Byla 2A-94-252/2013

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienė, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant ieškovei I. S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorei R. Š., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui A. I., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5375-755-2012 pagal ieškovės I. S. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 1 500 Lt turtinei žalai ir 20 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl nepagrįstai pareikšto įtarimo ir kaltinimo, dėl neteisėto kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimo ir dėl nepagrįstai ilgai trukusio baudžiamojo proceso, atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atleidžiant iš darbo jai buvo daromas didelis spaudimas. Ji pradėjo nebepatikti direktorei, nes atsisakė taisyti balansus, todėl padarė taip, kad atleido dėl neva padarytų pažeidimų, už pravaikštas. Ji ginčijo atleidimą, bet ieškinys buvo atmestas. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pradėtas dar 2009-09-02 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje dėl turto – pinigų (1 080 Lt) pasisavinimo laikotarpyje nuo 2007-09-28 iki 2009-05-12. Ikiteisminis tyrimas baigtas 2011-03-31. Taip prasidėjo tampymas, vaikščiojimas į policiją, prokurorė keitė kaltinimo straipsnius. Buvo atliktos tik liudytojų apklausos ir užduotis atlikti objektų tyrimą. Galiausiai buvo konstatuota, kad I. S. pirko bilietus nepažeidžiant įstatymų, todėl prokurorei tereikėjo nustatyti, ar ji pirko bilietus dėl darbo, ar kitais tikslais. 2010-09-24 pareikštas pirmas įtarimas dėl svetimo turto pasisavinimo, tą pačią dieną ji apklausiama kaip įtariamoji, paskirtas pasižadėjimas neišvykti. Ji iki tol lankėsi kviečiama pareigūnų, pati rašė paaiškinimus pareigūnams, prokurorei, todėl nebuvo būtinumo skirti kardomąją priemonę. Pareiškus įtarimą, buvo apklausti keli liudytojai, po kelių mėnesių prokurorė pakeitė nutarimą ir veiką perkvalifikavo į turto iššvaistymą. Prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokurorė prašymo netenkino, bet konstatavo, kad ji vis tik padarė nusikaltimą pagal BK 183 str. (pasisavino turtą), parkvalifikavo veiką. Tokie veiksmai, kai, nesant jokių duomenų, keičiami kaltinimai, rodo, kad prokuroras yra neapsisprendęs, nesivadovauja bylos duomenimis. Byla atkeliavo į teismą su lydraščiais pagal BK 184 str., nors įtarimas pagal BK 183 str. Ieškovės manymu, prokurorė bylą tyrė tendencingai. Visi tikėjo prokurore, kad buvo nuslėpti mokesčiai, o ja netikėjo. Kai buvo paskirtas pasižadėjimas neišvykti, du metus negalėjo niekur išvažiuoti pailsėti, teko gerti raminamuosius. Dėl procesų pablogėjo sveikata, dėl ko lankėsi pas psichologą, pastoviai gėrė raminamuosius vaistus, paūmėjo liga, teko operuoti skydliaukę.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei I. S. iš Lietuvos valstybės 1 500 Lt turtinei žalai, 800 Lt atstovavimo išlaidoms civilinėje byloje atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

5Teismas nustatė, kad 2010-09-24 ieškovei buvo įteiktas įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d., padarymo ir dėl to ji apklausta. Patikslintas įtarimas pagal BK 184 str. 1 d. jai įteiktas ir ji apklausta 2011-02-17. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovei paskirta 2010-09-24 prokurorės nutarimu. Dėl jos pagrįstumo ar pakeitimo skundo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo teikta. Byla perduota teismui nagrinėti 2011-04-13. I. S. buvo kaltinama, kad dirbdama akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas” filialo „Pastatų apdaila” vyriausiąja buhaltere laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. gegužės 28 d. neteisėtai, be filialo direktoriaus A. N. leidimo, savo asmeniniams tikslams iš filialo „Pastatų apdaila” SEB banke esančios sąskaitos Nr. ( - ), mokėjimo nurodymais pervesdama pinigus į UAB „Lietuvos spauda” Vilniaus agentūros, AB SEB banke esančią sąskaitą ( - ), po to iš UAB „Lietuvos spauda” kiosko Nr. K460, esančio ( - ), Panevėžys, pagal filialo „Pastatų apdaila” vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras gaudama mėnesinius bilietus autobusui darbo dienomis, tokiu būdu pasisavino svetimą, jai patikėtą, AB „Panevėžio statybos trestas” filialo „Pastatų apdaila” turtą – pinigus – 1080 Lt. Byla išnagrinėta 2011-04-26 nuosprendžiu ieškovę išteisinant, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš medicininių dokumentų nustatė, jog ieškovė turi sveikatos sutrikimų, buvo operuota, lankėsi pas psichologą dėl negalavimų. Gynėjui už gynybą ikiteisminio tyrimo metu bei teisme ieškovė sumokėjo 1 500 Lt.

6Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje pakanka įrodymų išvadai apie tai, kad buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti bei įtarimui pateikti, nes įteikiant įtarimą buvo duomenys apie įmonės vadovo nesankcionuotą lėšų naudojimą autobusų bilietams (sąskaitos faktūros apmokėtos be vadovo vizos ar leidimo), naudojimas tik darbinėms reikmėms dokumentais nepagrįstas. Konstatavo, kad dar civiliniame procese padaryta išvada dėl lėšų panaudojimo neteisėtumo, todėl tai patvirtina ir prokuroro išvadą dėl būtinumo tikrinti, ar veikoje nėra pasisavinimo ar iššvaistymo, kaip nusikaltimo sudėties, ir atlikti tyrimą. Teismo nuomone, aplinkybė, kad įtarimas prokuroro buvo tikslinamas, keičiamas, neįrodo jo neteisėtumo, kadangi tokia teisė prokurorui suteikta įstatymu. Spręsdamas dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti skyrimo teisėtumo teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo teista, turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Panevėžyje, nėra jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu iki kardomosios priemonės paskyrimo ar po to, įskaitant ir teisminį nagrinėjimą, būtų buvę kokių nors abejonių ar trukdžių dėl ieškovės dalyvavimo tyrimo (teismo) veiksmuose, pagrindiniai įrodymai iki įtarimo įteikimo jau buvo surinkti (gauta specialisto išvada), liudytojai apklausti. Tokiu būdu, sprendė, jog kardomosios priemonės skyrimas buvo bereikšmis. Konstatavo neteisėtus prokuroro, skyrusio ieškovei kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, veiksmus (CK 6.246 str.1 d.). Teismo nuomone, baudžiamosios bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami gana operatyviai. Nors bylos nagrinėjimas truko 1 metus ir 13 dienų, nagrinėta 8 teismo posėdžiuose, tačiau dėl teismo vidinių (organizacinių) priežasčių posėdžiai nebuvo atidedami (du kartus bylos posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės gynėjos prašymų, o vieną kartą perkeltas, nes ji negalėjo dėl užimtumo dalyvauti, kitais atvejais atidėta neatvykus apklaustiniems liudytojams). Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmetė ieškovės teiginius dėl nepagrįstai pateikto įtarimo bei per ilgo proceso kaip neįrodytus. Konstatavęs, jog teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovės teisę, kad jai nebūtų skirta kardomoji priemonė be procesinio to būtinumo, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė išteisinta nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą (1 500 Lt išlaidų už gynėjo paslaugas). Prašymą priteisti neturtinę žalą atmetė kaip neįrodytą.

7Apeliaciniais skundais atsakovai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš Valstybės priteista 1 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, jog ieškovės atžvilgiu buvo atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovei buvo paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nes buvo siekiama, kad ji dalyvautų procese bei neišvyktų iš savo gyvenamosios vietos be teismo arba prokuroro leidimo. Byloje nėra jokio procesinio dokumento, patvirtinančio ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuratūros pareigūnų veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą taikant I. S. kardomąją priemonę. Pati ieškovė nesikreipė su konkrečiu prašymu išvykti iš gyvenamosios vietos į teismą arba prokurorą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad turtinė žala ieškovei atsirado ne dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti, o dėl gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme bei gynėjui susipažįstant su byla ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teismas neteisingai, pažeisdamas CPK 93 str. 2 d. reikalavimus, priteisė iš atsakovo ieškovei 800 Lt bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas A. I. paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad būtinumą skirti procesinę prievartos priemonę įpareigojo tai, jog tuo metu ieškovė nedirbo, todėl grėsmė, kad ieškovė gali išvykti daugiau nei 7 dienoms iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo. Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovė Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė R. Š. papildomai paaiškino, kad ieškovė tuo metu jau buvo nutraukusi darbą, todėl buvo iškilusių abejonių, jog ji turi galimybę išvykti iš Lietuvos, kas akivaizdžiai paskui ir pasitvirtino.

8Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė I. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirtas teisėtai, nes ji dalyvavo visose apklausose, ikiteisminiam tyrimui netrukdė, iš gyvenamosios vietos ilgesniam laikui išvykti nesiruošė. Samdoma advokatė apie tai, kad šią kardomąją priemonę galima apskųsti, neinformavo, taip pat nežinojo, kad dėl trumpalaikio išvykimo į kelionę reikia kreiptis raštu, todėl teiravosi telefonu, o nesulaukusi konkretaus atsakymo, nebeišvyko. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš Lietuvos niekur bėgti nesiruošė. Kai jau buvo paskirtas pasižadėjimas neišvykti, ketino su dukra, kaip ir ankstesniais metais, išvažiuoti kažkur savaitei paatostogauti. Paskambino prokurorei, bet ji pareiškė, kad nežino, kaip bus, pasakė, kad, kai konkrečiai bus bilietai, tada ir kalbės. Atsižvelgiant į tai, kad apklausos vykdavo po kartą per mėnesį, todėl tas išvykimas niekam neturėjo reikšmės.

9Atsiliepimu į atsakovo LR Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atsakovas LR Generalinė prokuratūra sutinka su skunde nurodytais motyvais ir prašo jį tenkinti.

10Atsiliepime į atsakovo LR Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atsakovas LR Teisingumo ministerija nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prie jo prisideda.

11Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniai skundai tenkintini, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimas naikintinas dalyje dėl turtinės žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

12Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į skundus nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias turtinės žalos atlyginimą dėl valstybės pareigūnų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo naikintinas.

13Vertindamas kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė I. S. nebuvo teista, turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Panevėžyje, nėra jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu iki kardomosios priemonės paskyrimo ar po to, įskaitant ir teisminį nagrinėjimą, būtų buvę kokių nors abejonių ar trukdžių dėl ieškovės dalyvavimo tyrimo (teismo) veiksmuose, pagrindiniai įrodymai iki įtarimo įteikimo jau buvo surinkti, liudytojai paklausti. Šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus prokuroro, skyrusio ieškovei kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad ieškovė išteisinta nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, laikė, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovės teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Priešingai šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti apie pareigūnų atliktų veiksmų ieškovės atžvilgiu neteisėtumą.

14CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

15Pasisakydamas dėl veiksmų neteisėtumo CK 6.272 str. 1 d. aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kaip minėta, priteisdamas ieškovei turtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad ji baudžiamojoje byloje išteisinta nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau išteisinamasis nuosprendis, kaip toks, nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Šioje civilinėje byloje nagrinėjamų aplinkybių aspektu atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto. Pagal EŽTT praktiką pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra būtina suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga, suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000;Shannon v. Latvia,no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.).

16Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, jog buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti bei įtarimui pateikti. Lėšų panaudojimo autobusų bilietams pirkti aplinkybės buvo nagrinėjamos ir civilinėje byloje (byla pagal ieškovės ieškinį AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl atleidimo teisėtumo, darbo išmokų priteisimo), kurioje padaryta išvada, kad ieškovė be teisinio pagrindo ir neteisėtai naudojo šias lėšas, nepagrindė jų faktinio naudojimo teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-01 nutartis, b. l. 54-65). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei įtarimas įteiktas 2010-09-24 (baudžiamoji byla, t. 3, b. l. 33-35). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovei paskirta 2010-09-24 prokurorės nutarimu (baudžiamoji byla, t.3, b. l. 39). Pagal BPK 119 str., kardomosios priemonės tikslas yra užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą ir teisminį nagrinėjimą, o kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Taigi, esminė sąlyga – pagrįstas įsitikinimas, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą (byloje nustatytos ir aukščiau paminėtos aplinkybės tai patvirtina). Tačiau skiriant kardomąją priemonę asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Šiuo atveju ieškovei I. S. rašytinis pasižadėjimas neišvykti skirtas tikslu dalyvauti procese, netrukdyti ikiteisminiam tyrimui, bylos nagrinėjimui teisme ir nuosprendžio įvykdymui, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Ieškovė šios kardomosios priemonės neskundė, jos panaikinti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. turėjo atstovę advokatę, kuri atstovavo pareiškus įtarimus ir dalyvavo teismo posėdžiuose, kritiškai vertintinas apeliantės paaiškinimas, jog apie nutarimo skirti kardomąją priemonę apskundimo galimybę advokatė neinformavo. Pažymėtina, jog tiek apeliaciniuose skunduose, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu atsakovų atstovai patvirtino aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys būtent leido pagrįstai įtarti, kad ieškovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai. Būtinumą skirti tokią procesinę prievartos priemonę įpareigojo tai, jog tuo metu ieškovė nedirbo, todėl grėsmė, kad ieškovė gali išvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo. Teismo posėdžio metu pati apeliantė patvirtino, jog prašymo raštu leisti išvykti atostogauti neparašė, į savo advokatę dėl to nesikreipė ir neprašė jos tokio prašymo parašyti, su ja nesikonsultavo, nors tokią teisę turėjo.

17Turtinę žalą, kurią priteisė pirmos instancijos teismas sudaro advokato pagalbai sumokėtos sumos. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, I. S. nurodė, kad advokatą samdėsi dėl to, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ne dėl to, kad advokatas suteiktų paslaugas dėl kardomosios priemonės paskirimo. Teismui konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai ir, kad bylos tyrimas ir teisminis nagrinėjimas truko neperilgai, ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės vieno iš požymių – pareigūnų neteisėtų veiksmų. Prokurorė pareiškusi įtarimus ieškovei pagrįstai ir teisėtai taikė pačią lengviausią kardomąją priemonę, atsižvelgusi į visas tuo metu buvusias aplinkybes. Tas faktas, kad I. S. visą laiką atvykdavo kviečiama, nėra pagrindas teigti, kad kardomoji priemonė buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Be to, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios turtinės žalos ir kardomosios priemonės paskirimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. S. savo valia nepasinaudojo galimybe išvykti atostogauti su dukra, nepateikusi raštu prašymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuris būtų priėmęs atitinkamą nutarimą. Tai, kad šia teise ji nepasinaudojo dėl nežinojimo ar nepasikonsultavusi su savo advokatu, negali būti pagrindu teigti, kad kardomoji priemonė dėl to paskirta neteisėtai, pareiškus įtarimus.

18Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimą dėl ieškovei I. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo galutiniam rezultatui.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

20Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje dėl 1 500 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 800 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės I. S. ieškinį atmesti.

21Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.