo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys ir tokios aplinkybės yra įvardijamos kaip prejudiciniai faktai. Svarbus prejudicinių faktų aspektas yra tas, jog pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tuomet, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-99/2011). Šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis negali būti laikoma turinčia prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, ja ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, dėl analizuojamų teisinių santykių nebuvo pateiktas galutinis teisinis kvalifikavimas, byla dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui į 1,75 ha žemės sklypą, esantį Šilalės rajone ( - ) kaime, unikalus Nr. ( - ), buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo dalį ginčo, nebuvo pasisakyta dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, Atkūrimo tvarkos 24 punkto taikymo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog ABTĮ nenumato galimybės priimti dalinį teismo sprendimą.

65Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pabrėžia, jog nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą trečiajam suinteresuotam asmeniui T. N. ir atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą papildomai vertinti proceso šalių argumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į vandens telkinį, esantį ginčo žemės sklype ir su šio telkinio dydžiu, buvusiu skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu. Manytina, jog šiuo atveju dėl kitų administracinės bylos aplinkybių papildomai pasisakyti nėra tikslinga, kadangi į žemės sklypą nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalį, Atkūrimo tvarkos 24 punktą.

66Pažymėtina, jog piliečio, atitinkančio Atkūrimo įstatymo nustatytus reikalavimus nuosavybės teisėms atkurti, valios atkurti nuosavybės teises išreiškimas dar nereiškia, kad būtent jo pageidaujamu būdu nuosavybės teisės jam ir bus atkurtos. Kita vertus, kaip minėta, nuo tinkamo valios išreiškimo pretendentas gali pagrįstai tikėtis, kad jam nuosavybės teisės bus atkurtos Atkūrimo įstatymo numatytais būdais, laikantis Atkūrimo įstatymo nustatytos tvarkos, ir kad atkuriant nuosavybės teises nebus pažeistos jame numatytos procedūros.

67Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nekyla ginčo dėl trečiojo suinteresuoto asmens T. N. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijamų aktų priėmimas trečiajam suinteresuotam asmeniui sukūrė teisėtą lūkestį, kad teisės aktų nustatyta tvarka nuosavybės teisės bus atkurtos (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą Jasiūnienė prieš Lietuvą, 2004 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Kopecky prieš Slovakiją). Šiuo atveju teismo sprendimo, kuriuo ginčijami teisės aktai (jų dalys) panaikinami, priėmimas negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią jam įgyvendinti minėtą teisę. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises išlieka, tačiau jis gali būti įgyvendinamas kitu Atkūrimo įstatymo nustatytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūra teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis juose įtvirtintais principais bei normomis privalo būti tęsiama ir per protingą terminą privalo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010, 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

68Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jam atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą dėl byloje skundžiamų administracinių aktų priėmimo, jeigu jis vertina, kad tokią žalą jam sukėlė skundžiamų aktų priėmimas, veiksmai, atlikti vykdant nuosavybės teisių atkūrimą.

69Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, netenkina trečiojo suinteresuoto asmens T. N. 2013 m. sausio 11 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie administracinės bylos (t. III, b. l. 65-66). Pažymėtina, jog šiuo atveju konstatavus, kad atkuriant nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime, Šilalės rajone, buvo pažeisti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, Atkūrimo tvarkos 24 punktas ir nevertinant argumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į vandens telkinį, esantį ginčo žemės sklype ir jo dydžiu nuosavybės teisių trečiajam suinteresuotam asmeniui atkūrimo metu, nėra pagrindo prijungti ir vertinti įrodymus, susijusius su vandens telkinio dydžiu šiuo metu, kadangi tai esminės reikšmės bylos aplinkybėms nustatyti neturi. Šiuo atveju byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Šių papildomų įrodymų prijungimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra tikslingas.

70Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams materialinės teisės normas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens T. N. apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

71Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

72trečiojo suinteresuoto asmens T. N. apeliacinį skundą atmesti.

73Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 5. 1) panaikinti Tauragės apskrities viršininko pavaduotojo 2004 m. gruodžio 1... 6. 2) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo... 7. 3) panaikinti Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d.... 8. Pareiškėjas prašyme (t. I, b. l. 19-25) paaiškino, kad trečiasis... 9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 10. Pažymėjo, jog priimant Tauragės apskrities viršininko 2005 05 23 sprendimą... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. su prašymu nesutiko ir prašė jį... 12. Atsiliepime į prašymą (t. I, b. l. 170-180) nurodė, kad jo teisė į... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija atsiliepime... 14. II.... 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu... 16. Kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d.... 17. Nustatyta, jog Tauragės apskrities viršininko 2005 m. gegužės 23 d.... 18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto registro... 19. Pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos... 20. Nurodė, jog byloje esantys gyventojų registro tarnybos išrašai bei... 21. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu... 22. Kadangi nustatyta, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad trečiasis... 23. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčijamus... 24. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 25. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad vykdant 2011 m. sausio 30 d. Lietuvos... 26. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo T.... 27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis... 28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog konstatavus, kad... 29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Tauragės apskrities viršininko... 30. Pažymėjo, jog toks teismo sprendimas nepanaikino T. N. teisės tęsti... 31. III.... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. N. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu... 33. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 34. Apeliantas taip pat pažymi, kad tvenkinys yra atsiradęs žemės sklype (o ne... 35. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos... 36. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija (toliau –... 38. Nurodo, kad apeliantui priklausantis 1,75 ha dydžio žemės sklypas... 39. Paaiškina, kad 2006 m. kovo 14 d. pažymėjime šiame sklype yra... 40. Pažymi, kad Direkcija nėra atsakinga už žemės reformos vykdymą, t. y.... 41. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 42. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios... 43. Pažymi, kad vertinant apelianto pateiktus argumentus, neneigtini nekilnojamojo... 44. Pareiškėjas pripažįsta, kad esamas ginčo žemės sklypo registro įrašas... 45. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad apeliantas nepateikė... 46. Pareiškėjas nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, dėl... 47. Pareiškėjas nurodo, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti... 48. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės... 49. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo... 50. Pabrėžia, jog apeliantas iki minimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo ir po... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliacinis skundas atmestinas.... 54. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 55. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos vyriausiasis prokuroras gindamas... 56. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos... 58. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog prokuroras kreiptis į... 59. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamos administracinės bylos... 60. Pažymėtina, jog Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė... 61. Teisėjų kolegija nurodo, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių... 62. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl nuosavybės teisių... 63. Šiuo atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus... 64. Nagrinėjamu atveju taip pat atmestini kaip nepagrįsti trečiojo suinteresuoto... 65. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, pabrėžia, jog... 66. Pažymėtina, jog piliečio, atitinkančio Atkūrimo įstatymo nustatytus... 67. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nekyla ginčo dėl trečiojo... 68. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo... 69. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, netenkina... 70. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 71. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 72. trečiojo suinteresuoto asmens T. N. apeliacinį skundą atmesti.... 73. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą... 74. Nutartis neskundžiama....