Byla 3K-3-215/2014
Dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstoliai V. M., D. S., V. M., akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Revilus“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Revilus“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstoliai V. M., D. S., V. M., akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl patvarkymo, kuriuo paskelbtas turto pardavimas iš varžytynių, teisėtumo.

6Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartimi nutarta išieškoti iš UAB „Revilus“ (toliau – pareiškėjas) AB SEB bankui 1 571 450,34 Lt negrąžintos paskolos, 32 341,75 Lt palūkanų, 938,16 Lt delspinigių, 31 429,01 Lt baudos ir 131 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjui priklausantį ir hipotekos pagrindu AB SEB bankui įkeistą 0,0840 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir 0,0840 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Antstolis V. M. (toliau – antstolis) 2012 m. liepos 31 d. pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus (vykdomoji byla Nr. 0240/12/04381); 2012 m. rugpjūčio 7 d. surašė Turto arešto aktą, kuriuo apribojo pareiškėjo disponavimo teisę pirmiau nurodytu nekilnojamuoju turtu; 2012 m. spalio 18 d. patvarkymu pavedė UAB Centrinei nekilnojamojo turto biržai atlikti ekspertizę šio turto vertei nustatyti. Šios įmonės pateiktoje turto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad areštuoto turto rinkos vertė – 2 460 000 Lt, t. y. kiekvieno sklypo vertė yra 1 230 000 Lt. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 3 d. pateikė antstoliui prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis 2013 m. sausio 2 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją pavesdamas atlikti ekspertui Taurui Antanui Tupiniui. Šio eksperto pateiktoje turto ekspertizės išvadoje nurodyta, kad areštuoto turto rinkos vertė – 1 880 000 Lt, t. y. kiekvieno sklypo vertė 940 000 Lt. Pareiškėjas 2013 m. vasario 4 d. pateikė antstoliui prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Antstolis 2013 m. kovo 4 d. patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę; tos pačios dienos patvarkymu dėl turto realizavimo paskelbė ginčo nekilnojamojo turto varžytynes.

7Pareiškėjas 2013 m. kovo 28 d. pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti jo 2013 m. vasario 4 d. patvarkymą, kuriuo paskelbtos ginčo nekilnojamojo turto varžytynės. Pareiškėjas nurodė, kad areštuoto turto realizavimas yra galimas tik tuo atveju, kai nėra abejonių dėl turto vertės, nustatytos ekspertizės metu. Vykdomojoje byloje atliktos dvi ekspertizės, kuriose nurodyta žemės sklypų vertė skiriasi 580 000 Lt. Tai sudaro pagrindą abejoti atliktų ekspertizių pagrįstumu ir jų pagrindu atliekamais turto realizavimo veiksmais. Be to, antstolis neteisėtai nusprendė iš varžytynių parduoti du atskirus objektus (sklypus) kaip vieną nedalomą objektą; taip, pareiškėjo nuomone, prarandama galimybė parduoti kiekvieną sklypą atskirai ir (arba) apskritai juos parduoti, nes būsimas pirkėjas įpareigojamas pirkti iš karto abu žemės sklypus. Pareiškėjo įsitikinimu, žemės sklypai gali būti parduodami atskirai, nes abu priskirtini gyvenamosioms teritorijoms, kuriose gali būti vykdoma mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

8Antstolis 2013 m. balandžio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir, vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolis pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su antroje ekspertizėje nurodyta turto verte tuo pagrindu, jog ji per didelė, t. y. siekia įrodyti, kad sklypų vertė iš viso yra 776 000 Lt, ir taip parduoti juos savo pasiūlytam pirkėjui; pardavus turtą už per mažą kainą, būtų pažeisti išieškotojo interesai.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi skundą atmetė.

11Teismas nustatė, kad pareiškėjas kitoje byloje skundžia antstolio 2013 m. kovo 4 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta paskirti pakartotinę (trečiąją) ekspertizę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi skundas atmestas; nutartis neįsiteisėjusi.

12Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, nurodė, kad areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirtos dvi ekspertizės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 1, 2 dalys). Antrosios ekspertizės, atliktos į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtraukto eksperto T. A. Tupinio, išvadoms antstolis pritarė, vykdymo proceso dalyviams 2013 m. sausio 25 d. išsiųsdamas pranešimą dėl pakartotinio turto įvertinimo ir 2013 m. kovo 4 d. patvarkymu atsisakydamas skirti byloje trečiąją ekspertizę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, areštuoto turto vertę nustačius ekspertui, turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė, sprendė, jog antstolio atsisakymas skirti byloje trečiąją ekspertizę nebuvo kliūtis realizuoti areštuotą turtą. Antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta skirti trečiąją ekspertizę turto vertei nustatyti, apskundimas taip pat nebuvo pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 510 straipsnio 3 dalis); dėl jų sustabdymo nesprendė ir skundą nagrinėjęs teismas. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie antstoliui galėjo sukelti abejonių dėl antrąja ekspertize nustatytos areštuoto turto rinkos vertės. Šią ekspertizę atliko tinkamos kvalifikacijos, nešališkas ekspertas, pareiškėjas nušalinimų jam nustatytu terminu nereiškė. Tai, kad pirmojoje ir antrojoje ekspertizėse nustatyta turto vertė skiriasi 580 000 Lt, teismo vertinimu, taip pat nesudarė pakankamo pagrindo antstoliui abejoti eksperto T. A. Tupinio nustatyta turto verte, kuri yra didesnė, nei turtą prašė įkainoti pareiškėjas.

13Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad antstolis, parduodamas iš varžytynių turtą kaip kompleksą, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas; nurodė, jog prašymą parduoti įkeistą turtą tokiu būdu antstoliui pateikė išieškotojas (CPK 662 straipsnio 1, 2 dalys), kurio teisių ir teisėtų interesų apsaugai yra skirtas vykdymo procesas, todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti. Įvertinęs išieškomos sumos dydį, eksperto nustatytą parduodamo turto vertę, pradinę varžytynėse siūlomą ir mažiausią galimą galutinę turto kainą, teismas sprendė, kad vieno sklypo vertės nepakanka visai skolai išieškotojui grąžinti, todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti tokį išieškotojo prašymą, juolab kad vykdė išieškojimą iš įkeisto turto. Antstolis, nusprendęs parduoti žemės sklypus kartu, neatliko jokių turto sujungimo veiksmų; tokį sprendimą priėmė, siekdamas parduoti turtą už kuo didesnę kainą – abu sklypai yra skirti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, nedidelio ploto (po 0,0840 ha), vienas šalia kito, todėl jų pardavimas kartu yra patrauklesnis pirkėjams, norintiems investuoti į gyvenamųjų namų statybą šioje Vilniaus miesto teritorijoje. Įvykusiose varžytynėse už turtą buvo pasiūlyti 3 000 000 Lt.

14Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

15Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui nebuvo pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte ir kad antstolio atsisakymas skirti trečiąją ekspertizę nebuvo kliūtis realizuoti areštuotą turtą; pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, jog nustatyta turto vertė pažeidžia pareiškėjo interesus, nustatė, kad pareiškėjo 2012 m. balandžio 12 d. užsakymu atliktame turto vertinime nurodyta, jog kiekvieno sklypo rinkos vertė yra lygi 388 000 Lt. Eksperto T. A. Tupinio nustatyta turto vertė yra didesnė, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad, vertinant turtą, galėjo būti pažeisti pareiškėjo interesai. Be to, neįvykusiose varžytynėse už abu sklypus buvo pasiūlyta 3 000 000 Lt. Tai, teismo nuomone, sudaro pagrindą spręsti, kad antstolis tinkamai organizavo vykdymo procesą; sklypų pardavimas kartu nepažeidžia pareiškėjo interesų, nes taip padidėja tikimybė, kad varžytynėse dalyvaus didelės įmonės ir turtas bus parduotas už didžiausią kainą; byloje nėra įrodymų, jog antstolis veikė susitaręs su išieškotoju.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

18Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamas nutartis, netinkamai aiškino ir taikė CPK 634 straipsnio 2 dalį, 662 straipsnį, 704 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo ginčo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos:

191. Dėl sprendimo parduoti du atskirus objektus kaip vieną nedalomą objektą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė šią teisės normą, nes antstolio veiksmai iš esmės pažeidė kasatoriaus (skolininko) teises ir teisėtus interesus. Antstolis nusprendė parduoti iš varžytynių du atskirus objektus – sklypus: 0,0840 ha žemės sklypą, Nr. 1, esantį ( - ) ir 0,0840 ha žemės sklypą, Nr. 2, esantį ( - ), kaip vieną nedalomą objektą. Antstolis, realizuodamas turtą, turi laikytis vykdomajame dokumente nurodytos tvarkos. Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartyje nurodyta, kad iš varžytynių gali būti parduodami abu nekilnojamojo turto objektai, bet nenurodyta, jog jie gali būti parduodami kaip vienas objektas. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad antstolis turėjo teisę pradėti priverstinį abiejų nekilnojamųjų daiktų pardavimą, tačiau turėjo parduoti kiekvieną jų atskirai; nustatydamas kitokią nei vykdomajame dokumente turto realizavimo tvarką, pažeidė CPK 586 straipsnio 1 dalį, CK 4.171 straipsnio 1 dalį, taip pat bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes apribojo galimybes dalyvauti varžytynėse kuo daugiau pirkėjų. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami, kad turtas galėjo būti realizuotas kaip vienas nedalomas objektas, nes tokį prašymą pateikė išieškotojas, netinkamai aiškino ir taikė CPK 634 straipsnio 2 dalies, 662 straipsnio nuostatas. Aplinkybė, kad pagal CPK 662 straipsnio nuostatas išieškotojas turi galimybę nurodyti, iš kokio turto ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia, nereiškia, jog išieškotojas gali prašyti parduoti du atskirus turto objektus kaip vieną. Antstolis, sutikdamas su tokiu prašymu ir priimdamas ginčijamą patvarkymą, pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas.

20Ginčijamu patvarkymu suvaržyti kasatoriaus (skolininko) interesai, nes, parduodant iš varžytynių abu žemės sklypus, prarandama galimybė parduoti kiekvieną jų atskirai (net ir vieno sklypo pardavimo gali pakakti išieškomai sumai padengti, nes neaišku, kokia bus galutinė varžytynėse pasiūlyta turto kaina) arba apskritai realizuoti, neatsiradus dviejų sklypų pirkėjo. Didelės įmonės gali dalyvauti abejose varžytynėse ir siūlyti didžiausią kainą. Kasatoriaus teigimu, kiekvienas sklypas yra pakankamo ploto, kad atskirai galėtų būti naudojamas mažaaukštei statybai, todėl nepagrįsti bylą nagrinėjusių teismų argumentai, jog sklypų plotas ir naudojimo būdas sudaro pagrindą spręsti, kad sklypus geriau parduoti kartu. Antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, kuriuo nusprendė abu žemės sklypus parduoti kaip vieną nedalomą objektą, veikė ultra vires.

212. Dėl didesnės turto kainos nustatymo. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad didesnės turto kainos nustatymas nepažeidžia skolininko interesų. CPK 704 straipsnyje nustatyta skolininko teisė pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ši teisė reiškia ne tik galimybę ieškoti pirkėjo, bet ir investuotojo, kuris galėtų sumokėti kreditoriui daikto rinkos kainą bei sutiktų, jog skolininkas vėliau turtą galėtų atpirkti. Kasatorius ginčo žemės sklypuose vykdė tris skirtingus projektus, kurių vieną, galėdamas pasiūlyti savo pirkėją kiekvienam sklypui atskirai, galėtų užbaigti. Antstolis privalo vykdyti savo pareigą nustatyti realią rinkos kainą kiekvienam objektui ir sudaryti sąlygas skolininkui pasiūlyti pirkėją kiekvienam jų. Realios rinkos kainos nustatymas nepažeidžia išieškotojo interesų, nes jis yra suinteresuotas, kad turtas būtų kuo greičiau realizuotas ir grąžinta išieškoma skola; neteisingai nustačius rinkos kainą, galimybė parduoti žemės sklypus labai sumažėja. Tik nustačius turto vertę ir jei nekyla dėl jos abejonių, gali būti pradėtas turto realizavimo procesas. Skolininkas yra pateikęs skundą dėl antstolio 2013 m. kovo 4 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta skirti trečiąją ekspertizę turto vertei nustatyti, nutartis nurodytoje civilinėje byloje neįsiteisėjusi. Tai reiškia, kad kol neišspręstas ginčas dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo, turto realizavimo procesas negalėjo būti pradėtas. 2013 m. kovo 4 d. antstolis priėmė tiek patvarkymą atsisakyti skirti trečiąją ekspertizę, tiek patvarkymą skelbti turto pardavimą iš varžytynių, todėl apribotos skolininko teisės skųsti antstolio veiksmus (jei turtas būtų realizuotas jau pirmųjų varžytynių metu, skundai nebūtų buvę išnagrinėti, nes pirmosios varžytynės įvyko 2013 m. balandžio 4 d., o teismo nutartis, kuria atmestas kasatoriaus skundas, priimta tik 2013 m. liepos 19 d.). Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. antstolis V. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2006; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009; kt.). EŽTT taip pat įpareigoja nacionalinėje teisėje nenustatyti galimybės atlikti tokį sandorį, kai nepaisoma tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų. EŽTT praktikoje įtvirtinama skolininko teisių apsauga ir teisinga pusiausvyra tarp konkuruojančių interesų, akcentuojant skolininko galimybę parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, par. 61). Taigi, kasatoriaus nuomone, nepašalinus abejonių dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos, varžytynės negalėjo būti paskelbtos.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis V. M. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

231. Dėl sprendimo parduoti turtą iš varžytynių kaip kompleksą. Vykdomajame dokumente, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš kasatoriaus, nurodyta priverstinai realizuoti iš varžytynių du hipoteka suvaržytus objektus ir nenustatyta jų pardavimo iš varžytynių eilė. Kasatoriaus skolos dydis – 1 636 290,26 Lt, o kiekvieno sklypo atskirai vertė – 940 000 Lt. Tai reiškia, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, pardavus vieną sklypą, nebūtų galima padengti visos skolos, juolab kad kasatorius įrodinėja, jog sklypų vertė realiai yra dar mažesnė (388 000 Lt). Hipotekos kreditorius, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, pateikė antstoliui prašymą parduoti įkeistą turtą kaip kompleksą. Toks prašymas pateiktas siekiant parduoti ginčo turtą kuo didesne kaina, t. y. atsižvelgiant į tai, kad parduodami sklypai yra skirti gyvenamų namų statybai, išieškotojui buvo svarbu, jog varžytynėse dalyvautų didelės įmonės, kurios turėtų galimybę vykdyti namų statybos projektus ir, siekdamos įsigyti sklypus, siūlytų kuo didesnę kainą. Turto realizavimas tokiu būdu atitinka ir skolininko interesus, nes, padengus skolą kreditoriui ir likus lėšų, jos galėtų būti skiriamos kitų kreditorių reikalavimams vykdyti arba būtų grąžinamos skolininkui. Dėl to, antstolio nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad antstolio patvarkymas realizuoti turtą kaip vieną objektą pažeidė kasatoriaus interesus, apribojo pirkėjų galimybes dalyvauti varžytynėse.

242. Dėl didesnės turto kainos nustatymo. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją neabsoliuti, ribojama įstatyme nustatytų sąlygų: skolininko pasiūlytas pirkėjas turi teisę pirkti turtą pirmumo tvarka tik tokiu atveju, jeigu jis sumoka ne mažesnę sumą, nei realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju kasatorius siekia, kad turtas būtų parduotas jo pasiūlytam pirkėjui už kainą, kuri neatitinka realios turto rinkos vertės ir yra dvigubai mažesnė nei hipoteka užtikrintas reikalavimas. Pardavus turtą skolininko pasiūlytam turto pirkėjui už daug mažesnę kainą, nei tikroji jo rinkos vertė, būtų pažeisti kreditoriaus teisėti interesai. Antstolis pažymi, kad jo paskelbtos elektroninės turto varžytynės įvyko. Jose dalyvavo du dalyviai, kurių vienas už parduodamus objektus pasiūlė 1 549 120 Lt, o varžytynes laimėjęs dalyvis –

253 000 000 Lt. Nors jis per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo už nupirktą turtą visos sumos ir šiuo metu teisme siekia būti pripažintas varžytynių laimėtoju tik 1 Lt padidinęs pirmojo dalyvio siūlymą, t. y. iki 1 549 121 Lt, tačiau pripažįsta, kad 3 000 000 Lt yra maksimali kaina, kurią jis būtų siūlęs už parduodamą turtą. Tai, antstolio nuomone, pagrindžia, kad reali mažiausia skolininkui priklausančio turto vertė yra 1 549 120 Lt, o ne 776 000 Lt, kaip siekia įrodyti kasatorius. Antstolio teigimu, nepriklausomai nuo to, kad buvo paskelbtas abiejų įkeistų daiktų kaip vieno objekto pardavimas iš varžytynių, kasatoriui neapribota galimybė siūlyti savo pirkėją vienam jų. Kasatoriui šia teise pasinaudojus, varžytynės būtų atšauktos, vienas objektų būtų parduotas kasatoriaus pasiūlytam pirkėjui už realią jo vertę, o kito objekto varžytynės būtų skelbiamos iš naujo.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl patvarkymo dėl turto realizavimo neteisėtumo patvarkius skelbti varžytynes turtą parduodant kaip vieną nedalomą objektą

29CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šios teisės normos, apibrėžiančios antstolio procesinės veiklos bendruosius principus vykdymo procese, taikymo teisėtumo aspektu vertintinas antstolio patvarkymas parduoti iš varžytynių du atskirus objektus – sklypus: 0,0840 ha žemės sklypą, Nr. 1, esantį ( - ), ir 0,0840 ha žemės sklypą, Nr. 2, ( - ), kaip vieną nedalomą objektą.

30Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartyje nurodyta, kad iš varžytynių gali būti parduodami abu nekilnojamojo turto objektai, bet nenurodyta, jog jie gali būti parduodami kaip vienas. Tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad antstolis turėjo teisę pradėti priverstinį abiejų nekilnojamųjų daiktų pardavimą, tačiau turėjo parduoti kiekvieną jų atskirai, o nustatydamas kitokią nei vykdomajame dokumente turto realizavimo tvarką, pažeidė CPK 586 straipsnio 1 dalį, CK 4.171 straipsnio 1 dalį, taip pat bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes apribojo galimybes dalyvauti varžytynėse kuo daugiau pirkėjų.

31Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino, kad turtas galėjo būti realizuotas kaip vienas nedalomas objektas, nes tokį prašymą pateikė išieškotojas.

32Kasacinis teismas, vertindamas CPK 662 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad išieškotojas gali raštu nurodyti, iš kokio turto ar pajamų turi būti išieškoma pirmiausia, prieina prie išvados, jog ši norma nesuponuoja išieškotojo teisės prašyti parduoti du atskirus turto objektus kaip vieną. Išieškotojo ir skolininko interesų apsaugos bei protingos jų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai, kuriuos suponuoja CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatos, leidžia teigti, kad atskirų objektų kaip vieno pardavimas antstolio patvarkymu yra galimas tik siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų išieškotojo ir skolininko interesų derinimo aspektu. Pareiga įrodyti, kad toks dviejų atskirų objektų kaip vieno pardavimo būdas atitinka maksimalaus ekonominio naudingumo kriterijų ir užtikrina visų išieškotojo bei skolininko interesų apsaugą, kilus ginčui, tenka antstoliui. Šiuo atveju antstolis nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad dviejų objektų pardavimas kaip vieno būtų turėjęs ekonominių pranašumų pagal objektyviai egzistuojančius kriterijus, pvz., investicinio patrauklumo, lemiančio akivaizdų vertės padidėjimą. Nesant tokių ar panašių duomenų, pagrindžiančių antstolio veiksmų pagrįstumą pagal maksimalaus ekonominio naudingumo kriterijų, nepaneigtinas kasatoriaus argumentas, kad ginčo patvarkymu neužtikrinta derama skolininko interesų apsauga, nes, parduodant iš varžytynių abu žemės sklypus kartu, paneigiama tikimybė, kad skolininkas atsiskaitys su kreditoriumi, pardavus tik vieną žemės sklypą (atsižvelgiant į tai, jog neaišku, kokia bus galutinė varžytynėse pasiūlyta turto kaina), taip pat atsiranda grėsmė apskritai turto nerealizuoti, neatsiradus dviejų sklypų pirkėjo. Dėl to ginčijamas antstolio patvarkymas kasacinio teismo vertintinas kaip neteisėtas, todėl naikintinas.

33Pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, kuriuo nusprendė abu žemės sklypus parduoti kaip vieną nedalomą objektą veikė ultra vires, teisėjų kolegija pažymi, jog antstolis, minėta, turi procesinę teisę nuspręsti dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kaip vieno, tačiau toks sprendimas (patvarkymas) turi būti pagrįstas maksimalaus ekonominio naudingumo kriterijumi ir užtikrinti išieškotojo bei skolininko interesų apsaugą. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad ginčo teisinė situacija atitinka nurodytus kriterijus, todėl pripažintina, jog antstolis netinkamai naudojosi jam suteiktomis teisėmis vykdymo procese.

34Dėl didesnės turto kainos nustatymo

35Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju byloje paskirtos dvi ekspertizės, antrąją atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas. Kasatorius skundė antstolio 2013 m. kovo 4 d. patvarkymą, kuriuo atsisakyta skirti trečiąją ekspertizę, tačiau nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai, kad dėl antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta skirti trečiąją ekspertizę, apskundimo nebegali būti atliekami tolimesni vykdymo veiksmai, nes kilo ginčas dėl turto vertės. Vykdymo procesą reglamentuojančiose normose nenustatyta tokio teisinio pagrindo turto realizavimo veiksmams sustabdyti (CPK 626 straipsnio 2 dalis), o iki tol, kol nepaneigtas eksperto išvados pagrįstumas, antstolis turi pagrindą tęsti vykdymą laikydamasis CPK 681 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad, ekspertui nustačius turto vertę šiame straipsnyje nustatyta tvarka, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pažymėtina, kad, antstoliui iš naujo patvarkius skelbti turto pardavimą iš varžytynių, kasatorius turi teisę siūlyti turto pirkėją kiekvienam iš varžytynių parduodamam nekilnojamojo turto objektui už nustatytą kainą (CPK 704 straipsnis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – panaikinti antstolio V. M. 2013 m. vasario 4 d. Patvarkymą dėl turto realizavimo Nr. 0240/12/04381.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl patvarkymo, kuriuo... 6. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 3 d.... 7. Pareiškėjas 2013 m. kovo 28 d. pateikė antstoliui skundą, prašydamas... 8. Antstolis 2013 m. balandžio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi skundą... 11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kitoje byloje skundžia antstolio 2013 m.... 12. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis, nurodė, kad areštuoto turto... 13. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad... 14. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą,... 15. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui nebuvo... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 18. Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamas nutartis, netinkamai aiškino... 19. 1. Dėl sprendimo parduoti du atskirus objektus kaip vieną nedalomą objektą.... 20. Ginčijamu patvarkymu suvaržyti kasatoriaus (skolininko) interesai, nes,... 21. 2. Dėl didesnės turto kainos nustatymo. Kasatoriaus nuomone, bylą... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis V. M. prašo jį atmesti kaip... 23. 1. Dėl sprendimo parduoti turtą iš varžytynių kaip kompleksą. Vykdomajame... 24. 2. Dėl didesnės turto kainos nustatymo. CPK 704 straipsnyje įtvirtinta... 25. 3 000 000 Lt. Nors jis per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo už... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl patvarkymo dėl turto realizavimo neteisėtumo patvarkius skelbti... 29. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva... 30. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 3 d.... 31. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino, kad turtas galėjo... 32. Kasacinis teismas, vertindamas CPK 662 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad... 33. Pasisakydama dėl kasatoriaus argumentų, kad antstolis, priimdamas... 34. Dėl didesnės turto kainos nustatymo... 35. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. ir Vilniaus miesto... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...