Byla 2YT-3650-804/2016
Dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) E. B. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,

Nustatė

2pareiškėjas (skolininkas) E. B. pateikė skundą antstolei Marijai Gaivenei dėl antstolio procesinių veiksmų. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas skundžia būtent antstolės veiksmus dėl įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo, nurodydamas, kad antstolė nustatinėdama turto vertę rėmėsi lyginamuoju metodu. Pareiškėjo teigimu, turto vertinimas pagal lyginamąjį metodą neatspindi tikrosios turto vertės, todėl turto vertė turėjo būti vertinama remiantis atkuriamosios vertės metodu, nes lyginamosios vertės metodas daugiau naudingas bankams bei antstoliams negu pareiškėjui.

3Antstolė Marija Gaivenė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nurodo, kad jis yra nepagrįstas. 2016-10-06 patvarkymu Nr. S16_-16964, skolininko skundo netenkino motyvuojant tuo, kad skolininkas su antstolės paskirtu turto vertintoju UAB „OBER HAUS“ nesutarė, į antstolės reikalavimus nereagavo. 2016-09-19 išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė antstolės kontorai E. B. priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 16/191 NT, kurią atliko UAB „APUS nekilnojamasis turtas“, skolininko užsakymu. Turto vertinimą bankui skolininkas pateikė 2016-05-25. Antstolė, vadovaudamasi skolininko pasirinkto vertintojo atlikta vertinimo ataskaita, nustatė nekilnojamojo turto kainą, ko pasekoje, skolininkas šį įkainojimą skundžia. Skolininkas būdamas aktyvus ir suinteresuotas, turėjo galimybę kreiptis papildomai į kitą turto vertintojų bendrovę, kuri taip pat apskaičiuotų nekilnojamojo turto rinkos kainą, tačiau to nepadarė. Įrodymų, kad turto vertė yra didesnė pareiškėjas nepateikia. Nurodo, kad pagal CPK 704 str. iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto puslapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

4Skundas netenkintinas.

5Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo areštuotas E. B. šis priklausantis nekilnojamasis turtas: 3,0811 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas ( - )., unikalus Nr. ( - ), 270,29 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). 2016-09-19 išieškotojas Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė antstolės kontorai aukščiau nurodyto turto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 16/191 NT, kurią atliko UAB „APUS nekilnojamasis turtas“, skolininko užsakymu. Ataskaitoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu ( - ), vertė yra 192100,00 Eur - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu turto vertinimo dieną buvo 158100,00 Eur; garažas, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu turto vertinimo diena buvo 11200,00 Eur; pagalbinis ūkio pastatas, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu turto vertinimo dieną buvo 1800,00 Eur; žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė lyginamuoju metodu turto vertinimo dieną buvo 21000,00 Eur.

6Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

7Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Antstolė, remdamasi UAB „APUS nekilnojamasis turtas“ galutine išvada, 192100,00 Eur suma įvertino skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas neigia tokį nekilnojamojo turto įvertinimą, nurodydamas, kad toks metodas jam yra nenaudingas.

8Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).

9Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnyje nurodyta Turto vertinimo atlikimo tvarka, kurioje pasakyta, kad Turto vertintojas parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 23 straipsnyje. O šiame straipsnyje nurodyta, jog Turto vertinimo ataskaitoje turi būti: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas.

10Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nesutikdamas su turto vertinimu būtų prašęs skirti pakartotinį turto vertinimą.

11Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo motyvo, t.y. dėl netinkamo turto vertinimo metodo pasirinkimo, pažymi, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje numatyti šie turto vertinimo metodai arba jų deriniai: 1) lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas, t, y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus; 2) atkuriamosios vertės (kaštų) metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas; 3) naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje; 4) ypatingosios vertės metodas - unikalioms meno ir istorijos vertybėms, juvelyriniams ir antikvariniams dirbiniams, įvairioms kolekcijoms įvertinti (vertinama pagal specialias šio turto vertinimo technologijas); 5) kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuoti ir tarptautinėje praktikoje pripažinti metodai. Metodikos 9 p. įpareigoja vertintoją objektyviai nustatyti turto vertę. Metodikos 21. punktas nustato, kad turto vertės nustatymo metodas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia turto vertė aktuali užsakovui ir kas, vertintojo požiūriu, geriausiai rodo turto vertę atviroje rinkoje. Šios metodikos 22. punktas nustato, kad vertinimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo vertinimo paskirties ir turto tipo, be to, nustato vertintojo pareigą pagrįsti vertinimo metodų parinkimą. Metodikos 23.3 punkte rekomenduojama taikyti palyginamosios vertės metodą, kai reikia vertinti kitos paskirties (privačioms namų valdoms, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramonės objektams statyti, transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms įrengti, rekreacijai, kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai skirtos žemės) sklypus. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad lyginamosios vertės metodas. Vertės nustatymui nurodyta, kad vertinimo tikslas – „rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu įkeitimui“.

12Metodikos 21.1, 26, 27 punktuose nustatyta, jog palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus; palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus; vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas; taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ginčijamo nekilnojamojo turto rinkos vertę, pagrįstai buvo pasirinktas palyginamasis metodas, Teismo atkuriamosios vertės metodo taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingas, turto vertė patikimai nustatyta lyginamosios vertės metodu, reikalingumo naudoti kitus turto vertės nustatymo metodus pareiškėjas neįrodė, nepateikė svarbių jų taikymo pagrindimo argumentų, kurie patvirtintų, kad taikius kitą metodą būtų nustatytą kita turto vertė, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su netinkamu metodo parinkimu, atmestini kaip nepagrįsti.

13Įvertinus byloje esančius įrodymus bei remiantis nurodytais teisės aktais, pareiškėjo E. B. skundo tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 510-513 str.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 725, 510, 513, 290, 291 straipsniais, teismas

Nutarė

15pareiškėjo E. B. skundo dėl antstolės Marijos Gaivenės 2016-09-20 patvarkymo Nr. S16_-15841 netenkinti.

16Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai