Byla 1A-317-300/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Petrui Simėnui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimais) paskirta bausme ir R. S. paskirta galutinė bausmė – vieni metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

5R. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams ir konfiskuotas automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), kaip nusikaltimo priemonė.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9R. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 17.10 val. Kelmės rajone, ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (prietaisu „Alcotest 7510“ jam nustatytas 1,76 promilių girtumas), vairavo automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ).

10II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo skirti pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

132.1.

14Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas aplinkybes: gyvena pas savo garbingo amžiaus motiną, gimusią ( - )., Šiaulių apskrities vaiko teismų apsaugos specialistas 2019 m. spalio 1 d. paėmė iš motinos jo dukrą Ž. S. ir perdavė ją jam, todėl jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, o vaiko motinai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu neprižiūrint dukters, dukra praktiškai liktų be priežiūros. Be to, jis įvertino savo veiksmus, todėl pasižada ateityje nebenusikalsti, įsidarbinti ir visą dėmesį skirti dukters auklėjimui.

153.

16Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

17III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

18Apeliacinis skundas atmestinas.

194.

20Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

215.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

236.

24Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, pasunkės vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 6 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

257.

26Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 2811 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: tris kartus teistas (b. l. 87–91, 96–106, 107–109, 110–111), praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 114–115), nedirbantis (b. l. 116), neregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 117). Teisėjų kolegija pažymi, kad praeityje R. S. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, net du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto, tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Pastebėtina ir tai, kad naują nusikalstamą veiką R. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Visa tai rodo, kad R. S. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad yra viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

278.

28Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad jam paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės jam atidėti bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes: tris karus teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turi nepilnametę dukrą), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog R. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnų 2019 m. spalio 1 d. sprendimu buvo nuspręsta R. S. perduoti dukrą (b. l. 147), savaime nereiškia, kad jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės, nes vaikas liktų be priežiūros. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mergaitė nuolat gyvena su motina J. B., 2019 m. spalio 1 d. vaikas buvo perduotas R. S., nes pats nuteistasis pranešė policijai apie galbūt neblaivią vaiko motiną J. B.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaikas būtų paimtas iš motinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 straipsnyje numatyta tvarka ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų apribota motinos valdžia, todėl nėra pagrindo vertinti, kad mažamete mergaite negali pasirūpinti jos motina, su kuria paprastai ji ir gyvena. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad nori auginti dukrą ir rūpintis ja, pastebėtina, kad tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Teiginiai, kad nuteistasis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, du kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą.

299.

30Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. spalio 1 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir... 4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė... 5. R. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1.... 9. R. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 17.10 val. Kelmės... 10. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo skirti pakeisti apylinkės teismo... 13. 2.1.... 14. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į visas... 15. 3.... 16. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o... 17. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. 4.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 21. 5.... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 23. 6.... 24. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75... 25. 7.... 26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R.... 27. 8.... 28. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą,... 29. 9.... 30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą....