Byla 2A-1355-479/2013
Dėl servituto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių M. S., L. N. ir trečiojo asmens A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. S. ir L. N. ieškinį atsakovui G. S., tretiesiems asmenims A. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovės M. S. ir L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo, 2012-12-13 ieškinį patikslino (t. 1, b. l. 109-110) ir ieškinyje ieškovės nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-08 nutartimi padalijo šalių valdytą bendrą žemės sklypą ir atsakovui G. S. pripažino nuosavybės teisę į 1 269,9 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), sklypo plane žymimą indeksu „B“. Šiame žemės sklype yra kelias, vedantis prie ieškovėms priklausančių statinių ir į prie statinių esantį kiemą. Ieškovės ir trečiasis asmuo A. L. negali patekti į gyvenamąjį namą bei prie ieškovėms, trečiajam asmeniui A. L. priklausančių statinių, įvažiuoti į kiemą, nes atsakovas neleidžia važiuoti keliu, esančiu jam priklausančioje namų valdos dalyje. Atsakovas pasiūlė ieškovėms ir trečiajam asmeniui asmeninėmis lėšomis nusitiesti kelią per šiems asmenims priklausančias sklypo dalis. Šis atsakovo pasiūlymas negali būti įgyvendinamas, nes ieškovėms, trečiajam asmeniui reikėtų jų lėšomis nutiesti naują 140 kv. m. kelią ir jo nutiesimo išlaidos sudarytų 29 809 Lt. Be to, A. L. priklausančioje žemės sklypo dalyje auga vertingi dekoratyviniai ir sodo augalai, kuriuos tiesiant kelią reiktų pašalinti. Kelias, kuriame ieškiniu prašoma nustatyti servitutą, buvo įrengtas prieš 30 metų ieškovės M. S. lėšomis, juo buvo naudojamasi iki ginčo atsiradimo tarp šalių. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-04-05 įsakyme, 2004-05-23 namų valdos toponuotraukoje ginčo kelias yra pažymėtas kaip pravažiavimo kelias prie ieškovių valdomų pastatų. Dėl to ieškovės prašė teismo nustatyti kelio servitutą atsakovo G. S. nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje „B“, žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), ( - ), ir kuris yra nurodytas UAB „Vakarų valda“ 2011-12-12 parengtame žemės sklypo plane.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-08 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo turi būti konstatuotas servituto nustatymo būtinumas. Teismas nustatė, jog į ieškovės M. S. bei trečiojo asmens valdomą žemės sklypo dalį, esančią ( - ), kurioje yra gyvenamasis namas ir kiti statiniai, anksčiau buvo įrengtas įvažiavimas, kuris nebenaudojamas nuo įvažiavimo įrengimo per atsakovui priklausantį žemės sklypą ir buvęs įvažiavimas šiuo metu apsodintas gyvatvore ir kitais augalais, taip pat yra įrengtas įėjimas į namą ieškovei L. N.. Teismas nurodė ir tai, kad ieškovės patekti į žemės sklypą gali ir per trečiajam asmeniui A. L., kuriai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ( - ), žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad nustatyti ieškovių prašomą 112 kv. m. ploto kelio servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra pagrindo, nes ieškovės gali įsirengti kelią jau buvusio įvažiavimo vietoje. Teismas nurodė, kad ieškovių reikalavimas dėl servituto nustatymo ir nuosavybės teisių gynimo prieštarauja ir LR CK 1.5 str. įtvirtintiems principams, nes servitutu siekiama nepagrįstai apriboti atsakovo teisę jo nuožiūra naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi.

5Ieškovės M. S. ir L. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovės nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi konstitucinėmis nuostatomis dėl nuosavybės teisės gynimo, nes ieškovės nesiekia sumažinti atsakovui priklausančio žemės sklypo, tačiau atsakovui neleidus naudotis keliu, esančiu jam priklausančiame sklype, ieškovės negali patekti į joms priklausančius pastatus ir kiemą. Ieškovių nuosavybė į žemės sklypus atsirado anksčiau nei atsakovo, dėl to ieškovės turėjo teisėtų lūkesčių, kad ginčo keliu bus galima visą laiką naudotis ir ateityje. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šalys siekė bendrai įgyti naudojamą kelią. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės gali įsirengti anksčiau buvusį kelią, nes tokio įvažiavimo kelio nėra. Be to, teismas neįvertino ieškovių galimybių įrengti naują įvažiavimą, tokių darbų sąnaudų dydžio, nes ieškovė M. S. yra pensinio amžiaus, L. N. niekur nedirba, išlaiko du mažamečius vaikus, dėl to jos neturi realių finansinių galimybių įsirengti naują kelią. Teismas neįvertino, kad buvusioje kelio atkarpoje yra pastatyti betoniniai laiptai, vedantys į gyvenamojo namo verandą, pasikeitė ir žemės sklypo riboženkliai, dėl to nėra techninių galimybių įrengti naują kelią. Ieškovės nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2012-04-05 įsakymo Nr. ( - ) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo ( - ), planą“ rekomendaciją nustatyti kelio servitutą atidalijant atsakovui ir ieškovėms priklausančius sklypus.

6Trečiasis asmuo A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl to, jog atsakovui užtvėrus kelią, ieškovės bei trečiasis asmuo neteko galimybės normaliomis sąlygomis naudotis savo nuosavybe. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovių nuosavybė į žemės sklypus atsirado anksčiau nei atsakovo. Teismas neįvertino formuojamos teismų praktikos, kad tik įvertinus sąnaudų dydį bei galimybes užtikrinant tinkamą turto panaudojimą turi būti sprendžiama dėl servituto nustatymo. Teismas tinkamai neįvertino ieškovių galimybių įrengti naują įvažiavimą, tokių darbų sąnaudų dydžio, nes ieškovės neturi realių finansinių galimybių įsirengti naują kelią. Teismas neįvertino, kad buvusioje kelio atkarpoje yra pastatyti betoniniai laiptai, vedantys į gyvenamojo namo verandą, pasikeitė ir žemės sklypo riboženkliai, dėl to įrengti naują kelią nėra ir techninių galimybių.

7Atsakovas G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo nurodė, jog ieškovių ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir prašė teismo šiuos skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovės nepagrįstai teigė, jog atsakovas nuosavybės teisę į ginčo sklypą įgijo vėliau, nes ieškovių nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartimi buvo ne įgyta nuosavybė, o atidalinti sklypai. Minėta teismo nutartimi ginčas tarp šalių yra išspręstas ir ieškovės netinkamai vadovaujasi įsiteisėjusio teismo sprendimo nuostatomis. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės gali tinkamai naudotis joms priklausančiu namu ir žemės sklypu, o servituto nustatymas per atsakovo sklypą nėra būtinas. Ieškovių pateikti naujo įvažiavimo įrengimo kaštai yra nepagrįsti ir tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

8Apeliaciniai skundai atmestini.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė

10absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų

11LR CPK 329 str. 2 d. Kadangi apeliacinių skundų motyvai yra panašūs, apeliacinės instancijos teismas bendrai įvertina bei motyvuoja abiejų skundų argumentus.

12Šioje byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovės su trečiuoju asmeniu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad servituto nustatymas pažeistų atsakovo konstitucines teises. Su šia apeliacinių skundų nuostata sutikti negalima. LR CK 4. 111 str. 1 d. nustatyta, kad servitutas yra teisės naudotis svetimu daiktu nustatymas siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Tai patvirtina, kad

13LR CK 4. 111 str. nustato būtinumą pagal ginčo aplinkybių visumą spręsti, ar servitutą nustatyti yra būtina. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo nustatyti servitutą, pagrįstai vadovavosi ir LR Konstitucijos nuostatomis dėl nuosavybės teisės gynimo. Konstitucinių normų taikymas ginčui išspręsti patvirtina, jog teismas įvertino visas bylos aplinkybes, teismas teisėtai konstatavo, jog nuosavybės teisės apribojimai turi būti taikomi itin atidžiai, siekiant be teisėto ir faktinio pagrindų nepažeisti atsakovo nuosavybės teisių. Taigi byloje iškilus ginčui dėl to, ar tikslinga apriboti atsakovo nuosavybės teises, konstitucinių normų taikymas ginčui išspręsti yra teisėtas, suteikiantis teismui galimybę tinkamai įvertinti faktines ginčo aplinkybes bei nuspręsti, kurio iš turto savininkų teisėms turi būti suteikiama teisminė gynyba. Dėl to teismas, vadovaudamasis konstitucinėmis normomis ginčui išspręsti, procesinių normų nepažeidė.

14Apeliantės skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo formuojama teismų praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis dėl to, jog servitutas turi būti nustatomas įvertinant turto įsigijimo bei turto bendro naudojimo aplinkybes. Ši apeliacinio skundo nuostata nėra pagrįsta. Teismo sprendimo motyvai (b. l. 166, 167 t. 1) patvirtina, kad teismas nustatinėjo bylos faktines aplinkybes bei teismas šiomis aplinkybėmis vadovavosi priimdamas byloje sprendimą. Teismas sprendime nurodė ir apie tai, kad ieškovei M. S. ir trečiajam asmeniui A. L. nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, esančio ( - ), šiame sklype esantis gyvenamasis namas ir dalis ūkinių pastatų bei kiemo statiniai. Atsakovui G. S. nuosavybės teise priklauso dalis minėto žemės sklypo ir dalis ūkinių pastatų (t. 1, b. l. 9-13). Lietuvos apeliacinis teismas 2009-09-08 nutartimi atidalijo atsakovo G. S. nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – statinių ir žemės sklypo, esančių ( - ) (t. 1, b. l. 18-23). Kelias, vedantis į ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančius statinius, kiemą, yra atsakovui priklausančioje sklypo dalyje ir priklauso atsakovui (t. 1, b. l. 24). Teismas sprendime konstatavo tai, kad atsakovui yra suteikta teisė rengti žemės sklypo planą siekiant sklypus atidalinti ir pradėti gyvenamojo namo statybą atsakovui priklausančioje sklypo dalyje. Teismas sprendime nurodė ir tai, jog faktinės bylos aplinkybės neįrodo, jog ieškovėms būtina naudotis atsakovui priklausančioje sklypo dalyje įrengtu keliu, nes ieškovės valdo didesnę sklypo dalį, šioje dalyje anksčiau buvo įrengtas įvažiavimas prie ieškovėms bei trečiajam asmeniui priklausančių pastatų. Visa tai patvirtina, jog teismas įvertino ir faktines ginčo aplinkybes, ir ankstesnę sklypo naudojimo tvarką.

15Apeliaciniuose skunduose nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų dėl ieškovių ribotų galimybių įsirengti atskirą įvažiavimą, dėl įrengiant naują kelią neproporcingai tuo padaromos žalos ieškovių valdomam sklypui. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendimu įvertino pateiktus įrodymus dėl atskiro įvažiavimo įrengimo ir konstatavo, kad jog byloje surinkti įrodymai dėl ieškovių sunkios turtinės padėties, dėl ieškovių galimų išlaidų keliui įrengti dydžio bei aplinkybės dėl sklype esančių augalų pašalinimo nepagrindžia būtinumo nustatyti kelio servitutą. Tai reiškia, kad ieškovų turtinė padėtis, sklypo apželdinimas yra subjektyvios aplinkybės ir šių aplinkybių nepakanka servitutui nustatyti. Nors ieškovės ir teikė įrodymus apie sunkią ieškovių turtinę padėtį, tačiau teismas įvertino ir kitus įrodymus dėl to, kad tarp ieškovių ir atsakovo bei trečiojo asmens kyla nuolatiniai konfliktai, atsakovui G. S. buvo leista pradėti rengti žemės sklypo, esančio ( - ), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Žemės sklypo rengimo tikslas – atidalinti iš bendrosios nuosavybės atsakovo valdomą žemės sklypo dalį, suformuojant du atskirus sklypus (t. 1, b. l. 50 – 53). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių konflikto aplinkybėms, atsakovui priklausančio sklypo užstatymo aplinkybėms suteikė didesnę įrodomąją galią, nes teismas teisėtai sprendė, ar pagal faktines bylos aplinkybes nustatyti servitutą yra būtina, ar dėl servituto nustatymo nebus iš esmės pažeisti atsakovo teisėti interesai, ar servituto nustatymas nenulems naujų ginčų ateityje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovių turtinė padėtis, jų galimi nuostoliai nepatvirtina, jog servituto nustatymas yra būtinas, teismas pagrįstai patvirtino, jog servituto nustatymas nepagrįstai apribotų atsakovo turtinius interesus vykdyti statybos darbus jam priklausančioje sklypo dalyje, nulemtų galimus naujus ginčus tarp šalių ir servitutą nustatyti netikslinga.

16Apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad atsakovui trukdant naudotis keliu, esančiu jam priklausančiame sklype, ieškovės negali laisvai patekti į joms priklausančius namus, kiemą bei ūkinius pastatus ir šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Pagal LR CK 4.126 str. teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio ll d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-1524/2002; 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-196/2005; 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24, p. 63-67; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T, bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. R. v. A. C, bylos Nr. 3K-3-234/2007, Teismų praktika 28, p. 71-77). Taigi pagal formuojamą teismų praktiką patvirtinamas nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą ir patvirtinamas objektyvus pagrindas servitutui nustatyti - be servituto turi būti neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LR CK 4.111 str. 1 d., 4.126 str. 1 d.). Iš byloje esančio žemės sklypo plano matyti, kad į ieškovėms ir trečiajam asmeniui priklausantį sklypą, plane pažymėtą indeksu “A”, yra galimybė įrengti atskirą įvažiavimą (t. 1, b. l. 24-24, 116), toks įvažiavimas yra buvęs anksčiau ir tai įrodo, kad ieškovės bei trečiasis asmuo gali buvusio įvažiavimo vietoje įrengti naują kelią. Byloje pateikti įrodymai dėl galimų kelio įrengimo išlaidų neįrodo, kad šios išlaidos yra neproporcingai didelės ir ieškovės bei trečiasis asmuo negalėtų savo lėšomis kelią įrengti. Bylos medžiaga patvirtina, jog trečiasis asmuo

17A. L. privalėjo sumokėti atsakovui G. S. 54 833 Lt kompensaciją dėl sklypų atidalinimo (b. l. 23 t. 1) ir šį sprendimą trečiasis asmuo įvykdė. Trečiasis asmuo A. L., būdama kartu su ieškove M. S. statinių bendraturte, taip pat gali prisidėti prie kelio įrengimo išlaidų atlyginimo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad servituto nustatymas yra būtinas ir neišvengiamas, nes yra objektyvios galimybės ieškovėms ir trečiajam asmeniui pateikti į jų nuosavybę įrengiat naują kelią. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vadovavosi teismų suformuota praktika dėl LR CK 4.126 str. 1 d. nuostatų taikymo.

18Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad ieškovių nuosavybė į žemės sklypus atsirado anksčiau nei atsakovo, kurio nuosavybės teisė atsirado tik nuo Lietuvos apeliacinio teismo

192009-09-08 nutarties priėmimo, dėl to ieškovės, trečiais asmuo turėjo teisėtų lūkesčių, kad ginčo keliu bus galima naudotis be jokių apribojimų. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-08 nutartimi buvo atidalintas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, kad nuo to momento yra įgyta nuosavybės teisė, nes be nuosavybės teisės nebūtų galimas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ta aplinkybė, jog ieškovės turėjo lūkesčių dėl ankstesnės sklypo naudojimo tvarkos, nenulemia ieškovių reikalavimų pagrįstumo. Paskyrus atsakovui naudotis atskirą žemės sklypo dalį, jis įgijo teisę spręsti dėl šio turto panaudojimo ir ankstesnė sklypo naudojimo tvarka atsakovui nėra privaloma. Dėl to nepagrįsta skundo nuostata, kad atsakovas privalo sutikti su servituto nustatymu ir teismo sprendimu turi būti apginti tik ieškovių interesai.

20Ieškovės ir trečiasis asmuo nurodė skunde ir tai, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2012-04-05 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl leidimo rengti žemės sklypo ( - ), planą“ rekomenduojama nustatyti kelio servitutą, atidalijant šalims priklausančius sklypus. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali konstatuoti apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas 2012-04-05 įsakymą Nr. ( - ) įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Būtina įvertinti ir tai, kad nurodytu įsakymu nėra konstatuojamas būtinumas servitutą nustatyti, o tik atsakovui rekomenduojama atsižvelgti į tai, ar plano rengimo metu nebus pažeisti kitų bendraturčių interesai. Kadangi šioje byloje nenustatytos aplinkybės dėl servituto būtinumo, 2012-04-05 įsakymo Nr. ( - ) rekomendacijos atmetant ieškinį nėra pažeidžiamos.

21Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus apeliacinių skundų motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš kiekvienos iš ieškovių M. S., L. N. ir trečiojo asmens A. L. priteistina atsakovui G. S. po 166,67 Lt išlaidoms atsakovo advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 84, 93, 98 str. )

22Vadovaudamasi LR CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovių M. S., L. N., trečiojo asmens A. L. atsakovui G. S. po 166,67 Lt išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovės M. S. ir L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-08 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Ieškovės M. S. ir L. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė... 6. Trečiasis asmuo A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos... 7. Atsakovas G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo nurodė,... 8. Apeliaciniai skundai atmestini.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo... 11. LR CPK 329 str. 2 d. Kadangi apeliacinių skundų motyvai yra panašūs,... 12. Šioje byloje kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovui... 13. LR CK 4. 111 str. nustato būtinumą pagal ginčo aplinkybių visumą spręsti,... 14. Apeliantės skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 15. Apeliaciniuose skunduose nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas... 16. Apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad atsakovui trukdant naudotis... 17. A. L. privalėjo sumokėti atsakovui G. S. 54 833 Lt kompensaciją dėl sklypų... 18. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad ieškovių nuosavybė į žemės sklypus... 19. 2009-09-08 nutarties priėmimo, dėl to ieškovės, trečiais asmuo turėjo... 20. Ieškovės ir trečiasis asmuo nurodė skunde ir tai, kad teismas... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus apeliacinių skundų motyvus... 22. Vadovaudamasi LR CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą palikti nepakeistą.... 24. Priteisti iš ieškovių M. S., L. N., trečiojo asmens A. L. atsakovui G. S....