Byla 2A-1590-781/2013
Dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys UAB „Delikata“, UAB „Arti plius“, UAB „Fabra Ars“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Natalja Cikoto, Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Žirmūnų vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žirmūnų vaistinė“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys UAB „Delikata“, UAB „Arti plius“, UAB „Fabra Ars“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Žirmūnų vaistinė“ (toliau - Ieškovas), kreipdamasis į teismą, prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-15162-(01) (toliau - Įsakymas); pripažinti 2000 m. balandžio 10 d. sutarties Nr. 213 N01/2000-22606 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“ (toliau - Sutartis), pasirašytos tarp Vilniaus apskrities viršininko A. V. ir Ieškovo nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu neteisėtu; įpareigoti VĮ Registrų centras (toliau - atsakovas) atstatyti kadastro duomenis, registruotus iki Įsakymo priėmimo Nekilnojamojo turto registre, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas A. V. 2000 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1130-01 įsakė išnuomoti ne aukciono tvarka 99 metams 2293 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ): Ieškovui – 836 kv. m. ploto, UAB „Mūsų Birutė“ – 1 457 kv. m. ploto. Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas ir Ieškovas 2000 m. balandžio 10 d. sudarė Sutartį, pagal kurią Ieškovui išnuomota 836 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 2 293 kv. m. ploto žemės sklype, kadastro Nr. 0101:0033, esančiame ( - ). Ieškovas nurodė, l. e. Vilniaus apskrities viršininko pareigas G. S. Įsakymu pripažino Sutartį pasibaigusia. Mano, kad šis Įsakymas yra neteisėtas, nes pažeistos Sutarties 10 ir 12 punktuose numatytos sąlygos, CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nes Ieškovui prieš du mėnesius nebuvo pranešta apie nuomos sutarties nutraukimą. Nutraukęs nuomos sutartį, nuomotojas privalėjo nustatyti sklype esančių žemės nuomos pastatų naudojimo sąlygas, tačiau jų nenustatė. Ieškovui nuosavybės teise priklauso dalis pastato, esančio ( - ), kaip juridinis asmuo privalo mokėti mokesčius valstybei už naudojimąsi valstybine žeme, šiuos dvišalius santykius turi apibrėžti valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri nutraukta. Ieškovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2009, 2010 ir 2011 metų valstybinės žemės nuomos deklaracijas, kuriose apskaičiavo nuomos mokestį pagal 2000 m. balandžio 10 d. Sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracija šias deklaracijas patikrino ir užskaitė kasmetinį 885, 57 Lt žemės nuomos mokestį. Mano, kad tokiu būdu Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyrius nepripažino l. e. Vilniaus apskrities viršininko pareigas G. S. Įsakymo ir tęsė Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą.

4Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Atsakovas) atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2000 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1130-01 leista išnuomoti valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), kadastro Nr. 0101/0033:744, naudotojams atitinkamas žemės sklypo dalis – 836 kv. m. ploto valstybinės žemės klypo dalį Ieškovui, likusią 1 457 kv. m. – UAB „Mūsų Birutė“. Vadovaujantis šiuo įsakymu su Ieškovu buvo sudaryta Sutartis. Su UAB „Mūsų Birutė“ 2000 m. balandžio 10 d. taip pat buvo sudaryta valstybinės ne žemės ūkio paskirties nuomos sutartis, kurios 2000 m. gegužės 4 d. susitarimu Nr. K01/2000-22787 nuomininko teisės perleisto trečiajam asmeniui UAB „Delikata“. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2006 m. gruodžio 4 d. gautas UAB „Plukė“ prašymas išnuomoti 30 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ). Nustačius, kad valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0033:744), esančiame ( - ), yra UAB „Plukė“ ir UAB „Ulvytis“ nuosavybės teise priklausantis statinys, kioskas (unikalus Nr. ( - )), ir atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklype be tuo metu buvusių nuomininkų, buvo ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantis statinys, buvo kreiptasi į Ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „Delikata“ dėl sudarytų valstybinės žemės sklypų dalių nuomos sutarčių pakeitimo šalių susitarimu. VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2007 m. balandžio 26 d. gautas UAB „Plukė“ prašymas nutraukti netesėtai galiojusias valstybinės žemės nuomos sutartis, taip pat nurodyta, kad Ieškovas ir tretysis asmuo UAB „Delikata“ neišreiškė noro spręsti žemės sklypo nuomos sutarčių patikslinimo klausimo. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 14 d. įsakyme Nr. 30-2470 nustatė, kad pastatui, esančiam ( - ) (unikalus ( - )), kuriame yra Ieškovui priklausančios patalpos, tenka 2 231 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, o pastatui, esančiam ( - ) (unikalus ( - )), kuriame yra UAB „Plukė“ priklausančios patalpos, tenka 62 kv. m. ploto dalis. Atsižvelgdama į pasikeitusias aplinkybes, VAVA 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 31-1.2-2935-(3.31) kreipėsi į Ieškovą ir UAB „Delikata“ dėl sudarytų valstybinės žemės sklypo dalių nuomos sutarčių pakeitimo, nurodydama, kad priešingu atveju sutartys bus nutrauktos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka. Negavus Ieškovo atsakymo, ginčijamu Įsakymu valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) (kadastro Nr. 0101/0033:744) nuomos Sutartis pripažinta pasibaigusia, šis Įsakymas ir VAVA 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 31-1.2-2935-93.31 pateikti VĮ Registrų centras. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-16778-(01), remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu NR. 30-2470, nustatė 2 293 kv. m. ploto valstybinio žemės klypo, esančio( - ), kiekvienam žemės sklypo naudotojui išnuomotinas valstybinės žemės sklypo dalis: 21 kv. m. valstybinė žemė, 41 kv. m. – UAB „Plukė“, 1 378 kv. m. – UAB „Delikata“ ir 844 kv. m. Ieškovui. Šio įsakymo pagrindu 2009 m. kovo 30 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2009-38, kuria UAB „Plukė“ išnuomota 41 kv. m. ploto valstybinės žemės dalis, esanti ( - ), kadastro Nr. 0101/0033:744. Nurodė, kad VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. S18-1293 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo“ kreipėsi į atsakovą dėl Sutarties išregistravimo. Įrašas apie ginčijamą Įsakymą, pasibaigusią Sutartį ir faktą, kad Ieškovas nebėra valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0033:744) dalies nuomininkas, įsigaliojo 2008 m. gruodžio 1 d., todėl skundo pateikimo senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Atsakovo nuomone, Ieškovas praleido ginčijamo Įsakymo apskundimo terminą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu, byla dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo turėtų būti nutraukta. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2003 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1102-30/20 03 patenkino UAB „Ulvytis“ ieškinį ir nustatęs, kad išnuomotoje Ieškovo valstybinės žemės sklypo dalyje yra UAB „Plukė“ ir UAB „Ulvytis“ nuosavybės teise priklausantis statinys – kioskas, pripažino negaliojančiu Ieškovo su VAVA sudarytos valstybinės žemės nuomos Sutarties 4 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad išnuomotame sklype esančių valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų (statinių, įrenginių) nėra. Paaiškėjus, kad sklype yra ir tretiesiems asmenims priklausančių statinių, su Ieškovu ir trečiuoju asmeniu UAB „Delikata“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys iš esmės neatitiko CK 6.551 straipsnio. Dėl to Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pripažino su Ieškovu sudarytą valstybinės žemės nuomos Sutartį pasibaigusia. Tuo pačiu mano esant nepagrįstu Ieškovo argumentą, kad, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priėmus Ieškovo valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2009 m., 2010 m. ir 2011 m., patvirtinto tolesnį valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties galiojimą. Atsakovas neneigia Ieškovo teisės išnuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0033:744), ( - ) dalį, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis turėtų būti sudaroma vadovaujantis CK 6.551 straipsniu. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus individualūs administraciniai aktai, kuriuose nustatytas atitinkamas valstybinės žemės sklypo dalies plotas, reikalingas Ieškovui priklausančio statinio eksploatavimui, yra galiojantys ir privalomi. Atsakovo Nacionalinės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad Ieškovas jokių motyvų ir argumentų dėl atsakovo atliktų veiksmų pagrįstumo ar (ir) neteisėtumo nenurodė. Mano, kad šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai išregistruojant ginčo juridinį faktą buvo teisėti ir pagrįsti, atitinkantys nustatytą kompetenciją. Ieškovo prašymas įpareigoti atsakovą atstatyti duomenis, įregistruotus iki ginčo Įsakymo priėmimo laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, nes teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą, tokie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų pakeisti be atskiro teismo įpareigojimo. Kadangi šiuo atveju Ieškovas neįrodinėja jokių aplinkybių, susijusių su atsakovo atliktų veiksmų nepagrįstumu išregistruojant ginčo faktą, mano, kad įpareigojančio pobūdžio reikalavimą Ieškovas reiškia nepagrįstai, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Prašo Ieškovo reikalavimo, susijusio su duomenų pakeitimu Nekilnojamojo turto registre netenkinti bei atsižvelgiant į atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvimą, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Kitus Ieškovo reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra, nes atsakovas dėl jų išsprendimo materialinio – teisinio suinteresuotumo neturi. Atsakovo VĮ Registrų centro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

6Tretieji asmenys UAB „Delikata“, UAB „Arti plius“, UAB „Fabra Ars“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Jų atstovė advokatė R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad tretysis asmuo UAB „Delikata“ taip pat buvo nepatenkintas tuometinio Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmais nutraukiant sutartį. Mano, kad trečiojo asmens UAB „Plukė“ gautas prašymas nebuvo pagrindas nutraukti galiojančias sutartis, būtų pakakę jas koreguoti. Apie sutarties nutraukimo faktą trečiajam asmeniui UAB „Delikata“ pranešta nebuvo, todėl kaip ir Ieškovas, jis mokėjo žemės nuomos mokestį. Mano, kad ginčo sklype esantis pastatas - kioskas - negali būti nešiojamas iš vienos vietos į kitą, nes yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, su UAB „Plukė“ (šiuo metu UAB „Arti plius“) sudaryta sutartis yra galiojanti, jos Ieškovas neginčija. Ieškinio tenkinti ir atstatyti 2000 m. Sutarties neįmanoma dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo, su UAB „Plukė“ sudarytos nuomos sutarties ir jai priskirto žemės sklypo.

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl to, kad Ieškovas nurodo negavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. (31)-1.2-2935-(3.31) (adm. b. l. 94), t.y. jam nebuvo pranešta apie Sutarties nutraukimą prieš terminą, todėl Ieškovo nuomone, valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą su juo nutraukta neteisėtai, pažeidžiant Sutarties 10 ir 12 punktus bei CK 6.551 straipsnio 2 dalį, 6.564 straipsnio 2 dalį. Sutarties 12 p. nustatyta, kad sutartis anksčiau sutarto laiko gali būti nutraukta vienos šalies reikalavimu, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties reikalavimus. Ieškovas teigia, kad nėra pažeidęs Sutarties reikalavimų, už naudojimąsi išsinuomotu žemės sklypu mokėjo nuomos mokestį – ginčo, kad Sutartis būtų nutraukta šiuo pagrindu byloje nėra. Vilniaus apskrities viršininko Įsakyme Sutartis pripažinta pasibaigusia CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto nurodytu pagrindu. Tuo pačiu Ieškovas nurodo negavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. (31)-1.2-2935-(3.31), kuriame pranešama apie ketinimą nutraukti Sutartį. Teismas nurodė, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad šis raštas buvo įteiktas Ieškovui, tačiau tretysis asmuo UAB „Delikata“ jam adresuotą analogišką raštą buvo gavęs. Iš byloje esančių dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie ketinimą nutraukti Sutartį prieš terminą Ieškovui buvo pranešta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 21 d. raštu Nr. (3.1)-1.2-1763-(3.31) (adm. b. l. 112). Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad nėra gavęs šio rašto. Nors šiame rašte nurodomas kitas Sutarties nutraukimo pagrindas, t. y. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, ir 2 dalis, tačiau matyti, kad Sutartį ketinta nutraukti tai pačiais argumentais – kad Ieškovo naudojamame žemės sklype yra ir kitiems asmenims priklausančių pastatų. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Ieškovas apie nuomojamame sklype esančius kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius pastatus tikrai žinojo bent nuo 2003 m. kovo 28 d., SĮ „Vilniaus planas“ 2008 m. sausio 29 d. aiškinamajame rašte, kuris nėra ginčijamas, nurodyta, kad pasirašyti ant patikslintų žemės sklypo planų Ieškovas atsisakė. Iš šių nustatytų aplinkybių bei kitų netiesioginių byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad Ieškovas apie Atsakovo siūlymą patikslinti Sutartį bei apie jo ketinimą nutraukti Sutartį, Ieškovui atsisakius ją pakeisti, žinojo, tačiau su Atsakovu nebendradarbiavo. Nurodė, kad Atsakovas Sutartį pripažino pasibaigusia po ilgesnio, nei CK 6.564 straipsnio 2 dalies nustatyto dviejų mėnesių nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą termino, t. y. 2008 m. lapkričio 20 d., taigi CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Nurodė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui dėl skundžiamo akto paduoti – skundas turi būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito akto nustatytas reikalavimo terminas. Teismas pažymėjo, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi, registracija viešame registre atlieka išviešinimo funkciją. Įrašas apie Įsakymą Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2008 m. gruodžio 1 d. Teismas pripažino, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti suėjo 2009 m. sausio 1 d., Ieškovas į teismą kreipėsi 2012 m. balandžio 23 d., todėl teismas nusprendė, kad Ieškovas turėjo teisę skundą dėl minėto Įsakymo pateikti iki 2009 m. sausio 1 d. Teismas taikė ieškinio senaties teisines pasekmes ir nurodė, kad vien šiuo atžvilgiu ieškinys turėtų būti netenkinamas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad net ir padarius prielaidą ir pripažinus, kad Atsakovas nepranešė apie Sutarties nutraukimą Ieškovui 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (31)-1.2-2935-(3.31), kaip tai numatyta CK 6.564 straipsnio 2 dalyje, šio reikalavimo nesilaikymas nesudaro pagrindo naikinti Įsakymo, nes toks pažeidimas iš esmės niekaip neįtakojo Ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Teismas nurodė, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (CK 6.511 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Ginčo sklype yra tretiesiems asmenims šiuo metu UAB „Arti plius“ ir UAB „Fabra ars“ nuosavybės teise priklausantis pastatas – kioskas. UAB „Plukė“ prašymo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikimo metu, t. y. 2006 m. gruodžio 4 d., galiojusių Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) redakcijos 28.1. punkte buvo numatyta galimybė išnuomoti žemės sklypus, užstatytus asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Tuo pačiu buvo numatyti reikalavimai išnuomojant žemės sklypams, užstatytiems Nekilnojamojo turto registre įregistruotais kioskais – jie išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam statinio naudojimo terminui (Taisyklių 30.3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tretysis asmuo UAB „Arti plius“ (buvusi UAB „Plukė“) turėjo teisę į ginčo žemės sklypo nuomą. Taigi UAB „Arti plius“ (buvusioji UAB „Plukė“) atžvilgiu Sutartis prieštaravo CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių reikalavimams, taigi viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ir bendriesiems teisės principams (1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Sutartis prieštaravo ir imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ji buvo niekinė ir negaliojanti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis.). Teismas sprendė, kad Įsakymas, kuriuo Sutartis pripažinta pasibaigusia, yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Priešingu atveju būtų paneigta valstybės, kaip valstybinės žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus, neatitiktų šiems santykiams taikomo specialiojo teisinio reglamentavimo, kuriam būdingas imperatyvusis pobūdis ir nebūtų užtikrinta valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2009-2011 metais teikė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas nepatvirtina aplinkybės, kad valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai tęsėsi nepaisant ginčo įsakymo priėmimo, nes prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį Ieškovui nepriklausomai nuo to, ar yra sudaryta nuomos sutartis, ar ne. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Sutartis išregistruota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. S18-1293 ir Vilniaus apskrities viršininko Įsakymo pagrindu. Todėl buvo atmestas Ieškovo argumentas, kad registro įrašai galėjo būti pakeisti tik teismo sprendimu. Nurodė, kad Ieškovui neįrodžius Vilniaus apskrities viršininko Įsakymo neteisėtumo, negali būti tenkinamas jo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenis, registruotus iki Įsakymo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad Ieškovas neginčija kitų su Įsakymo priėmimu susijusių dokumentų – su UAB „Arti plius“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties ir su ja susijusių administracinių aktų (Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 16778-(01), 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 2.3-3486-(01), žemės sklypo plano, 2009 m. kovo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties), taip pat Atsakovo 2011 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1420, nors apie tai pasisakė anksčiau šią bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad net ir ieškinio netenkinus, Ieškovo teisę išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu garantuoja įstatymai (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

8Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčo Įsakymą, panaikinti kitus su šio įsakymo priėmimu susijusius dokumentus, pripažinti Sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu neteisėtu, pripažinti neteisėtu 2008 m. gruodžio 1 d. paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 249498 juridinį faktą ir įpareigoti atsakovą atstatyti kadastro duomenis, registruotus iki Įsakymo priėmimo Nekilnojamojo turto registre, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime klaidingai nustatė, kad Sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2003 m. kovo 28 d. sprendime peržiūrėjo žemės nuomos Sutarties sudarymo teisėtumą – Sutartis neprieštaravo CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Taisyklių reikalavimams, taigi žemės nuomos Sutartis neprieštaravo viešajai tvarkai ir bendriems teisės principams. Pažymėjo, kad šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, ir apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Todėl ginčo sprendimu teismas negalėjo peržiūrėti apeliacinės instancijos įsigaliojusio teismo sprendimo. Taip pat nurodo, kad apie Įsakymą sužinojo iš atsakovo archyvo 2012 m. balandžio 6 d. pagal Įsakymo išduotą patvirtintą kopiją, todėl nepraleido 1 mėn. termino kreiptis į teismą dėl jo nuginčijimo. Pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį VAVA apie žemės nuomos Sutarties nutraukimą prieš terminą Ieškovui turėjo pranešti ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 20 d., tačiau iki šiol šios pareigos neatliko. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendime nurodytas motyvas, kad įrašas apie VAVA Įsakymą Nekilnojamojo turto registre suteikė Ieškovui galimybę apie skundžiamą Įsakymą sužinoti laiku, yra niekinis, prieštaraujantis CK 6.564 straipsnio 2 daliai. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nutaręs atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pripažino, kad Ieškovo skundas paduotas laiku. Pažymėjo, kad VAVA 2008 m. rugpjūčio 20 d. rašto „Dėl valstybinės žemės ( - )“ tinkamu būdu Ieškovui neįteikė. Todėl Atsakovas, neturėdamas įrodymų apie šio rašto tinkamą įteikimą Ieškovui, nusižengdamas CK 6.564 straipsnio 2 daliai, skundo Įsakyme neteisėtai valstybinės žemės sklypo dalies nuomos Sutartį, pasirašytą su Ieškovu, pripažino pasibaigusia. Nurodė, kad tenkindamas ieškinį, teismas savo iniciatyva privalo panaikinti kitus su ginčo sprendimu susijusius dokumentus – VAVA ir UAB „Arti plius“ (buvusi UAB „Plukė“) 2009 m. kovo 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 01/2009-3 8; 2011 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1420 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. vasario 3 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0033:744, esančio ( - ), žemės sklypo išnuomojimo UAB „Delikata“ pakeitimo ir valstybinės žemės sklypo dalies UAB „Delkata“ nustatymo)“.

9Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad Ieškovas apie skundžiamą Įsakymą sužinojo anksčiau nei vienas mėnuo iki 2012 m. balandžio 23 d. skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimo, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys visa apimtimi turi būti atmestas kaip pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pažymi, kad VAVA dėl Sutarties dalinio pakeitimo, 2007 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi į Ieškovą ir UAB „Delikata“ dėl nuomos sutarčių patikslinimo. Ginčo dėl šio rašto įteikimo Ieškovui, byloje nėra. Taigi Ieškovas apie galimą Sutarties nutraukimą buvo informuotas dar 2007 m. kovo 21 d. raštu. Be to, 2008 m. rugpjūčio 20 d. VAVA raštu Ieškovui buvo nurodyta kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl Sutarties dalinio pakeitimo, patikslinant Ieškovui faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą. Ieškovui nesikreipus dėl Sutarties dalinio pakeitimo, Sutartis ginčijamu 2008 m. lapkričio 20 d. Įsakymu pripažinta pasibaigusia. Pažymi, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose ypač svarbi bendradarbiavimo pareiga. Ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, kokiu pagrindu buvo priimtas 2007 m. kovo 21 d. raštas. Pabrėžė, kad Atsakovas neneigia Ieškovo teisės išsinuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo, esančio( - ), dalį, tačiau valstybinės žemės nuomos sutartis turėtų būti sudaroma vadovaujantis CK 6.551 straipsniu ir Taisyklių 8 punktu. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus individualūs administraciniai aktai, kuriuose nustatytas atitinkamas valstybinės žemės sklypo dalies plotas reikalingas Ieškovui priklausančio statinio eksploatavimui, yra galiojantys ir privalomi.

10Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašė skundo dalies dėl pripažinimo neteisėtu atsakovo juridinio fakto įregistravimo, atsakovo įpareigojimo atstatyti duomenis apie Sutarties galiojimą, registruotus iki Įsakymo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti; kitus Ieškovo reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra, nes atsakovas pagal savo kompetenciją dėl jų nepasisako, bei dėl jų išsprendimo materialinio-teisinio suinteresuotumo neturi.

11Tretieji asmenys UAB „Delikata“, UAB „Fabra Ars“ ir UAB „Arti Plius“ pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo faktinę aplinkybę, kad Ieškovas praleido terminą ieškiniui pateikti. Ieškovas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti registro duomenimis, kaip rūpestingas ir atidus nekilnojamojo turto savininkas. Pažymi, kad nežiūrint į tai, jog Sutartis buvo pripažinta pasibaigusia ir nutraukta netinkamai, galutiniame rezultate, nei vieno valstybinės žemės sklypo, kuriame yra Ieškovo ir trečiųjų asmenų nekilnojamasis turtas, naudotojo teisės į žemės nuomą nebuvo pažeistos. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad būtų pažeistos jo teisės nuomotis valstybinę žemę, jeigu Atsakovas patenkintų trečiojo asmens UAB „Arti Plius“ prašymą išsipirkti išnuomotą žemės sklypą. Trečiojo asmens UAB „Arti Plius“ nuomojamas žemės sklypas yra proporcingas jos valdomo pastato (kiosko) daliai ir niekaip neįtakoja Ieškovui tenkančios žemės dalies bendrame sklype. Mano, kad Ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas savo iniciatyva turi panaikinti su ginčo Įsakymu susijusius administracinius teisės aktus.

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14Byloje nustatyta, kad 0, 2293 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (adm. b. l. 68-71). Ieškovui nuosavybės teise priklauso šiame žemės sklype esanti negyvenamoji patalpa, unikalus Nr. ( - ); trečiajam asmeniui UAB „Delikata“ nuosavybės teise priklauso kita šiame sklype esančio pastato dalis, unikalus Nr. ( - )ir Nr. ( - ) (adm. b. l. 73-78). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1130-01 ne aukciono tvarka 99 metams buvo leista išnuomoti 2 293 kv. m. žemės sklypą, esantį( - ): 1 457 kv. m. ploto žemės sklypo dalį UAB „Mūsų Birutė“, 836 kv. m. žemės sklypo dalį – Ieškovui (adm. b. l. 6). Vadovaudamasis Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1130-01, Vilniaus apskrities viršininkas ir Ieškovas 2000 m. balandžio 10 d. sudarė Sutartį Nr. 213 N01/2000-22606 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“, pagal kurią Ieškovui išnuomota 836 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 2 293 kv. m. ploto žemės sklype ( - ) (adm. b. l. 7-8). Analogiška sutartis 2000 m. balandžio 10 d. pasirašyta su kitu tuo metu žemės sklype, esančiame ( - ), buvusių pastatų savininku UAB „Mūsų Birutė“, kuri 2000 m. gegužės 4 d. susitarimu pakeista, nuomininku nurodant UAB „Delikata“ (adm. b. l. 116-117). VAVA 2007 m. kovo 21 d. raštu Nr. (31)-1.2-1763(3.31) kreipėsi į Ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „Delikata“ dėl nuomos sutarčių patikslinimo ir pranešė, kad tuo atveju, jeigu bendrovės nesikreips į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių patikslinimo šalių susitarimu, valstybinės žemės nuomos sutartys su jomis bus nutrauktos prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (adm. b. l. 112). VAVA 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštais buvo kreiptasi į Ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „Delikata“, pranešant, kad šios įmonės privalo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl 2000 m. balandžio 10 d. sudarytų sutarčių pakeitimo, patikslinant faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą. Tuo pačiu buvo pranešta, kad priešingu atveju vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sutartys bus nutrauktos prieš terminą (adm. b. l. 94-95). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 20 d. Įsakymu Sutartis su Ieškovu pripažinta pasibaigusia, šį faktą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigotas įregistruoti VĮ Registrų centras (adm. b. l. 91). Tuo pačiu pripažinta pasibaigusia ir žemės sklypo nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Delikata“ (adm. b. l. 92). Abiejų nuomos sutarčių pabaiga įregistruota VĮ Registrų centras (adm. b. l. 68-71, 90).

15Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis praleido vieno mėnesio terminą skųsti ginčo Įsakymą, kadangi apie jį jis sužinojo 2012 m. balandžio 6 d. iš atsakovo gavus Įsakymo kopiją, ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis kreipėsi 2012 m. balandžio 30 d. Teisėjų kolegija su tokia Ieškovo pozicija nesutinka.

16Kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis Generalinis prokuroras v. V. S., L. P. byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M. byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. UAB „Enifa“ byloje 3K-3-134/2008). Taigi ginčijamam 2008 m. lapkričio 20 Įsakymui apskųsti teismine tvarka taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne tam asmeniui, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo apie sprendimą arba turėjo sužinoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A -2504/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011).

17Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši. Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo išregistruota gavus Atsakovo 2008 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. S18-1293 bei Įsakymą (adm. b. l. 90). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, įrašas apie Sutartį galiojo iki 2008 m. gruodžio 1 d. (adm. b. l. 70). Pažymėtina, kad Ieškovui, kaip šios Sutarties šaliai, registro duomenys yra prieinami be jokio apribojimo, jis turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą domėtis Sutarties galiojimu. Pagal teismų praktikoje suformuluotą nuostatą sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Sprendžiant klausimą, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, VAVA 2007 m. kovo 21 d. raštu Nr. (31)-1.2-1763(3.31) kreipėsi į Ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „Delikata“ dėl nuomos sutarčių patikslinimo ir pranešė, kad tuo atveju, jeigu bendrovės nesikreips į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių patikslinimo šalių susitarimu, valstybinės žemės nuomos sutartys su jomis bus nutrauktos prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalį (adm. b. l. 112). Ieškovas, pateikęs apeliacinį skundą, šio rašto gavimo neginčija. Todėl gavęs šį raštą, jis turėjo rūpintis tolesniu Sutarties vykdymu, kartu su Atsakovu spręsti iškilusias problemas. Jau tada egzistavo pakankamai objektyvios galimybės Ieškovui suvokti Sutarties nutraukimo prieš terminą galimybę, ir galbūt apie savo teisių pažeidimą. Duomenų, kad Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, jo manymu, savo pažeistoms teisėms apginti, ir bendradarbiavo su Atsakovu, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas 2007 m. kovo 21 d. raštu dėl Sutarties patikslinimo kreipėsi į Ieškovą, įrašas apie Sutarties galiojimo pasibaigimą Ieškovui buvo laisvai prieinamas, darytina išvada, jog Ieškovas turėjo sužinoti apie ginčo Įsakymą jų išviešinimo Nekilnojamojo turto registre dieną ir nuo šios dienos turėjo būti skaičiuojamas terminas ginčyti šį administracinį aktą. Ieškovas, teigdamas, kad su Įsakymu susipažino tik 2012 m. balandžio 6 d., savo pozicijos niekaip neįrodė. Nors pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Vilniaus apygardos administracinio teismo žyma ant Ieškovo pateikto skundo patvirtina jo kreipimąsi į teismą 2012 m. gruodžio 23 d. (adm. b. l. 1). Taigi praėjus ketveriems metams po Įsakymo priėmimo, t. y. žymiai praleidus vieno mėnesio terminą, Ieškovas kreipėsi į teismą savo pažeistoms teisėms apginti. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tiksliai nustatė, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui paduoti suėjo 2009 m. sausio 1 d., todėl jis praleido įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl šio administracinio teisės akto nuginčijimo, ir vien šiuo pagrindu Ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

18Kaip apeliaciniame skunde teigia Ieškovas, 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštas, kuriame įspėjama apie Sutarties nutraukimą prieš terminą remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, jam įteiktas nebuvo, todėl Atsakovas, pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį, negalėjo Įsakyme nuomos Sutartį pripažinti pasibaigusia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Ieškovu, kad Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėto 2008 m. rugpjūčio 20 d. rašto įteikimą Ieškovui, t. y. byloje nekonstatuota, kad buvo laikytasi CK 6.564 straipsnio 2 dalies nuostatų. CPK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo, norinčio prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį, prievolė ne vėliau kaip prieš du mėnesius (nagrinėjamu atveju) iki sutarties nutraukimo apie tai raštu pranešti ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams. Tačiau nagrinėjamu klausimu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad šio reikalavimo nesilaikymas nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, kadangi byloje egzistuoja kitos aplinkybės, lemiančios ieškinio atmetimą. Be termino kreiptis į teismą praleidimo, byloje pagrįstai konstatuotas ginčo Sutarties prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms.

19Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino Sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms - CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Taisyklių reikalavimams, viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ir bendriems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), dėl ko ši Sutartis yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2003 m. kovo 28 d. sprendime peržiūrėjo Sutarties sudarymo teisėtumą – Sutartis neprieštaravo CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Taisyklių reikalavimams, taigi žemės nuomos Sutartis neprieštaravo viešajai tvarkai ir bendriems teisės principams. Iš į bylą pateikto 2003 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad kilusio ginčo objektas buvo tik Sutarties 4 punktas, o ne visa Sutartis (adm. b. l. 114-115). Teismas minėtame sprendime analizavo tik šio punkto teisėtumą, tik dėl jo ir pasisakė. Tokiu būdu atmestinas Ieškovo argumentas dėl šia nagrinėjama byla vykdomo pakartotinio Sutarties sudarymo peržiūrėjimo.

20Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009).

21Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Pagal šią teisės normą teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti (CK 6.394 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrities institucija v. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-123/2005; 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ranga“ ir kt. v. UAB „Automobilių lagūna“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-96/2008).

22Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta į tiesioginę paskirtį. Tą patį detalizuoja ir Taisyklių 28.1. p. „išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tretiesiems asmenims UAB „Arti plius“ ir UAB „Fabra ars“ nuosavybės teise nuo 1993 m. rugpjūčio 10 d. priklauso pastatas – kioskas, unikalus Nr. ( - ) (adm. b. l 79-80). UAB „Plukė“ (šiuo metu UAB „Arti plius“) 2006 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydama išnuomoti 30 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (adm. b. l. 113). UAB „Plukė“ (šiuo metu UAB „Arti plius“) 2007 m. balandžio 26 d. raštu Vilniaus apskrities viršininkui prašė nutraukti neteisėtai galiojančias žemės sklypo nuomos sutartis su Ieškovu ir trečiuoju asmeniu UAB „Delikata“ (adm. b. l. 109). VAVA kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydama nustatyti teritorijos, esančios( - ), kadastrinis Nr. 0101/0033:744, dalį UAB „Plukė“ (adm. b. l. 108). VAVA direktoriaus 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2470, kuris keistas 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 30-121, nustatytos 2 293 kv. m. ploto žemės sklype ( - ) (kadastro Nr. 0101/0033:744) esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys: pastatui, unikalus Nr. ( - ), pagal byloje esančius įrodymus priklausančiam Ieškovui (adm. b. l. 79) – 62 kv. m. ploto dalis pagal pridedamą planą, pažymėta indeksu A, pastatui, unikalus Nr. ( - ), pagal byloje esančius įrodymus priklausančiam Ieškovui ir UAB „Delikata“ (adm. b. l. 72-78) – 2 231 kv. m. ploto dalis, pridedamame plane pažymėta indeksu B (adm. b. l. 97-99). Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-16778-(01) nustatytos Ieškovui ir tretiesiems asmenims priklausančio nuomoti 2 293 kv. m. ploto žemės, kurio kadastrinis Nr. 0101/0033:744, esančio( - ), sklypo dalys, apskaičiuotas proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingą statinio dalį, Ieškovui paskirta 844 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, nurodytas jos žymėjimas plane. Tuo pačiu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigotas patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis VĮ Registrų centras ir sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį su UAB „Plukė“ (adm. b. l. 85-89). Atsižvelgiant į tai, su UAB „Plukė“ 2009 m. kovo 30 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2009-38 (adm. b. l. 84). Dėl trečiojo asmens UAB „Delikata“ prašymo Atsakovo 2011 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1420 sumažintas trečiojo asmens UAB „Delikata“ nuomotino žemės sklypo dydis 1 312 kv. m. (buvo 1 387 kv. m.), atitinkamai nurodyta kitiems tenkančio sklypo dydis – 919 kv. m., tuo pačiu nuspręsta išnuomoti ne aukciono tvarka šią sklypo dalį, pavesta parengti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties projektą ir teikti pasirašyti (adm. b. l. 81-82). Atsižvelgdama į tokias nustatytas faktines aplinkybes ir pirmiau nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Sutartis, kuri suteikė teisę Ieškovui į didesnę žemės sklypo dalį, pažeidžia trečiųjų asmenų UAB „Arti plius“ ir UAB „Fabra ars“, nuo 1993 m. nuosavybės teise valdančių statinius ginčo žemės sklype, teises bei CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. imperatyvias teisės normas.

23Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Imperatyvaus teisinio reglamentavimo esmė - visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės ribojimas privalomais nurodymais, siekiant viešųjų visuomenės interesų apsaugos. Imperatyviosioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, t. y. jų galiojimo ir taikymo negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privatūs teisinių santykių subjektai savo susitarimu; jomis savo veikloje vadovautis ir užtikrinti jų įgyvendinimą atitinkamose viešojo administravimo srityse privalo viešieji subjektai (valstybės institucijos, pareigūnai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,Minaičiai“ v. AB ,,Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K- 3-14/2010; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo valstybinės žemės nuomos reglamentavimas, įtvirtintas CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Taisyklių 28 punkte, yra imperatyvus, jo tikslas - užtikrinti, kad valstybės nuosavybe esanti žemė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų, požiūriu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Sutartis prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, todėl ji buvo niekinė ir negaliojanti.

24Dėl Ieškovo reikalavimo teismui savo iniciatyva panaikinti kitus su Įsakymo priėmimu susijusius dokumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis reikalavimas yra pateiktas tik Ieškovo apeliaciniame skunde ir jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Bet ir apeliaciniame skunde Ieškovas jo niekaip nepagrindė. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pagrindo apeliacinio teismo iniciatyva tenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenustatyta, priešingai, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkinus Ieškovo reikalavimus, būtų pažeistos imperatyvios teisės normos ir viešasis interesas.

25Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

26Be to, atmetus Ieškovo apeliacinį skundą, trečiųjų asmenų UAB „Deliktaka“, UAB „Fabra Ars“ ir UAB „Arti Plius“, kuriems yra palankus teismo sprendimas, naudai iš Ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai ir į trečiųjų asmenų UAB „Delikata“, UAB „Fabra Ars“ ir UAB „Arti Plius“ atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 86), iš Ieškovo trečiojo asmens UAB „Delikata“ naudai priteistina 756, 25 Lt už atsiliepimo į Ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

27Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo; apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo UAB „Žirmūnų vaistinė“, į. k. 122617418, buv. Žirmūnų g. 48A, Vilnius, trečiojo asmens UAB „Delikata“, į. k. 122573893, buv. Žirmūnų g. 48A, Vilnius, naudai 756, 25 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Žirmūnų vaistinė“ (toliau - Ieškovas), kreipdamasis į... 4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad Ieškovas jokių... 6. Tretieji asmenys UAB „Delikata“, UAB „Arti plius“, UAB „Fabra Ars“... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu... 8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 14 d.... 9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Ieškovo... 10. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašė... 11. Tretieji asmenys UAB „Delikata“, UAB „Fabra Ars“ ir UAB „Arti... 12. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Byloje nustatyta, kad 0, 2293 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus... 15. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 16. Kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir... 17. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto... 18. Kaip apeliaciniame skunde teigia Ieškovas, 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštas,... 19. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino Sutartį prieštaraujančia... 20. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis... 21. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams... 22. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas... 23. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo... 24. Dėl Ieškovo reikalavimo teismui savo iniciatyva panaikinti kitus su Įsakymo... 25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Be to, atmetus Ieškovo apeliacinį skundą, trečiųjų asmenų UAB... 27. Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro... 28. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš ieškovo UAB „Žirmūnų vaistinė“, į. k. 122617418, buv....