Byla 3K-3-484-686/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Hidroprojektas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Hidroprojektas“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl netinkamai atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų atsiradusios turtinės žalos atlyginimo.

6Ieškovas V. Ž. 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 3800 Lt (1100,56 Eur) nuostolių atlyginimo.

7Pareikštą reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad kai B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus – 22,78 ha žemės ir 2,72 ha miško (duomenys neskelbtini), ji juos 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo vaikaičiui V. Ž. Pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektus rengė Valstybinis žemėtvarkos institutas, jie pagal įstatymo 20 straipsnio 2 dalį buvo rengiami valstybės lėšomis. Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, valstybinis žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas vietovėje ir parengia žemės nuosavybės dokumentus (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal 1992 m. balandžio 2 d. žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ar paženklinimo vietoje aktą, žemės eksplikaciją, šie darbai nebuvo atlikti – dokumentuose nėra būsimo savininko parašų, kviestinių asmenų parašų, nepastatyti laikini matavimo ženklai, nenurodytos gretimybės, tik nurodyta, kad žemės sklypo plotas 25,5 ha. Apie šio akto buvimą ieškovas sužinojo iš Žemės ūkio ministerijos 2006 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 1510. Pagal nurodytą aktą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik vienas 25,5 ha sklypas. Ieškovo teigimu, neteisingai suformuotas tik vienas sklypas. Atsakovės UAB „Sweco Hidroprojektas“ kadastrinių matavimų byloje yra Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 27 d. raštas atsakovei dėl poreikio atlikti dar vieno sklypo kadastrinius matavimus, bet juos ji atliko tik 2007 m., o 2007 m. spalio 30 d. Nekilnojamojo turto registro rašte nurodyti kadastrinių matavimų byloje padaryti trūkumai. Ieškovas 2012 m. gegužės 11 d. sudarė su UAB Geodezijos centru sutartį dėl geodezinių matavimų, juos atlikus ir ištaisius UAB „Sweco Hidroprojektas“ klaidą, žemės sklypo plotas buvo patikslintas iki 22,76 ha. Pateikus geodezinių matavimų bylą, šio sklypo plotas buvo patikslintas Nekilnojamojo turto registre. Už atliktus darbus ieškovas sumokėjo UAB Geodezijos centrui 3800 Lt (1100,56 Eur), jų atlyginimą jis ir prašo priteisti iš atsakovės.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad ieškovas apie patirtų nuostolių atsiradimą sužinojo 2012 m. gegužės 11 d., kai buvo parengtas žemės sklypo planas. Ieškinys dėl priteistinų iš atsakovės nuostolių atlyginimo teismui pareikštas 2013 m. rugsėjo 5 d., nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, todėl teismas atsakovės prašymą taikyti senaties terminą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ribų paženklinimo akte ir eksplikacijoje nurodytas žemės sklypo plotas – 25,5 ha. Žemės sklypas įtrauktas į rengiamą preliminarų projektą, o Lazdijų rajono valdyba 1993 m. lapkričio 24 d. parengė išvadą dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atkūrimo B. S. Žemės ūkio ministerijos 1993 m., gruodžio 8 d. sprendimu B. S. atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę (22,78 ha) ir mišką (2,72 ha), o Lazdijų rajono valdyba 1994 m. gegužės 4 d. potvarkiu suteikė žemę naudotis nuosavybės teise. B. S. nuosavybės teise įgijo sklypą, kurio ribos ir plotas nustatyti ir įtvirtinti atitinkamais dokumentais. Atsakovė, atlikdama žemės sklypo kadastrinius matavimus, laikėsi teisės aktų nustatytos tvarkos, juos atliko pakartotinai tiek 2003 m. kovo 28 d., tiek 2007 m. birželio 25 d., todėl nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas nesutiko galutinai suderinti atsakovės parengtų žemės sklypo kadastrinių matavimų iki teisminių ginčų dėl jam priklausančio ežero pabaigos. Teismas, remdamasis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Metodikos 65 punkto, Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 24 punkto nuostatomis, sprendė, kad formuojant B. S. grąžintiną sklypą teisės aktai nustatė, jog preliminariuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų ribos ir plotas vėliau, rengiant kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus bei atliekant kadastrinius matavimus, gali būti tikslinami. Atkuriant nuosavybės teises B. S. grąžintino žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nebuvo nustatinėjamos, todėl teismas sprendė, kad atsakovė, formuodama žemės sklypą, laikėsi visų svarbiausių privačių ūkių žemėnaudų formavimo reikalavimų, įtvirtintų Metodikos 14.1–14.6 punktuose, ir nėra atsakinga už žemės sklypo ploto neatitiktį. Ieškovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), kaltės, žalos bei žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio, t. y. nenustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, todėl teismas ieškinį atmetė.

11Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu tenkinus ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimas panaikintas, priimtu nauju sprendimu ieškinys tenkintas – priteista iš atsakovės UAB „Sweco Hidroprojektas“ ieškovui 3800 Lt (1100,56 Eur) nuostolių atlyginimo.

12Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog jau 2003 m. buvo nustatyti netikslumai atkuriant nuosavybės teises B. S., dėl to atsakovė ne kartą buvo raginama patikslinti matavimus, atmatuoti papildomą sklypą ir sutvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Aplinkybė, kad B. S. atkurtos nuosavybės teisės į visą 25,5 ha žemės sklypą, o grąžinimo metu žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės apskritai nebuvo nustatinėjamos, nesuponuoja išvados, kad atsakovė, formuodama žemės sklypą, laikėsi teisės aktuose nustatytų kriterijų. Žemės įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą.

13Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Juose nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus pagal tas pačias ribas naudojant tikslesnes negu ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau negu maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Atsakovė, teigdama, kad ji, atlikdama matavimus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nepateikė jokių įrodymų, kad žemės plotų neatitiktis (net 2,75 ha skirtumas) neviršijo nustatytos teisės aktuose maksimalios leistinos paklaidos dydžio. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2637-554/2014, nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad atsakovė netinkamai (nepakankamai atidžiai ir rūpestingai) atliko matavimo darbus, jie neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės neveikimas nulėmė ieškovo 3800 Lt (1100,56 Eur) išlaidas žemės sklypo ribų planui parengti.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Sweco Hidroprojektas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

161. 1992 m. balandžio 2 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto (toliau – Ribų paženklinimo aktas) bei Lazdijų rajono Kučiūnų kadastro vietovės preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – Preliminarus projektas) parengimo metu galioję teisės aktai nustatė, kad žemės reformą visų pirma vykdo atitinkamos valstybės institucijos. Žemės reformos įstatymo (galiojusio Ribų paženklinimo akto parengimo metu) 17 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės reformą vykdo apylinkių agrarinės reformos tarnybos ir rajonų privatizavimo komisijos. Jų darbą koordinuoja ir kontroliuoja Agrarinės reformos komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia Valstybinis žemėtvarkos institutas. 1991 m. spalio 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 423 (nutarimo redakcija, galiojusi Ribų paženklinimo akto parengimo metu) 2.8 punktas nustatė, kad už preliminarių žemės reformos projektų teisinį pagrindimą ir techninį atlikimą atsako Valstybinis žemėtvarkos institutas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-526/2008, ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-272-467/2010, patvirtina, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese pasitaikiusius netikslumus, susijusius su nuosavybės dokumentuose nurodyto žemės sklypo ploto neatitiktimi faktiniam plotui, turi prievolę ištaisyti atitinkamos valstybės institucijos, o ne jų užsakymu, sutarčių pagrindu veikę tretieji asmenys. Todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

172. Teismas atsakovės veiksmus nepagrįstai pripažino neteisėtais. 1992 m. balandžio 2 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas surašytas rengiant Preliminarų projektą. Metodikoje aprašant preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą nenurodyta, kad projekto autorius kiekvienam žemės savininkui ir naudotojui parodo suprojektuotų sklypų ribas ir pastato laikinus riboženklius bei pasirašytinai supažindina su parengtu ribų paženklinimo aktu (Metodikos 38–46 punktai). Vyriausybės nutarimo Nr. 423 2.10 punktas nustatė, kad fiziniams asmenims naudotis suteikiami žemės sklypai pažymimi laikinais riboženkliais. Pažymint B. S. suteikiamą žemės sklypą laikinais riboženkliais nebuvo privaloma jos kviesti bei ji neprivalėjo pasirašyti Ribų paženklinimo akto.

183. Rengiant preliminarų projektą B. S. grąžintino žemės sklypo ribos buvo pažymėtos nenustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl to, vėliau atlikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, galėjo būti žemės sklypo ploto skirtumų. Pažymėtina, kad, formuojant B. S. grąžintiną sklypą, teisės aktai nustatė, jog preliminariuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų ribos ir plotas vėliau, rengiant kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus bei atliekant kadastrinius matavimus, gali būti tikslinami. Žemės įstatymas įsigaliojo 1994 m. gegužės 6 d., taigi jau pasibaigus žemės sklypo formavimo procedūroms (1993 m.). Šiuo atveju žemėtvarkos planavimo dokumentų (Ribų paženklinimo akto bei Preliminaraus projekto) rengėjai – atsakovei atsakomybė pagal šį įstatymą negali būti taikoma. Preliminaraus projekto rengimo metu galioję teisės aktai apskritai nenustatė, kokio tikslumo turi būti preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas, t. y. nenustatė maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

194. Atsakovė neturėjo pareigos ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus; ieškovas, manydamas, kad jo įgyto žemės sklypo plotas faktiškai yra mažesnis už nurodytą nuosavybės dokumentuose, turėjo teisę savo iniciatyva užsakyti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir už juos sumokėti. Todėl nėra ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos dėl ieškovo turėtų išlaidų už kadastrinių matavimų paslaugas priežastinio ryšio. Spręsdamas priešingai, apeliacinės instancijos teismas sprendime netinkamai atliko įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis). Ieškovas savo iniciatyva užsakė atlikti kadastrinius matavimus UAB Geodezijos centrui, nepagrįstai tikėdamasis, kad šiuos darbus jam turės kompensuoti atsakovė. Tariami atsakovės neteisėti veiksmai padaryti iki 1995 m. sausio 24 d. dovanojimo sutarties sudarymo, iki nurodytos datos ieškovas dar nebuvo žemės sklypo savininkas, dėl to negalėjo įgyti reikalavimo teisių atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nustatė aplinkybę, kad atsakovė Preliminarų projektą parengė netinkamai (nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliko matavimo darbus). Padarydamas tokią išvadą, teismas nenurodė argumentų, kodėl atmetė byloje esančius įrodymus, patvirtinančius Preliminaraus projekto teisingumą.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Ž. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

21UAB „Sweco Hidroprojektas“ įkurtas pertvarkius Respublikinį vandens ūkio projektavimo institutą, jo inžinierius V. G. ir turėjo atlikti projektavimo darbus. Pertvarkymas – juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio l dalis). Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtintos Metodikos 40 punkte išdėstyta: projekto autorius iš apylinkės agrarinės reformos tarnybos privalo gauti žemėtvarkos projektui parengti reikalingą medžiagą: ūkių ir kitų žemėnaudų planus su pažymėtomis žemės valdų ribomis bei prie šių planų pridedamą norinčiųjų susigrąžinti žemę sąrašą; apylinkės agrarinės reformos tarnybos komplektuojamą bylą su fizinių ir juridinių asmenų prašymais. 2000 m. kovo 23 d., gavus žemės sklypo laikinąjį planą, paaiškėjo projektavimo klaida – nesuprojektuoti du sklypai Nr. 55 (6-1) ir Nr. 98 (6-2, 6-3), jų bendras plotas – 25,5 ha, o suprojektuotas vienas sklypas Nr. 55 (6-1) ir nurodyta, kad šio sklypo plotas – 25,5 ha. Tuomet ieškovas kreipėsi į UAB „Geodezijos centras“ tam, kad būtų atlikti sklypo Nr. 55 (6-1) kadastriniai matavimai. Juos atlikus nustatyta, kad sklypo Nr. 55 (6-1) tikrasis plotas yra 22,76 ha, jo duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registre. Žemėtvarkos tarnybos ėmėsi priemonių, reikalaudamos iš atsakovės pateikti kadastrinių matavimų bylas padarytai klaidai ištaisyti, ją taisyti atsakovė atsisakė, todėl UAB „Sweco Hidroprojektas“ yra šio teisinio ginčo tiesioginis subjektas ir turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį pagal CK 6.703 straipsnio 1 dalį ir Žemės įstatymo 34 straipsnį.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl turtinės žalos privataus sklypo savininkui atlyginimo už netinkamai atliktus to sklypo kadastrinius matavimus

251991 m. liepos 25 d. priimto Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Šio įstatymo pradinėje 4 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pageidaujančiųjų įsigyti žemę fizinių ir juridinių asmenų interesus bei agrarinės reformos tarnybų pasiūlymus; projektai rengiami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką. Aptariamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės reformą vykdo apylinkių agrarinės reformos tarnybos ir rajonų privatizavimo komisijos; jų darbą koordinuoja ir kontroliuoja Agrarinės reformos komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerija. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia Valstybinis žemėtvarkos institutas, o suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina rajono valdyba (Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką, o žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką; žemės savininkams ir žemės naudotojams išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

26Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus ir AB „Hidroprojektas“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Sweco Hidroprojektas“) 1998 m. kovo 20 d. sudaryta žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartimi rangovė UAB „Sweco Hidroprojektas“ įsipareigojo atlikti sutartyje išvardytų Lazdijų rajono kadastro vietovių (jose yra ir ieškovo žemės sklypas) žemės reformos žemėtvarkos projektus. Nurodyta valstybės institucija pagal sutartį perdavė Žemės reformos įstatyme reglamentuojamas žemės tvarkos projektų parengimo teises ir pareigas atsakovei UAB „Sweco Hidroprojektas“. Alytaus apskrities viršininko administracijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2003 m. vasario 27 d. raštu paprašė papildomai pamatuoti ieškovui priskirtą žemės sklypą. Alytaus apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 13 d. įsakymu patvirtino piliečių sąrašą, dėl kurių nurodyta žemėtvarkos projekte patikslinti natūrinius ir suformuotus lygiaverčius žemės ir miško sklypus bei parengti dokumentus žemės nuosavybei ir naudojimui įteisinti; šiame sąraše įrašytas ieškovas, jam numatyta suformuoti tris žemės sklypus: Nr. 6-1 (22,75 ha), Nr. 6-2 (0,94 ha) ir Nr. 6-3 (1,81 ha). Alytaus apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu išbraukti iš ieškovui priskirtų ir atmatuotinų žemės sklypai Nr. 6-2 ir 6-3 (vėliau pastarasis įsakymas buvo panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2637-554/2014). Alytaus apskrities viršininko pavaduotojo 2006 m. sausio 18 d. raštu nurodyta, kad AB „Hidroprojektas“ yra pavesta skubos tvarka atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pavestų darbų neatlikus, Žemės ūkio ministerija 2006 m. rugsėjo 28 d. raštu pakartotinai prašė užtikrinti rangovę AB „Hidroprojektas“ atlikti ieškovo V. Ž. valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos būtų galima patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis ir teisės aktų nustatyta tvarka už trūkstamą žemės plotą perduoti papildomą žemės sklypą. 2007 m. birželio 25 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu atsakovė nustatė ieškovo 22,75 ha žemės sklypo ribas, jas paženklino riboženkliais. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2007 m. spalio 30 d. rašte informavo atsakovę apie ieškovo žemės sklypo ribų netikslumus. Atsakovė UAB „Sweco Hidroprojektas“ 2010 m. rugsėjo 24 d. raštu informavo ieškovą, kad žemės sklypo planą reikia parengti iš naujo, bet jį parengti atsakovė sutinka tik pasirašius su ja darbų atlikimo sutartį ir suderinus darbų kainą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 10 d. rašte nurodė, kad Žemės ūkio ministerija dar 2006 m. rugsėjo 28 d. raštu prašė atsakovę AB „Hidroprojektas“ atlikti ieškovo V. Ž. valdomo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kad atsakovė turi pateikti ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Galiausiai, UAB „Sweco Hidroprojektas“ neatlikus darbų, ieškovas su UAB Geodezijos centru 2012 m. gegužės 11 d. sudarė paslaugos sutartį, kurią vykdydama UAB Geodezijos centras, atlikusi kadastrinius matavimus, parengė ieškovo žemės sklypo ribų planą ir jį perdavė derinti Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriui; suformuotas patikslinto ploto žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nuo 2012 m. lapkričio 14 d. Ieškovas rangovei UAB Geodezijos centrui už atliktus darbus sumokėjo 3800 Lt (1100,56 Eur). Nurodytą sumą apeliacinės instancijos teismas priimtu sprendimu pripažino kaip ieškovo nuostolius (patirtas išlaidas) už atsakovės UAB „Sweco Hidroprojektas“ teisinių pareigų nevykdymą ir jų atlyginimą priteisė ieškovui iš atsakovės.

27Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumu laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Zurich Versicherung AG v. S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014).

28Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji neturėjo pareigos ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų, o ieškovas turėjo teisę savo iniciatyva užsakyti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir už juos sumokėti; todėl nėra ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos dėl ieškovo turėtų išlaidų už kadastrinių matavimų paslaugas priežastinio ryšio. Nesutikdama su šiuo kasatorės argumentu teisėjų kolegija nurodo tai, kad kasatorės atsakomybė kyla iš delikto – neįvykdžius įstatyme nustatytų teisinių pareigų, kurios jai buvo perduotos Alytaus apskrities viršininko administracijos Lazdijų rajono žemėtvarkos skyriaus ir kasatorės sudaryta 1998 m. kovo 20 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartimi, kuria kasatorė įsipareigojo atlikti žemėtvarkos projektų parengimo darbus. Todėl kasatorė yra tinkama atsakovė byloje pagal pareikštą ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

29Kasaciniame skunde teigiama, kad bet kokie ieškovo reikalavimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemės sklypą, jo formavimu ir įteisinimu, turėjo būti reiškiami už žemės reformą atsakingoms institucijoms – žemėtvarkos tarnyboms ir Žemės ūkio ministerijai. Pirmiau nurodyta, kad Žemės ūkio ministerija nuo Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo buvo žemės reformos darbą koordinuojanti ir kontroliuojanti institucija. Žemės ūkio ministerija, Alytaus apskrities viršininko administracija ir pastarosios teisių žemės reformos srityje perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, šios tarnybos Lazdijų rajono skyrius ne kartą prašė ir ragino atsakovę atlikti ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes tokią teisinę pareigą tinkamai parengti Lazdijų rajono kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektus atsakovė prisiėmė pagal 1998 m. kovo 20 d. žemės reformos žemėtvarkos projekto darbų atlikimo sutartį už šioje sutartyje nustatytą užmokestį. VĮ Registrų centras taip pat informavo atsakovę apie ieškovo žemės sklypo ribų netikslumus. Tačiau atsakovė tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų dėl ieškovo žemės sklypo, praėjus gana ilgam nevykdymo laiko tarpui ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė neatliks darbų, dėl to jis šio sklypo ribų planui parengti pasitelkė kitą rangovę UAB Geodezijos centrą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovui šio patirtas 3800 Lt (1100,56 Eur) išlaidas už kitos pasitelktos rangovės atliktus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo ribų plano parengimą.

30Kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės bylos baigčiai, nes nenuginčija atsakovės prievolės ieškovui atlyginti nuostolius, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Išdėstytų motyvų pagrindu kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Kasaciniame teisme patirta 9,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. rugsėjo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovės UAB „Sweco Hidroprojektas“ (j. a. k. 132118698) valstybei 9,82 Eur (devynis Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

36Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl netinkamai atliktų žemės... 6. Ieškovas V. Ž. 2013 m. rugsėjo 5 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš... 7. Pareikštą reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad kai B. S. buvo atkurtos... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas apie patirtų nuostolių atsiradimą sužinojo... 11. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu tenkinus ieškovo V.... 12. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog jau 2003... 13. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Sweco Hidroprojektas“ prašo panaikinti... 16. 1. 1992 m. balandžio 2 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo... 17. 2. Teismas atsakovės veiksmus nepagrįstai pripažino neteisėtais. 1992 m.... 18. 3. Rengiant preliminarų projektą B. S. grąžintino žemės sklypo ribos buvo... 19. 4. Atsakovė neturėjo pareigos ieškovui atlikti žemės sklypo kadastrinius... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Ž. prašo palikti nepakeistą... 21. UAB „Sweco Hidroprojektas“ įkurtas pertvarkius Respublikinį vandens ūkio... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl turtinės žalos privataus sklypo savininkui atlyginimo už netinkamai... 25. 1991 m. liepos 25 d. priimto Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje... 26. Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Lazdijų... 27. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 28. Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad ji neturėjo pareigos ieškovui... 29. Kasaciniame skunde teigiama, kad bet kokie ieškovo reikalavimai, susiję su... 30. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės bylos baigčiai, nes... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Kasaciniame teisme patirta 9,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 35. Priteisti iš atsakovės UAB „Sweco Hidroprojektas“ (j. a. k. 132118698)... 36. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j.... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...