Byla 2K-303-511/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. ir jo gynėjo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nuosprendžio.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu A. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams; 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimt mėnesių; 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams; 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams; 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui; 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams; 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dešimt mėnesių; 182 straipsnio 3 dalį areštu 20 parų; 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui; 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems mėnesiams; 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, labai besiskiriančias pagal pavojingumą ir priskiriamas skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

5Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. spalio 22 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. laikas.

6Iš A. O. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: bendrovei SIA „NL“ – 5900 Eur, bendrovei SIA „J.“ – 11 455 Eur, UAB „RR“ – 6400 Eur, UAB „Ma.“ – 4216,15 Eur, UAB „L.“ – 23 100 Eur, UAB „O.e. “ – 13 050 Eur, UAB „M.“ – 8120 Eur, UAB „R.“ – 7850 Eur, UAB „B.“ –148,19 Eur turtinei žalai atlyginti.

7Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas A. O. turtui – 1/3 negyvenamųjų patalpų–dirbtuvių ( - ), ir piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, – panaikintas ir šis turtas nukreiptas civiliniams ieškiniams patenkinti.

8Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 28 d. nuosprendžiu nuteistojo A. O. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam A. O. už visas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. O. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje ir per dvejus metus dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

9Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111. A. O. nuteistas už tai, kad įsteigė bei vadovavo UAB „T.“ ir vadovavo bendrovei „R.G.“, naudojamoms neteisėtai veiklai nuslėpti, būtent: 2008 m. balandžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įsigijo privačios ribotos atsakomybės (ofšorinė) bendrovės „R.G.“ (( - )), kuri 2008 m. balandžio 14 d. buvo įsteigta neteisėtai, pasinaudojant svetimais ( - ) valstybės pilietės E. B. asmens duomenimis, steigimo dokumentus, antspaudą, taip pat įsigijo žinomai suklastotą neva „R.G.“ direktorės E. B. 2008 m. balandžio 14 d. pasirašytą įgaliojimą A. O. atstovauti bendrovei, kaip „R.G.“ atstovas 2008 m. rugpjūčio 26 d. AB Medicinos banke atidarė bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), kuria po to pats disponavo ir vadovavo bendrovei „R.G.“, kuri buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti. Po to jis (A. O.) per statytinius asmenis 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsteigė juridinį asmenį – UAB „T.“ (( - )) įkalbėjo J. Č., šiai nežinant nusikalstamų A. O. ketinimų, nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. tapti UAB „T.“ direktore, jos vardu 2008 m. rugsėjo 15 d. atidarė bendrovės sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“, nurodė išimti 2008 m. lapkričio 6 d. verslo mokėjimo kortelę „Visa Electron business“ Nr. ( - ), susietą su bendrovės sąskaita, ir ją perduoti jam, o nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. tapo vieninteliu bendrovės akcininku ir nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. kovo 31 d. tapo bendrovės direktoriumi ir vadovavo UAB „T.“, kuri buvo naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti. Taip šios bendrovės buvo naudojamos nusikalstamai veiklai nuslėpti – naudojantis jomis A. O. sudarė ekspedicinio pobūdžio paslaugas teikiančių bendrovių įvaizdį ir nuo 2008 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. bei 2010 m. gegužės 26 d. naudojosi apgaule įgyjant svetimą turtą ir išvengiant prievolių pervežimo paslaugas suteikusioms įmonėms: UAB „RR“, Latvijos kompanijos SIA „NL“, UAB „Ma.“, Latvijos kompanijos SIA J., IĮ „M.g.“. Taip jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

121.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad vadovavo bendrovei „B.L.“, naudojamai neteisėtai veiklai nuslėpti, būtent: 2009 m. balandžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įsigijo privačios ribotos atsakomybės (ofšorinė) bendrovės „B.L.“ (( - )), kuri 2009 m. balandžio 14 d. buvo įsteigta pasinaudojant svetimais ( - ) valstybės piliečio S. B. (S. B.) asmens duomenimis, steigimo dokumentus, antspaudą, taip pat įsigijo žinomai suklastotą neva „B.L.“ direktoriaus S. B. 2009 m. balandžio 14 d. pasirašytą įgaliojimą A. O. atstovauti bendrovei, kaip „B.L.“ atstovas 2009 m. birželio 30 d. AB „Bankas Snoras“ atidarė šios bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) valiuta ir litais, kuria po to pats disponavo ir vadovavo bendrovei „B.L.“, kuri buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti – naudojantis ja A. O. sudarė ekspedicinio pobūdžio paslaugas teikiančių bendrovių įvaizdį ir nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2009 m. spalio 21 d. naudojosi apgaule įgyjant svetimą turtą ir išvengiant prievolių pervežimo paslaugas suteikusioms įmonėms: Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „Al.“, Estijos ribotos atsakomybės bendrovės „Po.“, Baltarusijos ribotos atsakomybės bendrovės „T.T.“, UAB „M.“, UAB „K.“, Šveicarijos kompanijos „A.A.“. Taip jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

131.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad vadovaujamos bendrovės „E.T.“ vardu, gavęs užsakymą pervežti krovinį iš bendrovės „C.A.“, Italijoje, bendrovei „Av.“, ( - ), Rusijos Federacija, perdavė jį jo vadovaujamai UAB „T.“, o ši perdavė jo vadovaujamai bendrovei „R.G.“, 2008 m. lapkričio 21 d. internetiniame krovinių pervežėjų puslapyje „Cargo.lt“ surado UAB „RR“ (( - )), kuriai, kaip užsakovas, „R.G.“ vardu, iš anksto neketindamas laikytis sutarties sąlygų ir atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, nurodęs melagingą bendrovės „R.G.“ adresą korespondencijai (nurodė ( - )), elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė užsakymą tarptautiniam pervežimui, įsipareigojęs už atliktą krovinio pervežimą sumokėti UAB „RR“ 3 950 Eur (13 627,50 Lt). UAB „RR“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad „R.G.“ laikysis užsakymo sąlygų, pasirašė jį ir, vykdydami savo įsipareigojimus, samdytu transportu pervežė krovinį bei pateikė „R.G.“ krovinio pervežimą patvirtinančius dokumentus, o kartu ir 2008 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RRG, Nr. 015, apmokėti 4560 Eur (14 744,77 Lt) už paslaugą. A. O., kaip „R.G.“ atstovas, pateikė jo vadovaujamos UAB „T.“ statytinei direktorei J. Č. šio krovinio pervežimą patvirtinančius dokumentus ir sąskaitą faktūrą Nr. 2008/00120 4720 Eur (16 284 Lt) apmokėjimui. Bendrovė „E.T. LLP“, atsiskaitydama pagal UAB „T.“ 2008 m. gruodžio 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0000019, 2008 m. gruodžio 16 d. mokėjimo pavedimu pervedė į sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, 4770 Eur (16 056,50 Lt), o UAB „T.“ 2008 m. gruodžio 16 d. mokėjimo pavedimu pervedė 16 055,52 Lt į „R.G.“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria disponavo A. O., kuris su UAB „RR“ už krovinio pervežimą neatsiskaitė, taip savo naudai apgaule išvengė 3950 Eur (13 627,50 Lt) turtinės prievolės UAB „RR“, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

141.3. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos UAB „T.“ vardu, gavęs iš bendrovės SIA „L.L.“ užsakymą pervežti krovinį iš Vilniaus į Sankt Peterburgą, 2008 m. lapkričio 26 d. perdavė jį jo vadovaujamai bendrovei „R.G.“, kurios vardu, kaip užsakovas, iš anksto neketindamas laikytis sutarties sąlygų ir atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, be to, nurodęs melagingą bendrovės „R.G.“ adresą korespondencijai (nurodė ( - )), elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė užsakymą tarptautiniam pervežimui, įsipareigodamas už atliktą krovinio pervežimą sumokėti UAB „RR“ 1500 Eur (5175 Lt). UAB „RR“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad „R.G.“ laikysis užsakymo sąlygų, pasirašė jį ir, vykdydami savo įsipareigojimus, samdytu transportu pervežė krovinį bei pateikė „R.G.“ krovinio pervežimą patvirtinančius dokumentus, o kartu ir 2008 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija RRG, Nr. 016, apmokėti 1840 Eur (6363 Lt) už paslaugą. A. O., kaip „R.G.“ atstovas, pateikė jo vadovaujamos UAB „T.“ statytinei direktorei J. Č. šio krovinio pervežimą patvirtinančius dokumentus ir sąskaitą faktūrą Nr. 2008/00104 1870 Eur (6451,50 Lt) apmokėjimui. Bendrovė SIA „L.L.“, atsiskaitydama pagal pateiktą UAB „T.“ 2008 m. gruodžio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0000018, 2009 m. vasario 4 d. mokėjimo pavedimu pervedė į jos sąskaitą Nr. ( - ) 1920 Eur (6624 Lt), o A. O., turėdamas J. Č. vardu išduotą AB „Swedbank“ „Visa Electron Business“ verslo mokėjimo kortelę, susietą su UAB „T.“ sąskaita, ir pasinaudojęs šia kortele, 2009 m. vasario 5 ir 6 d. per du kartus Vilniuje esančiuose bankomatuose ( - ), išsiėmė iš UAB „T.“ sąskaitos 6000 Lt grynais, o su UAB „RR“ neatsiskaitė, taip savo naudai apgaule išvengė 1840 Eur (6363 Lt) turtinės prievolės UAB „RR“, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

151.4. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos UAB „T.“ vardu, gavęs Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „V.“ paraišką Nr. 3 dėl krovinio pervežimo iš ( - ), Ispanija, į ( - ), Rusija, 2009 m. sausio 13 d. perdavė jį jo vadovaujamai bendrovei „R.G.“. 2009 m. sausio 13 d. A. O. internetiniame krovinių pervežėjų puslapyje „Cargo.lv“ surado Latvijos Respublikos bendrovę SIA „NL“ (( - )), kuriai, kaip užsakovas „R.G.“ vardu, iš anksto neketindamas laikytis sutarties sąlygų ir atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, melagingai nurodydamas bendrovės „R.G.“ adresą (nurodė ( - )) ir prisistatęs svetimu Olego vardu, elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė surašytą tarptautinę krovinio pervežimo paraišką pervežti nurodytą krovinį, įsipareigojęs už atliktą pervežimą sumokėti 5900 Eur (20 355 Lt). Bendrovės SIA „NL“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad bendrovė „R.G.“ laikysis paraiškoje numatytų įsipareigojimų, pasirašė jį ir vykdydami savo įsipareigojimus pervežė krovinį bei 2009 m. sausio 21 d. išsiuntė bendrovei „R.G.“ jos nurodytu adresu ( - ), sąskaitą faktūrą Nr. 38 apmokėti 5900 Eur (20 355 Lt), kuri vėliau sugrįžo, nes tokiu adresu adresatas nerastas. A. O., kaip „R.G.“ atstovas, pateikė UAB „T.“ šio krovinio pervežimą patvirtinančius dokumentus ir 2009 m. vasario 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 200800109 apmokėjimui. UAB „T.“ 2009 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimu pervedė 14 450 Lt į „R.G.“ sąskaitą Nr. ( - ), kuria disponavo A. O. ir kuris šiuos pinigus 2009 m. kovo 4 d. iš sąskaitos išėmė grynais, su bendrove SIA „NL“ už krovinio pervežimą neatsiskaitė, taip savo naudai apgaule išvengė 5900 Eur (20 355 Lt) turtinės prievolės SIA „NL“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

161.5. Be to, jis nuteistas už tai, kad, savo vadovaujamos UAB „T.“ vardu gavęs OOO „O.“ užsakymą pervežti krovinį iš Italijos ir Vokietijos į Rusiją, perdavė jį savo vadovaujamai RAB „Ar.“. Veikiant bendrai su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu J. S., jai melagingai prisistačius neegzistuojančios RAB „Ar.“, neva registruotos Rusijoje, ( - ), atstove, jai internetiniame krovinių pervežėjų puslapyje „Cargo.lt“ suradus krovinio pervežėją UAB „Ma.“ (( - )), kaip užsakovai RAB „Ar.“ vardu, iš anksto neketindami laikytis sutarties sąlygų ir atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, pagamino netikrą 2009 m. vasario 11 d. transporto užsakymą Nr. 198, skirtą UAB „Ma.“, patvirtino jį neegzistuojančios RAB „Ar.“ suklastotu apvaliu antspaudu ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikė jį UAB „Ma.“, taip įsipareigojo sumokėti UAB „Ma.“ 3733,85 Eur (12 892,24 Lt). UAB „Ma.“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad RAB „Ar.“ laikysis užsakymo sąlygų, jį pasirašė, savo įsipareigojimus įvykdė vilkiku su priekaba (valst. Nr. ( - )) ir išsiuntė RAB „Ar.“ nurodytu adresu 2009 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, serijos MAL 0004764, 3733,85 Eur (12 892,24 Lt) apmokėjimui, kuri neapmokėta sugrįžo atgal į bendrovę neradus adresato. OOO „O.“ 2009 m. kovo 3 d. mokėjimo pavedimu Nr. 87 už krovinio pervežimą pervedė į UAB „T.“ sąskaitą 201 089,30 rublio, kuriuos UAB „T.“ tą pačią dieną konvertavo į litus ir 14 450 Lt pervedė į „R.G.“ sąskaitą, o 2009 m. kovo 26 d. OOO „O.“ pervedė UAB „T.“ dar 144 855,68 rublio, kuriuos 2009 m. kovo 27 d. UAB „T.“ konvertavo į litus ir tą pačią dieną 10 400 Lt pervedė bendrovei „R.G.“ į sąskaitą Nr. ( - ) AB „Medicinos bankas“, kuria disponavo A. O. ir kuris su UAB „Ma.“ neatsiskaitė, taip savo naudai apgaule išvengė 3733,85 Eur (12 892,24 Lt) turtinės prievolės UAB „Ma.“, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

171.6. Be to, jis nuteistas už tai, kad iš savo vadovaujamos bendrovės „R.G.“, gavęs užsakymą pervežti krovinį iš Ispanijos į Rusiją, perdavė jį jo vadovaujamai RAB „Ar.“. Veikiant bendrai su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu Jana, jai melagingai prisistačius neegzistuojančios RAB „Ar.“, neva registruotos Rusijoje, ( - ), atstove, internetiniame krovinių pervežėjų puslapyje „Cargo. Lv“ jis surado Latvijos Respublikos krovinių pervežimo bendrovę SIA „J.“ (( - )) (toliau – bendrovė SIA „J.“), kaip užsakovai RAB „Ar.“ vardu, iš anksto neketindami laikytis sutarties sąlygų ir atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, pagamino netikrus 2009 m. kovo 4 d. RAB „Ar.“ užsakymą Nr. 203 ir 2009 m. kovo 13 d. užsakymą Nr. 212, skirtus SIA „J.“, patvirtino juos neegzistuojančios RAB „Ar.“ suklastotu apvaliu antspaudu ir kartu su suklastota Rusijos Federacijos mokesčių tarnybos liudijimo kopija, kurioje melagingai įrašyta, kad RAB „Ar.“, vadovaujantis Rusijos Federacijos mokesčių kodeksu, mokesčių institucijos pagal teritorinį priklausomumą įrašyta įskaiton ir jai suteiktas Nr. ( - ), elektroninių ryšių priemonėmis pateikė jį SIA „J.“, taip įsipareigojo sumokėti jai 1455 Eur. SIA „J.“ atstovai, dėl apgaulės nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad RAB „Ar.“ laikysis užsakymo sąlygų, užsakymus pasirašė, savo įsipareigojimus įvykdė ir išsiuntė RAB „Ar.“ nurodytu adresu 2009 m. kovo 13 d. sąskaitą Nr. 177 5805 Eur (20 043,50 Lt) apmokėjimui ir 2009 m. balandžio 15 d. sąskaitą Nr. 278 5650 Eur (19 508,32 Lt), kurios sugrįžo neapmokėtos. Bendrovės „Ag.“ įgaliota bendrovė „SPK“ 2009 m. rugpjūčio 8 d. už krovinio pervežimą į bendrovės „R.G.“ sąskaitą Nr. ( - ) AB „Medicinos bankas“, kuria disponavo A. O., pervedė 12 300 JAV dolerių, kuriuos A. O. iš sąskaitos paėmė, su SIA neatsiskaitė, taip savo naudai apgaule išvengė 12 300 JAV dolerių (33 456 Lt) turtinės prievolės SIA „J.“, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

181.7. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“ vardu, gavęs iš bendrovės „De.“ užsakymą pervežti krovinį iš Ispanijos į Rusiją, perdavė šį užsakymą jo vadovaujamai UAB „H.“. Sutartyje numatytas atsiskaitymas grynais pinigais krovinių iškrovimo vietoje (sandėlyje). A. O. internetiniame krovinių pervežėjų puslapyje „Cargo“ surado Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovę „Al.“, esančią adresu ( - ), kuriai, kaip užsakovas UAB „H.“ vardu, iš anksto neketindamas laikytis sutarties sąlygų ir atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, 2009 m. liepos 27 d. elektroninėmis ryšių priemonėmis pasiūlė sutartį dėl krovinio pervežimo ir sumokėti RAB „Al.“ iš viso 25 200 Eur (86 940 Lt), už vieną automobilį po 4200 Eur (14 490 Lt). A. O. patvirtino sutartį netikru UAB „H.“ antspaudu bei šalia uždėjo UAB „H.“ neva direktoriaus O. C. (O. C.) suklastoto parašo antspaudą (faksimilę), taip pat jais patvirtino ir nusiuntė UAB „H.“ registracijos pažymėjimo kopiją bei lapą su jame įrašytais neteisingais duomenimis, neva UAB „H.“ priklausančia banko sąskaita Nr. ( - ) AB „Medicinos banke“ ir adresu korespondencijai ( - ), taip sudarydamas neva ekspedicinio pobūdžio paslaugas teikiančios realios bendrovės įvaizdį. RAB „Al.“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad sutarties sąlygų bus laikomasi, ją pasirašė ir 2009 m. liepos 28 d. su UAB „H.“ pasirašė sutartį Nr. 101 AA dėl ekspedicinių paslaugų UAB „H.“ suteikimo bei vykdydami įsipareigojimus UAB „L.“ transportu pervežė krovinį ir pateikė UAB „H.“ pervežimą patvirtinančius dokumentus, o kartu ir sąskaitas Nr. 35–40, iš viso už 25 200 Eur (86 940 Lt), ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą Nr. 41 už automobilių prastovą 1600 Eur (5520 Lt). A. O. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą datą, tačiau ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 13 d., po minėtų krovinių atvežimo gavėjui Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „Fe.“ (paskutinis krovinys vilkiku refrižeratoriumi, valst. Nr. ( - ), buvo atvežtas ir iškrautas sandėlyje 2009 m. rugpjūčio 13 d.), iš RAB „De.“ atstovų, kaip „B.L.“ atstovas, pagal pirmiau nurodytas transporto sutartis Nr. 29 ir Nr. 30, Maskvoje, gavo 31 800 JAV dolerių (77 274 Lt), tačiau su RAB „Al.“ už krovinio pervežimą neatsiskaitė, taip savo naudai apgaule išvengė didelės vertės 31 800 JAV dolerių (77 274 Lt) turtinės prievolės bendrovei „Al.“, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

191.8. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“ vardu, gavęs užsakymą pervežti krovinį iš Vokietijos į Kazachstaną, pervežė krovinį į Vilnių ir iškrovė jį muitinės sandėlyje ( - ), bei perdavė jį jo vadovaujamai UAB „H.“. Tęsdamas savo veiksmus ir iš anksto neketindamas atsiskaityti už krovinių nugabenimą į paskirties vietą Kazachstane, A. O. surado Estijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrovę „Po.“, esančią adresu ( - ), kurios atstovams melagingai prisistatęs UAB „H.“, ( - ), atstovu, 2009-08-11 elektroninėmis ryšių priemonėmis pasiūlė pasirašyti paraišką – sutartį dėl trijų krovinių pervežimo iš Vilniaus į ( - ), Kazachstanas, pagal kurią UAB „H.“ įsipareigoja už pervežtus krovinius sumokėti bendrovei „Po.“ 13 200 Eur (45 540 Lt), numatant atsiskaitymą grynais pinigais krovinio iškrovimo vietoje, ir patvirtino šią paraišką – sutartį netikru UAB „H.“ antspaudu bei šalia uždėjo UAB „H.“ direktoriaus O. C. suklastoto parašo antspaudą (faksimilę). Bendrovės „Po.“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad sutarties sąlygų bus laikomasi, ją pasirašė, vykdydami savo įsipareigojimus samdytu transportu pervežė krovinį. A. O. 2009 m. rugpjūčio 11 d. ( - ), iš bendrovės „V.L.“ atstovo A. B. gavo 15 300 Eur (52 785 Lt), kaip atsiskaitymą už krovinio pervežimą, tačiau už pervežimą su bendrove „Po.“ krovinių iškrovimo vietoje neatsiskaitė, o bendrovės „Po.“ 2009 m. rugsėjo 10 d. apmokėjimui išrašyta sąskaita Nr. 44 13 200 Eur (45 540 Lt) sumai UAB „H.“ neapmokėjo, o bendrovei „Po.“ neapmokėjus UAB „O.e. “, A. O. savo naudai apgaule išvengė 13 200 Eur (45 540 Lt) turtinės prievolės UAB „O.e. “, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

201.9. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“ vardu elektroninėmis ryšių priemonėmis 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė transporto ekspedicijos ir krovinių pervežimo sutartį Nr. 59/09 su Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrove „T.T.“ (( - )), taip pat pasirašė su RAB „T.T.“ krovinių ekspedijavimo pavedimus Nr. 1 užsakymas Nr. 305, Nr. 2 užsakymas Nr. 306 ir Nr. 4 užsakymas Nr. 308, pagal kuriuos „B.L.“, kaip vežėjas, įsipareigoja pervežti tris krovinius iš įmonės Ispanija į Kazachstaną, muitinės procedūras dėl krovinių išvežimo iš Europos Sąjungos atlikti Vokietijoje, ( - ), po ko, vairuotojams gaunant po 1500 Eur avansą už kiekvieno krovinio pervežimą, o RAB „T.T.“ įsipareigojo už pervežtus krovinius sumokėti iš viso 19 500 Eur (67 275 Lt, po 6500 Eur už vieno krovinio pervežimą). A. O. savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“ vardu elektroninėmis ryšių priemonėmis 2009 m. rugsėjo 9 d. pasirašė su Armėnijos ribotos atsakomybės bendrove „I.B.“ (( - )) tarptautinių krovinių ekspedijavimo sutartį ir 2009 m. rugsėjo 29 d. bendrovės „I.B.“ užsakymą, pagal kuriuos „B.L.“, kaip vežėjas, įsipareigojo pervežti penkis krovinius iš Vokietijos, ( - ), į Armėnijos Respubliką, ( - ), o bendrovė „I.B.“ įsipareigojo apmokėti už pervežtą krovinį po 4800 Eur (16 560 Lt), iš viso 24 000 Eur (82 800 Lt). Gavęs šiuos užsakymus, A. O., iš anksto neketindamas atsiskaitinėti su būsimais minėtų krovinių pervežėjais, surado UAB „M.“ (( - )), su kurios atstovais A. O. nusikaltimo bendrininkė nenustatyta moteris, vardu Natalija, melagingai prisistačiusi kompanijos „E.T.“ atstove, elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė bendrovės registracijos pažymėjimo kopiją ir 2009 m. rugsėjo 25 d. užsakymą, kuriame buvo įrašyti melagingas bendrovės bankas „Rietumu banka“ ir jo adresas – ( - ) (šiuo adresu nėra banko), pervežti 2 krovinius iš Ispanijos į Vilnių, melagingai įsipareigojęs sumokėti po 2700 Eur (9315 Lt) už kiekvieną pervežimą, iš viso 5400 Eur (18 630 Lt). 2009 m. rugsėjo 29 d. pateikė UAB „M.“ užsakymą, kuriame buvo įrašyti melagingas bendrovės bankas „Rietumu banka“ ir adresas – ( - ) (šiuo adresu nėra banko), pervežti krovinį iš Vokietijos į Vilnių, melagingai įsipareigojęs už pervežimą sumokėti 1300 Eur (4485 Lt). 2009 m. rugsėjo 30 d. pateikė UAB „M.“ pervežimo užsakymą, kuriame buvo įrašyti melagingas bendrovės bankas „Rietumu banka“ ir adresas – ( - ) (šiuo adresu nėra banko), pervežti krovinį iš Vokietijos į Vilnių, melagingai įsipareigojęs už pervežimą sumokėti 1300 Eur (4485 Lt). Šiuose pervežimo užsakymuose A. O. uždėjo nuskenuoto apvalaus bendrovės „E.T.“ antspaudo atvaizdą, taip sudarydamas neva ekspedicinio pobūdžio paslaugas teikiančios realios bendrovės įvaizdį. UAB „M.“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad užsakymų sąlygų bus laikomasi, jas pasirašė, įvykdė savo įsipareigojimus ir 2009 m. spalio 8 d. išrašė bendrovei „E.T.“ PVM sąskaitą faktūrą MTU Nr. 01413 apmokėti 8120 Eur (28 014 Lt), o A. O. neapmokėjus už pervežimus, jis apgaule išvengė turtinės prievolės ir padarė UAB „M.“ 28 014 Lt žalą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

211.10. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“ vardu gavęs užsakymus iš bendrovių „T.T.“ ir „IBC“, iš anksto neketindamas atsiskaitinėti su būsimais krovinių pervežėjais bei nesilaikyti pirmiau nurodytų krovinių pervežimo sąlygų – nuvežti krovinius į Armėnijos Respubliką, surado UAB „K. “ (( - )), su kurios atstovais bendravo A. O. bendrininkė, nenustatyta moteris, vardu Natalija, melagingai prisistačiusi kompanijos „E.T.“ Latvijos filialo, esančio adresu ( - ), atstove (šiuo adresu nėra bendrovės filialo), elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė bendrovės registracijos pažymėjimo kopiją ir 2009 m. rugsėjo 25 d. pateikė užsakymą, kuriame įrašyti melagingi bendrovės bankas „Rietumu banka“ ir adresas – ( - ) (šiuo adresu nėra banko), pervežti krovinį iš Ispanijos į Vilnių, melagingai įsipareigojęs už pervežimą sumokėti 2750 Eur (9487 Lt), ir 2009 m. rugsėjo 29 d. pateikė pervežimo užsakymą, kuriame buvo įrašyti melagingi bendrovės bankas „Rietumu banka“ ir adresas – ( - ) (šiuo adresu nėra banko), pervežti du krovinius iš Vokietijos į Lietuvą, melagingai įsipareigojęs už pervežimą sumokėti po 1350 Eur (4657 Lt). Šiuose pervežimo užsakymuose A. O. uždėjo nuskenuoto apvalaus bendrovės „E.T.“ antspaudo atvaizdą, taip sudarydamas neva ekspedicinio pobūdžio paslaugas teikiančios realios bendrovės įvaizdį, o UAB „K.“ atstovai dėl apgaulės, nesuprasdami, kad bendrauja su sukčiais, ir tikėdamiesi, kad užsakymų sąlygų bus laikomasi, jas pasirašė, samdytu transportu krovinius atvežė į Vilnių. UAB „K.“ įvykdė savo įsipareigojimus, pervežė krovinius ir 2009 m. spalio 13 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, iš viso bendrai 25 378,08 Lt sumai apmokėti „E.T.“, o A. O. neapmokėjus už pervežimus, jis apgaule išvengė turtinės prievolės ir padarė UAB „K. “ 25 378,08 Lt žalą, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

221.11. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“ vardu elektroninėmis ryšių priemonėmis 2009 m. rugsėjo 24 d. sudarė transporto ekspedicijos ir krovinių pervežimo sutartį Nr. 59/09 su Baltarusijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrove „T.T.“ (( - )), taip pat pasirašė su RAB „T.T.“ krovinių ekspedijavimo pavedimus Nr. 1 užsakymas Nr. 305, Nr. 2 užsakymas Nr. 306 ir Nr. 4 užsakymas Nr. 308, pagal kuriuos „B.L.“, kaip vežėjas, įsipareigoja pervežti tris krovinius iš įmonės Ispanija į Kazachstaną, muitinės procedūras dėl krovinių išvežimo iš Europos Sąjungos atlikti Vokietijoje, ( - ), po ko, vairuotojams gaunant po 1500 Eur avansą už kiekvieno krovinio pervežimą, o RAB „T.T.“ įsipareigojo už pervežtus krovinius sumokėti iš viso 19 500 Eur (67 275 Lt, po 6500 Eur už vieno krovinio pervežimą). Jis melagingai informavo bendrovės „T.T.“ atstovus, kad kroviniai vėluoja atvykti į Vokietijoje, ( - ), numatytą muitinės procedūros atlikimo ir avanso paėmimo vietą, kad jau greitai tenai bus, nors jau 2009 m. spalio 2 d. jie buvo Vilniuje ir A. O. nurodymu iškrauti muitinės tarpininko sandėlyje ( - ). 2009 m. spalio 7 d., po to, kai 2009 m. spalio 5 d. buvo pakrautas trečias bendrovės „T.T.“ krovinys, A. O. informavo bendrovės „T.T.“ atstovus, kad per darbuotojos klaidą du kroviniai iš Ispanijos atvyko į Vilnių. A. O., disponuodamas dviem bendrovės „T.T.“ kroviniais, pareikalavo iš bendrovės „T.T.“ visiško 13 000 Eur (44 850 Lt) atsiskaitymo už jų pervežimą, tačiau pinigų negavo, nes bendrovės „T.T.“ atstovai, įtardami, kad bendrovė „B.L.“ sukčiauja, mokėti atsisakė ir kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl šių neteisėtų veiksmų. Taip jis pasikėsino apgaule įgyti svetimą bendrovės „T.T.“ turtą – 13 000 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

231.12. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis jo vadovaujamos bendrovės „B.L.“ vardu elektroninėmis ryšių priemonėmis 2009 m. rugsėjo 9 d. pasirašė su Armėnijos ribotos atsakomybės bendrove „I.B.“ (( - )) tarptautinių krovinių ekspedijavimo sutartį ir 2009 m. rugsėjo 29 d. bendrovės „I.B.“ užsakymą, pagal kuriuos „B.L.“, kaip vežėjas, įsipareigojo pervežti penkis krovinius iš Vokietijos, ( - ), į Armėnijos Respubliką, ( - ), o bendrovė „I.B.“ įsipareigojo apmokėti už pervežtą krovinį po 4 800 Eur (16 560 Lt), iš viso 24 000 Eur (82 800 Lt). Vykdant užsakymą, atvežus krovinius iš Vokietijos į Vilnių (o ne į Armėnijos Respubliką, ( - ), kaip buvo numatyta pagal 2009 m. rugsėjo 29 d. sutartį su kompanija RAB „I.B.“), A. O., kaip „B.L.“ atstovas ir krovinių pervežėjas, neketindamas įvykdyti sutarties sąlygų ir pervežti krovinius į Armėnijos Respubliką, o apgaulės būdu gauti pinigus už jų pervežimą, 2009 m. spalio 1 d. išrašė sąskaitą Nr. 136 bendrovei „I.C.“ apmokėti 24 000 Eur (82 800 Lt) už šių krovinių pervežimą maršrutu Vokietija–Armėnija. Bendrovė „I.B.“, turėdama finansinių sunkumų, pervežimo užsakymą perleido Šveicarijos kompanijai „A.A.“, ( - ). Bendrovė „A.A.“, kaip užsakovas, 2009 m. spalio 12 d. su „B.L.“ sudarė transporto užsakymą dėl penkių krovinių pervežimo maršrutu Vokietija–Armėnija, įsipareigodama apmokėti už kiekvieno krovinio pervežimą po 4 980 Eur (17 181 Lt), iš viso 24 900 Eur (85 905 Lt), išmokant 50 % avansą krovinio pakrovimo dieną ir gavus užpildytą tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio kopiją, o „B.L.“ įsipareigojo pervežti krovinius. A. O., kaip „B.L.“ atstovas ir minėtų krovinių pervežėjas, neketindamas vykdyti sutarties sąlygų ir pervežti krovinius į paskirties vietą, o apgaulės būdu gauti pinigus už jų pervežimą, 2009 m. spalio 16 d. išrašė sąskaitas Nr. 136–140, bendrai 24 900 Eur (85 905 Lt) sumai, už krovinių pervežimą į Armėniją, ( - ), ir pateikė jas apmokėti bendrovei „A.A.“, pridėjęs tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščių kopijas, kurias gavo pagal apgaulės būdu „E.T.“ sudarytas krovinių pervežimo sutartis su UAB „M.“ ir UAB „K. “. Bendrovė „A.A“, gavusi šiuos dokumentus, 2009 m. spalio 21 d. padarė avansinį apmokėjimą pagal „B.L.“ sąskaitas Nr. 136, Nr. 137 ir Nr. 138 bendrai 7470 Eur (25 723 Lt) sumai į jos sąskaitą AB bankas „Snoras“ Nr. ( - ), kuria disponavo A. O., kuris 2009 m. spalio 22 d. juos išsiėmė iš sąskaitos grynais. Bendrovė „A.A.“ pagal likusias sąskaitas mokėti atsisakė, kadangi įtarimą sukėlė tai, kad atsiųstuose „B.L.“ tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiuose nesutapo krovinius vežusio transporto priemonių numeriai su 2009 m. spalio 12 d. transporto užsakyme nurodytais transporto priemonių numeriais. Taip A. O. pasikėsino apgaulės būdu stambiu mastu įgyti iš bendrovės „A.A.“ 24 900 Eur (85 905 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes bendrovei „A.A.“ įtarus, kad „B.L.“ sukčiauja, atsisakė pervesti likusią pinigų sumą, o 2009 m. lapkričio 21 d. A. O. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

241.13. Be to, jis nuteistas už tai, kad apgaule, siekdamas ateityje išvengti turtinės prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei išvengti atsakomybės už daromas nusikalstamas veiklas, nuslėpdamas savo tikrus duomenis, pasinaudodamas svetimu dokumentu – A. M. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. ( - ), pastarajam nežinant, jo vardu 2009 m. birželio 22 d. sudarė su UAB „B.“ ( - ), negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius A. M. gyvenamosios vietos, kontaktinio telefono ir kitus jo duomenis, grafoje „Subnuomininkas A. M.“ pasirašė kaip A. M., pagal kurią išsinuomojo kabinetą su interneto prieiga ir telefono ryšiu, ir iki 2009 m. rugpjūčio mėn. vidurio naudojosi kabinetu, internetu ir telefono ryšiu ir panaudojo juos kaip pagalbines priemones savo nusikalstamoje veikloje. A. O., 2009 m. liepos 31 d. gavęs iš UAB „B.“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. PAS00956 511,69 Lt apmokėjimui už suteiktas paslaugas, joje pasirašė kaip A. M., o 2009 m. rugpjūčio mėn. viduryje iš nuomojamų patalpų išvyko su UAB „B.“ už gautas paslaugas neatsiskaitęs. Taip apgaule išvengė turtinės 511,69 Lt prievolės UAB „B.“, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1dalyje.

251.14. Be to, jis nuteistas už tai, kad jo vadovaujamos UAB „T.“ vardu gavęs Vokietijos bendrovės „J. D.“ užsakymą pervežti krovinį iš Vokietijos į Kazachstaną, perdavė jį jo vadovaujamai UAB „Do.“. 2010 m. gegužės 13 d. iš anksto neketindamas laikytis sutarties sąlygų, UAB „Do.“ vardu, kaip užsakovas, sudarė su Azerbaidžano kompanija „C.L.“ sutartis-užsakymus Nr. 172, 173 ir 174 dėl krovinių pervežimo iš Vokietijos į Kazachstaną, melagingai įsipareigojęs už krovinių pervežimą sumokėti po 6500 Eur (22 425 Lt) už krovinį, t. y. daugiau, negu UAB „T.“ turėjo gauti iš bendrovės „J. D.“, šiose sutartyse nurodė neteisingą UAB „Do.“ adresą – ( - ), bendrovės „kontaktinį asmenį“, niekada bendrovėje nedirbusią „M. S.“, bendrovei nepriklausančius telefono Nr. ( - ) ir fakso Nr. ( - ) numerius bei pasirašė jose ne savo parašu. Kompanijos „C.L.“ atstovai dėl apgaulės, tikėdamiesi, kad sutarčių sąlygų bus laikomasi, pasirašė sutartis ir perdavė jų vykdymą IĮ „M.g.“ (( - )), kuri krovinius pervežė. Jis 2010 m. gegužės 17 d. pateikė bendrovei „J. D.“ apmokėti UAB „T.“ sąskaitas faktūras, kurių serijos numeriai nurodyti skundžiamuose nuosprendžiuose, bendrai 9450 Eur (32 602,50 Lt) sumai, kaip 50 procentų užsakymo vertės avanso apmokėjimą, kuriose uždėjo apvalų UAB „T.“ antspaudą ir jose įrašė neteisingus duomenis, kad „sąskaitą išrašė R. M.“ ir pasirašė „R. M.“. Bendrovė „J. D.“ 2010 m. gegužės 21 d. apmokėjo šias UAB „T.“ sąskaitas faktūras, pervesdama į UAB „T.“ sąskaitą DNB banke 9450 Eur (32 602,50 Lt), kuriuos visus grynais pinigais 2010 m. gegužės 26 d. iš sąskaitos išsiėmė A. O., kuris nei kaip UAB „T.“ direktorius ir vienintelis akcininkas, nei kaip UAB „Do.“ direktorius ir vienintelis akcininkas neatsiskaitė su krovinių pervežėjais. Taip savo ir bendrininkų naudai apgaule išvengė didelės 9450 Eur (32 602,50 Lt) vertės turtinės prievolės sumokėti IĮ „M.g.“, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

261.15. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, vadovaudamas per statytinius asmenis, 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsteigtai UAB „T.“, naudojamai nusikalstamoms veikloms nuslėpti, bei, būdamas nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. bendrovės vieninteliu akcininku ir direktoriumi, ir todėl atsakingas už UAB „T.“ apskaitos organizavimą bei jos išsaugojimą, paslėpė UAB „T.“ buhalterinius dokumentus ir antspaudą, kad jais nebūtų pasinaudota tiriant jo veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, tai užmaskuodamas 2011 m. kovo 31 d. apsimestiniu UAB „T.“ akcijų pardavimo–pirkimo sandoriu su D. S., kuri yra psichinė ligonė, serganti paranoidine šizofrenija, turinti lengvą protinį atsilikimą bei realiai neturinti finansinių lėšų šiam sandėriui apmokėti, bei organizavo pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui įregistruoti pakeistus juridinio asmens duomenis. Taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

272. Kasaciniu skundu nuteistasis A. O. ir jo gynėjas advokatas I. Manzurovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2017 m. kovo 28 d. nuosprendį – sušvelninti paskirtą bausmę, panaikinant vieną iš paskirtų įpareigojimų – per dvejus metus dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

282.1. Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai bylą ištyrė ne iki galo ir neobjektyviai, padarė esminius BPK nuostatų pažeidimus, priėmė neteisingus nuosprendžius, kuriais nuteistajam yra paskirta per griežta bausmė. Anot kasatorių, teismai nepagrįstai netenkino nuteistojo prašymų: dėl teismo nusišalinimo; iškviesti ir apklausti liudytojus S. ir E. B., A. B., S. K., D. S., V. B., gynybai leisti šiems kaltinimo liudytojams užduoti klausimus bei juos apklausti; išreikalauti dokumentus, turinčius įtakos nuteistojo nekaltumui patvirtinti (ofšorines kompanijas „R.G.“, „B.L.“, „E.T.“ įregistravusių asmenų tapatybės dokumentus, leidimus registruoti šias kompanijas ir jų veiklos bei mokesčių ataskaitas; iš ( - ) valstybės pasienio tarnybos institucijų apie liudytojų S. ir E. B. šios valstybės sienos kirtimą nuo 2004 iki 2013 m. bei šių liudytojų vardu registruotas ofšorines kompanijas „R.G.“, „B.L.“; apklausti kaip liudytojus vairuotojus apie jų vežtą krovinį į Kazachstaną ir mokėjimo už tai aplinkybes), taip pažeidė savo pareigas teisingai išnagrinėti bylą ir BPK 22 straipsnio 3 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio nuostatas.

292.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtos rašysenos ekspertizės išvados patvirtina, jog 2009 m. rugpjūčio 13 d. dokumentus dėl 15 300 Eur gavimo surašė ir pasirašė ne A. O., tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo rašytiniu įrodymu vadovavosi ir nuteistąjį neteisėtai pripažino kaltu gavus šiuos pinigus ir už tai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Dėl to kasatoriai teigia, kad tiek dėl šių pinigų gavimo, tiek dėl krovinio pervežimo iš Kazachstano A. O. turi būti išteisintas.

302.3. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė ir į nuteistojo pastabas apie tai, kad dalis bylos medžiagos – daiktinių įrodymų apžiūros protokolai – gauta neteisėtu būdu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio l dalies nuostatas, nes kasatorius nedalyvavo šių protokolų surašyme ir apžiūroje. Kartu tai reiškia, kad šie protokolai negali būti leistinais įrodymais byloje.

312.4. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista asmens atpažinimo iš fotonuotraukų atlikimo tvarka ir šis procesinis veiksmas atliktas neteisingai, nes tarp pateiktų atpažinti asmenų fotonuotraukų buvo pateikta tik nuteistojo nuotrauka, bet nepagrįstai nepateikta A. M. fotonuotrauka. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. ir A. O. parašai beveik identiški, tačiau teismai nepagrįstai atmetė ir nepatikrino nuteistojo parodymų, kad nuomos sutartį su UAB „B.“ pasirašė A. M..

322.5. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (ekspertizių ar pan.), patvirtinančių, kad A. O. turėjo suklastotą UAB „H.“ apvalų antspaudą, O. Č. (O. Č.) – suklastotą parašo spaudą, neegzistuojančios įmonės „Ar.“ apvalų antspaudą ir šios įmonės suklastotą liudijimą. Teismai nepagrįstai nevertino byloje esančių iš internetinės erdvės pateiktų duomenų, kad įmonė „Ar.“ turi savo filialus Rusijoje. Dėl to kasatoriai teigia, kad nuteistasis dėl minėtų veikų nuteistas nepagrįstai, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.

332.6. Be to, ikiteisminio tyrimo metu informacija dėl ofšorinės bendrovės „E.T.“ veiklos nepagrįstai buvo renkama Latvijoje, nors ši įmonė registruota Jungtinėje Karalystėje. Teismas nepagrįstai ignoravo gynybos prašymus išsiaiškinti šias aplinkybes, dėl to kasatoriai teigia, kad tokie duomenys negali būti vertinami kaip nusikalstama veika ar klientų klaidinimu.

342.7. Nors skundžiamuose nuosprendžiuose teigiama, kad kasatorius vadovavo teismo nurodytam nusikalstamos veikos modeliui, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tik galimi spėliojimai. Beveik visais krovinių pervežimų atvejais (išskyrus kelis nesėkmingus) su užsakovais ir vežėjais bendravo ne A. O. ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino jo nepažįstantys. Be to, byloje nustatyta, kad visoms bendrovėms vadovavo ne jis, bet kiti asmenys, ir teismas nepagrįstai nepatikrino tai patvirtinančios, viešuosiuose registruose užfiksuotos informacijos. Dėl to kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai atliko savo pareigas tinkamai tirti įrodymus ir priimti teisingus sprendimus.

352.8. Skunde pažymima ir tai, kad sutartys dėl pervežimų ar užsakymų pervežti buvo sudaromos tarp juridinių asmenų, tačiau ne tarp juridinio asmens ir nuteistojo A. O.. Be to, būtent šie juridiniai asmenys nevykdė sutartinių įsipareigojimų dėl pervežimų ar atsiskaitymų, todėl tokiems sutartiniams santykiams taikytini civiliniai įstatymai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dėl sutarčių nevykdymo asmenys turi iš pradžių aiškintis civilinių įstatymų tvarka ir tik tam nepavykus, tarp jų ir išieškojimo prasme, gali kreiptis dėl galimo sukčiavimo. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nė vienas iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nesikreipė civiline tvarka dėl nesumokėtų pinigų priteisimo, reiškia, kad buvo nesilaikoma ultima ratio (paskutinė priemonė) principo. Anot kasatorių, teismas UAB „B.“ nuomos mokestį nepagrįstai priteisė baudžiamąja tvarka, dėl to ir ši veika turi būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka.

362.9. Kasatoriai teigia, kad veika dėl UAB „T.“ dokumentų paslėpimo yra neįrodyta ir teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes nepatikrino A. O. nurodytos aplinkybės, jog visi dokumentai buvo perduoti D. S. – ši liudytoja byloje net neapklausta. Dėl to kasatoriai teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog dokumentai nebuvo perduoti, ir taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas.

372.10. Skundžiamame nuosprendyje dėl 10–13 epizodų neteisingai ir nepagrįstai nurodoma, kad civilinių ieškovų atžvilgiu buvo įvykdytas pasikėsinimas sukčiauti. Kasatoriai teigia, kad šiuo atveju už dalį krovinio pervežimą A. O. atstovaujamai įmonei nebuvo sumokėta dalis frachto ir tik dėl to, jo iniciatyva krovinys buvo iškrautas į muitinės sandėlius, kol nebus įvykdytas dalinis apmokėjimas. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai tokius veiksmus vertino kaip nusikalstama veika, nors CMR konvencijos 13 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.813 straipsnio 4 dalies nuostatose nurodyta, kad jeigu užsakovas nevykdo susitarimo dėl viso ar dalinio apmokėjimo už krovinio vežimą sutartyje numatytomis sąlygomis, tai vežėjas ar ekspeditorius turi teisę krovinį sulaikyti, iki nebus įvykdytos sutartyje nurodytos sąlygos susitarimai. Dėl to kasatoriai teigia, kad dėl šių epizodų A. O. turi būti išteisintas, nesant nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio l dalies 1 punktas). Apibendrindami kasatoriai teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių A. O. kaltę, teismai šiurkščiai pažeidė nuteistojo teises, išspręsdami jo prašymus pažeidžiant Konvencijos nuostatas.

382.11. Pažymėdami laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimų, už kuriuos A. O. yra nuteistas, padarymo, kasatoriai teigia, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams yra neteisinga, netikslinga, nesąžininga ir per griežta. Taip teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas dėl bausmės skyrimo ir jos tikslų. Be to, skundžiamu nuosprendžiu A. O. paskirtos dvi pareigos, kurių viena – per dvejus metus dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kurios dydis sudaro apie 82 000 Eur. Kasatoriai teigia, kad nustatytas minėtas terminas žalai atlyginti yra nerealus, nes vien tik žalai atlyginti kas mėnesį A. O. turi sumokėti nerealią sumą – 2 411,76 Eur. Anot kasatorių, taip yra iš anksto užprogramuoja situacija, kad po šio termino A. O. realiai atliks minėtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl to kasatoriai teigia, kad teismas, skirdamas tokį įpareigojimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir todėl šis įpareigojimas turi būti pakeistas kitu.

393. Atsiliepimu į nuteistojo A. O. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo šį kasacinį skundą atmesti.

403.1. Prokuroras teigia, kad kasatoriai nepagrįstai nurodo, jog teismas ignoravo nuteistojo prašymus apklausti prašomus liudytojus, išreikalauti prašomus dokumentus, neužklausė užsienio institucijų atitinkamais klausimais, neatsižvelgė į tai, kad kai kurie apžiūrų protokolai surašyti A. O. nedalyvaujant bei ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas atliktas neteisingai. Be to, kasacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo klausimų ir netinkamo krovinių gabenimo turėtų būti sprendžiami civiline tvarka ir tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų ir neginčijamų A. O. kaltės įrodymų, yra nepagrįsti ir kasacine tvarka nenagrinėtini (BPK 376 straipsnio 1 dalis), nes susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu, jų atranka ir vertinimu, o jau tik po to – su tokios jų visumos, kokią įžiūri ne teismai, o pareiškėjai, juridiniu vertinimu, taikant specialiąsias BK normas.

413.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad A. O. nuteistas ne tik už nesunkių, apysunkių, bet ir už sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Vien tik už sukčiavimo nusikalstamą veiką numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Aptardamas BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, prokuroras teigia, kad A. O. paskirtos galutinės bausmės už nusikalstamų veikų daugetą dydis neviršija sunkiausios inkriminuotos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) vidurkio. Dėl to, anot prokuroro, paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo teigti apie pažeistus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

423.4. Atsiliepime prokuroras nurodo ir tai, kad, pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, privalomai paskiria nuteistajam vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tokių priemonių ir pareigų taikymo terminas paprastai nustatomas pagal bausmės atidėjimo laikotarpio ribas. Be to, teismo diskrecijos teisė yra parinkti konkrečią trukmę. Tai, kad nagrinėjamu atveju dvejų metų dešimties mėnesių laikotarpis yra artimas maksimaliai nustatytam trejų metų bausmės atidėjimo laikotarpiui, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad toks terminas nėra per trumpas. Kartu tai reiškia, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.

434. Nuteistojo A. O. ir jo gynėjo advokato I. Manzurovo kasacinis skundas atmestinas.

44Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

455. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

465.1. Nuteistojo A. O. ir jo gynėjo kasacinio skundo prašymas yra sušvelninti A. O. paskirtą bausmę ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nes apeliacinės instancijos teismo nustatytas terminas, per kurį turi būti įgyvendinta ši priemonė, kasatorių teigimu, yra nerealus. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad šis prašymas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad kasatoriai nesutinka ir su abiejų instancijų teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu ir išvadomis, tai skunde pateikdami kaip, jų teigimu, teismo išvadų nepagrįstumą, teismo šališkumą, nepagrįstą gynybos prašymų netenkinimą, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, kaltinamojo teisų suvaržymą, teisės į teisingą teismą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 straipsnyje, pažeidimą, BPK 20 straipsnio nuostatų dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo pažeidimus. Pažymėtina, kad tie patys argumentai buvo pateikti apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos išnagrinėjo, be to, tenkindamas gynybos prašymus, atliko įrodymų tyrimą. Šis teismas dar kartą išanalizavo byloje surinktus įrodymus, įvertino ir naujai gautuosius, juos pakankamai išsamiai aptarė nuosprendyje, motyvuotai atmetė teiginius dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, bylos duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo trūkumų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, BPK reikalavimų nepažeidė. Be to, kaip matyti iš nuteistojo ir jo gynėjo kasacinio skundo turinio, pagrindinė dalis jame dėstomų argumentų skirti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo atliktam įrodymų (nuteistojo ir liudytojų parodymų, rašysenos ekspertizės išvadų, ikiteisminio tyrimo metu atlikto atpažinimo iš fotonuotraukos, informacijos apie įmonės „E.T.“ veiklą ir internetinėje erdvėje esančios informacijos apie įmonės „Ar.“ veiklą) vertinimui, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teismų padarytoms išvadoms paneigti, ir jie nesiejami su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Tai reiškia, kad šioje byloje kasatorių paduoto kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas ir pateikiamas jų savas vertinimas bei interpretavimas ir prašoma, atsižvelgiant į kasaciniame skunde akcentuojamas ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą, nei tai padarė abiejų instancijų teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie paliekami nenagrinėti. Paliktinas nenagrinėtas ir kasatoriaus teiginys dėl ultima ratio principo pažeidimų, nes jis yra deklaratyvus ir nepagrįstas teisiniais argumentais, be to prieštaraujantis kasacinio skundo prašymo sušvelninti nuteistajam bausmę turiniui.

47Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

486. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę gali sušvelninti tik tada, kai jos paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

496.1. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viena iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas. Tokią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai, ir ši žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 1, 3 dalys).

506.2. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016).

516.3. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu A. O. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje (šešios veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (keturios veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (trys veikos), 182 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

526.4. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, sušvelnino A. O. už visas nusikalstamas veikas subendrintą bausmę ir paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams. Taip pat šis teismas taikė BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, paskirdamas nuteistajam pareigą – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, ir baudžiamojo poveikio priemonę – per dvejus metus dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

536.5. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad abiejų instancijų teismų skundžiamuose nuosprendžiuose nuteistajam A. O. bausmės paskyrimo motyvai plačiai ir išsamiai aptarti, į visas baudžiamojo įstatymo numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę – tiek apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas, tiek nuteistojo asmenybę (tarp jų ir į jo šeimos aplinkybes), atsižvelgta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, sprendžiant bausmės atidėjimo klausimą, minėtos aplinkybės taip pat įvertintos. Šios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą maksimaliam terminui (BK 75 straipsnio 1 dalis) ir vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistajam A. O. paskyrė vieną iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių – turtinės žalos atlyginimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnio 1 dalis) ir nustatė jos įvykdymo terminą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio ribose (BK 69 straipsnio 3 dalis). Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo ir jos vykdymo tvarkos (sąlygų) atitinka suformuotą teismų praktiką, todėl yra teisingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-P-6/2010, 2K-120-511/2017).

546.5. Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė nėra nesuderinama su nuteistajam A. O. už jo įvykdytų nusikaltimų daugetą (padarytos dvidešimt trys veikos, iš kurių net šešios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, sukėlusios ypač sunkias pasekmes nukentėjusiems asmenims) nuosavybei, finansų sistemai, ekonomikai, verslo ir valdymo tvarkai bei susijusių su dokumentų klastojimu paskirta laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, ir gali užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina ir tai, kad, kasatoriams nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šios baudžiamosios priemonės paskyrimo, skunde iš esmės tik teigiama, kad šios priemonės įgyvendinimo terminas yra nerealus, tačiau nepateikta jokių teisinių argumentų, paneigiančių apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo ir (ar) jos įvykdymo negalimumo. Be to, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės yra aiškiai reglamentuotos BK 74 straipsnyje, taigi šiuo atveju negali būti nagrinėjamas kasatorių hipotetinis teiginys apie ateityje galimai įvyksiančius įvykius (aplinkybes), kurie, anot kasatorių, galėtų įvykti (atsitikti) nuteistajam neįvykdžius jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, nustatant A. O. laisvės atėmimo bausmės dydį ir pagal BK 75 straipsnio nuostatas atidedant jos vykdymą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei pareigą, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

557. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių panaikinimo pagrindų, nuteistojo ir jo gynėjo advokato kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

57Nuteistojo A. O. ir jo gynėjo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu A. O.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už... 5. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m.... 6. Iš A. O. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: bendrovei SIA... 7. Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas A. O. turtui – 1/3 negyvenamųjų... 8. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžio dalis... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1. A. O. nuteistas už tai, kad įsteigė bei vadovavo UAB „T.“ ir vadovavo... 12. 1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad vadovavo bendrovei „B.L.“,... 13. 1.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad vadovaujamos bendrovės „E.T.“... 14. 1.3. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos UAB „T.“ vardu,... 15. 1.4. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos UAB „T.“ vardu,... 16. 1.5. Be to, jis nuteistas už tai, kad, savo vadovaujamos UAB „T.“ vardu... 17. 1.6. Be to, jis nuteistas už tai, kad iš savo vadovaujamos bendrovės... 18. 1.7. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“... 19. 1.8. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“... 20. 1.9. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“... 21. 1.10. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“... 22. 1.11. Be to, jis nuteistas už tai, kad savo vadovaujamos bendrovės „B.L.“... 23. 1.12. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis jo vadovaujamos bendrovės... 24. 1.13. Be to, jis nuteistas už tai, kad apgaule, siekdamas ateityje išvengti... 25. 1.14. Be to, jis nuteistas už tai, kad jo vadovaujamos UAB „T.“ vardu... 26. 1.15. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, vadovaudamas per statytinius... 27. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. O. ir jo gynėjas advokatas I. Manzurovas... 28. 2.1. Kasatoriai teigia, kad abiejų instancijų teismai bylą ištyrė ne iki... 29. 2.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtos... 30. 2.3. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė ir į nuteistojo pastabas apie tai,... 31. 2.4. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista asmens atpažinimo iš... 32. 2.5. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (ekspertizių ar pan.),... 33. 2.6. Be to, ikiteisminio tyrimo metu informacija dėl ofšorinės bendrovės... 34. 2.7. Nors skundžiamuose nuosprendžiuose teigiama, kad kasatorius vadovavo... 35. 2.8. Skunde pažymima ir tai, kad sutartys dėl pervežimų ar užsakymų... 36. 2.9. Kasatoriai teigia, kad veika dėl UAB „T.“ dokumentų paslėpimo yra... 37. 2.10. Skundžiamame nuosprendyje dėl 10–13 epizodų neteisingai ir... 38. 2.11. Pažymėdami laikotarpį, praėjusį nuo nusikaltimų, už kuriuos A. O.... 39. 3. Atsiliepimu į nuteistojo A. O. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 40. 3.1. Prokuroras teigia, kad kasatoriai nepagrįstai nurodo, jog teismas... 41. 3.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad A. O. nuteistas ne tik už nesunkių,... 42. 3.4. Atsiliepime prokuroras nurodo ir tai, kad, pagal BK 75 straipsnio 2 dalies... 43. 4. Nuteistojo A. O. ir jo gynėjo advokato I. Manzurovo kasacinis skundas... 44. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ... 45. 5. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismas... 46. 5.1. Nuteistojo A. O. ir jo gynėjo kasacinio skundo prašymas yra sušvelninti... 47. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ... 48. 6. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 3 dalimi,... 49. 6.1. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant bausmės vykdymą, teismas... 50. 6.2. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio... 51. 6.3. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu A. O.... 52. 6.4. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo... 53. 6.5. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad abiejų instancijų teismų... 54. 6.5. Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes ir apeliacinės instancijos... 55. 7. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 57. Nuteistojo A. O. ir jo gynėjo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą...