Byla e2-34698-566/2016
Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo, bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,

3dalyvaujant ieškovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei D. V.,

4atsakovui A. V.,

5atsakovo atstovei advokatei Nataljai Soroko,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. V. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo, bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Nustatė

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gamybinis-buitinis pastatas bei kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, esantys valstybinėje žemėje, adresu ( - ). Vadovaudamasis 2006 m. rugsėjo 28 d. Kretingos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, ieškovas apskaičiavo atsakovui minėto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį: už 2014 metus – 448,91 Eur, už 2015 metus – 442 Eur, tačiau atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio. Nurodė, kad duomenis apie naudojamo sklypo plotą apmokestinimui ieškovui teikia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius. Ieškovo teigimu, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai yra pagrindas institucijai apmokestinti žemės naudotojus, t. y. pastatų savininkus, už valstybinės žemės naudojimą, reikalingą statiniams eksploatuoti iki sutarčių sudarymo. Ieškovas reikalavimo teisę kildina iš Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo nesumokėtą 890,91 Eur dydžio žemės nuomos mokestį, 50,14 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e.b.l. 15-18).

8Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad atsakovas 2002 m. balandžio 30 d. iš UAB „Prieglius“ įsigijo gamybinį-buitinį pastatą bei kiemo statinius, buvusius nesuformuotame žemės sklype. Nurodė, jog buvęs statinių savininkas atsakovui neperdavė jokių teisių į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas inicijavo žemės sklypo suformavimą, paduodamas prašymus kompetentingoms valstybės institucijoms. Tenkindamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, 2012 m. rugsėjo 27 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ Nr. AI-684. Dėl Žemės sklypo plano rengimo atsakovas kreipėsi į UAB „Progresyvūs projektai“, kuri parengė Žemės sklypo planą, tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracija atsisakė suderinti parengtą žemės sklypo planą. Šį ieškovo sprendimą atsakovas apskundė teismui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 14 d. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu „Dėl žemės sklypo ( - )., plano tvirtinimo“ Nr. A1-716, patvirtino žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o 2016 m. balandžio 29 d. šalys sudarė žemės sklypo nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, nuo pat statinių įsigijimo momento ir iki 2016 m. balandžio 29 d. (nuomos sutarties sudarymo) atsakovas negalėjo realizuoti savo teisės tinkamai pagal paskirtį ir naudojimo būdą eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančių statinių bei naudotis žemės sklypu, buvo priverstas ginčyti ieškovo neteisėtus sprendimus teismuose. Atsakovo teigimu, neteisėti ieškovo veiksmai pasireiškė nepagrįstu reikalavimu mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi visu žemės sklypu, žinant, kad didesnė žemės sklypo dalis yra užteršta statybinėmis atliekomis ir atsakovas neturėjo jokios galimybės ja naudotis. Anot atsakovo, ieškovo veiksmų neteisėtumą taip pat įrodo administracinių teismų sprendimai, kuriais panaikintas ieškovo sprendimas, kuriuo ieškovas atsisakė suderinti žemės sklypo planą. Nurodė, kad atsakovui padarytą žalą sudaro jo per 2008-2014 metų laikotarpį sumokėtas 2438,59 Eur dydžio žemės nuomos mokestis bei 588,56 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai administraciniame procese apmokėti. Priešieškiniu prašo priteisti atsakovo naudai iš ieškovo 3027,15 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e.b.l. 102-107).

9Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2002 m. balandžio 30 d. pastato pirkimo – pardavimo sutartimi teisės į valstybinę žemę, kurioje buvo statiniai atsakovui nebuvo perduotos. Pažymėjo, kad minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, kad prie nusipirktų pastatų Vyriausybės nustatyta tvarka bus išnuomotas arba perduotas 8664 kv. m žemės sklypas. Ieškovo teigimu, žemės sklypas atsakovui nebuvo nei teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas, nei juo leista naudotis žemę administruojančių institucijų sprendimais, nei jis buvo išnuomotas iki žemės sklypo nuomos sutarties 2016 m. balandžio 29 d. sudarymo. Nurodė, kad 2008 m. ieškovas, nesudaręs jokių sutarčių ir nepriėmęs jokių sprendimų dėl žemės sklypo perdavimo naudotojui, pradėjo reikalauti iš atsakovo mokėti žemės nuomos mokestį. Be to, nuo 2008 m. didesnę dalį žemės sklypo naudojo UAB „Estora” statybinių medžiagų sandėliavimui, todėl atsakovas objektyviai negalėjo naudotis žemės sklypu. Nurodė, jog atsakovas nuo 2008 m. mokėjo už sklypo nuomą visą kainą, tikėdamasis, kad anksčiau ar vėliau žemės sklypas bus išnuomotas. Pažymėjo, kad 2012 m. pabaigoje prasidėjus teismo procesui dėl žemės sklypo plano suderinimo, naudojimasis žemės sklypo dalimi (išskyrus privažiavimą prie pastato) nutrūko, atsakovas taip pat nutraukė žemės nuomos mokesčio mokėjimus. Anot atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad iki nuomos sutarties 2016 m. balandžio 29 d. sudarymo jokie susitarimai su ieškovu dėl naudojimosi sklypu ar jo dalimi nebuvo sudaryti, taip pat nebuvo priimta jokių sprendimų dėl žemės sklypo suteikimo atsakovo naudojimuisi, ieškovo reikalavimas priteisti žemės sklypo nuomos mokestį yra nepagrįstas, todėl neturi būti tenkinamas (1 t., e.b.l. 52-55).

10Ieškovas atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovas deklaracijas dėl nuomos mokesčio sumokėjimo atsakovui teikė vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės apmokestinimą, įskaitant ir 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, nustatančiomis nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavimo, mokėjimo, išieškojimo Kretingos rajone tvarką. Pagal šias taisykles žemės nuomos mokesčio mokėtoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, išsinuomojęs ar naudojantis valstybinę žemę. Nurodė, kad 2008 m. spalio 30 d. ieškovas gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. R5-9723-(3.5) „Dėl žemės kadastro duomenų patikslinimo“, kuriame nurodyta, kad nuo 2000 m. kovo mėn. vietoje UAB „Dundesys“ prašoma apmokestinti A. V. (atsakovą), už 0,8664 ha dydžio kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo) žemės sklypą; žemės sklypo nominali vertė – 3986 Lt, indeksuota vertė – 63722 Lt. Atitinkamai atsakovui buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos: už 2008 m. – 2548,86 Lt, už 2009 m. – 2517,27 Lt + 185,67 delspinigiai, už 2010 m. – 2254,01 Lt, už 2011 m. – 2079,72 Lt, už 2012 m. – 1757 Lt, kurias atsakovas apmokėjo gera valia. Žemės nuomos mokestį už 2013 m. – 1790 Lt (taip pat 85,92 Lt delspinigių) atsakovas apmokėjo tik ieškovui kreipusis į teismą ir teismui išdavus įsakymą. Ieškovas pabrėžė, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį. Nurodė, kad Žemės įstatymo prasme jis yra žemės naudotojas. Ieškovo manymu, tarp ieškovo ir atsakovo įvykęs teisminis ginčas dėl atsisakymo suderinti žemės sklypo planą, negali turėti įtakos prie statinių naudojamo žemės sklypo apmokestinimui, todėl negalėjo atsakovui sukelti žalos. Nurodė, kad žemės sklypo apmokestinimo klausimas ploto atžvilgiu būtų pakitęs, tik tuo atveju, jei formuojant žemės sklypą būtų sumažintas esamo sklypo plotas. Pažymėjo, kad minėtame administraciniame ginče turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi. Atsiliepime prašė atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o teismui nusprendus priešieškinį tenkinti, prašė taikyti ieškinio senatį (2 t., e.b.l. 1-7).

11Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su ieškiniu sutiko. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovui, kaip valstybinės žemės naudotojui, žemės nuomos mokestį paskaičiavo pagrįstai, todėl atsakovas nesumokėdamas valstybinės žemės mokesčio pažeidė teisės aktų reikalavimus. Ieškinį prašė tenkinti (1 t., e.b.l. 151-153).

12Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti, iš esmės pakartodama ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytus argumentus. Nurodė, kad jei atsakovui buvo sudaromos kliūtys naudotis žeme, kurioje buvo jam priklausantys statiniai, jis turėjo imtis aktyvių veiksmų, kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, atstovaujančią valstybei santykiuose dėl valstybinės žemės. Pažymėjo, kad poįstatyminiai teisės aktai, kurių pagrindu buvo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis yra galiojantys ir teismo tvarka nepanaikinti, todėl ieškovas turi pareigą sumokėti už 2014-2015 m. laikotarpį paskaičiuotą žemės nuomos mokestį.

13Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo priešieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovas pažymėjo, kad pastatus įsigijo 2002 m., ir jau tada valstybinėje žemėje, kurioje stovėjo atsakovo statiniai, UAB „Estora“ vykdė ūkinę veiklą, teritorijoje palikdavo statybines atliekas, išardytas pastatų sienas, blokus. Paaiškino, kad žemės nuomos mokestį nuo 2008 m. mokėjo geranoriškai, tikėdamasis, kad ieškovas pašalins kliūtis, kurios trukdė atsakovui naudotis valstybine žeme. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsakovui prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybinę žemę neatsirado, nes valstybinė žemė, kurioje yra atsakovo pastatai nebuvo suformuota kaip žemės sklypas. Jo teigimu, remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, nesuformuotas žemės sklypas negali būti civilinių teisių, įskaitant ir nuomos teisinių santykių, objektu. Akcentavo, jog žemės sklypas suformuotas tik 2016 m., todėl ieškovo nurodytu laikotarpiu (2014-2015 m.) valstybinė žemės, kurioje yra atsakovo statiniai, dar nebuvo civiliniu teisių, taigi ir nuomos mokesčio, objektu, todėl iš atsakovo reikalauti už šį laikotarpį sumokėti žemės nuomos mokesti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai, dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovo jo per 2008-2014 metus sumokėtą 2438,59 Eur dydžio žemės nuomos mokestį.

14Trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio trečiojo asmens prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.).

15Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gamybinis-buitinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys adresu ( - ) (ankstesnis adresas – ( - )) (toliau abu vadinami – Statiniais) (1 t., e.b.l. 23-24). Statinius ieškovas įsigijo 2002 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LP-5473 ir 2002 m. balandžio 30 d. priėmimo – perdavimo akto pagrindu (1 t., e.b.l. 23, 56-57). Pirkimo – pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypas prie Statinių neregistruotas, o 1.1. punkte nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. balandžio 29 d. sutikimu Nr. 453 pirkėjui (atsakovui) prie nusipirktų pastatų Vyriausybės nustatyta tvarka bus išnuomotas arba parduotas 8664 kv. m žemės sklypas.

17Liudytojas S. J. nurodė, kad atsakovas apie 2008 m. jam išdavė įgaliojimą, suteikiantį teisę atsakovo vardu tvarkyti reikalus, susijusius su jam priklausančiu pastatu, esančiu adresu ( - ). Paaiškino, kad valstybinės žemės sklypas buvo užverstas statybinėmis atliekomis, kurios kliudė naudotis atsakovui priklausančiais statiniais. Liudytojo žiniomis, statybinės atliekos valstybinėje žemėje buvo ir iki 2002 m., t. y. iki atsakovui įsigyjant statinius. Nurodė, kad gera valia išspręsti problemų nepavyko, statybines atliekas pašalino jų savininkai 2015 m. pavasarį pasirodžius straipsniams spaudoje.

18Nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. AI-684 leido pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu ( - ) (dabartinis adresas – ( - )); plano rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų pastatų (1 t., e.b.l. 109-111). Atsakovo iniciatyva parengus žemės sklypo planą, Kretingos rajono savivaldybės administracija 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (6.23)-D3-5539 „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ žemės sklypų planus derinti atsisakė (1 t., e.b.l. 112-113). Atsakovas minėtą Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimą apskundė teismui.

19Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-400-243/2015 pareiškėjų A. V. ir UAB „Nordcros“ patikslintą skundą patenkino iš dalies – panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ ir įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti pateiktus žemės sklypų, esančių ( - ) (naujas adresas ( - ), ir ( - ), planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, arba raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planai nederinami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Pareiškėjų A. V. ir UAB „Nordcros“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, esančių ( - ) ir ( - ), planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, derinimo. Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20Nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. A1-716 patvirtino 0,8664 ha ploto žemės sklypo ( - ), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (1 t., e.b.l. 129). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, valstybinės žemės sklypas, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (toliau – Žemės sklypas), suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2016 m. vasario 25 d. atlikus kadastrinius matavimus bei 2016 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui priėmus sprendimą Nr. 14SK-366-(14.14.110.) (1 t., e.b.l. 25-26). 2016 m. balandžio 29 d. tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, ir atsakovo buvo sudaryta Valstybinė žemės nuomos sutartis Nr. 14SŽN-62-(14.14.55), kuria atsakovui 58 metų terminui buvo išnuomotas Žemės sklypas (1 t., e.b.l. 156-157).

21Kretingos rajono savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles (toliau – Taisyklės), reglamentuojančias nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, apskaičiavimo, mokėjimo, išieškojimo Kretingos rajone tvarką (2 t., e.b.l. 8-13). Atitinkamai buvo patvirtinti vėlesni Taisyklių pakeitimai ir papildymai (2 t., e.b.l. 14-17). Pagal Taisyklių 6 punktą nuomos mokestis už nuomojamą arba naudojamą valstybinę žemę apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš tarifo, kurį kasmet nustato savivaldybės Taryba. Remiantis Taisyklių 7, 11 punktais, valstybinės žemės sklypų nuomininkams ir naudotojams parengiamos bei apmokėjimui teikiamos žemės nuomos mokesčio deklaracijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės nuomos mokestis atsakovui pradėtas skaičiuoti ir deklaracijos apmokėjimui teiktos nuo 2008 m.: už 2008 m. – 2548,86 Lt, už 2009 m. – 2517,27 Lt + 185,67 delspinigiai, už 2010 m. – 2254,01 Lt, už 2011 m. – 2079,72 Lt už 2012 m. – 1757 Lt, už 2013 m. – 1790 Lt (2 t., e.b.l. 46-51). Remiantis bylos medžiaga, žemės mokestis atsakovui buvo skaičiuojamas pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimais nustatytą tarifą bei remiantis Kretingos rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus teikiamais duomenis (2 t., e.b.l. 18, 20, 22-26, 55-67). Ieškovas procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas 2008 – 2013 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijas yra apmokėjęs: 2008 – 2012 m. deklaracijas apmokėjo gera valia, o 2013 m. deklaraciją – ieškovui kreipusis į teismą ir teismui išdavus įsakymą (2 t., e.b.l. 27). Byloje pateikti atsakovo bankinių mokėjimų nurodymai, patvirtinantys 2438,59 Eur (8419,95 Lt) žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto už 2009, 2011-2013 m., sumokėjimą (2 t., e.b.l. 130-136). Ginčo dėl nuomos mokesčio sumokėjimo fakto laikotarpiu nuo 2008 – 2013 m. tarp šalių nėra.

22Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatė, kad žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (1.5 punktas); išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 proc. ir didesnis kaip 4 proc. žemės vertės (1.2 punktas); konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba (1.4, 1.7 punktai); savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių žvejybai nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti (1.9 punktas). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (2, 3, 4, 7, 8 punktai). Remdamasis aukščiau nurodytais teisės aktais bei jų pagrindu priimtomis Taisyklėmis, reglamentuojančiomis nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, apskaičiavimo, mokėjimo, išieškojimo Kretingos rajone tvarką, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 890,91 Eur dydžio žemės nuomos mokestį už 2014 ir 2015 metus bei už pradelstą atsiskaityti laikotarpį paskaičiuotus delspinigius.

23Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu žemės sklypas, kuriame yra Statiniai, nebuvo suformuotas ir įregistruotas viešame registre. Pirkimo – pardavimo sutartimi nuomos teisė atsakovui taip pat nebuvo perduota, nes tokios teisės neturėjo ir pardavėjas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga statiniams eksploatuoti, kyla iš įstatymo. Pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų teisės normų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). Be to, Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Taigi vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, yra pagrindas atsakovą pripažinti valstybinės žemės naudotoju nuo Statinių įsigijimo momento.

24Ieškovo teigimu, prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, todėl, nustačius, kad valstybinės žemės naudotojas naudojasi žeme, yra pagrindas konstatuoti jo prievolę mokėti už naudojimąsi valstybine žeme mokestį, t. y. žemės nuomos mokestį. Su šiuo ieškovo argumentu sutiktina tik iš dalies. Pozicijos, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo, laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012), tačiau būtina pažymėti, kad tai nereiškia, jog vien tik valstybinės žemės naudojimo faktas pats savaime suponuoja žemės naudotojo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį, neatsižvelgiant į įstatymo nustatytus tam reikalingus pagrindus.

25Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pareiga mokėti žemės nuomos mokestį pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį atsiranda tik esant dviem būtinoms sąlygoms: pirma, valstybinės žemės sklypai turi būti suteikti teisės aktų nustatyta tvarka ar žeme ją administruojančių institucijų sprendimais turi būti leista naudotis žemės reformos metu; antra, mokestis mokamas būtent už žemės sklypus, kas reiškia, jog sklypai turi būti suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-421/2016). Tokią išvadą kasacinis teismas padarė atsižvelgdamas į aplinkybę, jog tam, kad žemė kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje, ji turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CK 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Taigi žemė, kuri nesuformuota ir neidentifikuota įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras žemės sklypas (sklypai) bei neįregistruota viešame registre, negali būti civilinių teisių objektas. Aplinkybė, jog pagal kadastrinius Žemės sklypo matavimus jo plotas sudaro 0,8664 ha, t. y. jis yra tokio paties ploto, kokį buvo numatyta suteikti atsakovo naudojimui 2002 m. balandžio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartyje ir aplinkybės, jog atsakovas faktiškai žinojo jo naudojimui tenkantį valstybinės žemės plotą, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės, nes naudotinos žemės ploto žinojimas savaime nelemia kitokio žemės, kaip civilinių teisių objekto, teisinio vertinimo. Minėtoje nutartyje, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog žemė, kuri nėra civilinių teisių objektas, negali būti ir nuomos teisinių santykių objektas bei negali būti apmokestinama žemės nuomos mokesčiu. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. vasario 25 d., o Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas įregistruotas 2016 m. kovo 24 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog 2014-2015 m. laikotarpiu valstybinė žemė, kurioje yra atsakovo Statiniai, dar nebuvo civilinių teisių (įskaitant ir nuomos mokesčio) objektu, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo žemės nuomos mokestį už šį laikotarpį laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Atmetus ieškinio dalį dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimo, kaip išvestinis amestinas ir ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius už pradelstą atsiskaityti laikotarpį.

26Atsakovas pareikštu priešieškiniu kaip nuostolių atlyginimo prašo priteisti iš ieškovo atsakovo jam 2008 m. – 2014 m. laikotarpiu sumokėtą 2438,59 Eur dydžio žemės nuomos mokestį. Atsakovo teigimu, ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, nes neturėdamas teisinio pagrindo reikalavo iš atsakovo mokėti žemės nuomos mokestį. Teismo vertinimu, nors atsakovas reikalavimą priteisti jo nepagrįstai ieškovui sumokėtą žemės nuomos mokestį formuluoja kaip reikalavimą atlyginti nuostolius, tačiau reikalavimas savo esme ir jį grindžiančiomis aplinkybėmis atitinka nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo sampratą, pagal kurią, asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusio teisinio santykio kvalifikavimo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis: taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). Taigi tinkamas valstybinės žemės nuosavybės teisės įgyvendinimas, įskaitant teisinius santykius, susiklostančius nuomojant valstybinę žemę, neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Valstybės bei savivaldybių institucijos įgaliotos užtikrinti tinkamą ir efektyvų valstybinės žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių įgyvendinimą, tuo tarpu valstybinės žemės nuosavybės teisės įgyvendinimas, tokiu būdu, kai valstybinės žemės naudotojai apmokestinami nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos, laikytinas pažeidžiančiu ne tik konkretaus žemės naudotojo, tačiau ir viešą interesą. Taigi atsižvelgdamas į priešieškinio reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas, teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, ginčo santykį kvalifikuoja kaip situaciją, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnis).

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

28Byloje nustatyta, kad iki 2016 m. balandžio 29 d., t. y. iki Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, šalių sutartiniai santykiai nesiejo. Ieškovo teigimu, deklaracijos dėl nuomos mokesčio sumokėjimo atsakovui buvo teikiamos vadovaujantis valstybinės žemės apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais (Žemės reformos įstatymu, Vyriausybės nutarimais, Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis). Teismo vertinimu, turto (nuomos mokesčio) įgijimas nagrinėjamu atveju negali būti pagrindžiamas teisės aktų reikalavimais, nes byloje nustatyta, jog Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas tik 2016 m., tuo tarpu ginčo laikotarpiu valstybinės žemės sklypas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas, todėl remiantis aukščiau aptarta naujausia kasacinio teismo praktika, jis, nebūdamas civilinių teisinių santykių objektu, negalėjo būti apmokestinamas ir žemės nuomos mokesčiu. Atitinkamai turi būti aiškinamos ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas atsakovui žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kurias pastarasis apmokėjo, pinigines lėšas (žemės nuomos mokestį) įgijo nesant tam teisinio pagrindo, nes prievolė mokėti žemės nuomos mokestį atsakovui nebuvo nustatyta nei sutartimi, nei įstatymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiuo atveju nustatytos visos sąlygos, reikalingos pripažinti, kad turtas įgytas be teisinio pagrindo 6.237 straipsnio prasme. Byloje teiktais įrodymais, atsakovas pagrindė 2438,59 Eur dydžio žemės nuomos mokesčio, paskaičiuoto už 2009 m., 2011 – 2013 m., sumokėjimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatavus, jog turtą (žemės nuomos mokestį) ieškovas iš atsakovo įgijo nesant tam teisinio pagrindo, atsakovo priešieškinis šioje dalyje tenkintinas, priteisiant atsakovo naudai iš ieškovo 2438,59 Eur sumokėto žemės nuomos mokesčio.

29Atsakovas kaip nuostolių atlyginimo taip pat prašo priteisti jo administraciniame procese patirtas 588,56 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Minėta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-400-243/2015 pareiškėjų (tarp jų – ir atsakovo) patikslintą skundą patenkino iš dalies – panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ ir įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti pateiktus žemės sklypų, esančių ( - ) (naujas adresas ( - )), ( - ), ir ( - ), planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, arba raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planai nederinami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2197-502/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovo patirtų bylinėjimosi klausimas minėtais teismo procesiniais sprendimais nebuvo išspręstas, todėl atsakovas kreipėsi į teismą su nauju prašymu priteisti šias išlaidas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl administracinėje byloje turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, ir pripažinęs, jog teismo sprendimu buvo patenkinta 75 proc. pareiškėjų reikštų reikalavimų, A. V. priteisė iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos 30,01 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

30Atsakovas nurodo, kad teismai minėtose nutartyse sprendė klausimą dėl kitų atsakovo administracinėje byloje turėtų išlaidų, tačiau išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimas nebuvo išspręstas. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad tokia situacija susidarė dėl to, kad administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas, atsakovas negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas, nes tuo metu vyko teisminis ginčas pagal advokato ieškinį atsakovui dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.

31Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3964-930/2015 ieškovo advokato A. K. ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovo A. K. naudai iš atsakovo A. V. 551,94 Eur skolos, 9,85 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė teismui 2015 m. gruodžio 3 d. bankinio mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovas minėtą 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą įvykdė, t. y. sumokėjo advokatui A. K. 588,56 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad mokėjimas atliekamas pagal 2015 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3964-930/2015 (1 t., e.b.l. 139). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartyje pažymėjo, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme priteisti 551,94 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti neprašė, teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių išlaidų nepasisakė. Dėl nurodytų priežasčių toje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakovo papildomai pateiktų įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nevertino. Sutiktina su atsakovo teigimu, jog aukščiau aptartuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo išspręstas klausimas dėl atsakovo administracinėje byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau pastebėtina, jog atsakovas byloje nenurodė, kad jo patirtų advokato išlaidų klausimas buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2197-502/2015. Šioje administracinėje byloje teismas, be kita ko, pasisakė ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo, kuriuo advokato A. K. naudai iš atsakovo buvo priteista 551,94 Eur skola už suteiktas advokato teisines paslaugas administracinėje byloje. Minėta 2016 m. sausio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo (atsakovo) prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. V. iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 150 bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas galimybę prisiteisti administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pilnai realizavęs administracinio proceso tvarka, šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiosiomis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė teisinio pagrindo atsakovo jo advokatui sumokėtą 588,56 Eur sumą už teisines paslaugas administracinėje byloje pripažinti nuostoliais, todėl šioje priešieškinio dalyje atsakovo reikalavimas atmestinas.

32Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė atsakovo priešieškinio reikalavimams taikyti įstatymo nustatytą ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal 1.125 straipsnio 1 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pareigai grąžinti be pagrindo įgytą turtą įstatymas nenustato sutrumpinto ieškinio senaties termino, todėl taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pagal 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo iš atsakovo be teisinio pagrindo 2008-2013 m. laikotarpiu įgyto turto (žemės nuomos mokestį) grąžinimo, todėl konstatuotina, jog bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra suėjęs.

33Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2438,59 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos 2016 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 80,56 proc. priešieškinio reikalavimų (2438,59 Eur x 100 proc. / 3027,15 Eur). Atsakovas byloje patyrė 390,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 90,81 Eur žyminis mokestis (1 t., e.b.l. 108) ir 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., e.b.l. 82-84). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovo naudai iš ieškovo pristeistina 314,84 Eur (390,81 Eur x 80,56 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

35Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

36Ieškovo ieškinį atmesti.

37Atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

38Priteisti atsakovo A. V., a.k. ( - ) naudai iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos, į.k. 188715222, 2438,59 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 59 ct) sumokėto žemės nuomos mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2438,59 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos 2016 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 314,84 Eur (tris šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

39Likusioje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti.

40Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei D.... 4. atsakovui A. V.,... 5. atsakovo atstovei advokatei Nataljai Soroko,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad atsakovui... 8. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad atsakovas 2002 m.... 9. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 10. Ieškovas atsiliepime su atsakovo priešieškiniu nesutiko, prašė jį... 11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį... 13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 14. Trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio... 15. Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės... 17. Liudytojas S. J. nurodė, kad atsakovas apie 2008 m. jam išdavė įgaliojimą,... 18. Nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012... 19. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos... 20. Nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015... 21. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr.... 22. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės... 23. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad pirkimo – pardavimo... 24. Ieškovo teigimu, prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi... 25. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pareiga mokėti... 26. Atsakovas pareikštu priešieškiniu kaip nuostolių atlyginimo prašo... 27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turtas... 28. Byloje nustatyta, kad iki 2016 m. balandžio 29 d., t. y. iki Žemės sklypo... 29. Atsakovas kaip nuostolių atlyginimo taip pat prašo priteisti jo... 30. Atsakovas nurodo, kad teismai minėtose nutartyse sprendė klausimą dėl kitų... 31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto... 32. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė atsakovo priešieškinio... 33. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovui... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos,... 36. Ieškovo ieškinį atmesti.... 37. Atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.... 38. Priteisti atsakovo A. V., a.k. ( - ) naudai iš Kretingos rajono savivaldybės... 39. Likusioje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti.... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...