Byla 2A-603-544/2014
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės IĮ „Domi.N“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1006-812/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei IĮ „Domi.N“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Nustatė

3Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 11 900 Lt skolą, 6772,23 Lt delspinigius, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-01-04 pasirašytos nuomos sutarties pagrindu atsakovei išnuomojo patalpas kavinei, esančias ( - ). Pagal sutarties 5.1 p. 2013 m. vasario – balandžio mėn. nuomos mokestis nustatytas po 1000 Lt per mėnesį, 2013 m. gegužės – spalio mėn. - po 2000 Lt per mėnesį, o nuo 2013 m. gruodžio mėn. ir visu laikotarpiu, kol patalpos bus nuomojamos, - 2500 Lt dydžio. Nuomos mokestis, atskaičius 15 % gyventojų pajamų mokesčio, turėjo būti sumokamas iki einamojo mėnesio dvidešimtos dienos į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovė trimis mokėjimo pavedimais sumokėjo ieškovui iš viso 5100 Lt ir liko skolinga 11 900 Lt nuomos mokesčio. Už prievolės praleidimą ieškovas paskaičiavo šalių sutartyje numatytus 0,5 % dydžio delspinigius, kurie sudaro 6772,23 Lt sumą. Atsakovė mokėjo nuomos mokestį vėluodama, todėl ieškovas pervestas sumas užskaitė kaip mokėjimą už ankstesnius mėnesius. Ieškovas savo pasirinkimu nepasinaudojo teise nutraukti nuomos sutartį anksčiau nustatyto termino. Ieškovas nesutiko, kad buvo sutaręs su atsakove, jog nebus mokama dalis nuomos mokesčio už atsakovės įstatytas duris nuomojamose patalpose. Sutartyje numatyta, kad bet kokie nuomojamose patalpose atlikti pagerinimai lieka patalpų savininkui, todėl neturi pareigos durų įsttymo priimti kaip atlygio (b. l. 2-3).

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-04-29 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2013-01-04 šalys sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovas iki 2014-12-31 išnuomojo atsakovei 198,06 kv. m. ploto kavinės patalpas, esančias ( - ), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos ir kitus mokesčius, numatytus sutartyje. Nuomos ir kiti mokesčiai turėjo būti pradėti mokėti nuo šalių sutartos datos 2013-02-01 (Sutarties 3.2.p.) iki einamojo mėnesio 20 dienos į nuomotojo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke (Sutarties 5.2 p.). 2013-10-04 ir 2013-09-09 (už 08 mėn.), 2013-08-13 (už 07 mėn.) atsakovė sumokėjo po 1700 Lt nuomos mokesčio, viso – 5100 Lt, ir 50 Lt už šaltą vandenį į tą pačią ieškovo sąskaitą banke. 2013-07-26 atsakovė įspėjo ieškovą, kad nuo 2014-01-01 nutraukia 2013-01-04 sudarytą nuomos sutartį. Pagal sutarties nuostatas, sutarties galiojimo laiku atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 17 000 Lt nuomos mokesčio, neįskaičiuojant 15 % dydžio Gyventojų pajamų mokesčio, kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti valstybei už ieškovą, todėl liko skolinga ieškovui 11 900 Lt nuomos mokesčio. Teismas sprendė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo visą nuomos mokestį, o 2013-08-13, 2013-10-03 mokėjimo dokumentuose pačios atsakovės įrašai apie skolų už nuomą nevbuvimą nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės teiginį, kad su ieškovu buvo susitarusi nemokėti 1000 Lt nuomos mokesčio už 2013 m. vasario mėn., nes įrengė nuomojamose patalpose duris. Šalys susitarimo dėl nuomos mokesčio nemokėjimo už galimai atliktus patalpų pagerinimus nesudarė, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi pareigą mokėti nuomos mokestį už 2013 m. vasario mėnesį. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas ieškinį tenkino ir iš atsakovo priteisė ieškovui 11 900 Lt nuomos mokesčio skolą (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.205, 6.477 str.), vadovaudamasis Sutarties 11.3., 11.4 p., CK 6.71 str., priteisė 6772,23 Lt dydžio delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo priėmimo dienos (2014-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.) (b. l. 84-86).

5Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-23 sprendimą, atnaujinti įrodymų tyrimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino jos paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nenustatė faktinių aplinkybių, reikšmingų šiai bylai teisingai išspręsti, šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Pripažįsta, kad formaliai pažeidė 2013-01-04 nuomos sutarties 5.2 ir 7.2.4 punktų reikalavimus, nes duris įrengė negavusi ieškovo raštiško sutikimo dėl to, kad šis pagerinimas būtų užskaitytas kaip nuomos mokestis už 2013-02 mėn., o nuomos mokestį už 2013 m. 03-07 mėn. pagal ieškovo žodinį nurodymą sumokėjo ieškovui priklausančių patalpų administratorei grynaisiais pinigais kitų asmenų akivaizdoje. Todėl negalėjo pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Tačiau šias aplinkybes buvo galima patikrinti apklausiant administratorę I. ir R. (kitų duomenų nežino), barmenę A. V. ir virėją A. K., kurios tiesiogiai matė nuomos mokesčio perdavimo faktą, tačiau šio jos prašymo teismas nepatenkino. Teismas netinkamai vertino 2013-08-21 ieškovo įspėjimą, kuriame jis pats nurodė, jog pagal sutarties 5.1 ir 5.2 punktą atsakovė neapmokėjo nuomos mokesčio už 2013-08 mėn., kas reiškia, jog ieškovas pripažino, kad atsakovė nuomos mokestį už 2013 m.02-07 mėn. sumokėjo, nes kitu atveju ieškovas būtų atsiuntęs priminimus ir reikalavimus sumokėti. Pripažįsta, kad nuomos sutartis turėjo galioti iki 2014-01-01, tačiau faktiškai nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigos atsakovė nebegalėjo vykdyti veiklos, nes ieškovas pradėjo kenkti - atjungė elektrą, vandens tiekimą, pakeitė spynas į nuomojamas patalpas, užvaldė ir atsakovei priklausantį turtą, dėl ko ne kartą kreipėsi pagalbos į Panevėžio apsk. VPK. Todėl teismas be pagrindo nustatė, kad sutartis galiojo iki 2014-01-01, nes akivaizdu, kad ieškovas sutartį nutraukė nuo 2013-10-01 atlikdamas priešingus nuomos sutarčiai veiksmus ir pažeisdamas Sutarties 9.3.1 punkto reikalavimus. Todėl neturi mokėti nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31. Teismo sprendimas nelogiškas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžinigumo principų. Nesuprantama, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovė sutinka su ieškovo reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, kai ji skolos iš viso nepripažįsta. Byla išnagrinėta nepilnai, nevisapusiškai, neobjektyviai, nesilaikant CPK XIII skyriaus reikalavimų, neatskleista bylos esmė ir ji neteisingai išspręsta. Atsakovės interesai buvo atstovaujami įmonės darbuotojo, ne teisininko, todėl iš dalies galėjo būti, kad pilnas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas ir dėl atsakovės atstovo kompetencijos, tačiau teismas atsakovei nepasiūlė, kad ji pasirūpintų tinkmu atstovavimu (b. l. 89-91).

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė pagal 2013-01-04 nuomos sutartį ieškovui turėjo sumokėti 17 000 Lt, tačiau sumokėjo tik 5 100 Lt ir liko skolinga 11 900 Lt. Atsakovė nemokėjo ieškovui ir komunalinių mokesčių. Vadovaujantis LR CPK 12 str., 178 str., atsakovė pati turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme atsakovei buvo išaiškintos visos procesinės teisės ir pareigos bei paskirti keli parengiamieji posėdžiai, tačiau atsakovė neprašė iškviesti liudytojus, kurie, neva, matė nuomos mokesčio perdavimo grynaisiais pinigais faktą ar išreikalauti medžiagą iš Panevėžio apsk. VPK, kuri nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsakovės atstovės A. N., kuri yra ilgametė verslininkė, skunde nurodomas apsimestinis savo interesų gynimo neišmanymas nesukūrė teismui pareigos siūlyti arba savo iniciatyva teikti advokatą atstovauti jos interesams. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neprašė apklausti liudytojus ar išreikalauti skunde nurodytus rašytinius įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo tenkinti negali (CPK 314 str.). Apeliantės prašymas panaikinti teismo sprendimą ir atnaujinti įrodymų tyrimą vertintinas tik kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis siekiant užvilkinti procesą ir pažeisti civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Siekiamų apklausti liudytojų parodymai negali paneigti oficialių rašytinių įrodymų turinio, o duomenys apie policijos iškvietimą dėl atjungtos elektros ir vandens tiekimo nepaneigs nuomos mokesčio įsiskolinimo. Atsakovė ginčija delspinigių sumą, tačiau teismo posėdžio metu sutiko su jais sutiko. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo reikalavimą nepriteisti delspinigių grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, toks reikalavimas prieštarauja apeliacijos tikslui įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir turi būti atmestas CPK 306 str. 2 d. pagrindu (b. l. 99-103).

7Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Pagal teismų praktiką atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja.

8Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos, delspinigių ir palūkanų pagal nuomos sutartį priteisimo. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

9Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovas pilnai neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti nuomos mokestį, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovui (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, ji turi būti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.

10Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

11Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013-01-04 šalys sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovei 198,06 kv. m. ploto kavinės patalpas, esančias ( - ), iki 2014-12-31, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos ir kitus mokesčius, numatytus sutartyje (b. l. 56-58). Nuomos ir kiti mokesčiai turėjo būti pradėti mokėti nuo šalių sutartos datos 2013-02-01 (Sutarties 3.2.p.) iki einamojo mėnesio 20 dienos į nuomotojo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą banke (Sutarties 5.2.p.). Atsakovė į ieškovo AB „Swedbank“ esančią sąskaitą 2013-10-04 sumokėjo 1700 Lt nuomos mokestį; 2013-09-09 sumokėjo 1700 Lt nuomos mokestį už 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 50 Lt už šaltą vandenį; 2013-08-13 sumokėjo 1700 Lt nuomos mokestį už 2013 m. liepos mėn. (b. l. 18-20). Iš viso atsakovė sumokėjo 5100 Lt nuomos mokesčio. 2013-07-26 atsakovė įspėjo ieškovą, kad nuo 2014-01-01 nutraukia nuomos sutartį, sudarytą 2013-01-04 (b. l. 17). Pagal nurodytas sutarties nuostatas, sutarties galiojimo laiku atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 17000 Lt nuomos mokesčio, neįskaičiuojant 15 % dydžio Gyventojų pajamų mokesčio, kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti valstybei už ieškovą. Nesumokėta nuomos mokesčio suma yra 11 900 Lt. Dėl šių aplinkybių tarp šalių esminio ginčo nekilo. Pati apeliantė skunde nurodo, kad sutinka, jog formaliai nesilaikė Sutarties 5.2 ir 7.2.4 punktų reikalavimų ir nuomojamų patalpų duris įrengė negavusi ieškovo raštiško sutikimo. Ieškovas neigia, kad buvo sutaręs su atsakove, jog nebus mokama dalis nuomos mokesčio už atsakovės įstatytas duris nuomojamose patalpose. Kolegija pažymi, kad, vadovaujantis LR CK 6.192 str. 4 d., sutarties pakeitimas ar papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nuostatas. Pagal LR CK 6.201 str. 1 d. nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis nuomato ką kita. 2013-01-04 nuomos sutarties 7.2.4 nustatyta, kad nuomininkas neturi teisės be išankstinio raštiško sutikimo patobulinti ir/ar pertvarkyti jau pritaikytų jo reikmėms patalpų. Pasibaigus šiai nuomos sutarčiai šiame punkte minimi patobulinimai ir/ar patvarkymai, kurių negalima atskirti nepadarant žalos patalpoms, tampa nuomotojo nuosavybe. Vadovaujantis minėtomis teisinėmis ir sutartinėmis nuostatomis, atsakovei nepateikus rašytinio sutikimo dėl nuomos patalpų pagerinimo ir susitarimo dėl nuomos moeksčio įskaitymo, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės teiginys, jog su ieškovu buvo susitarusi dėl įrengtų durš nemokėti 1000 Lt nuomos mokesčio už 2013 m. 02 mėn. atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).

12Apeliantė teigia, kad pagal ieškovo žodinį nurodymą nuomos mokestį už 2013 m. 02-07 mėnesius sumokėjo ieškovui priklausančių patalpų administratorei grynaisiais pinigais kitų asmenų akivaizdoje. Pagal CK 1.72 str. 2 d., su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Tačiau keikviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atsakovė skunde sutinka, kad šiems savo teiginiams įrodyti į bylą įrodymų nepateikė. Teisėjų koelgijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2013-08-13, 2013-10-03 mokėjimo dokumentuose pačios atsakovės padaryti įrašai, kad skolų už nuomą nėra neįrodo, kad pagal nuomos sutartį atsiskaityta, nes tai tvirtina ne ieškovas, o atsakovė (pati skolininkė).

13Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo apklausti liudytojas administratores Ingą ir Romą, duomenų apie kurias daugiau nežino, barmenes – A. V. ir A. K., išreikalauti iš Panevėžio apsk. VPK. Apeliantė tik apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtos liudytojos galėjo patvirtinti moeksčio perdavimo faktą, tačiau iš pateiktos bylos medžiagos, teismo posėdžio protokolų, matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu prašymo apklausti minėtus liudytojus atsakovė nepateikė ir teismas nėra nepagrįstai atmetęs šio prašymo. Iš 2014-04-09 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismui pasiteiravus, ar atsakovė yra pasiruošusi pateikti kokius nors naujus faktinius duomenis, įrodymus dėl nuomos mokesčio skolos, ar atsakovės atsikirtimai į ieškinį suformuluoti galutinai, atsakovė atsakovė – “galutinai” ir jokių pageidavimų dėl liudytojų pakvietimo neišreiškė (b. l. 79, teismo posėdžio protokolas). CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo vaidmuo įrodinėjimo procese savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose bylose. Nagrinėjant nuomos teisinių santykių klausimus, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teisme neprašė apklausti liudytojų, todėl teismas jų ir negalėjo jų kviesti į teismo posėdį. Apeliantės prašymas apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja CPK 314 straipsnyje įtvirtintam naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimui. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Esant šioms aplinkybėms, apeliantės prašymai apklausti apeliacinės instancijos teisme liudytojus, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teismo teisme, atmestini. Apeliantė nurodo, kad atsakovės interesai šioje byloje buvo atstovaujami įmonės darbuotojo, ne teisininko, todėl iš dalies galėjo būti nepilnai atliktas įrodymų tyrimas dėl atstovo kompetencijos stokos, tačiau teismas nepasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Kolegija šiuos apeliaintės argumentus laiko nepagrįstais. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų bei garso įrašų matyti, kad teismas šalis supažindino su CPK 42 str. įtvirtintomis šalių teisėmis ir pareigomis, priminė šalių pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu (b. l. 59-61, 78-79). Pažymėtina, kad profesionaliai verslininkei yra keliami aukštesni nei vidutinio atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai ir, atsižvelgiant į bylos procesą, buvo pakankami laiko sudaryti sutartį su pasirinktu advokatu dėl atstovavimo byloje.

14Atsakovė nesutinka, kad nuomos santykiai tęsėsi iki 2014-01-01. Jos nuomone, nuomos sutartis galiojo iki 2013 m. rugsėjo mėn., nes ieškovas nuo 2013 m. rugsėjo mėn. pradėjo trukdyti atsakovei vykdyti veiklą – atjungė elektrą, vandens tiekimą, pakeitė durų spynas. Ieškovas nurodė ir 2013-11-27 Panevėžio AVPK nutarime konstatuota, kad patalpų spynų ieškovas nekeitė, tai padarė atsakovė, kuri jam yra skolinga nuomos ir komunalinius mokesčių (b. l. 36, 38). Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu ieškovas teigė, kad apeliantė nemokėjo komunalinių mokesčių, tačiau jis jų priteisti nereikalauja. Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.3, 5.4 punktuose numatyta atsakovės pareiga apmokėti ½ dalį šilumos energijos išlaidų, už vandenį, elektrą, eksploatacines ir kitas komunalines paslaugas (civilinė byla Nr. L2-1154-589/2014 – b. l. 4-5). Atsakovė šių argumentų nepaneigė, o rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė per visą naudojimosi nuomotomis patalpomis laiką yra sumokėjusi tik 50 Lt už šaltą vandenį bei kad ji 2013-08-21 įspėjimu buvo įspėta dėl šios sutarties pažeidimo (b. l. 6, 36). Pagal minėtos nuomos sutarties sąlygas, tokie pažeidimai buvo numatyti, kad pagrindas ieškovui vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (9 punktas). Apeliantės nurodomi policijos iškvietimai dėl atjungtos elektros ir vandens tiekimo nepaneigia pareigos mokėti nuomos ir kitus pagal sutartį sutartus mokėti mokesčius. Prašymas išreikalauti iš Panevėžio apskr. VPK medžiagą dėl policijos pareigūnų iškvietimo nėra susijęs su šia byla, tačiau ir šio reikalavimo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovė nereiškė, be to, pati atsakovė tokius dokumentus teikė, nes kartu su atsiliepimu pateikė 2013-11-27 nutarimą (b. l. 38). Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.

15Atsakovė ginčija teismo sprendimą ir dalyje dėl delspinigių priteisimo. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ji delspinigius pripažino. Teigia, jog todėl, kad nesutinka su nuomos mokesčio skola, nesutinka ir su priteistais delspinigiais. Atsakovė neįrodinėja, kad delspinigių dydis yra paskaičiuotas ne pagal galiojančios sutarties nuostatas, neteisingai ar nepagrįstai. Kadangi daroma išvada, kad atsakovė yra skolinga ieškovui nuomos mokesčio įsiskolinimą ir ieškinys vertinamas pagrįstu, o šalių sudarytoje sutartyje šalys, tame tarpe - ir atsakovė, kuri yra verslininkė, laisva valai susitarė dėl delspinigių mokėjimo tvarkos, terminų ir dydžio, tai kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog delspinigiai buvo priteisti nepagrįstai.

16Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.71 str., 6.192 str. 4 d., 6.201 str. 1 d., 6.205 str., LR CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 306 str. 2 d., 314 str., 320 str., 328 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

18Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai