Byla e2A-1467-260/2018
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1096-375/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“ ieškinį dėl sprendimų panaikinimo bei teisės pripažinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „Klameta“ 2017 m. kovo 22 d. ieškiniu ir 2018 m. kovo 30 d. patikslintu ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašė: 1) panaikinti atsakovės 2016-12-01 raštą Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti atsakovės 2017-02-23 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) pripažinti ieškovės teisę visą 0,9422 ha valstybinės žemės sklypą adresu ( - ), naudoti jame esančių ieškovei nuosavybės teises priklausančių statinių eksploatavimui 2016-01-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) sutartyje nustatytomis sąlygomis; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. sudaryta žemės nuomos sutartimi Nr. ( - ) Lietuvos valstybė, atstovaujama atsakovės, išnuomojo 31 metams nuomininkei UAB „Klameta“ 0,9422 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016-12-01 raštu Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovę informavo, kad ne visas ieškovei išnuomotas 0,9422 ha žemės sklypas ( - ), yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui ir įpareigojo ieškovę per 2 mėnesius nuo rašto gavimo dienos pateikti sklypo planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui, taip pat nurodė, kad ieškovei nepateikus plano, suėjus 2 mėnesiams nuo šio rašto gavimo dienos, žemės nuomos sutartis bus vienašališkai pakeista. Ieškovė išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui skundą dėl šio rašto panaikinimo, tačiau 2017 m. vasario 23 d. Sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba skundo netenkino, tik pripažino, kad sutartis vienašališkai negali būti pakeista, bet, šalims nesusitarus, gali būti inicijuotas sutarties pripažinimo negaliojančia procesas. Kadangi atsakovė nepagrįstai vertino, jog ne visas išnuomotas žemės sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui, ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016-12-01 raštą Nr. ( - ) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-02-23 sprendimą Nr. ( - ), kuriais buvo konstatuota, kad pareiškėjui išnuomotas valstybinės žemės sklypas ne visa apimtimi yra reikalingas sklype stovinčių pastatų eksploatavimui, dėl ko ieškovė įpareigota pateikti sklypo planą bei informuota, jog nepavykus susitarti dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, atsakovas inicijuos minėtos sutarties pripažinimą negaliojančia. Taip pat prašė pripažinti ieškovės teisę visą 0,9422 ha valstybinės žemės sklypą adresu ( - ), naudoti jame esančių ieškovei nuosavybės teises priklausančių statinių eksploatavimui 2016-01-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) sutartyje nustatytomis sąlygomis.

103.

11Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir byloje 2017 m. spalio 18 d. priešieškiniu bei 2018 m. kovo 30 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. ( - ) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) nuomos“ ir 2016 m. sausio 4 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ); 2) įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti dalį žemės sklypo, esančio adresu ( - ), kurio plotas 0,4216 ha, pašalinant pradėtą statyti sandėlį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tokius reikalavimus ji grindė tuo, kad 2016-11-22 atlikus patikrinimą atsakovės Kauno miesto skyrius nustatė, jog ieškovei išnuomoto žemės sklypo dalis, kurioje yra pieva, aptverta tvora, tačiau neužstatyta statiniais, dėl ko padarė išvadą, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esančiam pasatui eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl negalėjo būti ieškovei išnuomota. 2017 m. kovo 3 d. Kauno skyriui buvo pavesta pasiūlyti ieškovei administracine tvarka, t. y. bendru sutarimu, patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą atitinkamai pakeičiant ir nuomos sutartį, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.

124.

13Ieškovė atsiliepimuose į atsakovės priešieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, kad su juose pareikštais reikalavimais nesutinka. Visas išnuomotas žemės sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui, todėl atsakovė reiškia nepagrįstus reikalavimus.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“, juridinio asmens kodas 141280496, teisę visą 0,9422 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), naudoti jame esančių UAB „Klameta“ nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui 2016-01-04 Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) nustatytomis sąlygomis, kitoje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klameta“ 8 Eur žyminį mokestį ir 1586 Eur atstovavimo išlaidų.

186.

19Teismas pripažino nustatytu, jog 2015 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) detalusis planas. Vienas iš šiame plane suprojektuotų žemės sklypų – sklypas prie ieškovei nuosavybei teise priklausančių statinių. 2016 m. sausio 4 d. sutartimi Lietuvos valstybė, atstovaujama atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išnuomojo ieškovei 31 metams žemės sklypą. Pagal 2006 m. gruodžio 29 d. išduotą statybos leidimą Nr. ( - ) Nr. ( - ) ieškovė atliko gamybinio pastato rekonstrukciją – pastatė priestatą. Ieškovė 2016 m. gegužės 16 d. sudarė sutartį su projektavimo įmone dėl sandėliavimo paskirties pastato projekto rengimo, suderinimo ir statybos leidimo gavimo. 2016 m gruodžio 5 d. ieškovė išsiėmė Specialiuosius - architektūros reikalavimus Nr. ( - ) planuojamam pastatui sklype statyti, kuriuose numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, žalios vejos plotus ir kt.; 2017-06-01 Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovei Statybos leidimą Nr. ( - ) naujų statinių – sandėlio, geriamojo vandens tinklo, lietaus tinklo, žemos įtampos kabelio statybai. 2017-09-18 ieškovei išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir šios pažymos bei 2017-08-28 atliktų sandėlio kadastrinių matavimų pagrindu sandėlis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė sandėlio projektavimui ir statybai jau patyrė 375 994,16 Eur išlaidų. Atsakovės prašymu ieškovės atžvilgiu 2017 m. spalio 24d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti naujų statinių projektavimo ir statybos darbai bei uždrausta ieškovei atlikti šiuos darbus. Atsakovė nurodė, kad jos pozicijos dėl išnuomoto žemės sklypo pasikeitimą sąlygojo Žemės ūkio ministerijos 2016-04-15 rašte Nr. ( - ) pateikta išvada, kad pagal atliktą tyrimą dėl Kauno miesto teritorijoje sudarytų valstybinės žemės sklypų nuomos ir pirkimo – pardavimo sutarčių, buvo nustatyti pažeidimai išnuomojant ir parduodant valstybinės kitos paskirties žemės sklypus. Atsakovė, atlikusi patikrinimą, 2016 m. lapkričio 22 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ( - ). Jame yra nurodyta, jog “žemės sklype esantis gamybinis pastatas funkcionuoja ir naudojamas ūkinei gamybinei veiklai. Žemės sklypo dalis tarp sklypo plane pažymėtų posūkio taškų Nr. 3 iki Nr. 11 apaugusi žole, žolė aptverta tvora. Šioje dalyje yra sukalti mediniai kuoleliai. Toje vietoje, pasak direktoriaus J. S., šiuo metu projektuojamas statyti gamybinis pastatas“. Atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d. rašte ieškovei „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra reikalinga jame esantiems statiniams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl negalėjo būti išnuomota. Atsakovė įpareigojo ieškovę per 2 mėnesius nuo rašto gavimo dienos pateikti žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui ir nurodė, jog to nepadarius 2016-01-04 valstybinės žemės sutartis bus pakeista vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Šį raštą ieškovė apskundė rašte nurodyta tvarka ir terminais. 2017 m. vasario 23 d. sprendime atsakovė patvirtino, kad ieškovei buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės plotas, motyvavo tai tuo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama esamiems statiniams eksploatuoti, o tai, kad ieškovė planuoja statyti naują statinį tik patvirtina faktą, kad esamiems statiniams eksploatuoti buvo išnuomotas per didelis žemės sklypas, todėl sutartis turi būti arba šalių susitarimu keičiama, arba pripažįstama negaliojančia. Sprendime nurodyta, jog nepavykus susitarti bus inicijuojamas nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia dėl jos neatitikimo nuostatai, jog valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kokio reikia juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal statinių tiesioginę paskirtį.

207.

21Teismas sprendime nurodė, kad byloje pareikštais reikalavimais atsakovė siekia panaikinti savo pačios priimtą įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos ir su ieškove sudarytą sutartį dėl valstybinės žemės sklypo nuomos lengvatinėmis sąlygomis, o ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jai teisę naudoti visu išnuomotu žemės sklypu, pripažinti, kad atsakovės reikalavimai dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo ar pripažinimo negaliojančia yra nepagrįsti.

228.

23Teismas, spręsdamas dėl atsakovės patikslintame priešieškinyje pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiais atsakovės 2015 -12 -30 priimto įsakymo Nr. ( - ) dėl žemės sklypo nuomos ir 2016 m. sausio 4 d. Nuomos sutarties Nr. ( - ) taip pat dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypo dalį, kurios plotas 0,4216 ha, pašalinant pradėtą statyti sandėlį, pripažino, kad šie reikalavimai yra nepagrįsti.

249.

25Sprendime teismas nurodė, jog Valstybinės žemės nuomos be aukciono reglamentuojančių teisės normų analizė suponuoja išvadą, jog esminės valstybinės žemės nuomos be aukciono sąlygos yra šios: 1) valstybinėje žemėje esantys fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų nuomojami statiniai ar įrenginiai, 2) valstybinė žemė išnuomojama veiklai, atitinkančiai šioje žemėje faktiškai esančių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Ginčijamo įsakymo ir ginčijamos sutarties sudarymo metu žemės sklype stovėjo ieškovei nuosavybės teise priklausantis gamybinis pastatas, kurį ieškovė eksploatavo ir dabar tebeeksploatuoja pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Tai, kad ieškovė stato naują pastatą – sandėlį, neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Ginčo žemės sklypas išnuomotas prie esamų ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių. Atsakovė nepagrįstai ieškovės statomą naują sandėlį vertina kaip įrodymą, kad buvo išnuomotas per didelis žemės sklypas ir neigia jos teisę statyti naujus statinius. Tačiau ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog užtikrinant sėkmingą verslą ir jo plėtrą ieškovei reikalingas sandėlis žaliavoms laikyti, tiek jis, tiek kiti be pagrindinio gamybinio pastato ginčo sklype esantys statiniai ir įrenginiai yra gamybinio pastato priklausiniai, funkciškai su juo susiję. Tokiu būdu gamybinio pastato eksploatavimas vyksta ir per priklausinių eksploatavimą ir tai patvirtina, kad ieškovei reikalingas visas žemės sklypo plotas. Atmestinas atsakovės argumentas, jog sandėlis nėra gamybinio pastato priklausinys, nes Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip sandėlis, o ne kaip pagalbinis pastatas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto likimas, jeigu šalys nepadaro jokių išlygų arba įstatyme nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-433/2009, Nr. 3K-3-12/2012).

2610.

27Taip pat teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 31 p. numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3-6 punktų nuostatas. Šių taisyklių 3 p. 1 d. reglamentuojama, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Detaliuosiuose planuose nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis). Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, todėl atsakovė negali nepaisyti teritorijų planavimo teisės normose keliamų reikalavimų ir tai paneigia atsakovės argumentus, jog ginčo sklypo dydis jau ginčijamo įsakymo ir ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo per didelis, todėl negalėjo būti išnuomotas. Atsakovė pati derino Detalųjį planą, sklypo kadastro duomenis, taip patvirtindama išnuomojamo sklypo dydžio reikalingumą ieškovės nuosavybės teise valdomo pastato eksploatacijai. Detalusis planas yra galiojantis, nepanaikintas ir atsakovė teismine tvarka jo neginčija, todėl jo sprendiniai atsakovei yra privalomi.

2811.

29Skundžiamame teismo sprendime teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas teisės normose numatė galimybę valstybinės žemės sklypuose, išnuomotiems ne aukciono tvarka ilgiau kaip 3 metams, statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad valstybė, būdama žemės sklypų savininke, yra suinteresuota verslo plėtra ir šalies ūkio augimu, nes jeigu nebūtų atsižvelgiama į verslo poreikius esamų statinių eksploatavimui, įskaitant ir veiklos plėtrai reikalingų naujų priklausinių statymą, tai neigiamai įtakotų verslo galimybes ir žlugdytų verslo subjektus. Įstatymų leidėjas teisiniu naudojamų valstybinės žemės sklypų reguliavimu įtvirtino, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju tinkamam, racionaliam gamybinio pastato eksploatavimui bei įmonės veiklos plėtrai vystyti sandėlio pastato statyba ieškovei buvo būtinybė , todėl faktinio naudojimo bei su tuo susijusios reikmės ir sąlygojo atitinkamus Detaliojo plano sprendinius dėl sklypo dydžio. Atmestina atsakovės pozicija, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7. punktas nesuteikia teisės išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujų statinių, kadangi valstybiniai sklypai be aukciono išnuomojami tik juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal paskirtį ir aptaria tik turimų pastatų tolimesnį veiklos vystymą, rekonstravimą ar perstatymą, o ne naujų statinių statybą. Darytina išvada, kad atsakovė siaurinančiai ir netinkamai aiškina minėtą teisės normą skirtingai nei ginčijamo įsakymo ir ginčijamos sutarties sudarymo metu. Sudarant žemės sklypo nuomos sutartį atsakovė visiškai pagrįstai, remdamasi nurodytų taisyklių 30.7 punktu , Nuomos sutarties 4.1 punkte numatė ieškovės teisę statyti ar rekonstruoti tai pačiai veiklai vystyti reikalingus statinius ar įrenginius, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos režimui. Ieškovės statomas sandėlis yra skirtas ne atskirai, savarankiškai veiklai vystyti, o gaminių ir žaliavų sandėliavimu ir yra gamybinio pastato priklausinys. Atsakovė neįrodė, kad statyba prieštarautų nustatytam teritorijos režimui ir susiklosčiusi situacija vertintina kaip atitinkanti Taisyklių 30.7 punkte įtvirtintas sąlygas, pagal kurias išnuomotame sklype yra leidžiama naujų, tai pačiai veiklai vystyti reikalingų statinių statyba. Sandėlio projektas buvo suderintas su kompetentingomis institucijomis ir 2017 m. birželio 1 d. ieškovei išduotas Statybos leidimas.

3012.

31Įvertinęs, kad dėl nurodyto atsakovės priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, teismas konstatavo, jog nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė visiškai pagrįstai prašo pripažinti jai teisę visą žemės sklypą naudoti jai nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) nustatytomis sąlygomis, todėl šis jos ieškinio reikalavimas tenkintinas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. ( - ) bei 2016 m. sausio 4 d. nuomos sutartį Nr. ( - ) bei įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypo dalį pašalinant pradėtą statyti sandėlį atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus panaikinti atsakovės 2016-12-01 raštą Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“ ir atsakovės 2017-02-23 sprendimą Nr. ( - ) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kadangi ginčo dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, o ieškovė šiuo konkrečiu atveju reiškia reikalavimus panaikinti atsakovės raštus, kurie yra tik informacinio pobūdžio ir kurie nenustatė ieškovei jokių teisių ir pareigų ir nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Teismas taip pat nurodė, jog nusprendžiant dėl atsakovės reikalavimų nepagrįstumo reikšmingas dar vienas aspektas – kad žemės sklype statinys yra ieškovės statomas laikantis statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir į jo statybą ieškovė jau yra investavusi 375 994,16 Eur.

3213.

33Taip pat teismas sprendime nurodė, kad savo priešieškinio reikalavimą atsakovė grindžia uždarosios akcinės bendrovės „Drava“ parengtu planu bei 2016 m. lapkričio 22 d. atlikto patikrinimo aktu. 2018 m. vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad parengtas planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, yra su trūkumais, todėl planas iki šiol nėra suderintas. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 33 punkto nuostatas žemės sklypo dalys atskiriems statiniams žemės sklypo plane yra išskiriamos tada, kai vienas valstybinė žemės sklypas išnuomojamas prie keleto pagrindiniais daiktais esančių statinių, registruotų atskirais objektais ir priklausančių skirtingiems savininkams. Nagrinėjamu atveju sklype yra tik vienas pagrindinis daiktas – gamybinis pastatas, o ieškovė yra vienintelė sklype esančių pastatų savininkė. Todėl darytina išvada, jog šis atsakovės pateiktas planas neatspindi realios faktinės situacijos, todėl nevertintinas kaip atsakovės įrodymas, jog ieškovei nepagrįstai buvo išskirtas per didelis žemės sklypas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

3414.

35Be to, teismas sprendime nurodė, kad dėl išnuomoto žemės sklypo dydžio pasikeitusią atsakovės poziciją teismas vertina kaip visiškai nepagrįstą. Atsakovės atstovas posėdžio metu pripažino, kad sutarties tekstą rengė atsakovė, o ieškovės atstovas jį tik pasirašė. Ginčijamą įsakymą išleido taip pat atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad po atlikto patikrinimo atsakovei padarius išvadą, kad išnuomojant ginčo sklypą atsakovės darbuotojai pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, nebuvo atlikti jokie vidiniai patikrinimai ir dėl užfiksuotų pažeidimų kreiptasi į teisėsaugos organus. Tuo tarpu ieškovė tik po sutarties, leidžiančios jai naujų statinių statybą, sudarymo kreipėsi dėl projekto, jo suderinimo, statybos leidimo išdavimo, investavo pinigines lėšas į naujo statinio statybą. Ir tą ji darė teisėtų lūkesčių pagrindu, kuriuos jai suformavo pati atsakovė. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 3 d. nutarimas byloje Nr.27/01-5/02-01/03). Valdžios institucija, net ir siekdama ištaisyti savo klaidas, neturi neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu.

36III.

37Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3815.

39Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1096-375/2018, ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad ji nesutinka su šiuo teismo sprendimu, nes jis yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas.

4016.

41Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

422.1.

43Nors teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, jų reglamentavimas imperatyvus ir grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tačiau netinkamai šias nuostatas aiškino ir taikė.

442.2.

45Įvertinus valstybinės žemės nuomos reglamentavimą Civiliniame kodekse, Žemės įstatyme ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, darytina išvada, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių turintis asmuo pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Šių teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam statiniui (pastatui) eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Todėl nepagrįsti teismo sprendimo argumentai apie tai, jog atsakovė siaurinančiai ir netinkamai aiškina su naujų statinių statyba susijusias teisės normas. Valstybinės žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Šioje byloje nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad jokių savarankiškai funkcionuojančių statinių valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) dalyje (kurioje augo pieva) nei 2016-01-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. ( - ) sudarymo metu, nei Žemės sklypo patikrinimo metu (2016-11-22) nebuvo. Todėl šios žemės sklypo (neužstatytos) dalies nuoma ne aukciono būdu negalėjo būti sudaryta ir yra negalima.

462.3.

47Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkto 1 pastraipoje nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Teismas sprendime nepagrįstai aiškina, kad naujai ieškovės statomas sandėlis neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali nepaisyti teritorijų planavimo dokumentuose keliamų reikalavimų, o detaliojo plano sprendiniai yra privalomi. Teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, todėl galiojantys teritorijų planavimo dokumentai neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis vienokiu ar kitokiu būdu, nevertinant faktinės situacijos.

482.4.

49Nacionalinė žemės tarnyba 2016-11-22 atliko ieškovei išnuomoto žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė patikrinimo aktą Nr. ( - ), kuriame užfiksavo, kad žemės sklypo dalis, kurioje yra pieva, aptverta tvora, tačiau statiniais neužstatyta. Ši žemės sklypo dalis nėra būtina ieškovės turimam pastatui su priklausiniais eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, atsižvelgdamas į minėto patikrinimo rezultatus, laikė, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtinajame esančiam pastatui eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl, įvertinęs žemės nuomos teisinį reglamentavimą, sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis (kuri patikrinimo metu buvo neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota. Todėl laikytina, kad teismas nevertino žemės sklypo patikrinimo rezultatų ir tolimesnių Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų.

502.5.

51Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei išnuomotame žemės sklype stovi teisėtai jos pastatyti statiniai. Ieškovė žinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimą pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktą būtų išskirta statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, tačiau vis tiek savavališkai pradėjo statybos darbus, nors ir žinojo valstybinės institucijos poziciją. Ieškovė, sužinojusi apie Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimus ir pradėjusi teisminius ginčus, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, nesiimti veiksmų bei priemonių, kurios sukurtų menamą lūkestį (pastačius naujus statinius) tikėtis viso sklypo nuomos. Apie tai, kad visas sklypo plotas negalės būti išnuomotas, ieškovė žinojo dar iki statybos pradžios.

522.6.

53Atsakovės nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos specialistų 2016-11-22 atlikto patikrinimo vietoje metu nustačius, kad ne visas išnuomotas žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, atsakovė privalėjo pareikalauti, kad ieškovė pateiktų žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėta šio sklypo dalis, kurią statiniai užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (prie funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių, kurie naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį). Paaiškėjus, kad ne visas žemės sklypas naudojamas ir reikalingas jame esantiems statiniams tinkamai eksploatuoti pagal jų paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai pareikalavo pateikti planą, pagal kurį būtų galima pakoreguoti nuomos sutartį. Ieškovei atsisakius tai padaryti, planas buvo parengtas atsakovės iniciatyva, todėl toks planas negali būti nelaikomas įrodymu byloje, teismo motyvai, kad jis neatspindi tikrovės, atmestini. UAB „Drava“ parengtas planas iš esmės atitinka žemės sklypo planą, parengtą atliekant kadastrinius matavimus. Jame nesprendžiami su tokiais matavimais susiję klausimai, o tiesiog apskaičiuotas ir pažymėtas žemės sklypo plotas, kuris reikalingas ieškovės pastatui eksploatuoti. Tai, kad žemės sklype yra tik vienas pagrindinis daiktas pastatas, negali paneigti Tarnybos teisės remiantis planu apskaičiuoti ginčo plotą.

542.7.

55Teismo sprendimo teiginiai, kad sandėlis ieškovės statomas verslui vystyti, tam, kad tinkamai naudoti esamą gamybinį pastatą, kad sandėlis nėra savarankiškas statinys, reikalingas žaliavoms laikyti, yra nepagrįsti. Ieškovė pastatą – sandėlį (unikalus Nr. ( - )) susiruošė statyti (beje keičiant detaliojo plano sprendinius) tik po žemės nuomos sutarties sudarymo, 2016 m. viduryje. Šis pastatas skirtas sandėliavimui, t. y. savarankiškas statinys, o ne pastato – gamybinio pastato priklausinys, nėra skirtas tai pačiai veiklai vystyti, kaip iki tol buvęs tik vienas pastatas-gamybinis pastatas (skirtas gamybai ir pramonei), todėl ateityje galės būti parduotas ir naudojamas ne tik tai pačiai veiklai. Pastatas-sandėlis nėra gamybinis pastatas, todėl nėra skirtas tai pačiai veiklai, taikytina Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 p. nuostata, kad nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Nėra duomenų, kad sandėlis būtų gamybinio pastato priklausinys, ar pagalbinio ūkio, o tai reiškia, kad galės būti parduodamas atskirai nuo gamybinio pastato, o tuo pačiu ir perleidžiama Žemės sklypo dalies nuomos teisė. Pažymėtina, kad nuomos sutartis nesuteikia teisės statyti naujų statinių. Nuomos sutarties 4.1 papunktyje įrašyta sąlyga, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas...“ iš esmės reiškia turimo pastato (kurio eksploatavimui buvo išnuomotas Žemės sklypas) tolimesnį veiklos vystymą, o ne naujų statinių statybą.

562.8.

57Teismas nepagrįstai nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė teisėtus ieškovės lūkesčius ir Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, tačiau visai neatsižvelgė į tai, kad bet koks disponavimas valstybiniu turtu yra viešasis interesas. Nacionalinė žemės tarnyba su tokia teismo padaryta išvada nesutinka. Ieškovės lūkesčiai nėra teisėti ir negali būti ginami.

582.9.

59Skundžiamu sprendimu iš Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės naudai priteista 1 586 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš esmės nemotyvavo ir nesprendė dėl išlaidų pagrįstumo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pernelyg didelė ir turėtų būti mažinama. Nagrinėta byla, yra vidutinio sudėtingumo, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl bylinėjimosi išlaidų suma turi būti ženkliai mažinama tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

6017.

61Ieškovė UAB „Klameta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir 2018 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jai iš atsakovės turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Ieškovės nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, atliko ginčui taikytinų teisės normų ir jas aiškinančios teismų praktikos analizę, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą, tinkamai motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

6218.

63Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

644.1.

65Teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad viso dydžio išnuomotas sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui, įskaitant ir tai, kad pagal galiojančios teisėtos žemės nuomos sutarties sąlygas ieškovė turi teisę statyti sklype naują pastatą – sandėlį (unikalus Nr. ( - )). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-04-15 įsakymu Nr. ( - ) patvirtino žemės sklypo ( - ), detalųjį planą, kurio tikslas – valstybinės žemės sklypo ( - ), padalijimas suformuojant atskirus sklypus prie statinių. Vienas iš Detaliuoju planu suprojektuotų žemės sklypų – sklypas prie ieškovės statinių. Detaliajame plane numatyta šio sklypo paskirtis - kita, sklypo žemės naudojimo būdai - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos. Detaliuoju planu šio žemės sklypo dydis suplanuotas tokio dydžio, koks jis reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui, atsižvelgiant į poreikį automobilių stovėjimo aikštelėms, žaliuosius vejų plotus ir kt. Detaliojo plano 9-oje pastaboje yra numatyta, kad „užstatoma teritorija ir statinio vieta gali kisti rengiant statinių techninį projektą“. Detalusis planas ir jo sprendiniai suderinti pačios atsakovės, tuo patvirtinant, kad visas ginčo sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Vadovaujantis Detaliuoju planu buvo parengtas ir ieškovei reikalingos žemės sklypo ribų planas, suderinti kadastriniai matavimai ir sklypas buvo įregistruotas valstybės vardu. Visi šie veiksmai derinti pačios atsakovės. 2016-01-04 Sutartimi Lietuvos valstybė, atstovaujama atsakovės, išnuomojo ieškovei 0,9422 ha žemės sklypas ( - ). Taigi atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė kryptingai siekė išsinuomoti daugiau valstybinės žemės, nei būtina jos statinių eksploatavimui. Kaip matyti iš nurodyto, ieškovės statiniams būtiną žemės sklypo plotą nustatė pati atsakovė. Žemės nuomos sutarties 3 p. įtvirtinti jau minėtieji Detaliajame plane numatyti sklypo paskirtis ir naudojimo būdai, taip pat numatyta galimybė sklypo paskirtį ir naudojimo būdus keisti, o sutarties 4.1 p. yra įtvirtinta, kad „žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui <...>“. Ieškovei išnuomotame žemės sklype nuosavybės teise priklauso gamybinis pastatas. Pagal 2006-12-29 išduotą statybos leidimą Nr. ( - ) ieškovė atliko šio pastato rekonstrukciją – pristatė priestatą. Į gamybinio pastato padidėjusį plotą (įskaičiuojant priestato plotą) yra atsižvelgta jau Detaliajame plane sprendžiant dėl statinių eksploatavimui reikalingo sklypo ploto. Ieškovė 2016-05-16 sudarė sutartį su projektavimo įmone dėl sandėlio projekto parengimo, suderinimo ir statybos leidimo gavimo. 2016-12-05 ieškovas išsiėmė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. ( - ) sandėliui sklype statyti. Naujo Sandėlio vieta mėlyna punktyrine linija yra pažymėta Byloje esančiame Sklypo sutvarkymo plane (t. I, psl. 22). Šiame plane taipogi pavaizduotos numatomos įrengti automobilių stovėjimo aikštelės, planuojami teisės normų reikalaujamus minimalius dydžius atitinkantys žalios vejos plotai ir kt. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-25 įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas Detaliojo plano koregavimas. Pastaruoju buvo pakoreguota statybos sklype zona ir automobilių stovėjimo vietų išdėstymas. Detaliojo plano koregavimo pastabose yra parašyta, kad ieškovė ketina statyti sandėlį ir kad pastarajame bus sandėliuojama ieškovės pagaminta produkcija. Pakeista statybos zona ir automobilių stovėjimų vietų išdėstymas taip pat atskleidė ketinimus dėl sandėlio statybų, įskaitant ir planuojamą sandėlio vietą. Atsakovė atliko ieškovei išnuomoto žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė 2016-11-22 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ( - ). Šiame akte yra užfiksuota, kad sklype esantis gamybinis pastatas funkcionuoja ir naudojamas ūkinei gamybinei veiklai, o sklypo dalyje, kurioje tuo metu buvo pieva, buvo sukalti mediniai kuoleliai – tuo metu buvo projektuojamas sandėlis. Taigi akivaizdu, kad sklypas naudojamas nepažeidžiant jokių sudarytos žemės nuomos sutarties nuostatų ir kad visas sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tik atlikus patikrinimą vietoje ir surašius 2016-11-22 patikrinimo aktą jai paaiškėjo, kad ne visas žemės sklypas yra reikalingas ieškovės statinių eksploatavimui, kadangi tokios pačios aplinkybės egzistavo ir žemės nuomos sutarties sudarymo metu, jos atsakovei buvo žinomos. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. ( - ) (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7. p. yra įtvirtinta, kad: „Išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar ?renginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Žemės sklypuose, išnuomotuose iki 3 metų, draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, taip pat rekonstruoti esamus. Žemės sklypuose, išnuomotuose asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir žemės sklypuose, išnuomotuose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomininkui draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius. Ši sąlyga įrašoma valstybinės žemės nuomos sutartyje.“ Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė klaidina teismą melagingai teigdama, kad teritorijų planavimo dokumentai nenustato išnuomotino valstybinės žemės sklypo ploto ir kad valstybinės žemės nuoma vykdoma ne pagal teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, o pagal valstybinės žemės nuomą reglamentuojančias teisės normas. Su tokia pozicija ieškovė sutikti negali, kadangi tai jog išnuomotino valstybinės žemės sklypo dydį nustato detalusis planas, numato ne kas kita, o valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos.

664.2.

67Teismas pagrįstai atmetė atsakovės užsakymu UAB „Drava“ 2017-07-20 parengtą Sklypo planą nelaikydamas jo įrodymu, o atsakovė apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, jog teismas tai padarė nepagrįstai. Statinių eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypo dydį nustato teritorijų planavimo dokumentai, o ne žemės sklypų planai. Nagrinėjamu atveju tai nustato Detalusis planas. Sklypo planai gali būti rengiami tik vadovaujantis Detaliuoju planu. Atitinkamai atsakovė nepagrįstai remiasi galiojančio Detaliojo plano neatitinkančiu UAB „Drava“ planu ir teigia, kad pastarasis neva patvirtina, kad Detaliuoju planu ieškovės statinių eksploatavimui buvo išnuomotas per didelis sklypas. Todėl jau vien dėl šių priežasčių UAB „Drava“ planas, kuriame ieškovės statinių eksploatavimui išskirta tik sklypo dalis, pažymėta indeksu A (5206 kv.m), o indeksu B (4216 kv.m) pažymėta dalis yra nurodyta kaip perteklinė, yra niekinis. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, UAB „Drava“ planas privalėjo būti rengiamas pagal teisės normose numatytus žemės sklypų planų rengimui keliamus reikalavimus, kurie, beje, užtikrina, kad žemės sklypų planuose būtų pateikiami patikimi ir tikslūs duomenys. Tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovė 2018-02-07 posėdžio metu (posėdžio garso įrašo laiko atkarpa nuo 1 vai. 1 min. 30 sek. iki 1 vai. 1 min. 45 sek.), UAB „Drava“ planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, jis buvo grąžintas trūkumams šalinti ir tai dar nėra padaryta ir todėl UAB „Drava“ planas dar nėra suderintas. Taigi byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų atsakovės argumentus, jog sklypas yra per didelis ieškovės statinių eksploatavimui, nes su priešieškiniu nebuvo pateiktas joks teisės aktų reikalavimus atitinkantis planas. Be to, šį planą ruošęs matininkas nebuvo atvykęs apžiūrėti sklypo vietoje, nevertino to, kokia veikla yra vykdoma sklype ir t. t. Pateiktas planas neatspindi realios situacijos ir nepatvirtina to, kad dalys išskirtos taip, kad sklype esantys pastatai galėtų būti tinkamai eksploatuojami pagal jų esamą paskirtį. Taip pat, susipažinus su šiuo planu, matyti, kad jis parengtas ant seno kadastrinio plano, nes jame yra pavaizduoti objektai, kurių jau nebėra, o tie, kurie yra, nepavaizduoti. Šis faktas patvirtina tai, kad matininkas, sudaręs šį planą, net nematė esamos situacijos sklype ir jį sudarė pagal savo subjektyvų suvokimą, kuris neatitinka faktinės situacijos. Plane nėra pažymėto esamo įregistruoto naujai pastatyto sandėlio, todėl jis neatspindi realaus sklypo naudojimo poreikio ir yra su trūkumais.

684.3.

69Teismas darė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą ir ieškovės teisėtus lūkesčius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015, yra išaiškinęs, kad netgi tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektai atlieka neteisėtus veiksmus, jais gali būti sukurta teisėtų lūkesčių privatiems subjektams, kurie tikisi, kad minėtieji subjektai veikia teisėtai. Šis teismas aiškina, kad viešojo administravimo subjektai veikti privalo pagal teisę, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas teisės aktų vykdymas, gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.), teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimas. Tik tinkamai vykdant teisės aktuose numatytus įpareigojimus ir procedūras yra užtikrinamas teisinio tikrumo ir aiškumo principų įgyvendinimas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė, siekdama minėtų lūkesčių įgyvendinimo, patyrė didelių išlaidų (rekonstravo Gamybinį pastatą ir pastatė aikštelę, tvorą, stato sandėlį ir t. t.), o atsakovė, siekdama atimti iš ieškovės dalį sklypo, minėtus ieškovės teisėtus lūkesčius grubiai pažeidžia. Taigi teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės atstovas posėdžio metu pripažino, jog sutarties tekstą rengė atsakovė, o ieškovės atstovas jį tik pasirašė. Suprantama, kad ir ginčijamą įsakymą išleido atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad po atlikto patikrinimo atsakovei padarius išvadą, kad išnuomojant ginčo sklypą atsakovės darbuotojai pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, nebuvo atlikti jokie vidiniai patikrinimai ir dėl užfiksuotų pažeidimų kreiptasi į teisėsaugos organus. Tuo tarpu ieškovė tik po sutarties, leidžiančios jai naujų statinių statybą, sudarymo kreipėsi dėl projekto, jo suderinimo, statybos leidimo išdavimo, investavo pinigines lėšas į naujo statinio statybą. Ji tą darė teisėtų lūkesčių pagrindu, kuriuos jai suformavo pati atsakovė. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 3 d. nutarimas byloje Nr.27/01-5/02-01/03).

704.4.

71Atskirai atsiliepime ieškovė atkreipė dėmesį, kad rengiant detaliuosius planus dėl valstybinės žemės sklypų prie statinių yra nustatomas statinių eksploatavimui reikalingas sklypo plotas ir ribos, įskaitant ir tai, kad yra vadovaujamasi racionalios žemėnaudos principais, įvertinami automobilių stovėjimo vietoms reikalingi plotai, privažiavimai prie sklypų, privalomi žalieji plotai ir t. t. Todėl atsakovės pateikiama pozicija, kad Detalusis planas nesukuria pareigos atsakovei išnuomoti būtent jame nurodyto ploto ir ribų valstybinės žemės sklypą, yra nepagrįsta. Priešingu atveju būtu paneigta teritorijų planavimo proceso teisinė reikšmė ir pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, nes atsakovei būtų pripažintas imunitetas nuo teritorijų planavimo teisės normose keliamų reikalavimų. Taigi teismas darė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog „atsakovė negali nepaisyti teritorijų planavimo teisės normose keliamu reikalavimu ir tai paneigia atsakovės argumentus, jog ginčo sklypo dydis jau ginčijamo įsakymo ir ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo per didelis, todėl negalėjo būti išnuomotas“. Teismas taipogi pagrįstai pažymėjo, jog paprastai rengiant detaliuosius planus yra vadovaujamasi racionalios žemėnaudos principais, įvertinant automobilių stovėjimo vietoms reikalingus plotus, privažiavimus prie sklypų, privalomus žaliuosius plotus ir kt. Visą ginčo sklypą juosia ieškovei nuosavybės teise priklausanti betoninė tvora. Prie gamybinio pastato yra asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė ir cementinė stovėjimo aikštelė. Suprantama, kad aikštelė reikalinga ieškovei vilkikų pravažiavimui, nes vilkikų apsisukimo spindulys yra itin didelis, todėl nesant aikštelės vilkikai negalėtų privažiuoti prie gamybinio pastato. Svarbu ir tai, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį, neginčija naujų statinių – sandėlio, geriamojo vandens tinklo d90, lietaus tinklo d 160, 380 V žemos įtampos kabelio – statybai sklype išduoto statybos leidimo ir 2017-09-18 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ( - ), kurios pagrindu sandėlis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad ieškovė veikė teisėtai turėdama visus reikiamus leidimus ir atsakingų institucijų suderinimus ir sandėlį įregistravo Registrų centre. Atitinkamai nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra teisėtas sandėlio savininkas. Todėl ieškovė neabejotinai turi teise nuomotis sandėlio eksploatavimui reikalingą valstybinę žemę. Pastebėtina, kad 2016 metais atsakovė atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė aktą. Jame yra užfiksuota, kad dalyje sklypo yra projektuojamas sandėlis. Taigi atsakovė dar 2016 lapkričio mėnesį žinojo apie tai, kad ieškovė sklype ketina statyti sandėlį ir savo ketinimus pradeda įgyvendinti. Nagrinėjama byla buvo iškelta 2017-03-28. Atsakovė beveik visus metus, t. y. nuo pat 2016 m. lapkričio mėnesio žinojo apie tai, kad ieškovė projektuoja/stato sandėlį, tačiau nereiškė ieškovei reikalavimų teisme ieškinio ar priešieškinio forma dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir neprašė taikant laikinąsias apsaugos priemones uždrausti ieškovei projektuoti/statyti sandėlį. Ieškovė savo ketinimų niekada neslėpė, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, viską derino su viešojo administravimo institucijomis, visą informaciją teikė ne tik į bylą, bet ir tiesiogiai atsakovei, vesdama derybas dėl taikaus bylos užbaigimo. Atsakovė, visa tai žinodama, jokių veiksmų nesiėmė, o netgi priešingai, bylos nagrinėjimo metu išreiškė pageidavimą derėtis dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi. Atsakovei atsisakant pretenzijų dėl sklypo, ir netgi iškėlus sąlygą taikos sutarčiai – kad sandėlio statyba būtų užregistruota Nekilnojamojo turto registre, ji iš esmės pati skatino ieškovę toliau statyti sandėlį ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre. Taigi atsakovė netgi po bylos iškėlimo toliau formavo ieškovės teisėtus lūkesčius visą sklypą naudoti statinių eksploatavimui, taip pat statyti sandėlį ir plėsti savo vykdomą veiklą. Todėl yra gintini teisėti ieškovės lūkesčiai visą sklypą naudoti savo statinių eksploatavimui. Vadovaujantis CK 1.137 str. 3 d. „draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.“ Atsakovė vilkino derybas dėl taikos sutarties sudarymo neturėdama tikro ketinimo sudaryti taikos sutartį. 2017-09-12 teismo posėdis buvo atidėtas tikslu šalims taikiai susitarti, kito posėdžio datą paskiriant 2017-10-17 dienai. Ieškovė įregistravo nebaigtą sandėlio statybą Nekilnojamojo turto registre ir 2017-10-02 siūlymu kreipėsi į atsakovę, prašydama bylą užbaigti taikiai pagal pridėtą taikos sutarties projektą. 2017-10-17 teismas vėl atidėjo posėdį atsakovės prašymu, kad šalys galėtų susitarti dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi, nes atsakovės atstovo teigimu, nepakako laiko apsvarstyti taikos sutarties projekto. Tačiau atsakovė ne taikos sutarties sąlygas svarstė, o 2017-10-18 staiga pareiškė priešieškinį. Atsižvelgiant į pradinio priešieškinio apimtį akivaizdu, kad jis buvo rengiamas jau tuo metu, kai atsakovė byloje nesąžiningai deklaravo siekius apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybes. Taigi atsakovė sąmoningai klaidino teismą ir ieškovę. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės veiksmai akivaizdžiai nesąžiningi. Ji sąmoningai kūrė teisėtus lūkesčius ieškovei, ją klaidindama ir leisdama bei skatindama investuoti į sandėlio statybas, o po to pareiškė priešieškinį. Priešieškinyje pati atsakovė nurodo, jog sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra ne tik užtikrinti teisėtumą, bet ir nepažeisti teisinių santykių stabilumo, teisinio tikrumo įgytų teisių atžvilgiu. Atsakovė taip pat mini, kad aiškinantis teisės normos imperatyvumą būtina įvertinti, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam apsaugoti ji skirta. Tačiau nagrinėjamu atveju sudarant sutartį nebuvo pažeistos jokios teisės normos, juo labiau imperatyvios. Nebuvo pažeistas joks viešasis interesas. Ir netgi priešingai – atsakovės reikalavimų tenkinimas griautų teisinių santykių stabilumą ir teisinį tikrumą, be to, padarytų ne naudos, o žalos visuomenei ir valstybei. Taigi pagrįstai teigtina, jog ne sutartis, o atsakovo priešieškinio reikalavimai pažeidžia viešąjį interesą. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis žemės nuomos sutarties pažeidimus, ir teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimą, kai daiktas naudojamas ne pagal sutartį ar ne pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju ieškovė žemės sklypu naudojasi pagal žemės nuomos sutarties sąlygas ir sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį. O byloje atsakovė reiškia reikalavimus ne dėl sutarties nutraukimo, bet dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Teigtina, kad atsakovė piktnaudžiauja materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Be jau nuodytų, tai yra savarankiškas pagrindas apeliaciniam skundui atmesti.

72Teisėjų kolegija

konstatuoja:

73IV.

74Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7519.

76Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

7720.

78Apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) priešieškinyje pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus ( - ) įsakymą Nr. ( - ) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) nuomos“ ir 2016 m. sausio 4 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ); taip pat įpareigoti ieškovę nuomininkę UAB „Klameta“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti dalį žemės sklypo, esančio adresu ( - ), kurio plotas 0,4216 ha, pašalinant pradėtą statyti sandėlį.

7921.

80Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ( - ) įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas žemės sklypo ( - ), detalusis planas. Vienas iš šiame plane suprojektuotų žemės sklypų – sklypas prie ieškovei nuosavybei teise priklausančių statinių. 2016 m. sausio 4 d. sutartimi Nr. ( - ) (t. I, b. l. 29-32) Lietuvos valstybė, atstovaujama atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išnuomojo ieškovei 31 metams 0,9422 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. ( - ); unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ). Šios sutarties 4.1 p. buvo numatyta, kad žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Po 2016 m. sausio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ieškovė 2016 m. gegužės 16 d. sudarė sutartį su projektavimo įmone dėl sandėliavimo paskirties pastato projekto rengimo, suderinimo ir statybos leidimo gavimo. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimą, 2016 m. lapkričio 22 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ( - ). Jame yra nurodyta, jog “žemės sklype esantis gamybinis pastatas funkcionuoja ir naudojamas ūkinei gamybinei veiklai. Žemės sklypo dalis tarp sklypo plane pažymėtų posūkio taškų Nr. 3 iki Nr. 11 apaugusi žole, žolė aptverta tvora. Šioje dalyje yra sukalti mediniai kuoleliai. Toje vietoje, pasak direktoriaus J. S., šiuo metu projektuojamas statyti gamybinis pastatas“. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. rašte ieškovei „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė ieškovei, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra jai reikalinga jame esantiems statiniams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl negalėjo būti išnuomota, atsakovė įpareigoja ieškovę per 2 mėnesius nuo rašto gavimo dienos pateikti žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui ir nurodė, jog, to nepadarius, ( - ) valstybinės žemės sutartis bus pakeista vienašališkai, suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo (t. II, b. l. 34-36). Šį raštą ieškovė ( - ) apskundė rašte nurodyta tvarka ir terminais Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 2017 m. vasario 23 d. sprendime Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patvirtino, kad ieškovei buvo išnuomotas per didelis valstybinės žemės plotas motyvuodama tai tuo, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama esamiems statiniams eksploatuoti, o tai, kad ieškovė planuoja statyti naują statinį tik patvirtina faktą, kad esamiems statiniams eksploatuoti buvo išnuomotas per didelis žemės sklypas, todėl sutartis turi būti arba šalių susitarimu keičiama, arba pripažįstama negaliojančia (t. III, b. l. 18-23). Sprendime taip pat nurodyta, jog nepavykus susitarti bus inicijuojamas nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia dėl jos neatitikimo nuostatai, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kokio reikia juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal statinių tiesioginę paskirtį. 2017 m. kovo 23 d. ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame prašė: 1) panaikinti atsakovės ( - ) raštą Nr. ( - ) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti atsakovės ( - ) sprendimą Nr. ( - ) „Dėl skundo nagrinėjimo“. ( - ) ieškovė gavo Specialiuosius – architektūros reikalavimus Nr. ( - ) planuojamam pastatui sklype statyti, kuriuose numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, žalios vejos plotus ir kt. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ( - ) įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas Detaliojo plano koregavimas, juo buvo pakoreguota statybos sklype zona ir automobilių stovėjimo vietų išdėstymas. Detaliojo plano koregavimo pastabose yra parašyta, kad ieškovė ketina statyti sandėlį ir kad pastarajame bus sandėliuojama ieškovės pagaminta produkcija. ( - ) Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovei Statybos leidimą Nr. ( - ) naujų statinių – sandėlio, geriamojo vandens tinklo, lietaus tinklo, žemos įtampos kabelio statybai. ( - ) ieškovei buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto ir šios pažymos bei ( - ) atliktų sandėlio kadastrinių matavimų pagrindu sandėlis buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba ( - ) pateikė byloje priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus ( - ) įsakymą Nr. ( - ) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ) nuomos“ ir 2016 m. sausio 4 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ), taip pat įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypo dalį, adresu ( - ), kurios plotas 0,4216 ha, pašalinant pradėtą statyti sandėlį. Kauno apylinkės teismas, priėmęs atsakovės priešieškinį jos prašymu ieškovės atžvilgiu 2017 m. spalio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė naujų statinių projektavimo ir statybos darbus bei uždraudė ieškovei atlikti šiuos darbus. 2018 m. kovo 30 d. ieškovė ir atsakovė patikslino savo reikalavimus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, atsakovė – patikslintą priešieškinį. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį atmetė, pripažino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klameta“, juridinio asmens kodas 141280496, teisę visą 0,9422 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), naudoti jame esančių UAB „Klameta“ nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui ( - ) Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) nustatytomis sąlygomis, kitoje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė atsakovė.

8122.

82Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovų nurodytų argumentų.

8323.

84Nepagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nuostatas teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, o įvertinus valstybinės žemės nuomos reglamentavimą Civiliniame kodekse, Žemės įstatyme ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, darytina išvada, kad teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote, ir tik valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių turintis asmuo turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto; šių teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne po planuojamais statyti ar statomais. Priešingai nei teigia atsakovė, jos nurodytų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punkte įtvirtinta nuostata, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus yra galima, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, o sąlyga, kad nuomininkui draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius, privalomai turi būti įrašyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Taigi byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė, kaip kad numato ( - ) valstybinės žemės nuomos sutarties 4.1 p., turi teisę išsinuomotame žemės sklype statyti statinius, jai sutartimi tai neuždrausta, taigi ji teisėtai stato sandėlį, ir kad tai įrodo, jog visas šias sutartimi išsinuomotas plotas jai yra reikalingas gamybinio pastato eksploatavimui.

8524.

86Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog teismas sprendime nepagrįstai aiškina, kad naujai ieškovės statomas sandėlis neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali nepaisyti teritorijų planavimo dokumentuose keliamų reikalavimų, o detaliojo plano sprendiniai jai yra privalomi. Atsakovės nuomone, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, todėl galiojantys teritorijų planavimo dokumentai neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis vienokiu ar kitokiu būdu, nevertinant faktinės situacijos. Su tokiais argumentais, teisėjų kolegijos nuomone, sutikti negalima. Teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovei išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdas Detaliajame plane nustatytas – pramonės, sandėliavimo ir komercinės paskirties objektų teritorijos, tai nurodyta tiek pačiai atsakovei įregistruojant suformuotą sklypą Nekilnojamojo turto registre, tiek ir 2016 m. sausio 4 d. atsakovės parengtoje Valstybinės žemės nuomos sutartyje. Statinį – sandėlį – ieškovė galėjo statyti pagal teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, tą daryti leido ir valstybinės žemės nuomos sutartis, šiam statiniui statyti ji gavo visus būtinus leidimus. Ieškovei priklausantis išsinuomotame žemės sklype statomas statinys, kurio baigtumas 15 procentų, užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. įteisintas. Sutikti su atsakovės nuomone, kad sandėlis nereikalingas ieškovei gamybinei veiklai, kad jis yra visiškai atskiras nekilnojamojo turto objektas, nesusijęs su ieškovo vykdoma gamybine veikla, negalima. Todėl teismas pagrįstai įvertino, jog sandėlio statyba tik patvirtina, kad visas žemės sklypas ieškovei reikalingas, o teritorijos tvarkymo ir naudojimo nustatyto režimo bei ieškovės vykdomų statybos darbų teisėtumo atsakovė neginčija.

8725.

88Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė teisėtus ieškovės lūkesčius ir Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, tačiau visai neatsižvelgė į tai, kad bet koks disponavimas valstybiniu turtu yra viešasis interesas, ieškovės lūkesčiai nėra teisėti ir negali būti ginami. Teisėjų kolegija su tokiu skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės atstovas posėdžio metu pripažino, jog sutarties tekstą rengė atsakovė, o ieškovės atstovas jį tik pasirašė. Akivaizdu, kad ir atsakovės ginčijamą įsakymą išleido pati atsakovė. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad po atlikto patikrinimo atsakovei padarius išvadą, kad išnuomojant ginčo sklypą atsakovės darbuotojai pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, nebuvo atlikti jokie vidiniai patikrinimai ir dėl užfiksuotų atsakovės darbuotojų pažeidimų kreiptasi į teisėsaugos organus. Tuo tarpu ieškovė tik po sutarties, leidžiančios jai ir naujų statinių statybą, sudarymo kreipėsi dėl projekto, jo suderinimo, statybos leidimo išdavimo, investavo pinigines lėšas į naujo statinio statybą. Jos lūkesčiai, kad ji išsinuomotame sklype pasistatys ir gamybinei veiklai reikalingą sandėlį, susitvarkys gamybinei ir sandėliavimo veiklai reikalingą teritoriją, buvo tikrai pagrįsti.

8926.

90Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino jos pateiktą įrodymą – UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo planą, kadangi rengiant šį planą tiesiog apskaičiuotas ir pažymėtas žemės sklypo plotas, kuris reikalingas ieškovės pastatui eksploatuoti. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad teismas pagrįstai atsakovės užsakymu UAB „Drava“ 2017-07-20 parengto Sklypo plano nelaikė byloje tinkamu įrodymu, kadangi statinių eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės sklypo dydį nustato teritorijų planavimo dokumentai, o ne žemės sklypų planai, nagrinėjamu atveju – Detalusis planas, sklypo planai gali būti rengiami tik vadovaujantis Detaliuoju planu, o atsakovė nepagrįstai remiasi galiojančio Detaliojo plano neatitinkančiu UAB „Drava“ planu. Todėl jau vien dėl šių priežasčių UAB „Drava“ parengtas planas, kuriame ieškovės statinių eksploatavimui išskirta tik sklypo dalis, pažymėta indeksu A (5206 kv.m), o indeksu B (4216 kv.m) pažymėta dalis yra nurodyta kaip perteklinė, yra niekinis. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, UAB „Drava“ planas privalėjo būti rengiamas pagal teisės normose numatytus žemės sklypų planų rengimui keliamus reikalavimus, kurie, beje, užtikrina, kad žemės sklypų planuose būtų pateikiami patikimi ir tikslūs duomenys. Tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovė 2018-02-07 posėdžio metu (posėdžio garso įrašo laiko atkarpa nuo 1 val. 1 min. 30 sek. iki 1 val. 1 min. 45 sek.), UAB „Drava“ planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų, jis buvo grąžintas trūkumams šalinti ir tai dar nėra padaryta ir todėl UAB „Drava“ planas dar nėra suderintas.

9127.

92Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamu sprendimu iš Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės naudai priteistos 1 586 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismas iš esmės nemotyvavo ir nesprendė dėl išlaidų pagrįstumo. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pernelyg didelė ir turėtų būti mažinama, kadangi byla, yra vidutinio sudėtingumo, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Bylinėjimosi išlaidų suma turi būti ženkliai mažinama ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

9328.

94Teisėjų kolegija pripažįsta, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, net ir nenurodęs skundžiamame sprendime, kaip vertintinas bylos sudėtingumas ir sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, teismas turėjo pagrindą iš atsakovės priteisti 1 586 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tokio dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė, vertindamas, kad iš trijų ieškovės pateiktų reikalavimų tenkintinas tik vienas, todėl ieškovei atlygintina 1/3 dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio bei atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kaip nepagrįstas atmestas atsakovės priešieškinis, todėl buvo pagrindas priteisti ir didesnę dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nepadavė, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ši sprendimo dalis nekeistina.

9529.

96Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, vertina, kad jie teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9730.

98Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas nenuginčytas. Nenustačius teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9931.

100Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų, prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės ir pateikė apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus (t. V, b. l. 87-89).

10132.

102CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.11 punktus, maksimalus atlygintinų paslaugų dydis sudarytų 1150 Eur. Todėl ieškovės prašomos priteisti jai atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovės.

103Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

104apeliacinį skundą atmesti.

105Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

106Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klameta“ (juridinio asmens kodas 141280496) 800 Eur ( aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

107Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė UAB „Klameta“ 2017 m. kovo 22 d. ieškiniu ir 2018 m. kovo 30 d.... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. sudaryta žemės nuomos sutartimi... 10. 3.... 11. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir byloje 2017 m. spalio 18 d.... 12. 4.... 13. Ieškovė atsiliepimuose į atsakovės priešieškinį ir patikslintą... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu patikslintą... 18. 6.... 19. Teismas pripažino nustatytu, jog 2015 m. balandžio 15 d. Kauno miesto... 20. 7.... 21. Teismas sprendime nurodė, kad byloje pareikštais reikalavimais atsakovė... 22. 8.... 23. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės patikslintame priešieškinyje pareikštų... 24. 9.... 25. Sprendime teismas nurodė, jog Valstybinės žemės nuomos be aukciono... 26. 10.... 27. Taip pat teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260... 28. 11.... 29. Skundžiamame teismo sprendime teismas nurodė, jog įstatymų leidėjas... 30. 12.... 31. Įvertinęs, kad dėl nurodyto atsakovės priešieškinio reikalavimai yra... 32. 13.... 33. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad savo priešieškinio reikalavimą... 34. 14.... 35. Be to, teismas sprendime nurodė, kad dėl išnuomoto žemės sklypo dydžio... 36. III.... 37. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 38. 15.... 39. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos... 40. 16.... 41. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 42. 2.1.... 43. Nors teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad teisiniams santykiams dėl... 44. 2.2.... 45. Įvertinus valstybinės žemės nuomos reglamentavimą Civiliniame kodekse,... 46. 2.3.... 47. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos... 48. 2.4.... 49. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-11-22 atliko ieškovei išnuomoto žemės... 50. 2.5.... 51. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad... 52. 2.6.... 53. Atsakovės nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos specialistų 2016-11-22... 54. 2.7.... 55. Teismo sprendimo teiginiai, kad sandėlis ieškovės statomas verslui vystyti,... 56. 2.8.... 57. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė... 58. 2.9.... 59. Skundžiamu sprendimu iš Nacionalinės žemės tarnybos ieškovės naudai... 60. 17.... 61. Ieškovė UAB „Klameta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 62. 18.... 63. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:... 64. 4.1.... 65. Teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad viso dydžio išnuomotas... 66. 4.2.... 67. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės užsakymu UAB „Drava“ 2017-07-20... 68. 4.3.... 69. Teismas darė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė pažeidžia... 70. 4.4.... 71. Atskirai atsiliepime ieškovė atkreipė dėmesį, kad rengiant detaliuosius... 72. Teisėjų kolegija... 73. IV.... 74. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 75. 19.... 76. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 77. 20.... 78. Apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios... 79. 21.... 80. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno... 81. 22.... 82. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą,... 83. 23.... 84. Nepagrįsti, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad... 85. 24.... 86. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog teismas sprendime... 87. 25.... 88. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai sprendime... 89. 26.... 90. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad... 91. 27.... 92. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog skundžiamu sprendimu iš... 93. 28.... 94. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, net... 95. 29.... 96. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako,... 97. 30.... 98. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 99. 31.... 100. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Eur... 101. 32.... 102. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 103. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 104. apeliacinį skundą atmesti.... 105. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 106. Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 107. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....