Byla e2-668-524/2019
Dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir mokėjimo prievolės nebuvimo bei sumokėtų 70 450 EUR priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „A22“, D. K

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

2sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ atstovei advokatei Indrei Butvilei,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Structurus“ atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Structurus“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir mokėjimo prievolės nebuvimo bei sumokėtų 70 450 EUR priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „A22“, D. K..

6Teismas

Nustatė

71.

8Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti pateiktus pagal 2016 m. balandžio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą pavedimo sutartį Nr. 201604/07 atliktų darbų aktus: 2016 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. balandžio mėn., 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. gegužės mėn., 2016 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. birželio mėn., 2016 m. liepos 29 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. liepos mėn., 2016 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktą už rugpjūčio mėn., 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. rugsėjo mėn., 2016 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. spalio mėn., 2016 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. lapkričio mėn., 2016 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktą už gruodžio mėn., 2017 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą už 2017 m. sausio mėn., 2017 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktą už 2017 m. vasario mėn., 2017 m. gegužės 17 d. atliktų darbų aktą už 2017 m. gegužės mėn. už bendrą 58 223,14 EUR sumą be PVM, 70 450 EUR sumą su PVM, negaliojančiais; priteisti iš atsakovės 70 450 EUR; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

92.

10Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. balandžio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. 201604/07 (toliau – Pavedimo sutartis), pagal kurią atsakovė kaip statinio statybos valdytoja įsipareigojo „1.1. ...pagal pateiktą TECHNINĮ DARBO PROJEKTĄ“, kuris pridedamas prie šios sutarties kaip Priedas Nr. 1, atlikti Naftos produkto – bitumo terminalo saugyklos, pamatų, dviejų talpų po 5000 tonų, penkių talpų po 200 tonų, katilinės ir garo katilo sujungimo į vieną technologinę grandinę statybos valdymą – kontrolę, Užsakovui nuomos teise priklausančiame žemės sklype kurio unikalus Nr.: ( - ), atlikti darbus pagal TECHNINĮ DARBO PROJEKTĄ ir statybos darbų vykdymo grafiką sutarties priede Nr.2, atlikti statybos, montažo, instaliacijos, programavimo, derinimo, elektronikos įrenginių automatikos paleidimo, konfigūravimo, apmokymo darbų kontrolę, tikrinimą. Dalyvauti kartu su Įgaliotoju parenkant rangovą – darbų atlikimui Priedas Nr.3, teikti statytojui informaciją apie statybos eigą“. 2016 m. balandžio 6 d. su UAB „A22“ (toliau – Projektuotojas arba trečiasis asmuo) buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 16PDS04 (toliau – Projektavimo sutartis), kuria Projektuotojas įsipareigojo „1.1....atlikti Naftos produkto – bitumo terminalo ir saugyklos pamatų, dviejų talpų po 5000 tonų ir penkių talpų po 200 tonų, katilinės ir garo katilo sujungimo į vieną technologinę grandinę (toliau – „Statinys“), turinčio būti pastatytų ( - ) nuomojamame žemės sklype, projektavimo darbus (toliau – „Darbai“) , t. y. parengti įstatymuose, kituose teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties ir kokybės projektinės dokumentacijos visumą – techninį projektą“. Tiek nagrinėjant Pavedimo sutartį, tiek atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta Projektavimo sutartis su trečiuoju asmeniu, nelieka abejonių, kad atsakovė, kaip ir numatyta Pavedimo sutartyje, turėjo vykdyti tik statinio statybos kontrolę, t. y. atstovauti ieškovui statybų metu – statant statinius, montuojant, instaliuojant, programuojant, derinant, paleidžiant įrenginius ir apmokant dirbti, t. y. vykdyti šių darbų kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad jokie priedai prie Pavedimo sutarties, nurodyti 9.14 punkte – priedas Nr.1 „Techninis darbo projektas“, priedas Nr.2 „Statybos darbų vykdymo grafikas“, priedas Nr.3 „Rangovų sąrašas, konkurso nugalėtojo pasiūlymas“ prie šios sutarties, turėję būti „neatskiriama Sutarties dalimi“, realiai nebuvo pridėti, Pavedimo sutartis vertintina tik kaip sutartis, kuri turėjo būti pradėta vykdyti, kai tik bus parengtas projektas, t. y. techninis (darbo) projektas, pagal Projektavimo sutartį. Kadangi atsakovė pagal Pavedimo sutartį darbų neatliko (dalis darbų buvo atlikta Projektuotojo pagal kitą – Projektavimo sutartį, ir susitarimo, kad būtų mokama Projektuotojo subrangovui, nebuvo? dalis darbų atlikta pačios ieškovės, o ne atsakovės? dalies darbų iš viso nebuvo ar jie buvo „išgalvoti“), šiuo ieškiniu ginčijami atliktų darbų aktai ir pagal juos pateiktų PVM sąskaitų faktūrų mokėjimo prievolės nebuvimas. Kadangi ginčijamais atliktų darbų aktais ir atitinkamomis PVM sąskaitomis faktūromis buvo formaliai įteisinti darbai, kurie neatlikti, ir darbų kaina, ko negali būti, nes formalumas nepagrindžia darbų atlikimo ir nepagrindžia prievolės sumokėti už darbus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo pagal PVM sąskaitas faktūras 70 450 EUR sumą, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

113.

12Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

134.

14Atsiliepime nurodė, kad ieškovė pripažįsta, kad visuose atliktų darbų aktuose yra jos įgaliotų darbuotojų parašai, patvirtinantys, kad jie priima atliktus darbus, t. y. aktus pasirašė arba ( - ) ir ( - ) pareigas tuo metu vykdanti T. T., arba ( - ) D. K.. Ieškovas teigia, kad T. T. bendrovėje dirbo ( - ), todėl „nieko nenusimanė“ apie statybas ir projektavimą, todėl ir pasirašė atliktų darbų aktus. Su tokiu ieškovo teiginiu neįmanoma sutikti, nes, kaip jau nurodė, T. T. buvo ne tik bendrovės ( - ), ji tam tikrais laikotarpiais vykdė ir bendrovės ( - ) pareigas, kartu buvo ir bendrovės ( - ). Akivaizdu, kad jeigu nebūtų buvę atlikti darbai, ( - ) nebūtų veikusi pati prieš save ir mokėjusi už neatliktus darbus. Priešingai, nei teigia ieškovas, ji kaip ( - ) buvo atsakinga ir už tinkamą bendrovės piniginių lėšų panaudojimą, todėl tik esant atliktiems darbams, pateiktai ataskaitai ir buvo atliekami mokėjimai. Tai, kad D. K. yra UAB „Structurus“ ( - ) sesers vyras, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad jis pasirašinėjo aktus už neatliktus darbus. Ieškinyje taip pat sistemingai minima, kad neva nemaža darbų, už kuriuos buvo apmokėta UAB „Structurus“, atlikti ne pagal pavedimo sutartį, o pagal projektavimo sutartį, kuri buvo sudaryta tarp UAB „Structurus“ ir UAB „A22“. Atsiliepdama į šiuos ieškovės teiginius atsakovė teigia, jog atsakovei nebuvo uždrausta sudaryti subrangos sutarties dėl projektavimo darbų atlikimo, tai ir buvo padaryta. Ieškovė jokių pinigų, kurie buvo pervesti UAB „A22“, iš šios bendrovės negavo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad neva atsakovei buvo sumokėta už tuos darbus, kurių ji neatliko. Ieškovė nurodo, kad neva visą statinio technologinę dalį parengė A. G., V. S., P. R. ir L. S.. Visi šie nurodyti ieškovės darbuotojai, išskyrus P. R., negalėjo atlikti šių darbų, nes jie neturėjo kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo tokių darbų atlikimui. P. R. buvo UAB „Structurus“ darbuotojas ir būtent tik todėl, kad atsakovė buvo sudariusi Pavedimo sutartį, ieškovei prašant pastarasis ir buvo perkeltas dirbti pas ieškovę, kad būtų lengviau vykdyti aptartus darbus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pasirašė visus atliktų darbų aktus, pareikalavo ataskaitų pagal juos ir šios ataskaitos buvo pateiktos. Po to atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras sumokėti už atliktus darbus. PVM sąskaitoms faktūroms galiojant atsakovė turi pareigą jas apmokėti. Ieškovė nurodo, kad mokėjimų atsakovei nevykdė nuo 2017 metų vasario mėnesio, tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2018 metų rugsėjo 5 dieną. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl po to, kai Pavedimo sutartis buvo įvykdyta, ieškovė nusprendė kreiptis į teismą, teigdama, kad jokie darbai neva pagal Pavedimo sutartį nebuvo atlikti, todėl iš atsakovės turi būti priteista jai sumokėta 70 450 EUR dydžio pinigų suma. Ieškovė nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis jis prašo šiuos atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais, todėl neįmanoma ir tinkamai atsikirsti į pareikštą ieškinį. Būtent ieškovės darbuotojai pasirašinėjo atliktų darbų aktus, atliko mokėjimus, tačiau prie ieškinio nepridėti jokie jų paaiškinimai, susiję su šiomis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat teigia, kad UAB „Structurus“ jokių papildomų darbų neatliko ir neva pateikė atliktų darbų aktus tik tam, kad pateisintų avanso dydžio turėtas išlaidas. Pavedimo sutartimi šalys susitarė, jog padidėjus sutarties objekto kainai, Įgaliotiniui atlyginamos papildomos išlaidos.

155.

16Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinį.

176.

18Dublike papildomai nurodė, jog iš esmės atsakovė sutinka, kad buvo sudaryta ne rangos, o pavedimo sutartis. Tačiau skirtingai negu nurodo atsakovė, Pavedimo sutartis buvo sudaryta tik dėl statinio statybos valdymo. Todėl atsakovė, kalbėdama apie statinio statybos valdymą, nepagrįstai nurodo, kad neva tai apima ir projektavimo sritį, ir todėl atsakovas „gali pasitelkti Pavedimo sutartyje numatytų darbų atlikimui kitus asmenis“. Iš esmės atsakovė jokių kitų asmenų Pavedimo sutartyje numatytiems darbams organizuojant statinio statybą nepasitelkė. Atvirkščiai, kitoje srityje – projektavime – atsakovė buvo tik rangovo – Projektuotojo atstovas, o, kaip paaiškėjo vėliau, – ir subrangovas, t. y. didžiąją dalį ataskaitose nurodytų darbų atliko ne pagal Pavedimo sutartį, o kaip Rangovas ar subrangovas. Todėl atsakovė niekaip negalėjo būti kartu ir statinio projektavimo valdytoju. Dėl Pavedimo sutarties sudarymo, tai atsakovė, matyt, nori sudaryti įspūdį, kad šią sutartį ruošė tik ieškovė (konkrečiai – L. Š.), o su atsakove ši sutartis nebuvo derinta. Tačiau atsakovė aktyviai dalyvavo derinant sutartį, nors Projektavimo sutartyje buvo numatyta Projektuotojo teisė pasitelkti subrangovus, tačiau subrangos sutartis ieškovei niekada nebuvo pateikta, kaip ir niekada nebuvo susitarta, kad ieškovė kaip užsakovas darbus priims ne iš Projektuotojo, o iš subrangovo ir / ar mokės tiesiogiai atsakovei. Dėl Pavedimo sutartyje numatytų darbų priėmimo pirmiausia pažymėtina, kad, skirtingai negu nurodo atsakovė, ataskaitos, kuriose konkretizuojami atlikti darbai, kartu su atliktų darbų aktais nebuvo teikiamos. Šiuo atveju pavedimas nebuvo įvykdytas, nes net nebuvo pradėta statinio statyba. Kadangi, vadovaujantis CK 6.761 straipsnio 4 dalimi „Įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą, įgaliotojas privalo sumokėti jam atlyginimą, jeigu pavedimo sutartis yra atlygintinė“, o Pavedimo sutartis nebuvo įvykdyta, tai ieškovo prievolės sumokėti atsakovui nekilo, o atsakovas privalo grąžinti jam sumokėtus 70 450 EUR. Atsakovė nepagrįstai remiasi CK normomis, reglamentuojančiomis rangos ir statybos rangos santykius, ir teismų praktika dėl šiuos santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo, nes ieškovą ir atsakovą siejo tik iš Pavedimo sutarties kylantys pavedimo santykiai. Skirtingai negu nurodo atsakovė, patys darbų atlikimo aktai, nors ir pasirašyti, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad Pavedimo sutartis įvykdyta, ir / ar sukurti prievolės sumokėti pagal juos, nes šiuo atveju CK, o tuo labiau LR statybos įstatymas nenumato jokių darbų atlikimo perdavimo aktų ar prievolės priimti darbus ir pan. Ieškinyje ir dublike jau pagrįsta, kad aktai buvo fiktyvūs (sudaryti tik dėl akių), siekiant gauti pinigus iš atsakovės, o ne siekiant teisinių pasekmių. Todėl, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė prašo pripažinti aktus negaliojančiais, teismas ex officio turėtų pasisakyti dėl šių aktų negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu. Dėl atsakovo darbuotojo P. R., tai pirmiausia pažymėtina, kad iš atsakovo pateiktų apdraustųjų asmenų sąrašų matyti, kad šis darbuotojas pas atsakovą pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d., t. y. akivaizdu, kad iki to laiko nevykdė ir negalėjo vykdyti jokių darbų, susijusių su Pavedimo sutartimi ar su Projektavimo sutartimi. Dėl kitų atsakovės pateiktų projektinių sprendinių ar projektinių pasiūlymų brėžinių „Principinė technologinė schema Pašildymas naftos produktų rezervuaruose“, kuriuos atliko kiti atsakovo darbuotojai – E. M. ir V. L., tai akivaizdu, kad tai vėlgi darbas, atliekamas pagal Projektavimo sutartį, tačiau, kaip nurodyta dubliko 3.1. punkte, tai būtent statytojas (ieškovas) teikė technologinius brėžinius Projektuotojui adaptuoti. Taigi technologinius brėžinius (ieškinyje vadinama technologinę dalį) , kaip ir nurodyta ieškinyje, atliko ieškovo darbuotojai V. S. ir A. G.. Skirtingai negu nurodo atsakovas, ieškovas niekada neteigė, kad technologinę dalį atliko L. S.. Dėl toponuotraukos, tai, skirtingai negu nurodo atsakovė, ieškovė niekada neteigė, kad toponuotrauka nebuvo atlikta, tik kėlė klausimą, kas ją atliko. Iš pateiktos toponuotraukos akivaizdu, kad toponuotrauką atliko UAB „Geolandas“. Beje, apmokėjimo už toponuotrauką ieškovė taip pat neginčijo. Dėl 2016 m. balandžio 20 d. kalendorinio statybos darbų grafiko ir 2016 m. balandžio 20 d. projektavimo darbų grafiko, tai pirmojo kaip Pavedimo sutarties priedo ieškovė nėra patvirtinusi, o dėl antrojo – vėlgi nėra susiję su Pavedimo sutartimi (nors taip pat nėra patvirtintas ieškovės).

197.

20Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

218.

22Triplike papildomai nurodė, kad procesiniame dokumente neteigia, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta būtent Pavedimo sutartis. Sutartį rengė ne atsakovė, o profesionalus teisininkas – L. Š., todėl akivaizdu, kad parengta sutartis turi kelių sutarčių požymius ir būtent pagal sutarties turinį ir šalių valią reikia ją vertinti. Pagal byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad taip šalių pasirašyta 2016 m. balandžio 6 d. sutartis turėjo ir pavedimo, ir rangos, ir projektavimo darbų sutarties požymių, t. y. buvo mišri, ir tai patvirtina ieškovui pateikti atliktų darbų aktai. Kaip matyti iš ieškovės dubliko turinio, ji pati nėra nuosekli. Ginčydama projektavimo darbų atlikimą ir teigdama, kad šių darbų atlikimui atsakovė pasitelkė kitus asmenis, cituoja CK 6.650 str., reglamentuojantį rangos teisinius santykius, tuo pripažindama, kad pasirašyta sutartis nebuvo Pavedimo sutartis. Ieškovė teigia, kad joks statybos rangovų konkursas nebuvo rengiamas, nors kartu teigia, kad vis dėlto pasiūlymai buvo išsiuntinėti, gauti atsakymai, jie vertinami ir kad atliekant šiuos vertinimus dalyvavo ir atsakovas, todėl tokia ieškovo pozicija yra teisiškai nesuprantama. Ataskaitų rengimas nebuvo numatytas šalių pasirašytoje Pavedimo sutartyje, o turėjo būti pateikiami tik atliktų darbų aktai. Nepaisant to, ieškovės atstovui pareikalavus, atsakovė pateikė ir ataskaitas, kad ieškovė galėtų patikrinti atliktus darbus. Visiškai neteisi ieškovė, teigdamas, kad teismas ex officio turėtų pasisakyti dėl atliktų darbų aktų. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad šie aktai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ir nėra niekinis sandoris, kad teismas galėtų savo iniciatyva spręsti dėl jų negaliojimo. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga vis dėlto tenka ieškovei, o ne teismui. Ieškovė teigia, kad jai neaišku, ar P. R. dirbo pas atsakovę, ar ne. Šią informaciją ieškovė galėjo pasitikrinti VSDFV duomenų bazėje. Tai, kad dėl tam tikrų klausimų dar iki D. K. pradedant dirbti UAB „Sepo Novus“ ( - ) atsakovė konsultuodavosi, nepatvirtina, kad su juo buvo derinami visi klausimai. Atsakovė vėl teigia, kad T. T., būdama ( - ), pasirašinėjo atliktų darbų aktus, nesuprasdama jų ir nesigilindama į juos. Toks ieškovės teiginys akivaizdžiai neteisingas. T. T. buvo ne tik ( - ), bet ir UAB „Sepo Novus“ ( - ), su kuria buvo suderinamos visos sutartys, nes ji pagal jas tvirtindavo mokėjimus, todėl suprato, ir ant kokių aktų pasirašo, ir už ką atliekami mokėjimai.

239.

24Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „A22“, D. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

2510.

26Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad įmonė buvo įsteigta turint tikslą pastatyti bitumo terminalą. Atsakovė buvo pasirinkta statybos organizavimo sričiai, o UAB ,,A22“ buvo pasirinkta projektavimui. UAB ,,A22“ neturėjo kvalifikuotų darbuotojų, kuriuos turėjo atsakovė. Iš esmės atsakovė buvo UAB ,,A22“ subrangovė. Pavedimo sutartyje buvo nurodyta, kad atsakovės darbas prasidės, kai bus padarytas techninis projektas, tačiau statybos niekada nebuvo pardėtos. Buvo mokami pinigai, nes buvo sutartos konkrečios datos. Atliktų darbų aktai neturėjo būti pasirašinėjami. Sutarties kaina buvo 40 000 EUR ir 8400 EUR PVM. Pavedimo sutarties tekstą ruošė ieškovės atstovė L. Š., kuri susirašinėjo su R. V.. Atsakovės atstovas nenorėjo, kad būtų paruošta rangos sutartis. Pinigai atsakovui buvo sumokėti avansu ir turi būti grąžinti, nes darbai pagal pavedimo sutartį nebuvo pradėti. Visas projektas sustojo projektavimo stadijoje. Be to, atsakovei buvo sumokėta daugiau nei sutartyje – 22050 EUR ir dėl šio skirtumo buvo nesusitarta.

2711.

28Atsakovės atstovas R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad sudarant sutartį dalyvavo T. T., L. Š., L. S.. Pateikė schemą, koks bus projektas. Atsakovės pagrindinė pareiga buvo projekto valdymas ir kontrolė. Atsakovė pradėjo dirbti ieškovės sklype ( - ), tačiau šis sklypas netiko. Buvo lankomi kiti sklypai, kol ieškovė rado sklypą ( - ). Atsakovė padarė sklypo planą, vyko studija, pakeitė rezervuarą ir šį sklypo planą perdavė T. T.. Ruošė visą konkurso medžiagą, buvo atvežti pirmieji rezervuarai, tikėjosi pavasarį pradėti statybas. Reikėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir išvadą gavo 2017 m. gegužę. Visi aktai buvo derinami su T. T. ir su ieškovės ( - ). Buvo daryta toponuotrauka, komandiruotės ir tai buvo papildomos išlaidos. Visi dirbo kaip viena komanda, tačiau bitumo pilstymas vyko mažomis apimtimis ir nepavyko jo parduoti. Atsakovė pagal sutartį buvo statinio statybos valdytoja, t. y.- statiniai + technologija. Atsakovė darė technologines schemas, o vėliau vyko projektavimas.

2912.

30Trečiojo asmens UAB ,,A22“ atstovė paaiškino, kad jos įmonė atliko projektavimo darbus ir atliko tik projektinių pasiūlymus. Tęsti darbus turėjo po to, kai bus gauti poveikio aplinkai, gaisrininkų vertinimai. Ji konsultavo ir ieškovę, ir atsakovę.

3113.

32Trečiasis asmuo D. K. paaiškino, kad darbai buvo atliekami, buvo ruošiama technologinė dokumentacija projekto ruošimui, visus klausimus sprendė T. T., jis banko generatoriaus neturėjo.

33Teismas

konstatuoja:

34Ieškinys atmestinas.

3514.

36Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar atsakovė įvykdė darbus pagal šalių sudarytą 2016 m. balandžio 6 d. pavedimo sutartį ir ieškinyje prašomus pripažinti negaliojančiais, šalių pasirašytus atliktų darbų aktus, pagal kuriuos atsakovei buvo išmokėta 70450 Eur suma.

3715.

38Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr.201604/07, pagal kurią atsakovas kaip statinio statybos valdytojas (Įgaliotinis) įsipareigojo „1.1. ...pagal pateiktą techninį darbo projektą, kuris pridedamas prie šios sutarties kaip Priedas Nr. 1, atlikti Naftos produkto – bitumo terminalo saugyklos, pamatų, dviejų talpų po 5000 tonų, penkių talpų po 200 tonų, katilinės ir garo katilo sujungimo į vieną technologinę grandinę statybos valdymą – kontrolę užsakovui nuomos teise priklausančiame žemės sklype kurio unikalus Nr.: ( - ), atlikti darbus pagal techninį darbo projektą ir statybos darbų vykdymo grafiką sutarties priede Nr.2, atlikti statybos, montažo, instaliacijos, programavimo, derinimo, elektronikos įrenginių automatikos paleidimo, konfigūravimo, apmokymo darbų kontrolę, tikrinimą. Dalyvauti kartu su įgaliotoju parenkant rangovą - darbų atlikimui Priedas Nr.3, (toliau - Rangovų dalyvavusių konkurse sąrašas), teikti statytojui informaciją apie statybos eigą“ (t.1, b. l. 181).

3916.

40Šios sutarties dalykas papildytas sutarties 2.3 p., kuriame nurodyta, jog už sutartinę kainą atsakovė, įvardyta įgaliotiniu, įsipareigojo atlikti šiuos darbus – statybvietėje vykdomų darbų ir priešgaisrinė sauga, projekto kontrolė, koordinavimas pagal darbų grafiką, sutarčių koordinavimas, derinimas, rangovų atranka, technologinės dalies elektros / automatikos kontrolė, procesų automatizavimo kontrolė, paleidimo-derinimo darbai, objekto perdavimas.

4117.

422017 m. gegužės 19 d. priedu (t.1, b. l. 189) šios sutarties vykdymas buvo šalių susitarimu sustabdytas.

4318.

44Įvertinus paminėtos sutarties turinį, išdėstytą 1.1 p. ir 2.3 p., šalių paaiškinimus bei bylos įrodymus darytina išvada, kad šalis sieja du sutartiniai teisiniai santykiai – rangos ir pavedimo.

4519.

46Civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę šių santykių subjektams laisvai ir savarankiškai spręsti klausimą dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę sudaryti sutartį, nustatant joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, t. y. šalys gali sudaryti mišriąją sutartį. CK 6.156 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalys gali sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Šioje teisės normoje taip pat nurodyta, kad tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Pagal CK 6.156 straipsnio 3 dalį mišriajai sutarčiai kompleksiškai taikomos teisės normos, reglamentuojančios tų rūšių sutartis, kurių elementų yra tokioje sutartyje. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tokiais atvejais taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę, pobūdį, sutarties šalių ketinimus, pasirenkant būtent tokios sutarties sudarymą, kitas konkrečias reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-521/2006).

4720.

48Aiškinant bet kokią, taigi ir mišriąją sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, nes jie gali būti šalių iškreipiami. Dėl to, aiškinant konkrečią sutartį, negalima suteikti didesnės reikšmės kuriam nors vienam sutarčių aiškinimo principui, bet būtina kompleksiškai remtis visais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-521/2006). Pažymėtina, kad be CPK 6.193 straipsnyje nurodytų sutarčių aiškinimo principų būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, t. y. teisingumu, sąžiningumu ir protingumu.

4921.

50Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė pagal šią sutartį jokių darbų neatliko ir privalo grąžinti jai ginčo sumą. Šalių sutartis pagal jos teksto turinį įtvirtina mišraus pobūdžio teisinius santykius, nes turi pavedimo bei rangos sutartims būdingų elementų. Tokiu atveju svarbu yra nustatyti, koks faktinių teisinių ryšių turinys atsirado, ir susiejo statybos valdytoją su trečiaisiais asmenimis šiuos pasitelkiant užsakovo statinio statybos darbams ir tuo reikalu sudarant atitinkamas rangos sutartis bei atstovaujant ieškovei statybos valdymo bei kontrolės procese statant specifinį objektą – naftos produkto – bitumo – terminalo saugyklą, pamatų, dviejų talpyklų po 5000 tonų, penkių talpyklų po 200 tonų, katilinės ir garo katilo sujungimo į vieną technologinę grandinę. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovė ieškovei atliko teisiškai reikšmingus veiksmus ieškovės pasirinktose teritorijose, atsakovės darbuotojai dirbo ieškovei, buvo daromos schemos, brėžiniai, užsakomos toponuotraukos (t. 2, b. l 35–81, t. 3, b. l. 5–22). Sutarties sudarymo metu ieškovės projektą buvo numatyta vystyti ( - ), bet nuo 2016-05-20 projektas vystomas ( - ). Byloje rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 52, 53, 54, 60) įrodyta, kad atsakovė atliko konkrečius darbus abiejuose sklypuose, todėl byloje paneigtas ieškovės motyvas, jog pavedimo sutarties vykdymas turėjo prasidėti tik pateikus techninį darbo projektą ir šalys šią sutartį buvo sudariusios tik dėl ieškovės statinio statybos. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog sutarties sudarymo metu jos nurodytas sklypas buvo pakeistas kitu, atsakovė įrodė, jog atliko konkrečius darbus tiek viename, tiek kitame sklypuose, todėl pats sutarties sudarymo faktas nesant ieškovės parengto techninio darbo projekto, patvirtina atsakovo paaiškinimą, jog ši sutartis apėmė ir viso ieškovės numatomo statyti statinio technologinę dalį.

5122.

52Ieškovė nepaneigė atsakovo atstovo paaiškinimo, kad pagal šią sutartį atsakovė atliko technologines schemas, t. y. statinio statybos valdymas dėl specifinio objekto buvo suprantamas kaip statinių statymas kartu su technologiniu procesu ir tik vėliau vyko projektavimas. Šis ieškovo paaiškinimas patvirtintas liudytojų A. G., P. R. parodymais, kurių ieškovė nenuginčijo. Iš liudytojo A. G. parodymų nustatyta, kad jis buvo ieškovės darbuotojas ir atsakovės darbuotojai D. K. ir P. R. jį konsultavo technologijų srityje nuo 2016 m. balandžio iki 2018 m., realūs darbai vyko iki 2017 m. pabaigos. Jis vykdė susirašinėjimą ir informaciją perdavinėjo atsakovei, darbų pradžioje nebuvo tikslios technologinės užduoties. Kai gavo rezervuarų brėžinius, jis pamatė daug klaidų, siuntė užklausas gamintojams, 3D technologijomis buvo kuriami rezervuarai, visas planas buvo suderintas su atsakove. Jis pastato brėžinius gavo iš atsakovės. Iš liudytojo P. R. parodymų nustatyta, kad jis dirbo pas atsakovę nuo 2016 m. rugpjūčio iki 2017 m. sausio, jis perėjo dirbti pas ieškovę T. T. prašymu. Atsakovė darbus įvykdė, nes jam buvo duodami pirminiai brėžiniai, kuriuos jis studijavo, buvo surasta daug klaidų, buvo koreguojami rezervuarai, katilinės. Visą teritoriją suplanavo atsakovė, jis dirbo kartu su A. G.. Šie liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, įrodanti atsakovo atliktus darbus (t. 2, b. l 35–81) leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė pagal pavedimo sutartį atliko statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, nes tokį statinio statybos organizavimo būdą pasirinko statytoja, t. y. ieškovė sudarydama pavedimo sutartį ir jos neginčydama. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai atitinka Statybos įstatyme nustatytą teisinį reglamentavimą.

5323.

54Šalių sutarties sudarymo metu galiojusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 p. redakcija nustatė, kad statinio statybos valdymas – statytojo pasirinktas statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Šio straipsnio 52 p. buvo nustatyta, kad statinio statybos valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija, veikiantys kaip įgaliotojo – statytojo (užsakovo) įgaliotinis, valdantis statinio statybą, organizuojantis statinio statybos ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, kuriuos atlieka jo pasamdytas šią teisę turintis fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita užsienio organizacija. Statybos įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu ir darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio statybos techninė priežiūra. Šių sričių darbų mastas ir statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui – statinio statybos valdytojui – teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 11 punkte taip pat apibrėžta, kad statinio statybos valdytojas veikia statytojo (užsakovo) vardu, darbus organizuoja pagal šias statybos techninės veiklos pagrindines sritis: statybos darbai ir statinio techninė priežiūra, o statinio statybos valdytojo teisės bei pareigos nustatomos pavedimo sutartimi. Statybos valdytojui kaip įgaliotiniui statytojas (užsakovas) gali pavesti atlikti ir užsakovo funkcijas, nors lėšas į statybą investuoja tik statytojas (Statybos įstatymo 2 str. 41 d. nuostata).

5524.

56Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė pagal pavedimo sutartį su atsakove ketino sukurti ne tik statinį siaurąja prasme, bet atlikti naftos produkto – bitumo – terminalo saugyklos, pamatų, dviejų talpyklų po 5000 tonų, penkių talpyklų po 200 tonų, katilinės ir garo katilo sujungimo į vieną technologinę grandinę statybą.

5725.

58Paminėtas teisinis reglamentavimas, liudytojų parodymai, ieškovės veiksmai dėl ginčijamų atliktų darbų aktų pasirašymo paneigia ieškovės poziciją šioje byloje, jog pavedimo sutartis buvo sudaryta bitumo terminalo statybai tik pagal techninį darbo projektą. Aiškinant šią sutartį pagal sutarčių aiškinimo taisykles, įvertinus šalių veiksmus iki iškelto ginčo, darytina išvada, kad sutartis buvo sudaryta ir dėl viso statinio technologinio proceso, o ne tik išimtinai statinio statybos siaurąja prasme, todėl atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais ieškovės nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė neįrodė jos nurodomų aplinkybių. Paminėtą išvadą leidžia padaryti pavedimo sutarties tekstas, t. y. jos 9.14 p., nurodantis, jog sutarties pasirašymo metu yra pridedami techninis darbo projektas, statybos darbų grafikas ir kt., tačiau pati ieškovė nurodo, jog techninis darbo projektas atsakovei nebuvo pateiktas. Byloje liudytojos L. Š. parodymais paneigtas ieškovės motyvas, nurodytas jos procesiniuose dokumentuose, jog pavedimo sutartį ruošė atsakovė. Šią sutartį paruošė ieškovės ( - ) L. Š.. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdyje. Paminėta aplinkybė leidžia pavedimo sutartį ir kartu atsakovės įvykdytus darbus ieškovei aiškinti ne tik statinių statybos procese pagal techninį darbo projektą, o ir atsakovei atlikus technologinio, konsultavimo pobūdžio veiksmus rengiant ieškovės projektą.

5926.

60Byloje ieškovė prašo pripažinti sandorių negaliojimo pagrindais negaliojančius 2016 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. balandžio mėn., 2016 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. gegužės mėn., 2016 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. birželio mėn., 2016 m. liepos 29 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. liepos mėn., 2016 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktą už rugpjūčio mėn., 2016 m. rugsėjo 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. rugsėjo mėn., 2016 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. spalio mėn., 2016 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą už 2016 m. lapkričio mėn., 2016 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktą už gruodžio mėn., 2017 m. sausio 31 d. atliktų darbų aktą už 2017 m. sausio mėn., 2017 m. vasario 28 d. atliktų darbų aktą už 2017 m. vasario mėn., 2017 m. gegužės 17 d. atliktų darbų aktą už 2017 m. gegužės mėn. (t.1, 37, 42, 49, 54, 56, 61, 63, 70, 90, 91, 100, 101, 106, 115).

6127.

62Tam, kad priėmimo–perdavimo aktas būtų pripažintas neatitinkančiu faktinės situacijos ir juo nebūtų galima remtis kaip tinkamu rašytiniu įrodymu, nereikia pareikšti savarankiško reikalavimo pripažinti darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu. Tai rašytinis įrodymas (CPK 177, 197 str.), kurio tikrumą (netikrumą) nustato teismas, atlikęs jo visapusišką vertinimą (CPK 185 str.), kurio pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą dėl įrodymų pakankamumo ir reikalavimo tenkinimo. Darbų priėmimo–perdavimo aktas yra svarbus įrodymas kilus rangovo ir užsakovo ginčui dėl darbų atlikimo, jų kokybės ir trūkumų (CK 6.662 str.), tačiau jo teisinė reikšmė negali būti suabsoliutinta. Ieškovei įrodinėjant, kad minėtuose aktuose užfiksuotos aplinkybės neatitinka faktinių, teismas turi vertinti šiuos argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-130-407/2015).

6328.

64Byloje liudytojų A. G., P. R., V. L. parodymais, 2016-08-17 rangos sutartimi, topografiniais planais, projektinio pasiūlymo sprendiniais, technologine schema –pašildymas naftos produktų rezervuaruose (t. 2, b. l. 51–81, t. 3, b. l. 5–22) – įrodyta, jog atsakovė, nebūdama paminėto objekto statytoja, atliko veiksmus pagal pavedimo sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė buvo paminėto pavedimo sutartyje objekto statytoja. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokiu kitu pagrindu atsakovė jai šiuos veiksmus atliko.

6529.

66Ieškovė nurodo, kad T. T. suprato, kad pasirašo aktus kaip dokumentus, reikalingus avansui išmokėti, o ne tai, kad patvirtina, kad priėmė kokius nors darbus iš atsakovo. Ieškovė įrodinėja, kad jos parašas ant atliktų darbų aktų yra klaida, ji paprasčiausiai suklydo dėl aktų esmės, todėl ieškovas juos ginčija tiek LR CK 2.133 straipsnio, tiek ir LR CK 1.90 straipsnio pagrindu.

6730.

68Ieškovė vieną iš pagrindų, jog ginčo atliktų darbų aktai turi būti panaikinti, nurodo, kad pavedimo sutartį iš ieškovo pusės kaip laikinai einanti įmonės ( - ) – ( - ) pareigas pasirašė T. T., kurios pareigos įmonėje buvo ( - ) – įmonės įgaliotas asmuo nenusimanė apie projektavimą ir statybas, jų stadijas, ir tuo akivaizdžiai pasinaudojo atsakovas UAB „Structurus“. Taip pat T. T. pasirašė pirmas dvi atsakovo „Structurus“ atliktų darbų 2016 m. balandžio mėn. ataskaitas – Nr. l ir 2016 m. gegužės mėn. Nr. 2. Toliau ataskaitas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras pasirašė naujas vadovas – atsakovas D. K., kuris, kaip nurodyta anksčiau, atėjo dirbti iš UAB „Structurus“ bei su atsakovo vadovu yra susijęs giminystės ryšiais. Tačiau šiais motyvais ginčijamų aktų pripažinti negaliojančiais ir konstatuoti, jog atsakovė darbų pagal paminėtą sutartį neatliko, nėra teisinio pagrindo, nes byloje neįrodyta, kad šalys pavedimo sutartį sudarė ir ieškovė vykdė mokėjimus dėl piktavališko susitarimo bei tariamo atstovavimo įtakos.

6931.

70Ieškovė įrodinėja, kad jos vadovas pasirašęs atliktų darbų aktus D. K. savo vadovavimo ieškovui laikotarpiu nebuvo lojalus ieškovui, veikė ne ieškovo, o priešingai, atsakovo naudai, sudarydamas sąlygas atsakovui įsisavinti ieškovo pinigus. LR CK 1.91 straipsnis numato galimybę ginčyti teisme dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja puse sudarytus sandorius.

7132.

72CK 1.91 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2009; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014 ir kt.).

7333.

74Byloje nustatyta, kad D. K., atstovaudamas ieškovei, pasirašė atliktų darbų aktus (t. 1, b. l. 70), keletą tokių aktų pasirašė ir ieškovės ( - ), ( - ), laikinai einanti ( - ) pareigas T. T.. Byloje nustatyta, kad apmokėjimus už atliktus darbus vykdė T. T., iš D. K. paaiškinimo nustatyta, kad jis neturėjo prisijungimo prie ieškovės sąskaitos. Ieškovės paaiškinimas dėl D. K. svainystės ryšio su atsakovės atstovu bei 2017 m. balandžio mėn. pretenzijos neišsiuntimas nėra pakankami įrodymai šalių atstovų ginčo metu piktavališkam susitarimui bei tyčinei veikai, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam įrodyti. Byloje nustatyta, kad ieškovė iškėlė ginčą po T. T. mirties, kai ieškovei nepavyko pastatyti bitumo terminalo, tačiau ginčo sumų mokėjimo metu nėra įrodymų išvadai, jog pagal pavedimo sutartį įvykdyti mokėjimai buvo nenaudingi ieškovei. Šioje byloje būtina įvertinti aplinkybę, jog ieškovė vystė verslą, reikalaujantį specialių žinių, byloje įrodyta, kad dalis atsakovės tos srities specialistų, iš jų ir D. K., buvo įdarbinti pas ieškovę. Ieškovės paaiškinimas dėl piktavališko susitarimo yra nuginčytas atsakovės pateiktais įrodymais dėl jos įvykdytų darbų ieškovės sklypuose bei liudytojų parodymais dėl vykdomo projekto (t. 2, b. l.51–81).

7534.

76Įsakymais įrodyta, kad T. T. buvo paskirta eiti vadovo pareigas šiais laikotarpiais: 2016 metais nuo balandžio 4 d. iki balandžio 8 d., nuo gegužės 5 d. iki gegužės 8 d., nuo gegužės 16 d. iki gegužės 19 d., nuo gegužės 23 d. iki birželio 5 d. (t. 1, b. l. 166–72).

7735.

78Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Sąvoka „laikinai einantis vadovo pareigas“ gali reikšti dvi skirtingas teisines situacijas. Pirmoji – tai neapibrėžto ar apibrėžto termino valdymo organo pareigų atlikimo atvejis, kai laikinai einantis pareigas vadovas yra pagal galiojančią tvarką paskiriamas kompetentingų bendrovės organų (pagal ABĮ reikalavimus). Praktikoje tokia situacija gali būti nulemta tam tikrų priežasčių, dėl kurių ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti bendrovės organai negali paskirti nuolatinio vadovo (pvz., kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas į vadovo pareigas). Tokiu atveju, laikantis ABĮ nuostatų, bendrovės valdyba (kai valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, kai nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas) gali paskirti laikiną vadovą, iki išnyks aplinkybės, dėl kurių negalima paskirti nuolatinio vadovo. Šiuo atveju laikinas pareigų ėjimas reiškia tik vadovo veiklos termino išankstinį neapibrėžtumą ar trumpumą. Praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Tokiu atveju, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Laikinai vadovo funkcijas atliekančio asmens skyrimas ABĮ nėra sureglamentuotas. Šie atvejai gali būti apibrėžti bendrovės įstatuose, įtvirtinant, kada ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą (pvz., gali būti nustatyta, jog bendrovės vadovo įsakymu, kai vadovas laikinai negali eiti pareigų, į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas). Šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Taigi antroji sąvokos „laikinai einantis vadovo pareigas“ reikšmė – tai atvejai, kai vienasmenis valdymo organas dėl nedarbingumo, atostogų, komandiruotės ar kitų svarbių priežasčių negali vykdyti savo funkcijų ir įgalioja įmonės darbuotoją atlikti vadovo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017, 26, 27, 28 punktai). Šios nutarties 34 p. nurodyti įsakymai leidžia padaryti išvadą, kad ginčo mokėjimų įvykdymo metu T. T. teisinė padėtis pas ieškovę atitiko paminėtą teisinį reglamentavimą.

7936.

80Be to, byloje įrodyta, jog pavedimo sutarties bei ginčo mokėjimų vykdymo metu T. T. pas ieškovę buvo laikinai einanti ( - ), ( - ) pareigas, be to, ji buvo ieškovės ( - ). Liudytojų L. S., L. Š., P. R. parodymais įrodyta, kad T. T. ypač domėjosi šiuo projektu, ji buvo ieškovės ( - ), su kuria buvo suderinamos visos sutartys, nes ji pagal jas tvirtindavo mokėjimus, ir šis projektas žlugo, nes ji mirė. Todėl byloje T. T. buvo ne tik ( - ), bet ir UAB „Sepo Novus“ ( - ), su kuria buvo suderinamos visos sutartys, ir ji tvirtindavo mokėjimus. Liudytojo D. K. parodymais įrodyta, kad visus finansinius klausimus sprendė T. T., o jis neturėjo prisijungimo duomenų prie banko sąskaitos. Todėl byloje neįrodyta, jog atsakovei galėjo kilti abejones dėl ieškovo atstovės T. T. įgaliojimų apimties. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamojo atstovavimo sąlygos, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

8137.

82Ieškovė įrodinėja, jog ginčo atliktų darbų aktai prieštarauja ieškovės veiklos tikslams. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Vertinant bylos rašytinius įrodymus (t. 2, b. l. 51–81, t. 3, b. l. 5–22) bei liudytojų parodymus nėra pagrindo padaryti išvados, kad aktų sudarymo metu atsakovė veikė nesąžiningai. Byloje ieškovės protokolais, savaičių darbo planais (t. 3, b. l. 118–144) paneigtas šis ieškovės motyvas, jog ginčo aktai sudaryti kaip prieštaraujantys jos kaip juridinio asmens tikslams. Byloje įrodyta rašytiniais įrodymais (t. 3, b. l. 118–144) įrodyta, kad ieškovė vykdė kietojo bitumo lydimo įrenginių konstrukcijos darbus, keitė techninę užduotį, t. y. savo veikloje mėgino įdiegti atsakovės parengtus technologinius pasiūlymus.

8338.

84Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, be sandorio negaliojimo pagrindų, nurodo papildomą aplinkybę, kad ginčo suma ar jos dalis – 22 050 EUR – turi būti grąžinta jai kaip avansas, tačiau byloje įrodžius, jog atsakovė atliko darbus pagal sutartį ir ieškovės atstovai pagal įstatymą šiuos darbus priėmė kaip atliktus, ginčo sumos vertinti kaip avanso nėra teisinio pagrindo.

8539.

86Avanso sąvoka suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Taigi avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus, pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtų avansu nepadengtą darbų kainos dalį.

8740.

88Įvertinus paminėtus šios nutarties 21-22 p. įrodymus ieškovė neįrodė, jog atsakovės atliktų ir ieškovės priimtų darbų suma viršijo atliktų darbų kainą. Šalių sutarties 2.2.8 p. buvo nustatyta, jog padidėjus sutarties objekto kainai ieškovė įsipareigojo atsakovei atlyginti papildomas išlaidas. Byloje įrodyta, kad atsakovė turėjo papildomas išlaidas ir atliko papildomus darbus ir apmokėjimas už juos buvo atskiru susitarimu, kuris yra pavedimo sutarties priedais bei atliktų darbų aktais. Vien ieškovo sklypo pakeitimo aplinkybė įrodo, jog atsakovė atliko papildomus darbus dėl kito sklypo nei buvo šalių nurodytas sutartyje. Byloje įrodyta, jog šalys 2016-09-16 priedu Nr. 2 ir 2017-01-04 priedu Nr. 3 pratęsė sutarties galiojimo terminus ir ieškovė įsipareigojo sumokėti už papildomai atliktus darbus (t.1, b. l. 188-–189). Ieškovė priėmė atsakovės ataskaitas Nr. 7, 8, 9 ,10 ir pasirašė atliktų darbų aktus už pratęstus sutarties vykdymo laikotarpius, t. y. iš viso už pratęstą laikotarpį ieškovė sumokėjo atsakovei 26 869, 54 EUR su PVM, pretenzijų dėl darbų neatlikimo nepareiškė, atliktus darbus priėmė, todėl ieškovės pozicija dėl ginčo sumos ar jos dalies kaip avansinio mokėjimo yra neparemta įstatymu.

8941.

90Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių.

91Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 str.1d., 98 str. nustatytas taisykles Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovė pateikė įrodymus, jog turėjo 2 420 EUR išlaidų advokatės pagalbai (t. 3, b. l.82). Byloje nustatyta, kad atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, advokatė atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose, todėl ši suma neviršija paminėtų rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p.

92Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytas UAB ,,Structurus“, juridinio asmens kodas 301852728, turtui Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-10 nutartimi (CPK 150 str. 2d.).

93Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

94ieškinį atmesti.

95Priteisti UAB ,,Structurus“ iš UAB ,,Sepo novus“ 2 420 EUR bylinėjimosi išlaidų.

96Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas UAB ,,Structurus“, juridinio asmens kodas 301852728, turtui Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-10 nutartimi.

97Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. sekretoriaujant Jolantai Dryžienei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sepo novus“... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Structurus“ atstovei advokatei... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. 1.... 8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti... 9. 2.... 10. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2016 m. balandžio 6 d. tarp... 11. 3.... 12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti,... 13. 4.... 14. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė pripažįsta, kad visuose atliktų darbų... 15. 5.... 16. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinį.... 17. 6.... 18. Dublike papildomai nurodė, jog iš esmės atsakovė sutinka, kad buvo sudaryta... 19. 7.... 20. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti... 21. 8.... 22. Triplike papildomai nurodė, kad procesiniame dokumente neteigia, kad tarp... 23. 9.... 24. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „A22“,... 25. 10.... 26. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad įmonė buvo... 27. 11.... 28. Atsakovės atstovas R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad sudarant sutartį... 29. 12.... 30. Trečiojo asmens UAB ,,A22“ atstovė paaiškino, kad jos įmonė atliko... 31. 13.... 32. Trečiasis asmuo D. K. paaiškino, kad darbai buvo atliekami, buvo ruošiama... 33. Teismas... 34. Ieškinys atmestinas. ... 35. 14.... 36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar atsakovė įvykdė darbus pagal... 37. 15.... 38. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 6 d. tarp šalių buvo sudaryta... 39. 16.... 40. Šios sutarties dalykas papildytas sutarties 2.3 p., kuriame nurodyta, jog už... 41. 17.... 42. 2017 m. gegužės 19 d. priedu (t.1, b. l. 189) šios sutarties vykdymas buvo... 43. 18.... 44. Įvertinus paminėtos sutarties turinį, išdėstytą 1.1 p. ir 2.3 p., šalių... 45. 19.... 46. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galiojantis sutarties laisvės principas,... 47. 20.... 48. Aiškinant bet kokią, taigi ir mišriąją sutartį, turi būti nagrinėjami... 49. 21.... 50. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė pagal šią sutartį jokių darbų... 51. 22.... 52. Ieškovė nepaneigė atsakovo atstovo paaiškinimo, kad pagal šią sutartį... 53. 23.... 54. Šalių sutarties sudarymo metu galiojusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 p.... 55. 24.... 56. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė pagal pavedimo... 57. 25.... 58. Paminėtas teisinis reglamentavimas, liudytojų parodymai, ieškovės veiksmai... 59. 26.... 60. Byloje ieškovė prašo pripažinti sandorių negaliojimo pagrindais... 61. 27.... 62. Tam, kad priėmimo–perdavimo aktas būtų pripažintas neatitinkančiu... 63. 28.... 64. Byloje liudytojų A. G., P. R., V. L. parodymais, 2016-08-17 rangos sutartimi,... 65. 29.... 66. Ieškovė nurodo, kad T. T. suprato, kad pasirašo aktus kaip dokumentus,... 67. 30.... 68. Ieškovė vieną iš pagrindų, jog ginčo atliktų darbų aktai turi būti... 69. 31.... 70. Ieškovė įrodinėja, kad jos vadovas pasirašęs atliktų darbų aktus D. K.... 71. 32.... 72. CK 1.91 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas... 73. 33.... 74. Byloje nustatyta, kad D. K., atstovaudamas ieškovei, pasirašė atliktų... 75. 34.... 76. Įsakymais įrodyta, kad T. T. buvo paskirta eiti vadovo pareigas šiais... 77. 35.... 78. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Sąvoka „laikinai... 79. 36.... 80. Be to, byloje įrodyta, jog pavedimo sutarties bei ginčo mokėjimų vykdymo... 81. 37.... 82. Ieškovė įrodinėja, jog ginčo atliktų darbų aktai prieštarauja... 83. 38.... 84. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose, be sandorio negaliojimo pagrindų,... 85. 39.... 86. Avanso sąvoka suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar... 87. 40.... 88. Įvertinus paminėtus šios nutarties 21-22 p. įrodymus ieškovė neįrodė,... 89. 41.... 90. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių.... 91. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos... 92. Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės,... 93. Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,... 94. ieškinį atmesti.... 95. Priteisti UAB ,,Structurus“ iš UAB ,,Sepo novus“ 2 420 EUR bylinėjimosi... 96. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas... 97. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...