Byla e2A-1496-479/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios R. S. įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios R. S. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sanitex“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė bankrutuojanti R. S. įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Sanitex“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės kreditorių susirinkimo sprendimu ieškovei nuo 2014-12-01 buvo pradėta neteisminė bankroto procedūra, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas R. S. Administratoriui patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorius nustatyta, kad ieškovė 2014-10-31 su atsakove sudarė susitarimą dėl 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimo. Šiuo susitarimu buvo pakeista nuo 2012-07-31 tarp šalių egzistavusi tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo praktika, pagal kurią suėjus abiejų šalių mokėjimo kitai šaliai terminams pagal jų pasirašytas sutartis, šalys atlikdavo tarpusavio skolų užskaitymus tai sumai, kurią šalys viena kitai buvo skolingos bei kurios mokėjimo terminai buvo suėję. 2014-10-31 susitarimu šalys susitarė, kad tarpusavio skolų užskaitymai pagal viena kitai pateiktas sąskaitas faktūras bus atliekami nepriklausomai nuo tarpusavio sutartyse numatytų atsiskaitymo terminų. Be to, šalys susitarė, kad siekiant užtikrinti vienodą tarpusavio atsiskaitymų apskaitą, užskaitymus savo nuožiūra vykdo atsakovė, kuriuos vėliau suderina su ieškove. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad ieškovė 2014-11-30 sudarė su atsakove tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą, pagal kurį šalys susitarė, jog atsakovė užskaito 11 530,15 Eur (39 811,31 Lt) ieškovės įsiskolinimą atsakovei, o ieškovė užskaito 11 530,15 Eur (39 811,31 Lt) atsakovės įsiskolinimą ieškovei. Ieškovė teigė, kad šie sandoriai buvo sudaryti prieš pat neteisminės bankroto procedūros ieškovei inicijavimą, kai ieškovė jau buvo nemoki. Ieškovės teigimu, šie sandoriai pažeidė ieškovės kreditorių interesus, nes atsakovei buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus greičiau nei kitiems ieškovės kreditoriams, tuo sumažinant kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimų patenkinimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė jau nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio faktiškai buvo nemoki, kai kredito sutartyje nustatytu terminu, tai yra iki 2014-08-20, nebuvo grąžintas kreditas BAB bankui Snoras ir įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė teigė, kad sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, šių sandorių ieškovė sudaryti neprivalėjo, o sandorių šalys buvo nesąžiningos. Dėl to patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovės sudarytą 2014-10-31 susitarimą dėl 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimą ir 2014-11-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą; 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2014-11-07 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23188 su priedu, 2014-11-14 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23259 su priedu, 2014-11-17 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23277 su priedu, 2014-11-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktą Nr. 23413 su priedu; 3) taikyti restituciją ir pripažinti, kad atsakovė lieka skolinga ieškovei 11 530,15 Eur, o ieškovė lieka skolinga atsakovei 11 530,15 Eur; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 11 530,15 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-06-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad 2012-07-31 susitarimu dėl tarpusavio skolų užskaitymo ieškovė ir atsakovė susitarė dėl tarpusavio skolų užskaitymo, pagal kurį suėjus abiejų šalių mokėjimo terminams pagal šalių pasirašytas sutartis, šalys atlieka tarpusavio užskaitymus tai sumai, kurią viena kitai yra skolingos bei kurios mokėjimo terminai yra suėję.

    52014-10-31 ieškovė ir atsakovė sudarė 2012-07-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo pakeitimą, pagal kurį šalys atlieka tarpusavio skolų užskaitymus pagal vienai kitai pateiktas sąskaitas faktūras nepriklausomai nuo tarpusavio sutartyse numatytų atsiskaitymo terminų, o šiuos užskaitymus savo nuožiūra vykdo atsakovė. Teismas nustatė, kad 2014-11-07 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23188 šalys atliko užskaitymą 3 959,62 Lt sumai, 2014-11-14 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23259 šalys atliko užskaitymą 6 169,48 Lt sumai, 2014-11-17 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23277 šalys atliko užskaitymą 144,04 Lt sumai, 2014-11-28 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23413 šalys atliko užskaitymą 29 538,17 Lt sumai. Be to, 2014-11-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktu Nr. 23413 šalys atliko užskaitymą 39 811,31 Lt sumai už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2014-11-30. Byloje nustatyta, kad 2014-12-01 ieškovės kreditorių susirinkime buvo nutarta pradėti ieškovės neteisminę bankroto procedūrą. Įvertinęs balanso duomenis teismas nustatė, kad 2014-10-31 ieškovės turtas sudarė 629 978,86 Eur (2 175 191 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 396 339,49 Eur (1 368 481 Lt), iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 372 282,78 Eur (1 285 418 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 056,99 Eur (83 064 Lt). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė individualios įmonės savininko R. S. ir jo sutuoktinės blogos turtinės padėties ginčijamų sandorių sudarymo metu. Teismas įvertino ir tai, kad ginčijamų sandorių vertė buvo nedidelė lyginant su įmonės pradelstų įsiskolinimų dydžiu, todėl teismas sprendė, jog sudarius ginčijamus užskaitymo aktus ieškovės realios galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais iš esmės nesumažėjo. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamais sandoriais būtų pažeisti ieškovės kreditorių interesai, todėl sprendė, jog nėra įrodytos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutuojanti R. S. įmonė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nevertino ieškovės nurodytų argumentų, jog ginčijamais sandoriais atsakovei buvo neteisėtai suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus, tuo pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus. Apeliantės teigimu, teismui priimant skundžiamą sprendimą šios aplinkybės LR CK 6.66 str. taikymo aspektu nebuvo vertinamos bei analizuojamos.
    2. Teismas nepagrįstai nevertino visų kitų būtinųjų actio Pauliana sąlygų buvimo sprendžiant dėl ginčijamų sandorių galiojimo. Apeliantė teigė, kad šioje byloje egzistuoja visos būtinosios sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal LR CK 6.66 str. nuostatas.
    3. Teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 1.80 str. pagrindu. Apeliantė teigė, kad būdama nemoki ir sudarydama ginčijamus sandorius ieškovė pažeidė LR CK 6.9301 str. imperatyviai nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sanitex“ prašo skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymas neturėjo įtakos ieškovės mokumui, jų sudarymo metu įmonė neturėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o ieškovės įsipareigojimai bankui buvo užtikrinti hipoteka. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal LR CK 1.80 str. nuostatas dėl atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo nebuvo įrodytas. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad byloje nebuvo įrodytas kreditoriaus teisių pažeidimas kaip būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga, taip pat neįrodytas atsakovės nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius. Be to, ginčijamų sandorių sudarymas ieškovei buvo privalomas pagal šalių sudarytas sutartis. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
  1. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
  1. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nevertino ieškovės nurodytų argumentų, jog ginčijamais sandoriais atsakovei buvo neteisėtai suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus, tuo pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus. Apeliantės teigimu, teismui priimant skundžiamą sprendimą šios aplinkybės LR CK 6.66 str. taikymo aspektu nebuvo vertinamos bei analizuojamos. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais LR CK 6.66 str. 1 d. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos šios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas, priimtas civ. byloje Nr. 3K-P-311/2012).
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 6.66 str. pagrindu atmetė nenustatęs kreditorių interesų pažeidimo, kaip būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo grindė tuo, kad sprendžiant dėl ieškovės mokumo sudarant ginčijamus sandorius nebuvo vertinama įmonės savininko ir jo sutuoktinės turtinė padėtis, o ginčijamų sandorių vertė lyginant su įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžiu buvo nedidelė ir nesumažino ieškovės galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl individualiosios įmonės mokumo ar nemokumo ir nustatant įmonės turtą bei pradelstus įsipareigojimus, įmonės bei jos savininko turtas ir turtinės prievolės turi būti atskirtos ir turi būti vertinamas tik pačios įmonės, kaip juridinio asmens, turto vertės santykis su pradelstais įsipareigojimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1103/2013). Dėl to teismui sprendžiant dėl ieškovės mokumo ir jos galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės savininko ir jos sutuoktinės turtinė padėtis neturėjo būti vertinama.
  1. Kolegija taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ginčijamų sandorių vertė lyginant su įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžiu buvo nedidelė ir nesumažino ieškovės galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pagal kasacinio teismo praktiką, ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog nustatydamas ieškovės turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu teismas rėmėsi vien ieškovės balanso duomenimis apie įmonės turto ir įsipareigojimų santykį 2014-10-31 dienai. Ieškovės 2014 metų balanse nurodyta, kad įmonės turtas 2014-10-31 sudarė 629 978,86 Eur (2 175 191 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 396 339,49 Eur (1 368 481 Lt), iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 372 282,78 Eur (1 285 418 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 24 056,99 Eur (83 064 Lt). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl įmonės turtinės padėties teismas nevertino balanse nurodytų duomenų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-10-15 ieškovė ir AB bankas Snoras sudarė kredito sutartį (su vėlesniais papildomais susitarimais), pagal kurią bankas ieškovei suteikė 1 900 000 Lt kreditą, kurį ieškovė įsipareigojimo grąžinti dalimis iki 2014-08-20. Ieškovės bankroto administratorius patvirtino, jog nustatytu terminu įsipareigojimai bankui nebuvo įvykdyti ir bendras įmonės įsiskolinimas 2014-12-01 sudarė 1 319 837,42 Lt. Ieškovė 2014-11-11 pranešime „Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo“ patvirtino, jog įmonė yra nemoki, negali bei negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Būtina įvertinti ir tai, kad ginčijami skolų užskaitymo aktai sudaryti 2014 m. lapkričio mėnesį, o 2014-12-01 ieškovei buvo pradėta neteisminė bankroto procedūra. Taigi byloje yra pateikta pakankamai įrodymų ieškovės nemokumo faktui ginčijamų sandorių sudarymo metu patvirtinti. Kolegija sutinka su ieškovės nuostata, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas nepagrįstai suteikė atsakovei pranašumą kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu ir tuo apribojo jų galimybes LR įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus bankroto proceso metu. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo įrodytas kreditorių teisių pažeidimas kaip būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga.
  1. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nevertino visų kitų būtinųjų actio Pauliana sąlygų buvimo sprendžiant dėl ginčijamų sandorių galiojimo. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Pažymėtina, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik nustačius visas LR CK 6.66 str. numatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas, priimtas civ. byloje Nr. 3K-P-311/2012). Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismui pripažinus, kad ginčijamais sandoriais ieškovės kreditorių teisės nebuvo pažeistos, dėl kitų actio Pauliana sąlygų teismas nesprendė ir su tuo susijusių byloje surinktų įrodymų nevertino, todėl liko neatskleista bylos esmė. Pagal LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kolegija pažymi, kad konstatavus kreditorių teisių pažeidimą šalims sudarius ginčijamus skolų užskaitymo aktus, šioje byloje turi būti sprendžiama dėl kitų LR CK 6.66 str. nustatytų actio Pauliana sąlygų buvimo bei vertinami su tuo susiję įrodymai. Tuo atveju, jeigu būtų nustatytos visos būtinosios actio Pauliana sąlygos bei ieškovės ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, byloje turėtų būti sprendžiamas restitucijos klausimas, taip pat nagrinėjamas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 11 530,15 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 1.80 str. pagrindu. Taigi akivaizdu, jog byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, atliekant išsamų bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą, kuris nebuvo atliekamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl to bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme gali pažeisti šalių teisę į apeliaciją, todėl kolegija konstatuoja, kad skundžiamą teismo sprendimą tikslinga panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
  1. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 5 d.).

6Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

7Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai