Byla 2A-996-777/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statela“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Stateta“ ieškinį atsakovei V. M. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė 2016-07-07 Palangos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės 17 273,06 Eur nuostolius, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra bankrutavusios UAB „VisTrans“ akcininkė, todėl turi pareigą atsakyti už UAB „VisTrans“ neįvykdytas prievoles pagal 2013-01-10 ir 2013-01-15 sutartis dėl transporto priemonių pirkimo–pardavimo tarp UAB „Stateta“ ir UAB „VisTrans“. Nurodė, kad UAB „VisTrans“ buvo perduotos transporto priemonės, už kurias UAB „VisTrans“ buvo įsipareigojusi sumokėti dalimis, tačiau iki galo neatsiskaitė.
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama UAB „VisTrans“ akcininke, veikė nesąžiningai, pažadėjusi įvykdyti ieškovei UAB „Stateta“ UAB „VisTrans“ prievoles pagal sutartis, žinojo apie UAB „VisTrans“ blogą finansinę padėtį, tačiau prievolių pagal sutartis neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė ieškovės UAB „Stateta“ interesus.
  4. Ieškovė nurodė, kad UAB „VisTrans“ pagal sutartis už transporto priemones sumokėjo daugiau, tačiau dalį įmokų ieškovė UAB „Stateta“ įskaitė už kitus UAB „VisTrans“ įsipareigojimus ieškovei UAB „Stateta“ pagal kitos sutarties (dėl kuro pirkimo–pardavimo) 3.3 punktą.
  5. Ieškovė UAB „Stateta“ nurodė, kad ji turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti prievolės įvykdymo, ir ieškovė reikalavimą nukreipė į UAB „VisTrans“ akcininkę, dėl kurios nesąžiningo elgesio ieškovei UAB „Stateta“ nebuvo iki galo įvykdytos prievolės pagal sutartis už įsigytas transporto priemones.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė reikalavimo teisės atsakovei už UAB „VisTrans“ prievoles, todėl atsakovė neturi pareigos atsakyti pagal tokį reikalavimą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės, kaip UAB „VisTrans“ akcininkės, nesąžiningumo, neveikimo ar neteisėto veikimo, priešingo ieškovės UAB „Stateta“ ar UAB „VisTrans“ interesams, t. y. neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Stateta“, žinodama apie UAB „VisTrans“ bankroto procedūrą teisme, bankroto byloje nereiškė kreditinių reikalavimų dėl bankrutuojančios UAB „VisTrans“ kreditinių įsipareigojimų pagal ginčo dalyku byloje esančias sutartis, ir konstatavo, kad būtent UAB „VisTrans“ bankroto byloje turėjo būti nagrinėjami ieškovės reikalavimai pagal UAB „VisTrans“ neįvykdytas sutartis.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kilęs ginčas dėl reikalavimo sumos, kuri, kaip nustatyta, kaip sumokėtos įmokos už transporto priemones buvo įskaityta kaip mokėjimas už naftos produktus, taip pat turėjo būti nagrinėjamas UAB „VisTrans“ bankroto byloje.
  5. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, nenustatęs piktnaudžiavimo procesu pagrindų.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliantė nurodė, kad įmonei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė ne kartą susisiekė su atsakove, kuri patikino, jog skoliniai įsipareigojimai bus įvykdyti, tačiau jų atsakovė neįvykdė. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, tiesiogiai pažadėjusi įvykdyti ieškovei prievoles pagal sutartis, jau žinodama apie UAB „VisTrans“ blogą finansinę padėtį (iškeltą bankroto bylą), ir šių prievolių neįvykdžiusi, veikė akivaizdžiai nesąžiningai ir neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė ieškovės interesus.
  3. Apeliantė nurodė, kad teismas, remdamasis deklaratyviais atsakovės teiginiais, nurodė, kad atsakovė nežinojo apie UAB „VisTrans“ akcininko pasikeitimą, ir laikė, kad ši aplinkybė yra svarbi nustatant atsakovės nesąžiningumą ir kaltę vykdant ginčo sutartis. Nurodė, kad teismas nevertino objektyvių, priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų – prašymų dėl UAB „VisTrans“ buveinės vietos pakeitimo, kuriuose 2013 metais yra pasirašiusi atsakovė. Apeliantė nurodė, kad iki bylos nagrinėjimo atsakovė laikėsi pozicijos, kad nežinojo nieko apie tai, kad yra paskirta UAB „VisTrans“ akcininke, o pateikus aplinkybes paneigiančius dokumentus, byloje apklausus tiesiogiai kaip įmonės akcininkę, tokią savo poziciją pakeitė ir teismas nelaikė tų faktų kaip įrodančių atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės tiesioginis bendravimas su ieškovės įgaliotais asmenimis, žadant surasti būdų, kaip atsiskaityti pagal sutartis, taip pat nebuvo įvertintas kaip nesąžiningumas. Apeliantė nurodė, kad ieškovė pagrįstai tiesiogiai reiškė reikalavimus atsakovei, nes yra visi pagrindai atsakovės atsakomybei kilti: žala ieškovei padaryta būtent dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija.
  4. Apeliantė nurodė, kad atsakovės nesąžiningumas yra ir tai, jog ieškovės iniciatyva į teismo posėdį iškviestas ir kaip liudytojas byloje apklaustas UAB „Stateta“ rinkodaros direktorius patvirtino, jog atsakovės iniciatyva nuvyko į Kretingą, kur susitiko su atsakove. Susitikimo metu atsakovė, save akivaizdžiai laikydama įmonės akcininke ir vieninteliu atsakingu asmeniu, patvirtino žinanti apie skolą, teigė, jog ieškos būdų atsiskaityti (galimai pardavusi jai priklausantį asmeninį turtą), prašė nenutraukti bendradarbiavimo.
  5. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas nebuvo įrodytas toks, koks buvo pareikštas. Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje pateiktą ieškovės vyr. buhalterės surašytą pažymą, kurioje detalizuota UAB „VisTrans“ skola pagal ginčo sutartis. Buhalterės surašytoje pažymoje pažymėta, jog pagal tarp šalių susiklosčiusius santykius buvo priimta, jog pirmiausiai gaunamos sumos pagal bet kokius mokėjimus, pagal bet kurias iš tarp tų pačių šalių sudarytas sutartis yra įskaitomos suėjusių terminų skoloms padengti (šiuo atveju įmonės pradelstiems mokėjimams už naftos produktus). Šios sąlygos sutartį sudariusioms šalims buvo žinomos ir priimtinos, atsakovė, būdama įmonės akcininke, įmonėje dirbant vos keletui žmonių, šias sutartis taip pat yra mačiusi, jas įvertinusi, niekuomet nereiškė pretenzijų dėl jų pakeitimo, kaip ir sutiko su tokia tarpusavyje priimta atsiskaitymo ir piniginių lėšų užskaitymo tvarka.
  6. Apeliantė nurodė, kad aplinkybė dėl transporto priemonių neradimo taip pat patvirtina atsakovės nesąžiningumą, nes ieškovei perdavus UAB „VisTrans“ atitinkamas transporto priemones, įmonei už jas neatsiskaičius, atsakovei neužtikrinus jų saugumo, nesąžiningai ir neteisėtai ne tik buvo išvaistyta svetima nuosavybė, tačiau kartu nepagrįstai gauta turtinės naudos ir toliau vengiant finansinių įsipareigojimų vykdymo.
  7. Apeliantė nurodė, kad nepagrįsti teismo argumentai, jog savo pažeistus interesus ieškovė turėjo ginti UAB „VisTrans“ bankroto byloje dėl to, kad kitu atveju bus pažeistas Įmonių bankroto įstatymo nustatytas kreditorių eiliškumo reguliavimas. Apeliantė nurodė, kad pareikštas reikalavimas niekaip nesisieja su UAB „VisTrans“ bankroto procesu, teismui tenkinus ieškinį, skola būtų tiesiogiai priteista iš atsakovės, taigi akivaizdu, UAB „VisTrans“ kitų kreditorių interesams toks teismo sprendimas jokios įtakos nepadarytų, skola būtų sumokama iš asmeninių atsakovės, o ne įmonės lėšų.
  8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliantės skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  9. Atsakovė nurodė, kad atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne kaip nagrinėjamoje byloje išvestinę žalą kreditoriui dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovės, kaip vienintelės įmonės akcininkės, civilinei atsakomybei kilti nėra net įstatymuose numatytų pagrindų.
  10. Atsakovė nurodė, kad apeliantės argumentai, jog ji laisva rinktis, kaip ginti savo pažeistus interesus ir teises, todėl ir reiškia tiesioginį ieškinį atsakovei, kaip įmonės akcininkei, prieštarauja įstatymo nuostatomis bei akivaizdžiai įrodo ieškovės siekį savo reikalavimus patenkinti pirmiau už kitus kreditorius, kas prieštarauja ne tik įmonės bankroto tikslams, bet ir pažeidžia kitų kreditorių interesus. Nurodė, kad tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų konkrečiam kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius.
  11. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nereikalaudama grąžinti jai nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių, bet reikšdama tiesioginį ieškinį atsakovei kaip įmonės akcininkei dėl nuostolių atlyginimo akivaizdžiai siekė pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir pasipelnyti atsakovės sąskaita bei suklaidinti teismą.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
  3. Atsakovė pateikė naujus įrodymus: ieškovės 2017-03-21 pateiktą prašymą UAB „VisTrans“ bankroto administratorei, informaciją iš A. M. kompiuterio. Atsakovė prašė priimti šiuo naujus įrodymus, kurių pateikti pirmosios instancijos teismui negalėjo, nes jie anksčiau atsakovei nebuvo žinomi. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktas prašymas UAB „VisTrans“ bankroto administratorei patvirtina, jog ieškovės pareikštas tiesioginis ieškinys atsakovei dėl nuostolių atlyginimo yra aiškiai nepagrįstas, nes pati ieškovė supranta ir tokiais savo veiksmais pripažįsta, kad jos reikalavimai, atsiradę pagal transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, turėjo būti reiškiami būtent UAB „VisTrans“ bankroto byloje. Atsakovė nurodė, kad pateikta informacija iš kompiuterio patvirtina, kad ieškovė, pareikšdama tokio pobūdžio ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pagal minėtas transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, elgiasi nesąžiningai ir susiklosčius būtent tokiai situacijai siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
  4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovė šių įrodymų anksčiau pateikti negalėjo, nes jie atsakovei nebuvo žinomi. Todėl teisėjų kolegija priima atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, jie vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 314 straipsnis). Apeliantei buvo pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą, todėl jai turi būti žinomi naujai pateikti įrodymai.
  5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „VisTrans“ Kauno apygardos teismas

    62016-04-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą.

  6. Apeliantė kildina atsakovės, kaip vienintelės UAB „VisTrans“ akcininkės, civilinę atsakomybę iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, jog kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK

    72.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr.

    8e3K-7-115-915/2017; 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir kt.).

  7. Reikalavimą priteisti konkretų žalos atlyginimo dydį apeliantė grindžia atsakovės nesąžiningais veiksmais, kurie, kaip nurodė apeliantė, pasireiškė: aiškiai melagingu pažadėjimu įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau jų neįvykdant; be ieškovės žinios realizuojant iš jos įgytą, tačiau nuosavybėn neperėjusį turtą; nereagavimu į ieškovės prašymus ir raštiškas pretenzijas bei siekį išspręsti situaciją be teisminio proceso, taikiai; nesikreipimu laiku dėl bankroto bylos iškėlimo.
  8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2013-01-10 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2013/01/10 SJ-1 ir 2013-01-15 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2013/01/11 SJ ieškovė UAB „Stateta“ išsimokėtinai pardavė UAB „VisTrans“ transporto priemones – dvi puspriekabes šaldytuvus. Pagal sutartis už transporto priemones išsimokėjimas nustatytas dalimis laikotarpiu nuo sutarčių sudarymo iki visiško jų įvykdymo, bet ne vėliau nei iki 2014-01-11. UAB „VisTrans“ vardu sutartis pasirašė įmonės savininkas A. M.. A. M. veikė kaip faktinis įmonės savininkas iki pat savo mirties – 2015-10-03, nors viešajame registre nuo 2012-11-27 įmonės akcininkas buvo pakeistas į atsakovę. Atsakovė nurodė, jog tai, kad yra UAB „VisTrans“ akcininkė, sužinojo tik po A. M. mirties. Apeliantė į atsakovę dėl skolos su pretenzija kreipėsi 2016-02-03.
  9. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti

    9(CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011). Nei žalos padarymo faktas, nei dydis nėra preziumuojami ir turi būti įrodinėjami įprastine tvarka.

  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovė faktiškai dalyvavo bendrovės valdyme. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė žinojo apie prievoles pagal 2013-01-10 ir 2013-01-15 UAB „Stateta“ sutartis dėl transporto priemonių pirkimo ir pardavimo iki 2015-10-03, t. y. UAB „VisTrans“ direktoriaus, pasirašančio, kad yra įmonės savininkas, jos sūnaus A. M. mirties (CPK 178, 185 straipsnis).
  11. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, jog atsakovė po UAB „VisTrans“ direktoriaus, pasirašančio, kad yra įmonės savininkas, jos sūnaus

    10A. M. mirties aiškinosi dėl bendrovės finansinių įsipareigojimų ir galimybės įvykdyti įsipareigojimus, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo UAB „VisTrans“, nėra pakankamos atsakovės veiksmus pripažinti nesąžiningais. Byloje nėra ir duomenų, leidžiančių teigti, kad šiais atsakovės veiksmais buvo padaryta žala apeliantei. Automobilių buvimo vieta po

    11A. M. mirties nežinoma. Apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl skolos su pretenzija, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pirkimo–pardavimo sutarties dėl transporto priemonių įsigijimo išsimokėtinai įvykdymo pabaigos. Pažymėtina ir tai, kad UAB „VisTrans“ direktoriui A. M. pretenzijos dėl pirkimo–pardavimo sutarties dėl transporto priemonių įsigijimo išsimokėtinai daugiau nei 1,5 metų nereiškė (CPK 178, 185 straipsnis).

  12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iš būdų kreditoriui ginti savo pažeistas teises yra galimybė reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui, kurio neteisėti veiksmai buvo nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios pasireiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimu ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-05-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2017-04-24. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamo ginčo atveju apeliantė neįrodė, jog juridinis asmuo prievolės neįvykdė dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, todėl nenustatęs visų privalomų sąlygų, kurios būtinos norint taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (CK 2.50 straipsnio 3 dalis CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinį atmetė.
  14. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pvz., akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., taip sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ). Kaip jau minėta anksčiau, kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, iš tiesų tam tikrais atvejais yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų konkrečiam kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Taigi, tik tuo atveju, kai kreditorius įrodinėja, kad jam padaryta individuali žala, jis gali reikšti tiesioginį ieškinį neribojamas bankroto stadijos. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog įstatymų leidėjas numatė galimybę kreditoriui reikšti tiesioginį ieškinį jau esant iškeltai bankroto bylai, tačiau ši teisė yra išimtinio pobūdžio ir ja galima pasinaudoti tik esant tam tikroms sąlygoms. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, vadovaudamasi teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantei neįrodžius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimo pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė gintis nuo pažeistos teisės turėjo bankroto byloje.
  15. Dėl kitų apeliantės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.
  16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė turėjo 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Nustatyta, jog nurodyta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos

    132004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatytos sumos (8.11 punktas), todėl apeliacinio skundo netenkinus šios išlaidos atsakovei priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Palangos miesto apylinkės teismo 2017-02-20 sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti atsakovei V. M. iš ieškovės UAB „Stateta“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai