Byla 3K-3-580/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levicko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung AG“ ir pagal atsakovo S. M. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung AG“ ieškinį atsakovui S. M. dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys – V. S., UAB „Stikta“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vokietijoje buvo pavogtas automobilis. Ieškovas (draudikas) išmokėjo automobilio savininkui draudimo išmoką ir pagal Vokietijos įstatymus tapo automobilio savininku. Automobilis su suklastotu indentifikaciniu numeriu buvo rastas Lietuvoje, registruotas atsakovo S. M. vardu (prieš tai jis buvo registruotas trečiųjų asmenų UAB „Stikta“ ir V. S. vardu).

5Pradiniu vindikaciniu ieškiniu ieškovas prašė išreikalauti automobilį iš atsakovo neteisėto valdymo. Ieškovo prašymu teismas 2005 m. kovo 25 d. nutartimi areštavo automobilį, uždraudžiant juo disponuoti, įpareigojo atsakovą jį saugoti. Atsakovas įrengė automobilyje signalizaciją ir saugojo jį saugojimo aikštelėje. Bylos nagrinėjimo metu automobilis iš saugojimo aikštelės buvo pavogtas nežinomų trečiųjų asmenų. Policija jų nesurado ir nenustatė. Dėl šios aplinkybės ieškovas pakeitė ieškinio dalyką ir prašė priteisti iš atsakovo 23 900 Lt prarasto automobilio vertės nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą saugoti automobilį. Ieškovas teigia, kad atsakovas nesielgė rūpestingai ir atidžiai, neapdraudė automobilio, tinkamai nepasirūpino perduotu jam automobiliu saugojimu.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo vindikacinio ieškinio ir šią bylos dalį nutraukė; ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė.

8Teismas nurodė, kad atsakovas prarado automobilį dėl nenustatytų trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Atsakovas ėmėsi minimalių jam prieinamų automobilio apsaugos priemonių - automobilyje buvo rakinamos durelių spynelės ir įrengta signalizacija. Ieškovo atstovas pripažino, kad automobilio apdraudimas nebūtų užkirtęs kelio nuostoliams atsirasti, o tik būtų palengvinęs jų išieškojimą. Imtis tokių veiksmų, kurie užkirstų bet kokią teorinę galimybę tretiesiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką, nėra tiesioginė atsakovo pareiga. Nusikalstamų veikų prevenciją vykdo teisėsaugos institucijoms. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo tariamo nerūpestingumo ir neatidumo, todėl ieškinys atmestinas.

9Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo V. .S. ginčo automobilį įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Stikta“ ir tapo šio automobilio savininku. Atsakovas šį automobilį nusipirko iš trečiojo asmens V. S., priėmimo-perdavimo aktu jį perėmė, įstatymų nustatyta tvarka įregistravo savo vardu, taip įsigijo nuosavybės teises į automobilį. Ieškovas neginčijo automobilio pirkimo-pardavimo sandorių ir įrašų viešajame registre įstatymų nustatyta tvarka. Patirtą žalą jis įrodinėja vien tik ankstesnio neišnagrinėto vindikacinio ieškinio pagrindu. Jis patikslintu ieškiniu prašo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovo neveikimu padarytos žalos, nes automobilis buvo pavogtas. Tačiau šiuos nuostolius ieškovas galėtų patirti tik tuo atveju, jeigu jo pareikštas vindikacinis ieškinys būtų patenkintas. Tačiau vindikacinis ieškinys nėra išnagrinėtas, nes ieškovas nuo jo atsisakė. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo neveikimu padarytos žalos, atlyginimo, neįrodė, kad dėl automobilio vagystės nuostolių patyrė būtent jis (ieškovas), o ne atsakovas, kurio nuosavybės teisė į automobilį įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre ir įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta. Tai taip pat yra savarankiškas pagrindas patikslintą ieškinį atmesti.

10Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 18 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 10 000 Lt nuostolių.

12Teisėjų kolegija nurodė, kad kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, išaiškino, jog ieškovas, atsisakydamas neįgyvendinamo jo teisių gynimo būdo – vindikacijos, turi teisinį pagrindą gauti patirtų nuostolių atlyginimą, jeigu įrodytų, kad: 1) jis turėjo teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo - jam priklauso nuosavybės teisė (arba kitais užsienio valstybėje, kurios teisė taikoma, nustatytais pagrindais turi tokio reikalavimo teisę), daiktas buvo pagrobtas, Lietuvoje esantis daiktas yra būtent tas pagrobtasis daiktas, o sąžiningas įgijėjas yra atsakovas; 2) yra įstatyme įtvirtinti pagrindai atsakovo deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai).

13Teisėjų kolegija motyvavo, kad pagal CK 1.48 straipsnį nuosavybės teisė ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį daiktą nustatomos pagal valstybės, kurioje buvo tas daiktas jo teisinės padėties pasikeitimo metu, teisę. Automobilis buvo pavogtas Vokietijoje, todėl byloje taikytini Vokietijos civilinis kodeksas ir Draudimo sutarčių įstatymas. Pagal Vokietijos draudimo sutarčių įstatymo 67 straipsnį žalos atlyginimo reikalavimas, į kurį turi teisę draudėjas trečiųjų asmenų atžvilgiu, pereina draudikui, jei pastarasis atlygina žalą draudėjui. Pereina visi žalos atlyginimo reikalavimai – sutartiniai ir nesutartiniai, taip pat reikalavimai, kurie tiesiogine prasme nėra žalos atlyginimo reikalavimai, tačiau yra jiems prilyginami. Byloje įrodyta, kad ieškovas atlygino automobilio savininkui (draudėjui) žalą, patirtą dėl automobilio vagystės. Pagal Bendrųjų transporto priemonių draudimo sutarčių sąlygų 13 straipsnio 7 dalį pavogto automobilio per mėnesį po pranešimo apie atsitikimą su apdraustu turtu gavimo dienos negrąžinus draudėjui, automobilis tampa draudiko nuosavybė. Kad ši sąlyga buvo įtraukta ir į draudimo sutartį, matyti iš nuosavybės deklaracijos, kuri patvirtina, jog ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo nuosavybės teisę į ginčo automobilį. Taigi ieškovui pagal Vokietijos teisę priklauso nuosavybės teisė į ginčo automobilį. Byloje neabejotinai nustatyta, kad Vokietijoje pagrobtas ir Lietuvoje rastas atsakovo vardu įregistruotas automobilis yra tas pats daiktas. Atsakovas yra sąžiningas automobilio įgijėjas. Tačiau pagal Vokietijos civilinio kodekso 935 straipsnį sąžiningai įgyta nuosavybė neturi galios, jeigu daiktas iš savininko buvo pavogtas. Dėl to savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (Vokietijos civilinio kodekso 985 straipsnis). Šiuo atveju vindikacija negalima, nes automobilį atsakovas prarado dėl nenustatytų trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Dėl to byloje kyla atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas. Teismas 2005 m. kovo 25 d. nutartimi ginčo automobilį paliko saugoti atsakovui. CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad pasaugos sutartinius prievolinius santykius reglamentuojančios teisės normos taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą. Šiuo atveju pasaugos prievolės atsakovui atsirado CPK 145 straipsnio 4 dalies ir Turto arešto aktų registro įstatymo 1, 4, 10 dalių pagrindu. Pagal CK 6.845 straipsnio 1 dalį ir 6.846 straipsnio 2 dalį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą daikto verte. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas saugoti jam perduotame automobilyje buvo įrengęs apsaugos signalizaciją, automobilį prieš vagystę paliko automobilių stovėjimo aikštelėje užrakintomis durimis. Tačiau tokie atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste neleidžia padaryti išvados, kad atsakovas, vykdydamas automobilio saugotojo pareigas, elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai. Jis žinojo, kad automobilis kartą jau buvo pavogtas Vokietijoje, dėl jo vyksta teisminis ginčas, automobilis areštuotas ir perduotas jam naudotis iki ginčo išnagrinėjimo. Dėl to tokios minimalios automobilio saugumo priemonės kaip apsaugos sistemos įrengimas ir durų užrakinimas, kurių ėmėsi atsakovas, nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos pakankamomis. Pagal bylos aplinkybes, normaliai atidaus ir protingo saugotojo kriterijų būtų atitikę tokie atsakovo veiksmai kaip automobilio draudimas nuo vagystės ar jo saugojimas specializuotoje saugojimo aikštelėje. Tačiau iš baudžiamosios bylos, kuri pradėta dėl ginčo automobilio vagystės Lietuvoje, medžiagos matyti, kad automobilį atsakovas paliko ne specializuotoje saugojimo, o atviroje stovėjimo aikštelėje, kurioje tik renkamas mokestis už stovėjimą, bet automobiliai nesaugojami. Automobilio atsakovas neapdraudė KASKO draudimu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra teisiniai pagrindai atsakovo, kaip saugotojo, deliktinei atsakomybei už perduoto daikto praradimą kilti. Atsakovas prarado automobilį, kurio vertė 23 900 Lt. Tačiau priteisiant iš atsakovo ieškovo patirtus nuostolius, būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovas automobilį prarado dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų. Tokiu atveju CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas automobilio praradimo aplinkybes, priteistinų iš atsakovo nuostolių dydį sumažino iki 10 000 Lt.

14III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Dėl CPK 808 straipsnio netinkamo taikymo

17Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 808 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas užsienio valstybės teisės taikymo taisykles ir nevykdė kasacinio teismo nurodymų.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo imtis procesinių priemonių, siekdamas gauti oficialią informaciją apie taikomos užsienio teisės normų turinį, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jų taikymo praktiką ir doktriną užsienio valstybėje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė atsakymus į teismo užduotus klausimus dėl Vokietijos nuosavybės teisės ir draudimo sutarčių teisės. Tačiau nebuvo atsakyta, ar pagal Vokietijos teisę daikto vertė gali būti išreikalauta iš sąžiningo įgijėjo ir tais atvejais, kai daiktas iš sąžiningo įgijėjo yra pagrobtas ir disponuojamas trečiųjų asmenų, o sąžiningas įgijėjas šiuo daiktu nedisponuoja ir nežino jo buvimo vietos.

192. Dėl nesivadovavimo kasacinio teismo išaiškinimais

20Kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad ieškovas turi teisinį pagrindą gauti patirtų nuostolių atlyginimą, jei įrodys, jog Lietuvoje esantis daiktas yra būtent tas pagrobtasis daiktas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neišsiaiškino, ar ginčo automobilis yra būtent tas pagrobtasis daiktas, kurį nurodo ieškovas ir dėl kurio kilo ginčas.

213. Dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo

22Kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad teismas turėtų svarstyti, ar nėra teisinių pagrindų taikyti CK 6.253 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės taisykles ir spręsti dėl to, kokia dalis atsakomybės tenka saugotojui, kai saugoto turto netekta dėl trečiojo asmens veiksmų (CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 6.850 straipsnio ir CPK 145 straipsnio 4 dalies pagrindu atsakovui atsirado pasaugos sutartiniai prievoliniai santykiai, todėl jis atsako už jam perduoto daikto praradimą daikto verte. Tokia teisėjų kolegijos išvada yra nepagrįsta, nes CK 6.850 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į konkretų įstatymą. Teisėjų kolegija nenurodė konkrečių materialinės teisės normų, kurių pagrindų galima konstatuoti pasaugos sutartinių santykių atsiradimą, ir nepagrįstai saugotojo prievoles kildino iš procesinės teisės normų. Kasatorius mano, kad šiuo atveju netaikytini pasaugos sutartiniai prievoliniai santykiai, nes tai prieštarautų CK 6.154 straipsniui, reglamentuojančiam sutarties sampratą, bei CK 6.156 straipsniui, reglamentuojančiam sutarties laisvės principą. Turto areštas yra vykdymo proceso dalykas, nesukeliantis sutartinių santykių. CK 4.93 reglamentuoja savininko teisių apsaugą. Savininkas savo turtu disponuoja ir užtikrina jo apsaugą savo nuožiūra. Kasatorius automobilį įsigijo teisėtai ir įregistravo jį įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad buvo pareikštas ieškinys, nereiškia, jog atsakovas prarado savininko teises. Nuosavybė į automobilį iš jo neatimta ir automobilis iki šiol registruotas jo vardu. Turto areštu buvo tik apribotos automobilio disponavimo teisės, nė vieno apribojimo atsakovas nepažeidė.

234. Dėl civilinės atsakomybės

24Deliktas buvo padarytas Vokietijoje pagrobus automobilį iš jo ankstesnio savininko, kurį su ieškovu siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Po šio delikto padarymo Vokietijoje automobilis teisėtų sandorių pagrindu buvo perleistas 3-4 kartus: UAB „Stikta“, V. S. ir galiausiai kasatoriaus nuosavybėn. Taigi siekiant išieškoti nuostolius, turėjo būti aiškinamasi, ar kasatorius yra tinkamas atsakovas, nes nuostolių atsiradimas sietinas visų pirma su draudimo teisiniais santykiais, susiklosčiusiais Vokietijos teisės bei draudimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad automobiliai su suklastotais identifikacijos ženklais neišimti Lietuvoje iš civilinės apyvartos ir kiekvienas savininkas, įgydamas tokį automobilį, neįgyja jokių papildimų pareigų ar prievolių. Net jeigu ir būtų remiamasi pasaugos sutartiniais santykiais, tai pagal CK 6.845 straipsnį saugotojas už perduoto jam daikto praradimą atsako tik esant jo kaltei, t. y. tyčiai ar dideliam neatsargumui. Areštavus automobilį, nebuvo apribota šio automobilio valdymo ar naudojimosi teisė, ir joks įstatymas negali įpareigoti savininką privalomai apdrausti automobilį KASKO draudimu. Be to, tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, nes nė viena draudimo bendrovė nesutiko drausti automobilio su perkaltu VIN numeriu KASKO draudimu. Teisėsaugos institucijų pareiga – apsaugoti piliečius nuo neteisėtos, nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos. Šiuo atveju ši pareiga perkeliama kasatoriui. Automobilis buvo pavogtas nežinomų trečiųjų asmenų. CK 6.253 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl trečiojo asmens veiksmų, dėl kurių atsirado nuostolių, už kuriuos nei kreditorius, nei skolininkas neatsako. Taigi apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies atleisdamas kasatorių nuo civilinės atsakomybės netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnį.

255. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų

26Šioje byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, nes iš šiai įmonei priklausančios stovėjimo aikštelės buvo pavogtas automobilis, kurioje buvo įrengti rakinamieji vartai ir dirbo apsaugos darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismas netenkino šio atsakovo prašymo ir dėl jo nepasisakė.

27Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovo 23 900 Lt nuostolių. Skundas grindžiamas šiais argumentus:

28Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nesivadovavo CPK 270, 331 straipsniais ir šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės ir sumažindama ieškovo patirtų nuostolių dydį būtent iki 10 000 Lt, savo sprendimo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį ir konstitucinį reikalavimą, jog kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Faktinių bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nebuvo teisinio pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija nepakankamai atsižvelgė į faktines aplinkybes, leidžiančias teigti apie atsakovo neatidumą ir nerūpestingumą: kad atsakovas automobilį paliko atviroje stovėjimo aikštelėje, kurioje tik renkamas mokestis už stovėjimą, bet automobiliai nesaugomi; kad automobilio atsakovas neapdraudė KASKO draudimu; kad jis automobiliu naudojosi asmeniniais reikalais; kad jam buvo žinoma, jog automobilis kartą jau buvo pavogtas ir todėl jis privalėjo imtis maksimalių apsaugos priemonių, kuriomis iki minimumo sumažintų automobilio vagystės tikimybę; kad negali būti traktuojamas atsakovo naudai faktas, jog jis, siekdamas apsaugoti areštuotą automobilį, įrengė apsaugos sistemą – faktiškai apsaugos sistemą jis įrengė iki automobilio arešto grynai savo asmeniniais interesais. Dėl to konstatuotina, kad dėl automobilio praradimo yra kaltas atsakovas, kuris elgėsi akivaizdžiai neatidžiai ir nerūpestingai, kad trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai nėra visiškai nepriklausomi nuo atsakovo valios ir tokių veiksmų tikrai nebūtų buvę, jei atsakovas elgtųsi atidžiai ir rūpestingai. Taigi iš jo turi būti priteista visa prarasto automobilio vertė.

29Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti. Jame nurodoma, kad atsakovo kasaciniame skunde nesuformuluoti kasacijos pagrindai, nes skundas iš esmės grindžiamas faktiniu aplinkybių vertinimu ir interpretavimu. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas bylos faktines aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas. Atsakovas bando paneigti teismų praktikoje pripažintą ir taikomą nuostatą, kad turto arešto atvejams taikomi pasaugos prievoliniai teisiniai santykiai (CPK 683 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas 2008 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad CK 6.850 straipsnyje nustatyta, jog pasaugos sutartinius prievolinius santykius reglamentuojančios normos taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą. Šiuo atveju pasaugos prievolė atsakovui atsirado CPK 145 straipsnio 4 dalies ir Turto arešto aktų registro įstatymo pagrindu. Pagal CK 6.845 straipsnio 1 dalį ir 6.846 straipsnio 2 dalį saugotojas atsako už jam perduoto daikto praradimą daikto verte. Akivaizdu, kad atsakovas neatidžiai ir nerūpestingai elgėsi su automobiliu, nes paliko jį ne specializuotoje saugojimo aikštelėje ir neapdraudė KASKO draudimu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad byloje neišsiaiškinta aplinkybė, ar ginčo automobilis yra būtent tas pagrobtasis daiktas, dėl kurio kilęs ginčas. Apeliacinės instancijos teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad Vokietijoje pagrobtas ir Lietuvoje atsakovo vardu registruotas automobilis yra neabejotinai tas pats daiktas.

30Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas atsakovo kasacinio skundo argumentais. Jame taip pat nurodoma, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių automobiliui nuo vagystės apsaugoti, šio teiginio nepagrindė jokiomis teisės normomis, nustatančiomis tokią atsakovo pareigą.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl CPK 808 straipsnio taikymo

34CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, sudėtinė dalis yra CPK 808 straipsnis. Šioje procesinėje teisės normoje reglamentuojami procesinės teisės aspektai, susiję su užsienio teisės taikymu. CPK 808 straipsnyje reglamentuojami užsienio teisės normų, jų turinio ir taikymo praktikos rinkimo tvarka, įrodymų naštos paskirstymas įrodinėjant užsienio teisės turinį, jos aiškinimo ir taikymo praktiką atitinkamoje užsienio valstybėje bei kiti procesiniai aspektai.

35CPK 808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga užsienio teisę taikyti, aiškinti bei nustatyti jos turinį. Šioje dalyje nustatytais atvejais su užsienio teise susiję klausimai yra teisės klausimai, todėl jie priskirti išsiaiškinti teismui, nes teismas turi pagal juos spręsti bylas.

36CPK 808 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais atvejais informacija apie užsienio teisę yra bylos faktai ir kad įrodinėjimo našta dėl jų tenka bylos šaliai, kuri remiasi užsienio teise, o ne teismui.

37CPK 808 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismui ar šaliai nepavyksta nustatyti užsienio teisės turinio, jos aiškinimo ir taikymo praktikos, tai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Ji gali būti taikoma, jei teismas ir šalys išnaudojo jiems prieinamas galimybes.

38CPK 808 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės taikymo atvejai, kai būtina imtis skubių asmens teisių ar jo turto laikinųjų apsaugos priemonių.

39Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 808 straipsnio 1 dalį, nes neįvykdė pareigos nustatyti byloje taikomos užsienio teisės, kuri pagal atsakovą yra susijusi su Vokietijos teisės normomis dėl daikto vertės išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo tais atvejais, kai daiktas iš sąžiningo įgijėjo pagrobtas ir jis juo nedisponuoja ir nežino jo buvimo vietos, turinio.

40Civilinė byla buvo iškelta pagal daikto savininko teisių perėmėjo – draudiko vindikacinį ieškinį daikto sąžiningam įgijėjui. Bylos nagrinėjimo metu daiktas iš sąžiningo įgijėjo buvo pagrobtas ir vindikacinis ieškinio reikalavimas buvo pakeistas į daikto vertės dydžio nuostolių priteisimą iš sąžiningo įgijėjo, kuriam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka buvo pavesta saugoti areštuotą daiktą. Ieškinio reikalavimo esmė – turto saugotojo netinkamas pareigų atlikimas ir civilinės atsakomybės jam taikymas. Kasaciniame skunde argumentuojama dėl kitokių teisinių aplinkybių, susijusių su vindikacijos taikymu, sudarančių užsienio teisės turinį, neištyrimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrįstas CPK 808 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

41Dėl kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo

42CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra teisės, o ne fakto klausimai. Kasaciniame skunde atsakovas, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, nenurodė, kokių teisės taikymo išaiškinimų nesilaikė bylą iš naujo nagrinėjęs teismas, todėl šie kasacinio skundo argumentai kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų atmetami.

43Dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo

44Šioje byloje kasacinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje jau pasisakė dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo. Joje nurodyta, kad pagal CK 6.850 straipsnį pasaugos sutartinius prievolinius santykius reglamentuojančios teisės normos taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą. Šiuo atveju pasaugos prievolės atsakovui atsirado CPK 145 straipsnio 4 dalies ir Turto arešto aktų registro įstatymo 1, 4, 10 dalių pagrindu. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė (deliktinė) atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2007 Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v. S. M.). Šiuo atveju ieškovo ir atsakovo nesieja sutartis. Atsakovo pareiga dėl areštuoto turto pasaugos ir civilinės atsakomybės prievolė dėl areštuoto turto neišsaugojimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl areštuoto turto neišsaugojimo, taikymo sąlygas ir tvarką apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios bendruosius ir specialiuosius saugotojo civilinės atsakomybės klausimus. Saugotojo civilinės atsakomybės pagrindus nustato CK 6.845 straipsnis ir papildomai taikomos civilinę atsakomybę reglamentuojančios taisyklės. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo.

45Dėl byloje dalyvaujančių asmenų

46Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ir nenurodė motyvų, kodėl šį prašymą atmetė. Teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dėl jo nepasisako, nes kasatorius nenurodė, kokias procesinės teisės normas pažeidė apeliacinės instancijos teismas ir kaip šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

47Dėl turto saugotojo pagal įstatymą civilinės atsakomybės pagrindų

48Turto saugotojo civilinės atsakomybės, atsiradusios pagal įstatymą, pagrindai nustatyti CK 6.845 straipsnyje (CK 6.850 straipsnis). Jeigu saugotojas saugo turtą neatlygintinai, tai jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Žala – tai netekto, šiuo atveju – neišsaugoto, automobilio vertė. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Teisinė pareiga šiuo atveju buvo išsaugoti areštuotą automobilį. Ta aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, t. y. kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kaltė civilinėje atsakomybėje – tai asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žalos. Kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka areštuotą turtą saugo neatlygintinai, tai jam tenkanti saugotojo pareiga vertinama kaip apdairaus, rūpestingo ir atidaus savininko elgesys, siekiant išsaugoti turtą. Šios pareigos turinys skiriasi nuo profesionaliam saugotojui ar už atlyginimą turtą saugančiam asmeniui skirtos pareigos. Pagal CK 6.845 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas profesionalaus saugotojo ar už atlyginimą saugančio asmens civilinę atsakomybę už neišsaugojimą pašalina tik nenugalima jėga. Jų civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies nepašalina kitos civilinę atsakomybę šalinančios ar mažinančios aplinkybės, nustatytos CK 6.253 straipsnyje ir kitose normose ar kituose įstatymuose. Tuo tarpu esant neatlygintinos pasaugos santykiams, atsiradusiems įstatymo pagrindu (CK 6.850 straipsnis), saugotojo civilinė atsakomybė atsiranda kaltės pagrindu (CK 6.845 straipsnio 2 dalis). Šio saugotojo civilinę atsakomybę pašalina arba ji gali būti mažinama bendraisiais civilinę atsakomybę šalinančiais ar mažinančiais pagrindais pagal CK 6.253 straipsnį (pvz., dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, t. y. saugojamo turto pagrobimo) ir kitus įstatymus. Pagrindas mažinti civilinę atsakomybę ar atleisti skolininką nuo jos taikomas tada, kai konstatuojama, kad atsirado skolininko civilinė atsakomybė. Ji atsiranda, jeigu nustatytos visos pirmiau nurodytos saugotojo civilinės atsakomybės sąlygos.

49Saugotojo kaltė – nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš konkrečiomis sąlygomis veikiančio asmens. Neatlygintino saugojimo atveju saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias, t. y. pareiga užtikrinti tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Neatlygintinai saugantis areštuotą turtą asmuo, nors saugojimas ir atsirado įstatymo pagrindu, negali būti atsakingas už bet kokiomis sąlygomis ar aplinkybėmis neišsaugotą daiktą, nes jis negarantuoja turto išsaugojimo ir nėra atsakingas už nuostolius kaip kaltas asmuo vien dėl neišsaugojimo fakto. Jo kaltė – tai nesugebėjimas elgtis taip, kaip turtą saugotų eilinis normalus, atidus ir rūpestingas savininkas, saugantis savo turtą. Šiuo atveju atsakovas turėjo teisę naudotis automobiliu ir jį neatlygintinai saugojo. Jis įrengė automobilyje signalizaciją ir paliko jį mokamojoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tokie jo veiksmai atitinka paprastai suprantamus reikalavimus saugotojui, kuris turi, naudoja ir saugo turtą kaip savo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo tokia kaltės samprata, todėl be pagrindo konstatavo, jog yra visos šio saugotojo civilinės atsakomybės sąlygos. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.845 straipsnio 2 dalį.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius, prašantis įstatymo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būdamas atidus ir apdairus, gali prašyti turto arešto uždėjimo metu pavesti turto saugojimą profesionaliam saugotojui ar perduoti saugoti už atlyginimą. Kreditorė šioje byloje yra draudimo bendrovė, kuri turėtų veikti itin atidžiai ir apdairiai, nes pagrobto turto ar jo vertės išsireikalavimas yra jos verslo dalis. Po turto arešto uždėjimo padarytos surasto turto saugojimo išlaidos sudarytų kreditoriaus nuostolius, susijusius su turto vindikacijos procesu ir galėtų būti priteisiamas iš asmens, dėl kurio kaltės vyko turto išreikalavimas teismo tvarka, nes jos gali būti vertinamos kaip būtinos išlaidos turtui susigrąžinti ar vindikacijai teismo tvarka užtikrinti. Šiuo atveju vindikacijos reikalavęs asmuo yra reikalavimo teisę turintis draudikas, kuris nebuvo itin apdairus ir rūpestingas, neužsitikrino turto išsaugojimo ar nuostolių padengimo jo pagrobimo atveju, nes neprašė profesionalaus ar apmokamo saugojimo po turto arešto uždėjimo. Tuo gali būti pateisinama, kad dėl turto praradimo atsiradę nuostoliai tenka jam. Nuostolius jis gali padengti ieškodamas turto ar jį pagrobusių asmenų, tiesiogiai padariusių žalą.

51Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pažeistos materialinės teisės normos ir be pagrindo nustatyta saugotojo (atsakovo) kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Kadangi saugotojo, kuris įstatymo pagrindu neatlygintinai saugojo turtą, civilinė atsakomybė be kaltės negalima (CK 6.845 straipsnio 2 dalis), tai civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos pažeistos ir nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio iš dalies, t. y. nei konstatuoti civilinės atsakomybės, nei ją mažinti. Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl ieškovo kasacinio skundo argumentų, kurie iš esmės yra susiję su saugotojo kaltės klausimu, nes ši jo civilinės atsakomybės sąlyga jau yra aptarta.

52Dėl nurodytų motyvų ieškovo kasacinis skundas atmetamas, o atsakovo kasacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

53Vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo kasacinės instancijos teisme turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

55Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

56Priteisti iš ieškovo Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung AG“ (kodas 04522301117) atsakovui S. M. 300 (trys šimtai) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vokietijoje buvo pavogtas automobilis. Ieškovas (draudikas) išmokėjo... 5. Pradiniu vindikaciniu ieškiniu ieškovas prašė išreikalauti automobilį iš... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimu priėmė... 8. Teismas nurodė, kad atsakovas prarado automobilį dėl nenustatytų... 9. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo V. .S.... 10. Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos... 11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad kasacinis teismas, grąžindamas bylą... 13. Teisėjų kolegija motyvavo, kad pagal CK 1.48 straipsnį nuosavybės teisė ir... 14. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 16. 1. Dėl CPK 808 straipsnio netinkamo taikymo... 17. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 808 straipsnio 1 dalyje... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodė,... 19. 2. Dėl nesivadovavimo kasacinio teismo išaiškinimais... 20. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad... 21. 3. Dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo... 22. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad... 23. 4. Dėl civilinės atsakomybės... 24. Deliktas buvo padarytas Vokietijoje pagrobus automobilį iš jo ankstesnio... 25. 5. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų ... 26. Šioje byloje trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta VšĮ „Klaipėdos... 27. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 28. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 29. Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo skundo netenkinti.... 30. Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti.... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl CPK 808 straipsnio taikymo... 34. CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, sudėtinė... 35. CPK 808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga... 36. CPK 808 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais atvejais informacija apie... 37. CPK 808 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai teismui ar šaliai... 38. CPK 808 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės... 39. Atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 40. Civilinė byla buvo iškelta pagal daikto savininko teisių perėmėjo –... 41. Dėl kasacinio teismo išaiškinimų privalomumo... 42. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje... 43. Dėl šalių materialinių teisinių santykių kvalifikavimo... 44. Šioje byloje kasacinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje jau... 45. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų... 46. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 47. Dėl turto saugotojo pagal įstatymą civilinės atsakomybės pagrindų... 48. Turto saugotojo civilinės atsakomybės, atsiradusios pagal įstatymą,... 49. Saugotojo kaltė – nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorius, prašantis įstatymo pagrindu... 51. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pažeistos materialinės teisės... 52. Dėl nurodytų motyvų ieškovo kasacinis skundas atmetamas, o atsakovo... 53. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 56. Priteisti iš ieškovo Vokietijos draudimo bendrovės „Zurich Versicherung... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...