Byla 3K-3-96/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Rudalita“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Rudalita“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB ,,Rudalita“ ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu 1999 m. sausio 5 d. valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties, sudarytos UAB ,,Rudalita“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, 5 punktą, kuriuo suteikta nuomotojui teisė, šalims nepasiekus geranoriško susitarimo, likviduoti bet kokius žemės sklype esančius statinius, tarp jų ir tuos, kurie buvo pastatyti iki nuomos sutarties sudarymo, ir įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su UAB ,,Rudalita“ 0,7284 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Minties g. 1B, nuomos sutartį devyniasdešimt devyneriems metams.

6Byloje ginčas yra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, kuria nuomininkas įpareigojamas likviduoti jam nuosavybės teise priklausančius išsinuomotame sklype esančius statinius, panaikinimo ir dėl įpareigojimo nuomotoją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį naujam nuomos terminui, atsižvelgiant į nuomos termino pagal šalių sudarytą nuomos sutartį pasibaigimą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo UAB ,,Rudalita“ ieškinys tenkintas visiškai ir nuspręsta pripažinti negaliojančiu 1999 m. sausio 5 d. valstybinės žemės sklypo nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties, sudarytos UAB ,,Rudalita“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, 5 punktą, kuriame nustatyta: ,,pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį, pastatai bei statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos išperkami (arba likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu; nesusitarus – likviduojami nuomininko sąskaita per 2 mėnesius“. Sprendimu atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija įpareigota ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu UAB ,,Rudalita“ 0,7284 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Minties g. 1B, nuomos sutartį devyniasdešimt devynerių metų nuomos laikotarpiui.

9Teismas nustatė, kad pagal ginčijamą 1999 m. sausio 5 d. nuomos sutartį ieškovas išsinuomojo žemės sklypą trejiems metams. Nuo 1992 m. ieškovas šiame sklype turėjo nuosavybės teise sargo namelį ir automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 10-12). Nors nuomos sutarties terminas baigėsi, ieškovas nuomos mokestį moka iki šiol (b. l. 18-29). 2001 m. ieškovas savo lėšomis atliko žemės sklypo detalųjį planavimą, kuriuo pakeitė žemės sklypo paskirtį, atliko sklypo ribų korekciją. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 414 ,,Dėl sklypo Minties g. 1B detaliojo plano tvirtinimo“ (b. l. 17) patvirtino žemės sklypo detalųjį planą, o 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2415V ,,Dėl sklypo Minties g. 1B, Vilniuje, ribų ir ploto nustatymo“ (b. l. 31) nusprendė nustatyti sklypo 7284 kv. m plotą, patvirtinti šio sklypo pardavimo (nuomos) kainą ir nusprendė siūlyti Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti sklypą arba jį išnuomoti. Tuo vadovaujantis su ieškovu sudarytas susitarimas dėl infrastruktūros plėtojimo sąlygų, ieškovas apmokėjo sklypo ribų nustatymo dokumentų parengimo išlaidas (b. l. 36). Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad sklypo nuomos santykiai nenutrūko ir tebesitęsia. Vertindamas nuomos sutarties ginčijamo 5 punkto teisėtumą teismas nurodė, kad šiuo punktu nulemtas ieškovo turto, nuosavybės teise valdyto iki sutarties pasirašymo, likimas jį nuomotojui išperkant arba likviduojant. Teismas padarė išvadą, kad ši sutarties nuostata negalioja, nes prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui ir sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 1421 straipsniui, pagal kurį turtas iš savininko prieš jo valią gali būti paimtas tik teismo sprendimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu. Nuomos santykių tęstinumą patvirtina tai, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui ieškovas savo sąskaita keitė sklypo paskirtį, mokėjo nuomos mokestį, tam pritarė atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė. Teismas įpareigojo nuomotoją sudaryti naują nuomos sutartį devyniasdešimt devyneriems metams vadovaudamasis 2000 m. CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrengimais.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinis skundas tenkintas ir nutarta panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo UAB ,,Rudalita“ ieškinį atmesti.

11Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuomos sutarties sudarymo metu galiojo Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kurio 3.2 punkte nustatyta savivaldos vykdomųjų institucijų teisė išnuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Kadangi 1999 m. sausio 5 d. nuomos sutarties trejų metų terminas pasibaigė, tai nebeliko pagrindo nuomininkui naudotis šiuo sklypu. Ši aplinkybė konstatuota ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-363-06/2003). Dėl to netenkinamas ieškinio reikalavimas dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, nes pasibaigė sutarties galiojimo terminas. Dėl įpareigojimo sudaryti naują nuomos sutartį apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas, nes byloje turi būti atsižvelgta į įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto nurodytoje kitoje byloje, nustatytas faktines aplinkybes.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Rudalita“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

141. Ginčijamas sutarties 5 punktas prieštarauja ne tik pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems teisės aktams, bet ir Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai veiklai“ 2.17 punktui, leidžiančiam UAB ,,Rudalita“ patvirtinus detalųjį planą išsinuomoti ar pirkti žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismo sprendime nepasisakyta dėl šių teisės aktų taikymo.

152. Sutarties 5 punkto nuostata, leidžianti nuomotojui likviduoti bet kokius nuomininkui priklausančius statinius, tarp jų ir pastatytus iki nuomos sutarties sudarymo, prieštarauja 1995 m. liepos 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 987 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 3.2 punktui, kuriame įtraukti tik statiniai, statomi žemės sklype nuomos sutarties galiojimo metu. Taigi ginčijamas sutarties 5 punktas negalioja kaip prieštaraujantis imperatyviosioms normoms (CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis), nes pažeidžia ieškovo nuosavybės teises į sklype esančius statinius. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, inter alia CK 6.193 straipsnio 4, 5 dalis, kuriose įpareigojama atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir aiškinti sutarties nuostatas sutartį pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai.

163. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Remiantis CK 6.566 straipsniu, kai žemės nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas atitinka šias įstatyme nustatytas sąlygas naujai nuomos sutarčiai sudaryti.

174. Nors ir baigėsi žemės nuomos sutarties terminas, ieškovas moka iki šiol nuomos mokestį nuomotojui, kuris, priimdamas šį mokestį, kartu parodo valią sudaryti žemės nuomos sandorį su ieškovu, toks nuomotojo elgesys atitinka CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatytą žemės nuomos sutarties turinį. Ši išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2006 Gariūnų smulkiųjų verslininkų asociacija v. UAB ,,Jurgina“, Vilniaus apskrities viršininko administracija išaiškinimus.

185. Ieškovui pakeitus žemės sklypo detalųjį planą ir patikslinus sklypo kadastro duomenis, šalių susitarimu yra keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2 punktas).

196. Vilniaus apygardos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo teisinės ir faktinės argumentacijos, nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, taip nukrypta nuo CPK 185 straipsnio 2 dalies ir 263 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

20Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Rudalita“ kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

211. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-363-06/2003 nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinus detalųjį planą, pasikeitė sklypo paskirtis, kartu ir nuomos sutarties sąlygos, dėl to remiantis CK 6.566 straipsniu UAB ,,Rudalita“ neteko pirmumo teisės prieš kitus asmenis išsinuomoti žemės sklypą Vilniuje, Minties g. 1B.

222. Sudarydamas nuomos sutartį ieškovas susipažino ir sutiko su sutarties 5 punkto sąlygomis. Vykdant šį sutarties punktą dėl statinių likvidavimo neturi reikšmės, pastatyti statiniai iki ginčo sutarties sudarymo ar nuomos metu. Sprendžiant šalių ginčą priimtoje įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 18 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004) nurodyta, kad toks šalių sutarties 5 punkte apibrėžtas susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį įsiteisėjus teismo sprendimui šalys nebegali ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, o pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo iš naujo vertinti kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir įrodymų, nes šios aplinkybės jau yra nustatytos kitoje byloje.

233. Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 3.2 punkte nustatyta savivaldos vykdomųjų institucijų teisė išnuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui ir nenumatyta galimybės pasibaigus sutarties terminui pratęsti šią sutartį. Dėl to pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovas negalėjo pratęsti sutarties. Pagal galiojančius teisės aktus žemės išnuomojimo kompetencija priskiriama apskrities viršininko administracijai.

244. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovas įpareigotas per du mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype Vilniuje, Minties g. 1B, esančius pastatus, tačiau įpareigojimo neįvykdė.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

271999 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ieškovas išsinuomojo 0,7284 ha žemės sklypą Vilniuje, Minties g. 1B, trejiems metams. 1992 m. ieškovas įregistravo nuosavybės teises į šiame sklype esančius sargo namelį ir automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 10-12). Nors nuomos sutarties terminas baigėsi, ieškovas nuomos mokestį moka iki šiol (b. l. 18-29). 2001 m. ieškovas savo lėšomis atliko žemės sklypo detalųjį planavimą, kuriuo pakeitė žemės sklypo paskirtį, atliko sklypo ribų korekciją. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 414 ,,Dėl sklypo Minties g. 1B detaliojo plano tvirtinimo“ (b. l. 17) patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-363-06/2003, konstatuota, kad pasibaigus nuomos sutarties trejų metų terminui nebeliko pagrindo nuomininkui naudotis šiuo sklypu.

28V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma. Kasacinis teismas, remdamasis pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina kasacine tvarka apskųstus teismų sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

30Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra dėl nuomos sutarties dalies, pasibaigus žemės sklypo nuomos sutarties terminui, pripažinimo negaliojančia ir nuomos sutarties sudarymo naujam nuomos terminui reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, šiuos teisės klausimus sprendžia kasacinis teismas.

31CK 6.562 straipsnyje įtvirtinti žemės nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai, vienas iš jų – suėjus nuomos terminui. Bylos šalių ne aukciono tvarka 1999 m. sausio 5 d. sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nuomininko automobilių saugojimo aikštelei eksploatuoti nuomos terminas nustatytas trejiems metams. Suėjus šiam terminui nuomos sutarties naujam nuomos terminui šalys neatnaujino. Sutarties nuomos terminas atitiko sutarties sudarymo metu galiojusių Žemės nuomos įstatymo (1998 m. gegužės 22 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 3 dalies ir Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 3.2 punkto nuostatas, kad savivaldos vykdomosios institucijos turi teisę išnuomoti ne aukciono tvarka valstybinės žemės sklypus ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Nuomos terminui pasibaigus atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba nesutiko su nuomos sutarties sudarymu naujam terminui. Nuomos teisinių santykių tąsos nepatvirtina, priešingai, prieštaravimus naujos nuomos sutarties sudarymui reiškia Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. birželio 13 d. siūlymas ieškovui likviduoti statinius valstybiniame žemės sklype Vilniuje, Minties g. 1B (civilinė byla Nr. 2-353-18/2004; b. l. 12), taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 15 d. kreipimasis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo statiniams nugriauti (b. l. 78). Iš karto po nuomos sutarties pasibaigimo nuomininkas nesikreipė į nuomotoją ir neprašė sudaryti nuomos sutarties naujam terminui, taigi negalėjo pagrįstai tikėtis nuomos teisinių santykių pratęsimo naujam laikotarpiui. Aiškindama žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo pasekmes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje UAB ,,Tritho“ v. V. H. ir kooperatinė bendrovė ,,Ukrinų rapsas“, byla Nr. 3K-3-294/2006, konstatavo, kad ,,pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, taigi po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, ieškovui nesukuria teisėto naudotojo statuso“.

32Pasibaigus nuomos sutarties terminui turi būti įvykdyti šalių įsipareigojimai, kurie sutartyje yra nustatyti vykdyti po termino pasibaigimo. Nurodytos sutarties 5 punktu dėl esančių išnuomotame žemės sklype statinių – automobilių saugojimo aikštelės ir sargo namelio - sulygta, kad, pasibaigus nuomos terminui ir šalims nesusitarus dėl esančių žemės sklype statinių tolesnio likimo, statiniai likviduojami nuomininko sąskaita per du mėnesius. Šia sutarties sąlyga nuomininkas įgijo nuomos teises į valstybinę žemę, kartu atsisakydamas nuosavybės teisių į statinius. Tokia sutarties sąlyga negali būti vertinama kaip ieškovo nuosavybės teisių į statinius pažeidimas, nes ieškovas laisva valia prisiėmė įsipareigojimą dėl statinių likvidavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomos sutarties šalys privalo vykdyti abipusius įsipareigojimus, dėl to nuomotojui įvykdžius iš sutarties kylančias pareigas ir pasibaigus nuomos sutarties terminui, jis turi teisę reikalauti iš nuomininko atitinkamų sutartinių pareigų įvykdymo. Be to, pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, negali būti ieškiniu reiškiamas sutarties dalies pripažinimo negaliojančia reikalavimas, nes visi šalių įsipareigojimai pasibaigus nuomos terminui turėjo būti įvykdyti (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendime padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia dalį sutarties, kurios galiojimo terminas pasibaigė.

33Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Pagal šią teisės normą teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Nagrinėjamos bylos atveju valstybinės žemės nuomos sutarties 5 punkto pagrindu nuomininkas sutiko, kad statiniai būtų likviduojami jo sąskaita. Taip šalims susitarus dėl statinių likvidavimo, nuomininkui neišliko teisė reikalauti išsinuomoti ar pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ginčo valstybinės žemės sklype esantys statiniai yra likviduotini ir dėl to nebetinkami eksploatuoti. Taigi, siekdamas išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ieškovas neatitinka aptariamos teisės normos sąlygų, dėl to neįgyja teisės į ginčo valstybinės žemės nuomą. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai veiklai“ 2.17 punktu leidžiama patvirtinus žemės sklypo detalųjį planą išsinuomoti valstybinės žemės sklypą tik asmenims, įgijusiems tokią teisę įstatymuose išvardytais pagrindais. Skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, kasaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2006, yra kitokia teisinė situacija, nes nurodomoje byloje nustatyta, kad statiniai tinkami eksploatuoti ir nuomotojas savo veiksmais sutiko su nuomos santykiais po nuomos sutarties termino pasibaigimo. Dėl to ir šis kasacinio skundo argumentas atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

34Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl jų teisėjų kolegija nenagrinėja.

35Išdėstytų motyvų pagrindu nenustačius CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų apeliacinės instancijos teismo sprendimui naikinti, šis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas UAB ,,Rudalita“ ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu... 6. Byloje ginčas yra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos, kuria... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo... 9. Teismas nustatė, kad pagal ginčijamą 1999 m. sausio 5 d. nuomos sutartį... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 11. Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuomos sutarties... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Rudalita“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. 1. Ginčijamas sutarties 5 punktas prieštarauja ne tik pirmosios instancijos... 15. 2. Sutarties 5 punkto nuostata, leidžianti nuomotojui likviduoti bet kokius... 16. 3. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne... 17. 4. Nors ir baigėsi žemės nuomos sutarties terminas, ieškovas moka iki šiol... 18. 5. Ieškovui pakeitus žemės sklypo detalųjį planą ir patikslinus sklypo... 19. 6. Vilniaus apygardos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo teisinės ir... 20. Atsiliepimu į ieškovo UAB ,,Rudalita“ kasacinį skundą atsakovas Vilniaus... 21. 1. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17... 22. 2. Sudarydamas nuomos sutartį ieškovas susipažino ir sutiko su sutarties 5... 23. 3. Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ,,Dėl valstybinės... 24. 4. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. vasario 17... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 27. 1999 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ieškovas išsinuomojo 0,7284 ha žemės... 28. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo patikrinimo forma.... 30. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra dėl nuomos sutarties... 31. CK 6.562 straipsnyje įtvirtinti žemės nuomos sutarties pasibaigimo... 32. Pasibaigus nuomos sutarties terminui turi būti įvykdyti šalių... 33. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, jei valstybinė žemė užstatyta fiziniams... 34. Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo apeliacinės... 35. Išdėstytų motyvų pagrindu nenustačius CPK 346 straipsnyje išvardytų... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...