Byla A2-2233-413/2012

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atstovo atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties panaikinimo, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Šakių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2011 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams V. R., R. Š., V. Š., D. B., K. R., R. P., L. P., trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir atsakovų V. R., R. Š. ir V. Š. priešieškinį dėl juridinių faktų nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. Š. 2010 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi pareiškimu į Šakių rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus:

41) kad jo tėvai J. K. . dalimis, kiekvienas po ½ dalį, valdė: a) nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius), esančius ( - ) registruotus J. K. Š. vardu; b) nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, garažą), esančius ( - )., registruotus J. K. Š. vardu; c) A. Š. vardu atidarytas tris sąskaitas AB Swedbanke;

52) kad A. Š. vardu įregistruota 3 ha ploto žemė, esanti 4 žemės sklypuose ( - ), yra asmeninė jos nuosavybė;

63) kad 2003 m. gegužės 9 d. ( - ). 2003 m. gegužės 9 d. mirus A. Š., mirusiosios sutuoktinis J. K. Š. paveldėjimo tikslu priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jam pagal įstatymą tenkančią mirusios A. Š. palikto turto ir turtinių teisių dalį.

7Atsakovai V. R., R. Š. ir V. Š. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. Š. (miręs 2008 m. lapkričio 26 d.) po savo motinos A. Š. mirties (2003 m. gegužės 9 d.) priėmė palikimą faktiniu jo valdymu.

8Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2011 ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl J. K. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomo turto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme; nustatė juridinį faktą, kad A. Š., mirusios 2003 m. gegužės 9 d., vardu įregistruotas 3 ha žemės plotas, esantis 4 žemės sklypuose ( - ): 0,49 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 1,86 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ); 0,49 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), yra A. Š. asmeninė nuosavybė; ieškinio dalį dėl juridinio fakto nustatymo, jog J. K. Š. paveldėjimo tikslu priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti A. Š. paliktą turtą, atmetė, nenustačius palikimo priėmimo fakto. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

9Atsakovas (pareiškėjas) V. Š. 2012 m. gegužės 21 d. padavė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2011 ir nurodė, kad teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendime, atmesdamas atsakovų priešieškinį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi neteisingai taikė ir aiškino CK 5.50 straipsnio nuostatas, nurodydamas, kad vien naudojimosi mirusiojo turtu tęstinumas nepersikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. CK 5.50 straipsnio 2 dalies normoje nėra nuostatų, nustatančių turto valdymo (ar naudojimo) stadijų, todėl teismas rėmėsi faktiškai neegzistuojančia teisės norma, reikalaujančia įrodyti, jog atsirado nuosavybė teisė. Be to, teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie tvirtino apie pareiškėjo tėvo A. Š. nusikalstamą veiką – kėsinimąsi padaryti nusikaltimą (padegti paveldimą turtą). Nesant tokios veikos tyrimo rezultatų, teismas nepagrįstai pripažino tokią veiką buvus ir taip pažeidė ne tik CK 5.50 straipsnio 3 dalies, bet ir CPK 177 straipsnio 3 dalies bei 185 straipsnio normas, neatskleidė teismo sprendime nurodytos „rūpestingo savininko“ sąvokos turinio, tai yra nenurodė, kokių veiksmų A. Š. neatliko, kad galėtų būti taikoma CK 5.50 straipsnio 3 dalies norma. Pareiškėjas nurodė, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2012 m. gegužės 14 d. iš savo advokato D. V.. Iki tol buvo įsitikinęs, kad teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimas suteikia jam teisę kreiptis į teismą dėl termino paveldėti atnaujinimo, ką jis ir padarė 2011 m. gruodžio 28 d., paduodamas pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjas yra kurčnebylys, todėl jam niekas tinkamai nepaaiškino apie teismo sprendimo prasmę ir jo neapskundimo pasekmes, dėl ko mano, kad įstatymu nustatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido. Jeigu teismas laikytų terminą praleistu, pareiškėjas prašė pripažinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl pateisinamos priežasties (pareiškėjo fizinės negalios). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jo įrodinėjamai aplinkybei apie priimto teismo sprendimo turinio nesuvokimą turėtų būti kviečiama ir sprendimo paskelbimo metu jam atstovavusi atstovė bei vertėja, kurios savarankiškai paaiškintų, ar jų žiniomis atsakovo (pareiškėjo) V. Š. supratimas apie teismo sprendimą buvo pakankamas, taip pat pareiškėjas galėtų pasinaudoti teise prašyti skirti ekspertizę, kuri nustatytų, ar dėl savo neįgalumo jis galėjo suvokti teismo sprendimą.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 55-57) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2011 ir priteisė valstybei iš V. Š. 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikim. (b. l. 55-57) Teismas savo procesinį sprendimą grindė tokiais argumentais:

121. Dėl praleisto termino paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad apie 2011 m. liepos 11 d. priimtą teismo sprendimą pareiškėjui tapo žinoma tą pačią dieną, išdavus neįsiteisėjusio sprendimo nuorašą (civilinė byla Nr. 2-46-876/2011; 2 tomas, b. l. 30), todėl sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo šios datos. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas tik 2012 m. gegužės 21 d., teismas konstatavo, kad įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas yra akivaizdžiai praleistas. Pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėją V. Š. atstovavo advokatė, kuri, kaip profesionali teisininkė, turėjo pareigą jį informuoti apie CPK nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo pasekmes, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus jog dėl fizinės negalios jis negalėjo suprasti termino praleidimo pasekmių.

132. Dėl prašymo atnaujinti procesą pagrindo. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, jog bylą nagrinėjęs teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), teismas pažymėjo, kad palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme numatytų teisnių veiksmų, tame tarpe ir faktiškai pradėjus turtą valdyti. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinus dėl faktinio palikimo priėmimo, teismas sutiko su 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo motyvais, jog byloje nebuvo įrodyta, kad pareiškėjo tėvas A. Š. po savo motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas sprendimą, vertino įrodymų visetą, o ne vien pareiškėjo nurodomą aplinkybę apie A. Š. kėsinimąsi daryti nusikalstamą veiką.

143. Dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad jis turėjo teisę savo argumentus išsamiai išdėstyti pareiškime bei pareigą pateikti naujus įrodymus, todėl sprendė, kad nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka nebuvo pagrindo.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16Atskiruoju skundu pareiškėjo (atsakovo) atstovas prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą tenkinti (b. l. 71-77). Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl termino praleidimo ir rašytinio proceso. Pareiškėjas nuo gimimo yra kurčnebylys. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nesiaiškino pareiškėjo gebėjimų suprasti 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo esmę. Dėl savo ligos pareiškėjas netgi nemoka gerai skaityti. Teismas formaliai nurodė, kad pareiškėją atstovavo advokatė, dėl to preziumavo, kad jo pasekmes pareiškėjas bet kuriuo atveju suprato. Teismas tiesiogiai neišklausė nei pareiškėjo (per vertėją), nei jį atstovavusios advokatės (liudytojos statusu) ir minėtą prezumpciją pritaikė pareiškėjo nenaudai, tačiau vienas iš prašymo atnaujinti procesą pagrindų būtent ir buvo nurodoma aplinkybė, jog jam niekas tinkamai nepaaiškino apie teismo sprendimo prasmę ir jo neapskundimo pasekmes. Proceso atnaujinimas dabar yra vienintelė galimybė pakeisti ydingą sprendimą. Dėl to jis prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Faktą apie A. Š. ieškinio atmetimą pareiškėjas įvertino kaip galimybę prašyti atnaujinti terminą 2008 metais mirusio tėvo A. Š. 2003 metais paveldėtam A. Š. palikimui priimti, t. y. toliau siekti savo senelės Anelės turto dalies paveldėjimo. Teismui atmetus ieškovo reikalavimą, jog jo tėvas J. Š. po sutuoktinės Anelės mirties pavelėjo visą jos turtą, tapo neaišku, kas yra A. Š. turto paveldėtojas (ieškovas A. Š. savo motinos A. turto paveldėtoju bylos nagrinėjimo metu dar nelaikė ir įrodinėjo, kad paveldėtojas yra jo tėvas J. Š.). Tai pareiškėjui ir sudarė pagrindą manyti, kad jo tėvo palikimo priėmimo faktas yra neginčijamas. Vien faktas, jog po 5 mėnesių, civilinėje byloje Nr. 2-1404-630/2011 (2-129-876/2012) pareiškėjas su V. R. ir R. S. 2011 m. gruodžio 28 d. pateikė naują pareiškimą teismui kitoje civilinėje byloje dėl termino atnaujinimo priimti palikimą po jų tėvo A. Š. mirties, rodo, kad pareiškėjas nors ir turėjo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą kvalifikuotą atstovę (advokatę), vis dėl to netinkamai suprato savo teises bei jų gynimo galimybes po 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo paskelbimo. Apie savo teises ir interesus pažeidžiantį teismo sprendimą pareiškėjas sužinojo po 2012 m. gegužės 14 d. teismo nutarties, todėl jau nebegalėjo pateikti apeliacinio skundo dėl prieš 10 mėnesių priimto teismo sprendimo. Pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi proceso formos parinkimas yra teismo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė nėra absoliuti, kadangi teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pareiškėjas savo papildomame prašyme dėl žodinio bylos proceso buvo nurodęs, kad nagrinėjant šį prašymą teismas turės įvertinti, ar V. Š. neįgalumas (kurčnebylumas) sutrukdė jam tinkamai suvokti teismo sprendimą, laisvai apsispręsti dėl apeliacinio skundo padavimo bei sužinoti apie visas teismo sprendime padarytas aiškias teisės normų taikymo klaidas. Tam reikalinga išklausyti patį pareiškėją ne per atstovą, o tiesiogiai. Tačiau teismas į šiuos ir kitus pareiškėjo atstovo argumentus neatsižvelgė. Be to, teismas neišsiuntė pareiškėjui ar jo atstovui kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimų į jo 2012 m. gegužės 20 d. prašymą atnaujinti byloje procesą, dėl ko buvo pažeista ne tik pareiškėjo teisė užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti savo paaiškinimus teismui žodžiu (teisės būti išklausytam), bet ir lygiateisiškumo principas. Teismui 2012 m. gegužės 30 d. raštu buvo pateiktas pareiškėjo pageidavimas ištirti būsimus įrodymus, kuriuos jis pateiks bylos nagrinėjimo pirmosios stadijos metu, t. y. iškviesti liudytoją ir paskirti teismo ekspertizę, tačiau teismas tokių įrodinėjimo šaltinių bei priemonių pateikti neleido, kadangi nepaskyrė žodinio bylos nagrinėjimo.

182. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Byloje nėra duomenų, kas po A. Š. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti. Teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo (atsakovo) tėvas A. Š., pasak ieškovo, 2003 metais neturėjo jokio gyvenamojo ploto (1 t., b. l. 134). Remdamasis atsakovių D. B. ir K. R. paaiškinimais, teismas konstatavo, kad A. Š. gyveno tame pačiame kaime, tačiau ne savo motinos namuose. Vienok ši aplinkybė nebuvo įrodyta, kadangi atsakovės nenurodė konkrečių asmenų, pas kuriuos gyveno pareikėjo tėvas, ir konkrečios kitos gyvenamosios vietos. Galiausiai, teismo apklaustos liudytojos patvirtino, kad A. Š. joms yra sakęs, jog gyvena „su mama“. Nesant galimybės apklausti paties A. Š., teismo įsitikinimas dėl jo veiksmų po motinos (pareiškėjo senelės) Anelės mirties priimti palikimą aktyvumo turi būti vertinamas vadovaujantis ne atmetimo principu (teismas nenustatė jo veiksmų toliau gyvenant mirusios motinos name aktyvumo), bet įrodymų tikėtinumo taisykle.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo nelaikyti jos suinteresuotu asmeniu byloje, o nutarus priešingai, proceso atnaujinimui civilinėje byloje neprieštarauja (b. l. 89).

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų V. R. ir R. Š. atstovas advokatas Dominykas Varnas prašo tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais (b. l. 91-92).

21Kiti asmenys atsiliepimų nepateikė. Teismas konstatuoja:

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

24Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (nutartis), t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

26Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

27Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

28CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai nustatyti Civilinio proceso kodekso normose, tai jų skaičiavimo, pasibaigimo, sustabdymo ir procesinio termino praleidimo pasekmes įtvirtina procesinius terminus reglamentuojančios proceso teisės normos ir šiems klausimams spręsti netaikomos Civilinio kodekso normos, nustatančios materialinių terminų, taip pat ir ieškinio senaties terminų, teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. Teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir termino atnaujinimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias CPK 78 straipsnio taisykles. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

29Paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šiuo atveju pareiškėjui 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo nuorašas buvo įteiktas iš karto po sprendimo paskelbimo (t. 2, b. l. 30), įsiteisėjusio sprendimo nuorašas jam išsiųstas 2011 m. rugpjūčio 11 d. (t. 2, b. l. 34), vadinasi, jam apie priimtą sprendimą buvo žinoma jau nuo bylos išnagrinėjimo dienos, t.y. 2011 m. liepos 11 d. Prašymas atnaujinti procesą paduotas 2012 m. gegužės 21 d., taigi akivaizdžiai praleidus įstatyme nurodytą terminą. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad dėl savo fizinės negalios (kurčnebylumo) jis negalėjo suvokti teismo sprendimo esmės. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėją byloje atstovavo profesionalus teisininkas (advokatė), taigi pareiškėjo (atsakovo) procesinės teisės į teisminę gynybą buvo užtikrintos tinkamai. Nepriklausomai nuo asmens fizinės būklės (pavyzdžiui ir asmuo, neturintis specialių teisinių žinių), jo advokatas privalėjo išaiškinti sprendimo esmę ir jo apskundimo tvarką, vadinasi ir aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, sutikus su pareiškėjo argumentais, tai reikštų, jog termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių ir termino skaičiavimą lemtų pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pasirinko alternatyvų savo teisių gynimo būdą, t. y. neskųsdamas apeliacine tvarka 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo, jis padavė Šakių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (civilinė byla Nr. 2-129-876/2012). Todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendimo esmė jam buvo suprantama. Trečia, aplinkybė, kad pareiškėjas pakeitė byloje atstovą, iš kurio, kaip teigia apelianto atstovas, apeliantas 2012 m. gegužės 14 d. ir sužinojo pilną teismo sprendimo turinį, nesudaro pagrindo termino praleidimo priežastį pripažinti nei svarbia ir terminą atnaujinti, nei sutikti su apeliantu, kad termino jis nepraleido. Taigi jau vien šiuo pagrindu (CPK 368 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismas turėjo savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

30Dėl aiškios teisės taikymo klaidos

31CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008; kt.). Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008).

32Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas 2011 m. liepos 11 d. teismo sprendime dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti ir taikydamas CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą faktiniu jo valdymo būdu. Vertindamas bylos įrodymų visetą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tėvo A. Š. (įpėdinio) gyvenimas savo mirusios motinos (palikėjos) sodyboje nepatvirtina fakto, kad įpėdinis po palikėjos mirties šiuo turtu pradėjo naudotis kaip savininkas ir jo turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Šią išvadą teismas grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, t. y. kad A. Š., nedirbo, gerdavo, ketino namus padegti, ir neįrodytomis aplinkybėmis, jog jis mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namus ir jais rūpinosi. Pažymėtina, kad nei prašydamas atnaujinti procesą, nei pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas (jo atstovas) teismo konstatuotų aplinkybių nepaneigė. Taigi apelianto argumentai, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė tikimybių pusiausvyros principą, neatitinka aiškiai taisės taikymo klaidai taikomų kriterijų, nes spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto teismas vertina įrodymus vadovaudamasis diskrecijos teise ir esant pakankamai duomenų nustato arba ne juridinę reikšmę turintį faktą. Dėl šios priežasties atnaujinti procesą dėl aiškios materialinės (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) ir procesinės (CPK 178, 185 straipsniai) teisės taikymo klaidos nėra pagrindo.

33Dėl žodinio bylos proceso

34CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi pagrindine prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo forma įstatymo leidėjas laiko rašytinį procesą, o nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Prašydamas žodinio proceso, apelianto atstovas iš esmės nurodė vieną argumentą, t. y. kad jo atstovaujamasis, reikšdamas materialinio ir procesinio pobūdžio prašymus, remiasi savo neįgalumo aplinkybe, kurią galimą patikrinti tik žodinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą ir sutikdamas su apylinkės teismo motyvais, pažymi, kad apelianto įrodinėjama aplinkybė dėl jo fizinių trūkumų tinkamai suvokti teismo sprendimą turi būti patvirtinta bent preliminariais duomenimis (gydytojų, mokymo įstaigų išvadomis ir pan.), tačiau tokie duomenys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nebuvo pateikti. CPK 370 straipsnis nustato prašymo atnaujinti procesą stadijas. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta antroji prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – priimto prašymo atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje, kur teismas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir ar pagrįstas šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Bylos nagrinėjimo ribos šiame etape reiškia patikrinimą, ar egzistuoja aplinkybės, su kuriomis įstatymo siejama galimybė ir būtinybė nagrinėti bylą pakartotinai. Taigi konstatavus, jog įstatymo nustatytos galimybės, kurią riboja prašymo atnaujinti procesą padavimo termino laikymasis (CPK 368 straipsnio 1 dalis), pareiškėjas neturi, t.y. praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, tikrinti, ar jo prašymas yra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas neturi. Tokią išvadą leidžia daryti CPK 370 straipsnyje išdėstytų prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo veiksmų eiliškumas: konkrečių CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų civilinės bylos procesui atnaujinti egzistavimas nustatinėjimas tik po to, kai konstatuojama, kad nėra praleisti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyti prašymo padavimo terminai. Kitaip tariant, proceso atnaujinimo pagrindų vertinimas yra išvestinis ir atliekamas tik priėmus teigiamą sprendimą dėl prašymo padavimo termino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas praleido terminą procesui atnaujinti be svarbios priežasties, todėl nagrinėti jo prašymą žodinio proceso tvarka ir tikrinti proceso atnaujinimo galimybes pagal CPK 366 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo.

35Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad Šakių rajono apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti 2012 m. liepos 4 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais

Nutarė

37palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistą.

38Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. Š. 2010 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi pareiškimu į Šakių rajono... 4. 1) kad jo tėvai J. K. . dalimis, kiekvienas po ½ dalį, valdė: a)... 5. 2) kad A. Š. vardu įregistruota 3 ha ploto žemė, esanti 4 žemės sklypuose... 6. 3) kad 2003 m. gegužės 9 d. ( - ). 2003 m. gegužės 9 d. mirus A. Š.,... 7. Atsakovai V. R., R. Š. ir V. Š. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę... 8. Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje... 9. Atsakovas (pareiškėjas) V. Š. 2012 m. gegužės 21 d. padavė teismui... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 55-57)... 12. 1. Dėl praleisto termino paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas... 13. 2. Dėl prašymo atnaujinti procesą pagrindo. Nesutikdamas su pareiškėjo... 14. 3. Dėl prašymo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teismas netenkino... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. Atskiruoju skundu pareiškėjo (atsakovo) atstovas prašo panaikinti Šakių... 17. 1. Dėl termino praleidimo ir rašytinio proceso. Pareiškėjas nuo gimimo yra... 18. 2. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Byloje nėra duomenų, kas po A. Š.... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų V. R. ir R. Š.... 21. Kiti asmenys atsiliepimų nepateikė. Teismas konstatuoja:... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 24. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios... 26. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo... 27. Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino ... 28. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali... 29. Paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto... 30. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos... 31. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti... 32. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas 2011 m. liepos 11 d. teismo... 33. Dėl žodinio bylos proceso... 34. CPK 370 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą... 35. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad Šakių rajono apylinkės teismas... 36. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį... 38. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....