Byla 2K-268-942/2017
Dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo ir laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

4E. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį areštu keturiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendis, kuriuo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis pakeistas. A. J. ir E. S. paskirta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti iš A. J. 10 Eur, iš E. S. – 90 Eur į valstybės biudžetą.

6Nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinis skundas atmestas.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Šioje byloje taip pat nuteisti J. P., A. K. ir M. K., bet kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101. A. J. nuteistas už tai, kad, duodamas patarimus, nurodymus, padėjo E. S. parduoti, M. K., A. K., J. P. įgyti psichotropinę medžiagą, o E. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai su savimi laikė, automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. ( - )) gabeno bei, padedant A. J., 2015 m. balandžio 24 d., apie 14 val., automobilių aikštelėje, kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga 19 kilometre, už 100 Eur pardavė psichotropinę medžiagą – 1,8551 g MDMA M. K., J. P. ir A. K.

11Be to, E. S. nuteistas ir už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 9 d. 9.30 val. gyvenamosiose patalpose Pasvalio rajone, ( - ), neturėdamas leidimo laikė pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį „7,62x54R“, skirtą įvairiems graižtviniams ginklams, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra skirtas šaunamiesiems A, B ir C kategorijos ginklams.

122. Kasaciniu skundu nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjas advokatas Arvydas Penelis prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius: taikyti A. J. ir E. S. BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

132.1. Kasatorius teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, kurios teismo įvardytos kaip anksčiau nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad paskirtos teisiamiesiems A. J. ir E. S. laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo ir būtų užtikrintas teisingumo principas, nors teismas, nusprendęs svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, sprendimą turėjo motyvuoti taip, kad jis būtų aiškus ir suprantamas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Kadangi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas siejamas su vertinimu tų bylos aplinkybių, kurios susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistųjų asmenybėmis, darytina prielaida, jog teismas galbūt vertino aplinkybes, kurias nurodė spręsdamas dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės A. J. ir E. S. skyrimo. Tačiau šios aplinkybės yra svarbios tik veikos kvalifikavimui ir sprendimo skirti abiem nuteistiesiems realią laisvės atėmimo bausmę motyvavimui, bet ne sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį, be to, toks teismo sprendimas neatitinka kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130-648/2016, 2K-132-942/2016). Tai, kad teismas abiem nuteistiesiems skyrė iš esmės minimalias straipsnių sankcijose numatytas bausmes, rodo, kad jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis ir laipsnis nebuvo vertinami kaip itin pavojingi, o šias aplinkybes teismas turėtų įvertinti pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, teismas byloje nustatė ir tokias aplinkybes, kad nuteistieji pripažino kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nesistengė išvengti atsakomybės, be to, abu yra jauno amžiaus. Kasatoriaus ginamiesiems apkaltinamasis nuosprendis priimtas praėjus beveik pusantrų metų po nusikalstamų veikų padarymo, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų padarę kokią nors naują nusikalstamą veiką ar kitus teisės pažeidimus. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jie suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, iš esmės pradėjo keisti gyvenimo būdą, užsiregistravo darbo biržoje, iš kurios buvo nusiųsti į profesionalių vairuotojų kursus, juos sėkmingai baigė ir pagal darbo sutartis dirbo iki nuosprendžio priėmimo bei iki šiol dirba tolimųjų pervežimų vairuotojais, o BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Kasatoriaus manymu, įvertinus aptartas aplinkybes: jo ginamųjų padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, asmenybes ir jų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo bei jauną amžių, teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad jiems paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bet teismas jų nevertino. Be to, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti realių aplinkybių neatitinkantys duomenys, kad kaltinamasis A. J. nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje, o apie E. S. darbą nieko nenurodyta, nors kaltinamieji teismui pateikė duomenis, kad jie dirba UAB „A.“, o duomenys apie jų mokymąsi pagal darbo biržos siuntimą byloje buvo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tai, be kita ko, rodo, kad teismas itin formaliai nagrinėjo šią bylą, nes joje buvusių duomenų, kurie būtų pakankamai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistiesiems, nuosprendyje net nenurodė, dėl to buvo suvaržytos nuteistųjų teisės.

142.2. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo esmės nepasisakė, taigi nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o nuosprendyje nurodė motyvus dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšies ir dydžių pagrįstumo, nors tai apeliaciniu skundu nebuvo ginčijama, taip peržengė apeliacinio skundo ribas. Dėl apeliacinio skundo teismas pasisakė tik tiek, kad tam tikri nuteistųjų elgesio pozityvūs pokyčiai, įvertinus jų trumpą trukmę bei savaime suprantamą nuteistųjų siekimą sušvelninti savo atsakomybę, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Tokia teismo išvada neargumentuota ir nemotyvuota. Pusantrų metų laikotarpio vertinimas yra pakankamai subjektyvus: vyresnio amžiaus žmonėms su jų gyvenimiška patirtimi jis gali būti vertinamas kaip trumpas, o jauno amžiaus žmonėms, tik pradedantiems savarankišką gyvenimą, – kaip pakankamai ilgas, be to, rodo, jog teismas mano, kad teigiamais elgesio pokyčiais nuteistieji siekia tik manipuliuoti, kad sušvelnintų savo atsakomybę, o ne realiai keistis į gerąją pusę. Šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu, 2015 m. balandį, A. J. buvo teistas tris kartus, teistumas buvo išnykęs, o E. S. iki 2015 m. apskritai nebuvo teistas (pirmą kartą teistas tik 2016 m. kovo 1 d.), dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistieji šioje byloje inkriminuotus tyčinius nusikaltimus padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo metu, neteisėta ir nepagrįsta ir akivaizdžiai neleido šiam teismui manyti, jog bausmės tikslai nuteistiesiems bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Su apeliaciniu skundu pateiktos nuteistųjų darbdavio ir kaimo bendruomenės charakteristikos patvirtina, kad jie dirba labai sėkmingai ir apibūdinami itin teigiamai, laisvalaikiu aktyviai dalyvauja bendruomeninėje veikloje; pažymos iš probacijos tarnybos patvirtina, kad, vykdydami Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendį, jie atlygino nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, drausmingai vykdo jiems paskirtą bausmę ir probacijos tarnybos nustatytas pareigas bei įpareigojimus, bet teismas nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl reikia nutraukti beveik dvejus metus sėkmingai besiformuojančius nuteistųjų socialinius ryšius.

152.3. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nesilaikė kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes išvados dėl BK 75 straipsnio taikymo jo ginamiesiems nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu, apeliacinio skundo nagrinėjimas, sukoncentruotas išimtinai tik į apeliacinio skundo atmetimą, o ne į bylos patikrinimą, suvaržė nuteistųjų teises į apeliaciją ir teisingą teismą, kurios įtvirtintos BPK 311, 312 straipsniuose ir Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, neatitinka BPK 6 straipsnio, 320 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų. Padaryti BPK pažeidimai yra esminiai proceso pažeidimai, kurie sutrukdė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendžius.

163. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjo advokato A. Penelio kasacinį skundą atmesti.

173.1. Prokurorė nurodo, kad bausmės skyrimo ir vykdymo atidėjimo pagrindai yra susiję, nes tik vertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes teismas gali padaryti pagrįstą išvadą, ar egzistuoja bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir nurodė, kad BK 75 straipsnio taikymas negalimas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo teigti, kad toks sprendimas nemotyvuotas. Nuosprendyje tinkamai pasisakyta dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų, o tų pačių aplinkybių atkartojimas šiuo atveju būtų perteklinis, taigi teismas nepažeidė baudžiamojo proceso reikalavimų.

183.2. Prokurorė taip pat pažymi, kad nuosprendyje atsižvelgta tiek į nuteistųjų asmenybes, tiek į jų padarytas nusikalstamas veikas bei kitas aplinkybes, kurios buvo pagrindas taikyti švelnesnes bausmes, bet teismas jų nevertino kaip pakankamų dar labiau gerinti A. J. ir E. S. padėtį. Nors nuteistųjų elgesys yra pozityvus, bet aplinkybė, kad A. J. ir E. S. nuo 2015 m., t. y. nuo šio baudžiamojo proceso pradžios, nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindas gerinti nuteistųjų padėtį, nes tai laikytina normaliu visuomenės narių elgesiu, be to, proceso metu A. J. ir E. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir namų areštas, kurios apribojo naujų nusikalstamų veikų padarymo galimybes. Taigi naujų teisės aktų pažeidimų nepadarymas baudžiamojo proceso metu, galiojant tokį elgesį kontroliuojančioms priemonėms bei suvokiant, kad kardomųjų priemonių taikymo sąlygų nesilaikymas gali lemti griežtesnių kardomųjų priemonių skyrimą, nėra vertinamas kaip elgesys, dėl kurio turėtų būti atidėtas bausmės vykdymas.

193.3. Prokurorė teigia, kad nuteistųjų A. J. ir E. S. mokymasis bei įsidarbinimas vertinami itin teigiamai, parodo jų norą pasitaisyti ir yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant bausmės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes analizavo ir taip ištaisė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumą, tačiau pagrįstai pripažino, kad, įvertinus tokių pokyčių trumpą trukmę bei savaime suprantamą nuteistųjų siekimą sušvelninti savo atsakomybę, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Teigiamo elgesio trukmė yra vertinamasis požymis ir tik teismas gali nuspręsti, ar tokie pokyčiai yra pakankama aplinkybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors teismas išsamiai neanalizavo, kokiu atveju tokių pokyčių trukmė būtų pakankama, bet tokia analizė ir nėra būtina, ypač atsižvelgus į tai, kad tai negali būti apibrėžta ir turi būti konkrečiai vertinama kiekvienu atveju.

203.4. Prokurorė nurodo, kad bausmių bei jų dydžių skyrimo pagrindai yra tiesiogiai susiję su bausmės vykdymo atidėjimu, dėl to negalima teigti, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir nepagrįstai pasisakė dėl apeliaciniame skunde nenurodytų aplinkybių. Įstatymas nedraudžia apeliacinės instancijos teismui vertinti neskundžiamų aplinkybių, ypač kai jos yra būtinos, siekiant padaryti teisingą išvadą, ir kai tai neblogina apelianto padėties, taigi teismas proceso pažeidimo nepadarė.

21Nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjo advokato A. Penelio kasacinis skundas tenkintinas.

22Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

234. Kasaciniame skunde nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjas advokatas A. Penelis išdėsto argumentus, kodėl jis nesutinka su žemesnių instancijų teismų sprendimais netaikyti nuteistiesiems BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kasatoriaus manymu, nuteistųjų padarytų nusikaltimų pobūdis ir laipsnis, jų asmenybės, elgesys po nusikalstamų veikų padarymo, jaunas amžius yra pakankami pagrindai spręsti, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

245. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

256. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

267. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Kita vertus, aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas ir šios teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-457-677/2015).

278. Nagrinėjamoje byloje sprendimą nuteistiesiems A. J. ir E. S. netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų žemesnės instancijos teismai grindė tuo, kad A. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą veikdamas kaip padėjėjas; E. S. padarė du nusikaltimus (sunkų ir apysunkį); abu nuteistieji nusikalstamas veikas padarė neatlikę 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį; A. J. teistas keturis kartus, baustas administracine tvarka; E. S. teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus. Be to, tiek A. J., tiek ir E. S. apibūdinami patenkinamai, psichikos sveikatos centre ir narkologinėje įskaitoje neįrašyti. Teismai taip pat nustatė, kad abiejų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina visiškas prisipažinimas padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailestis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

289. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016).

2910. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistieji A. J. ir E. S. nusikalstamas veikas padarė būdami jauno amžiaus – A. J. gimęs ( - ) m., E. S. gimęs ( - ) m. Nors E. S. neteisėtai laikė, gabeno bei padedant A. J. pardavė psichotropinę medžiagą, tačiau iš karto po nusikalstamos veikos padarymo jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų, o psichotropinė medžiaga (tabletės) taip pat buvo paimtos policijos pareigūnų. Be to, E. S. gyvenamosiose patalpose, neturėdamas leidimo, dar laikė pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinį, skirtą įvairiems graižtviniams ginklams, kurį kratos metu paėmė policijos pareigūnai. Pasvalio rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmes A. J. ir E. S., vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis (nors ir nenurodė, kuriomis šio straipsnio dalimis konkrečiai vadovavosi) ir paskyrė jiems minimalius bausmės dydžius pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, jų padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį nebuvo itin pavojingos.

3011. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, kurios apibūdina A. J. ir E. S. po nusikalstamos veikos padarymo: 1) po nusikalstamų veikų padarymo (2015 m. balandį) abu nuteistieji užsiregistravo Panevėžio teritorinės darbo biržos Pasvalio skyriuje bei pradėjo mokytis Panevėžio VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centre pagal C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų neformaliąją mokymo programą; 2) abu nuteistieji šią mokymo programą sėkmingai baigė, įgijo vairuotojo specialybę ir pagal darbo sutartis su UAB „A.“ įsidarbino vairuotojais-ekspeditoriais; 3) UAB „A.“ pateiktose nuteistųjų charakteristikose pažymima, jog A. J. ir E. S. pasižymi pareigingumu ir darbštumu, įmonė patenkinta jų darbu; 4) Pasvalio rajono ( - ) kaimo bendruomenės pirmininkės ir amatų centro vadovo pateiktose charakteristikose abu nuteistieji apibūdinami kaip darbštūs ir aktyvūs bendruomenės nariai, prisidedantys tvarkant bendruomenei priklausančias teritorijas, viešąsias erdves, amatų centro patalpas; 5) Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pateiktose pažymose konstatuojama, kad tiek A. J., tiek ir E. S., vykdydami Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendį, atlygino nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, drausmingai vykdo jiems paskirtą bausmę bei probacijos tarnybos nustatytas jiems pareigas ir įpareigojimus. Taigi iš nurodytų aplinkybių matyti, jog abu nuteistieji dirba, laisvalaikiu dalyvauja visuomeninėje veikloje ir taip kuria bei stiprina savo socialinius ryšius. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji po nusikalstamų veikų padarymo (po 2015 m.) būtų padarę kokią nors nusikalstamą veiką ar kokius nors teisės pažeidimus. Be to, nuteistojo A. J. mama V. B. ir patėvis A. B. sunkiai serga; A. J. šeimoje auginami dar du vaikai, iš kurių vienas yra nepilnametis; A. J. iš savo uždarbio padeda išsilaikyti visai šeimai.

3112. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą.

3213. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją.

3314. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra pagrindas A. J. ir E. S. jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

35Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį.

36Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam A. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį A. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį A. J. neatlygintinai prisidėti tvarkant Pasvalio rajono ( - ) kaimo bendruomenei priklausančias teritorijas, viešąsias erdves bei amatų centro patalpas.

37Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam E. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį E. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nuteistąjį E. S. neatlygintinai prisidėti tvarkant Pasvalio rajono ( - ) kaimo bendruomenei priklausančias teritorijas, viešąsias erdves bei amatų centro patalpas.

38Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 4. E. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems... 5. Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinis skundas... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 8. Šioje byloje taip pat nuteisti J. P., A. K. ir M. K., bet kasaciniai skundai... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1. A. J. nuteistas už tai, kad, duodamas patarimus, nurodymus, padėjo E. S.... 11. Be to, E. S. nuteistas ir už tai, kad nuo nenustatyto laiko iki 2015 m.... 12. 2. Kasaciniu skundu nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjas advokatas Arvydas... 13. 2.1. Kasatorius teigia, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 14. 2.2. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio... 15. 2.3. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 75 straipsnio... 16. 3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 17. 3.1. Prokurorė nurodo, kad bausmės skyrimo ir vykdymo atidėjimo pagrindai... 18. 3.2. Prokurorė taip pat pažymi, kad nuosprendyje atsižvelgta tiek į... 19. 3.3. Prokurorė teigia, kad nuteistųjų A. J. ir E. S. mokymasis bei... 20. 3.4. Prokurorė nurodo, kad bausmių bei jų dydžių skyrimo pagrindai yra... 21. Nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjo advokato A. Penelio kasacinis skundas... 22. Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo... 23. 4. Kasaciniame skunde nuteistųjų A. J. ir E. S. gynėjas advokatas A. Penelis... 24. 5. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms... 25. 6. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 26. 7. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės... 27. 8. Nagrinėjamoje byloje sprendimą nuteistiesiems A. J. ir E. S. netaikyti BK... 28. 9. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios... 29. 10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai,... 30. 11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia... 31. 12. Pažymėtina, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia... 32. 13. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra... 33. 14. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį... 36. Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir... 37. Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir... 38. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....