Byla 3K-3-437/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saunų rojus“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saunų rojus“ dėl nuomos mokesčio priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.

6Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. lapkričio 9 d. sprendimu 99 metams panaudai suteikė Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui (toliau – Lietuvos olimpiniam sporto centrui) 48 446 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Lietuvos olimpinis sporto centras pagal 2000 m. rugsėjo 11 d. valstybinės žemės subnuomos sutartį ir 2000 m. gruodžio 15 d. šios sutarties pakeitimą subnuomojo atsakovui panaudos pagrindu valdomo sklypo dalį (16 392 kv. m ploto) sportininkų reabilitacijos Hidroterapijos centro pastato statybai ir naudojimui. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. spalio 10 d. raštu pritarė tokio pastato statybai, taip pat 2000 m. gruodžio 19 d. raštu pritarė subnuomojamo sklypo plotui. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 449 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ leido atsakovui naudotis valstybine žeme, taip pat patvirtino ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų turinį ir formą, t. y. pagal paminėtą susitarimą atsakovas įsipareigojo sunuomojamame žemės sklype įrengti infrastruktūros objektus. 2003 m. sausio 24 d. atsakovui buvo išduotas leidimas 16 392 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype vykdyti statybos darbus – statyti viešbutį, o 2003 m. spalio 2 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu valstybinės žemės panaudos sutartis su Lietuvos olimpiniu sporto centru buvo nutraukta, atitinkamai nutrūko subnuomos sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovas, remdamasis savivaldybės sprendimais suformuoti 16 392 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą ir išduoti leidimą vykdyti statybas, pradėjo naudotis valstybine žeme – statyti pastatą ir iki ieškinio pareiškimo tuo valstybinės žemės sklypu naudojosi, nes sklype esantis nebaigtas statyti viešbutis nuosavybės teise tebepriklauso atsakovui, todėl pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių 2 punktą atsakovas turėjo mokėti nuomos mokestį. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Saunų rojus“ 64 905,77 Lt nuomos mokesčio skolos ir 2336,62 Lt priskaičiuotų delspinigių.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad nuo 2003 m. spalio 2 d., kai buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, atsakovas nebeturėjo jokio teisinio pagrindo naudotis 16 392 kv. m ploto valstybiniu žemės sklypu, šią aplinkybę patvirtino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. sausio 23 d. raštas, kuriame, atsakant į atsakovo prašymą teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoti ar parduoti žemės sklypą, nurodyta, jog, patvirtinus teritorijos detalųjį planą, žemės sklypas žemės sklypo naudotojams bus išnuomotas detaliojo plano sprendinių pagrindu suformavus naudojamus sklypus. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad pastatas – apartamentinis viešbutis, 23 procentų statybos baigtumo, priklauso atsakovui, statinys pradėtas statyti 2003-2004 metais, esant atitinkamų valstybinių institucijų leidimams, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu statybos darbai nevyko, tačiau, nutraukus su atsakovu valstybinės žemės sklypo subnuomos sutartį, ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, nebuvo išspręsta, ar atsakovas galėjo naudotis ginčo žemės sklypu ir tęsti statybos darbus. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pareiga mokėti žemės nuomos mokestį atsakovui tenka tik dėl to, kad jis buvo faktinis valstybinės žemės sklypo naudotojas; motyvavo, kad įstatyme nenurodyta faktinio valstybinės žemės naudojimo pagrindo. Be to, teismas iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų padarė išvadą, kad valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovas mokėjo subnuomotojui – Lietuvos olimpinio sporto centrui, nes šias šalis siejo valstybinės žemės subnuomos sutartis. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos olimpinio sporto centras turėjo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį įstatymų nustatyta tvarka, nes jam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas, nuo 2000 m. rugsėjo 11 d. subnuomojęs ginčo valstybinės žemės sklypą, tuo laikotarpiu būtų mokėjęs žemės nuomos mokestį ieškovui.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu jį tenkino, panaikino Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą, tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 64 905,77 Lt nuomos mokesčio skolos ir 2336,62 Lt delspinigių. Kolegija nurodė, kad atsakovas pastatą statė jau po subnuomos sutarties nutraukimo, atsakovo naudojamo 16 392 kv. m ploto žemės sklypo sprendiniai buvo patvirtinti dar 2001 metais, todėl padarė išvadą, jog atsakovui buvo leista naudotis žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Kolegija, remdamasi Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad ši norma reiškia, jog valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose, t. y. nebūtinai turi būti sudaryta nuomos sutartis, pakanka, kad valstybinė žemė būtų naudojama bet kokiu teisėtu pagrindu. Kolegijos teigimu, faktiniams valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę nuomos sutarties, negalėtų būti suteikiama daugiau lengvatų nei sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartį, nes būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas. Kolegija, nustačiusi, kad atsakovas teisėtai valstybinėje žemėje pradėjo pastato statybą, pripažino, jog jis teisėtai faktiškai naudojo valstybinę žemę, todėl faktinio teisėto valstybinės naudojimo fakto pakako nustatant valstybinės žemės naudotojo pareigą mokėti nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos teigimu, netinkamai aiškino ir taikė Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Be to, kolegija nurodė, kad atsakovas statybos darbus vykdė po subnuomos sutarties nutraukimo, įrodymų, jog jis nebaigė statybos darbų dėl ieškovo kaltės, byloje nėra, todėl statybos darbų nutraukimas nepaneigė žemės naudojimo fakto ir pareigos mokėti nuomos mokestį.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti naudojimosi žemės sklypu teisės, be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovą pripažino faktiniu žemės sklypo naudotoju. Pagal teismų praktiką valstybinės žemės naudotojais pripažįstami asmenys, kurie žemės sklype be jokių apribojimų įgyvendina naudojimosi teises, laikosi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų (Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1, 2 ir 7 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alnida“, UAB „Rubinas“, UAB „SBS“ v. UAB „Senasis dvaras“, bylos Nr. 3K-3-1072/2002). Kadangi atsakovas negalėjo įgyvendinti visų naudojimosi nuomojamu žemės sklypu teisių, tai teismui nebuvo pagrindo pripažinti jį faktiniu žemės sklypo naudotoju, todėl atsakovui nekilo pareigos mokėti nuomos mokestį. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį kartu su CK 6.545-6.566 straipsniais, reglamentuojančiais žemės nuomą. Kasatoriaus teigimu, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės naudojimo tikslinę paskirtį, ir CK 6.551 straipsnio 2 dalį, remiantis teismų praktika, darytina išvada, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius, t. y. žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių vylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008). Dėl to pagal nurodytą teismų praktiką ir Žemės įstatymą, siekiant pripažinti atsakovą žemės sklypo naudotoju, apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar žemės sklypas buvo užstatytas pastatais, statiniais bei įrenginiais ir ar buvo naudojamas įmonių, organizacijų ar kitų juridinių asmenų, t. y. ar žemės naudotojas turėjo galimybę be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės sklypo naudojimosi teises, naudoti žemės sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismui tik nustačius abi šias sąlygas, galėjo būti padaryta išvada, ar atsakovas pripažintinas žemės sklypo naudotoju ir ar privalėjo mokėti mokestį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas žemės sklypo nenaudojo pagal tiesioginę paskirtį, o nutraukus su atsakovu valstybinės žemės sklypo subnuomos sutartį ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, nebuvo išspręsta, ar šis galėjo naudotis žemės sklypu ir tęsti statybos darbus. Kasatoriaus teigimu, nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovo vykdyti viešbučio statybos darbai buvo sustabdyti, t. y. jis ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių faktiškai nuo 2004 metų negalėjo naudotis žemės sklypu pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. negalėjo pabaigti vykdyti viešbučio statybos darbų, taip pat, nepabaigus statyti viešbučio, negalėjo pastato naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, žemės sklype nevykdoma ir neplėtojama subnuomos sutartyje ir savivaldybės aktuose nustatyta veikla.
  2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai netaikė CK 6.487 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad nuomininkas, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip, turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daikto sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Ši teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama kartu su CK 6.485 straipsniu; nurodytų teisės normų taikymo sąlyga yra ta, kad tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje nustatytas naudojimosi sąlygas turi egzistuoti priežastinis ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008). Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad turėjo būti taikyta nurodyta teisės norma dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo, neatsižvelgė į tai, jog byloje nustatyta, kad atsakovas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo įgyvendinti visų žemės sklypo naudojimosi teisių. Be to, apeliacinės instancijos teismas CK 6.487 straipsnį turėjo taikyti kaip įstatymo analogiją, nes nei Žemės reformos įstatyme, nei specialiosiose teisės normose, reglamentuojančiose žemės nuomą (CK 6.545-6.566 straipsniai) nenustatyta, kada nuomos mokestis gali būti sumažinamas arba nuomininkas visiškai atleidžiamas nuo pareigos jį mokėti. Žemės nuomos teisiniams santykiams, nepriklausomai nuo to, ar nuomojamas valstybinis žemės sklypas, ar priklausantis privačios nuosavybės teise, nepritaikius pagal analogiją bendrųjų nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, įskaitant reglamentuojančių ir nuomos mokesčio sumažinimą, žemės nuomininkai nepagrįstai būtų blogesnėje padėtyje nei nuomininkai, nuomojantys kitus objektus, ne žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldas“, bylos Nr. 3K-P-346/2004).
  3. Apeliacinės instancijos teismas padarė teismų praktikos neatitinkančią išvadą, kad 2003 metais teisėtai pradėta, tačiau bylos nagrinėjimo metu dėl statybos leidimo panaikinimo nutraukta, pastato statyba buvo įrodymas, jog atsakovas faktiškai naudojosi valstybine žeme, todėl jam kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Kasatoriaus teigimu, teismų praktikoje, susijusioje su žemės naudojimu pripažinimo faktine nuoma, nurodyta, kad atitinkami faktiniai santykiai kvalifikuojami kaip žemės nuomos teisiniai santykiai, kai nustatomas šių sąlygų visetas: 1) išreikšta žemės sklypo savininko valia suteikti atlygintinai naudotis žemės sklypu; 2) žemės sklypas yra apibrėžtas ir identifikuotas; 3) subjektas naudojasi žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TŪB „ Vaisa“ v. Vilniaus apskrities VMĮ, bylos Nr. 3K-3-481/2001). Faktinis žemės sklypo naudojimasis, nors ir nesant sudarytos įstatymų reikalaujamos formos žemės nuomos sutarties, yra kvalifikuojamas kaip žemės nuoma tik tada, kai subjektas turi realią galimybę niekieno netrukdomas naudotis žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ginčo šalių santykius pripažino žemės nuomos sutartiniais teisiniais santykiais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ginčo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų, kuriose kasacinis teismas formuoja nurodytą teismų praktiką, todėl nagrinėjamai bylai kasacinio teismo nutartys neturi prejudicinės galios.
  4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad į nagrinėjamą bylą nebuvo įtraukti tretieji asmenys, kurie įtraukti trečiaisiais asmenimis kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme; taip pat neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės turės esminės įtakos kitai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai bylai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini); kitoje byloje atsakovas taip pat įtrauktas kaip atsakovas ir ginčai vyksta dėl klausimų, susijusių su nurodytu ginčo žemės; Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 3240-01 „Dėl žemės sklypo Vilniaus mieste suteikimo naudotis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniam sporto centrui“, Vilniaus miesto valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2024V; taip pat pripažinti negaliojančiomis Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos olimpinio sporto centro 1998 m. lapkričio 9 d. sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 88K01/98-19660, UAB „Saunų rojus“ ir Lietuvos olimpinio sporto centro 2000 m. rugsėjo 4 d. sudarytą valstybinės žemės subnuomos sutartį, ją iš dalies pakeičiančias dvi 2000 m. gruodžio 15 d. sutartis dėl valstybinės žemės subnuomos sutarties pakeitimo. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje nustatytos aplinkybės gali būti esminės bei teisiškai reikšmingos byloje dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo ir priešingai. Bylą nagrinėję teismai, siekdami išvengti prieštaravimų tarp bylose nustatytų aplinkybių, privalėjo sustabdyti civilinės bylos dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo nagrinėjimą ir į bylą įtraukti asmenis, kurie įtraukti į civilinės bylos, nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjimą.

12Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, jog atsakovas po subnuomos sutarties nutraukimo toliau naudojosi ginčo žemės sklypu. Atsakovo argumentai, kad jis negali naudotis visu ginčo žemės sklypu pagal jo tiesioginę paskirtį, nepaneigė aplinkybės, jog asmuo, nuosavybės teise turėdamas statinius, yra to žemės sklypo naudotojas. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo tvarka. Atsakovas negrąžino žemės sklypo valstybei, juo toliau naudojosi, todėl jam kilo pareiga mokėti žemės nuomos mokestį. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, yra nepagrįsti, nes, ieškovo teigimu, skiriasi nagrinėjamos bylos ir kasatoriaus nurodytų nutarčių ratio decidendi. Kasatoriaus argumentai dėl asmenų neįtraukimo trečiaisiais asmenimis ir šios bylos prejudicinės galios kitai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai bylai nepagrįsti, nes, ieškovo teigimu, kasatoriaus neprašė teismo nei sustabdyti šią civilinę bylą, nei kitus asmenis įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis. Be to, kasatorius nenurodė, kokių faktų nustatymas kitoje byloje turėtų prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Dėl žemės naudojimo santykių kvalifikavimo ir pareigos mokėti žemės nuomos mokestį

16Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

17Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija), kiti specialieji įstatymai). Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovo žemės naudojimo teisė atsirado administracinių aktų ir sandorio pagrindu, t. y. Žemės įstatymo prasme jis yra žemės naudotojas. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

18Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį žemės naudotoju, neatsižvelgė į tai, kad jis ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių nenaudojo žemės sklypo pagal tiesioginę paskirtį ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Šiam savo teiginiui pagrįsti kasatorius nurodė nemažai nutarčių, priimtų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose. Kasatoriaus manymu, remiantis jo nurodytose nutartyse suformuluota praktika, tam, kad atsakovą būtų galima pripažinti žemės sklypo naudotoju, būtina nustatyti faktą, jog žemės sklypas yra užstatytas pastatais, statiniais bei įrenginiais, bei aplinkybę, jog naudotojas turi realią galimybę be jokių apribojimų įgyvendinti visas žemės sklypo naudojimosi teises pagal sklypo tiesioginę paskirtį.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-364/2007), o kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytose nutartyse išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės yra suformuluotos bylose, kurių nagrinėjimo dalykas iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasatoriaus nurodytose nutartyse buvo nagrinėjami klausimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo bei sudarymo, tačiau nė vienoje iš skunde nurodytų bylų nebuvo sprendžiami pareigos mokėti žemės nuomos mokestį klausimai.

21Minėta, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė naudojama panaudos pagrindais. Taigi ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Kasacinio teismo praktikoje analogiškai šiuo klausimu jau yra pasisakyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno rajono veislininkystė“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-231/2009). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovui žemė panaudai nebuvo suteikta, todėl nebelieka Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties, kai žemės nuomos mokestis nemokamas. Kasatorius žemės sklypu naudojosi subnuomos sutarties, kuri pasibaigė 2003 m. spalio 2 d., pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriui buvo išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu statybos darbai buvo atliekami ir nutrūkus žemės subnuomos sutarčiai, tai jau savaime reiškia naudojimąsi žemės sklypu; nebaigto statyti viešbučio pastatai ginčo sklype stovi iki šiol. Teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, nutrūkus subnuomos sutarčiai, kasatorius valstybei žemės sklypo negrąžino, jis buvo užimtas kasatoriui priklausančių statinių, t. y. kasatorius faktiškai naudojosi žemės sklypu. Tai, kad nebaigti statyti pastatai neeksploatuojami pagal jų tikslinę paskirtį, nepaneigė kasatoriaus pareigos mokėti nuomos mokestį už jam priklausančiais statiniais užimtą žemę. Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius savo teisę sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį grindžia būtent faktiniu žemės naudojimu.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas, o kasacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia.

23Dėl bylos sustabdymo

24Kasatorius skunde kelia klausimą, kad, siekiant išvengti prieštaravimų tarp kituose teismuose nagrinėjamose bei šioje byloje nustatytinų aplinkybių, teismai bylą dėl nuomos mokesčio priteisimo turėjo sustabdyti iki bus išnagrinėtos bylos, kuriose ginčijami administraciniai aktai dėl ginčo žemės sklypo suteikimo naudotis.

25Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

26Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Kasatorius tokių aplinkybių buvimą sieja su kitomis nagrinėjamomis civilinėmis bylomis. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. R. L. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. SIA Parex lizingas, bylos Nr. 3K-7-260/2005.). Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma CPK 163 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Kasatorius jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių tokių kriterijų buvimą, nenurodė. Aplinkybė, kad kituose teismuose yra iškeltos bylos, kuriose dalis byloje dalyvaujančių asmenų yra tie patys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, savaime nereiškia, jog yra pagrindas sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte išvardytu pagrindu.

27Proceso teisės normos pažeidimas kaip pagrindas kasacijai turi būti pagrįstas išsamiais teisiniais argumentais, nes kasaciniam nagrinėjimui yra priimamos bylos, kuriose formuluojamos teisės taikymo ar aiškinimo problemos, kurių išsprendimas aktualus tolimesniam teismų praktikos formavimui. Jeigu teisiniais argumentais tokia problema neiškeliama ir nepagrindžiama, tai laikoma, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009). Nesant jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos sustabdymą, pažeidimą, kuris būtų aktualus vienodam šių normų taikymui ir aiškinimui, kolegija konstatuoja, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas šiuo aspektu nesuformuluotas.

28Analogiškais motyvais atmestini kasacinio skundo argumentai dėl kasatoriaus nurodytose dalyvaujančių asmenų įtraukimo trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje byloje. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. Kamajų žemės ūkio bendrovė, bylos Nr. 3K-3-1042/2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Euroimport Rudorfer GmbH v. UAB „Filipopolis”, bylos Nr. 3K-3-81/2004). Kasaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų, kokią įtaką nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas galėtų turėti neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisėms ar pareigoms.

29Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

30Kasacinis teismas patyrė 30,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo UAB „Saunų rojus“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Priteisti iš atsakovo UAB „Saunų rojus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 30,25 Lt (trisdešimt litų dvidešimt penkis centus) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių... 6. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. lapkričio 9 d.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Dėl žemės naudojimo santykių kvalifikavimo ir pareigos mokėti žemės... 16. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami... 17. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali... 18. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytose nutartyse išdėstytos... 21. Minėta, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei... 23. Dėl bylos sustabdymo... 24. Kasatorius skunde kelia klausimą, kad, siekiant išvengti prieštaravimų tarp... 25. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras... 26. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių... 27. Proceso teisės normos pažeidimas kaip pagrindas kasacijai turi būti... 28. Analogiškais motyvais atmestini kasacinio skundo argumentai dėl kasatoriaus... 29. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo... 30. Kasacinis teismas patyrė 30,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 33. Priteisti iš atsakovo UAB „Saunų rojus“ (juridinio asmens kodas (duomenys... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...