Byla I-1016-815/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. rugsėjo 5 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą netinkamomis sąlygomis (b. l. 1–5).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d., nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), buvo sudarytos netinkamos gyvenimo sąlygos, t. y. LAVL jam buvo sudarytos antisanitarinės, nežmoniškos, žiaurios, kankinimo, dėl socialinės padėties jį diskriminuojančios sąlygos, jis buvo baudžiamas kankinant, nors LAVL pagal teisės aktus turi užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buities sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jam teko būti kameroje Nr. 29 su dar 3 asmenimis, o dar 2 kartus LAVL palatoje jis laikytas su dar 6 asmenimis, taigi, labai trūko erdvės, laisvo ploto, nes palata buvo perpildyta, o pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane (toliau – ir Planas) numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui ligoninėje tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 5 m2, į šią ploto normą neįskaičiuojamas praustuvės ir unitazo užimamas plotas. Pažymėtina, kad asmeninės erdvės trūkumas reiškia ir mažesnį privatumą, sumažėja galimybės užtikrinti higienos standartus ir tinkamas sanitarines sąlygas, sunkiau užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą, be to, tarp kalinamųjų kyla didesnė įtampa. Pareiškėjo teigimu, kameroje, palatoje sienas ir lubas vietomis buvo pažeidęs pelėsis.

7Pasak pareiškėjo, jis ne kartą žodžiu kreipėsi į LAVL administraciją dėl blogų sąlygų, tačiau į jo nusiskundimus niekas nekreipė dėmesio.

82.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsniais, Jungtinių Tautų Standartinėmis minimalias elgesio su kaliniais taisyklėmis, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21, 29 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ (toliau – ir HN 122:2006), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Peers prieš Graikiją, Kalashnikov prieš Rusiją, Kudla prieš Lenkiją), nurodo, kad dėl paminėtų aplinkybių jam padaryta neturtinė žalą, t. y. jis patyrė intensyvų vidinį diskomfortą, psichologinius sukrėtimus, turėjusius įtakos jo elgesiui ir mąstymui, jį palaužė dvasiškai, sugniuždė kaip asmenybę, kad neturtinę žalą kildina iš tyčinių ir sąmoningų LAVL veiksmų, taigi, jam turi būti atlyginta neturtinė žala, priteisiant 1 000 Eur.

9II

10Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 11–13, 31–34).

111. LAVL yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems būtinas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus ir normas, be to, Vilniaus VSC ne kartą tikrino LAVL patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams.

122. Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3, nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 3 ir Nr. 4, nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

133. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos, pagal PĮ taisyklių 111.4 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2, o pagal įsakymą Nr. 124 iki Plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (administracinės bylos Nr. A492-1600/2012, Nr. A525-197/2013)).

144. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, PĮ taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, taip pat privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

155. Pagal PĮ taisyklių 35.5 punktą sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) pakelti iki 1,5 m ir atitinka minėto punkto reikalavimus. Be to, sanitariniai mazgai atitverti tik kamerų tipo patalpose, t. y. pareiškėjo atveju – Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29.

166. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / ar neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalos atsiradimą, be to, niekuo nėra pagrįsta prašoma priteisti 1 000 Eur suma.

17Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

18I

19Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

201. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 15, 35).

212. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 14, 34).

223. Pareiškėjui LAVL nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriuje, palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2, yra 6 vieno aukšto lovos) buvo atliekami plaučių tyrimai, konstatuota, kad gydymas nereikalingas (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 3328-598) (b. l. 64); atsiliepimą (b. l. 11–13, 31–34); pažymą Nr. BD-984 (b. l. 28, 48)).

234. Pareiškėjas LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2, yra 6 vieno aukšto lovos) ir Nr. 4 (plotas – 34,06 m2, yra 8 vieno aukšto lovos) gydytas dėl abiejų kojų venų varikozės (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 2565-1379) (b. l. 63); atsiliepimą (b. l. 11–13, 31–34); pažymą Nr. BD-985 (b. l. 29, 49)).

245. Pareiškėjas LAVL buvo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriuje, kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2, yra 4 dviaukštės lovos), turėjo įvykti kraujagyslių chirurgo konsultacijų dėl abiejų kojų venų varikozės, tačiau neįvyko dėl režiminių priežasčių (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 1502-736) (b. l. 65); atsiliepimą (b. l. 11–13, 31–34); pažymą Nr. BD-983 (b. l. 30, 50)).

256. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983, Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2), yra 4 dviaukštės lovos, 7 spintelės, 1 stalas, 1 pakaba, atskirtas sanitarinis mazgas (b. l. 30, 50); remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-984, Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2) yra: 6 vieno aukšto lovos, 6 spintelės, 1 kėdė, 1 stalas, 3 pakabos (b. l. 28, 48); remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-985, Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2) yra: 6 vieno aukšto lovos, 6 spintelės, 2 stalai, po 1 kėdę, lentynėlę ir pakabą, o Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (plotas – 34,06 m2) yra: 8 vieno aukšto lovos, 8 spintelės, po vieną stalą, lentynėlę ir pakabą (b. l. 29, 49).

26II

271. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas R. G. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

282. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

30„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

31Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

32Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

333. Pabrėžtina, kad R. G. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

341) Pareiškėjui LAVL nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d. Vidaus ligų skyriuje, palatoje Nr. 3 (plotas – 19,80 m2, yra 6 vieno aukšto lovos) buvo atliekami plaučių tyrimai, konstatuota, kad gydymas nereikalingas (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 3328-598) (b. l. 64); atsiliepimą (b. l. 11–13, 31–34); pažymą Nr. BD-984 (b. l. 28, 48)).

352) Pareiškėjas LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2, yra 6 vieno aukšto lovos) ir Nr. 4 (plotas – 34,06 m2, yra 8 vieno aukšto lovos) gydytas dėl abiejų kojų venų varikozės (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 2565-1379) (b. l. 63); atsiliepimą (b. l. 11–13, 31–34); pažymą Nr. BD-985 (b. l. 29, 49)).

363) Pareiškėjas LAVL buvo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriuje, kamerų tipo palatoje Nr. 29 (plotas – 15,45 m2, yra 4 dviaukštės lovos), turėjo įvykti kraujagyslių chirurgo konsultacijų dėl abiejų kojų venų varikozės, tačiau neįvyko dėl režiminių priežasčių (žr. epikrizę (ligos istorija Nr. 1502-736) (b. l. 65); atsiliepimą (b. l. 11–13, 31–34); pažymą Nr. BD-983 (b. l. 30, 50)).

37Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes R. G. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn.

38Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 15 parų. Įvertinus Vidaus ligų skyriaus palatos Nr. 3, Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 3 bei Nr. 4, taip pat Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 29 plotus bei jose esančių lovų skaičių (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą), darytina išvada, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai.

39Nors pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kas nurodytose palatose yra pelėsio, tačiau teismas tokių duomenų nenustatė.

404. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl pažeidimų nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

414.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

424.2. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

43Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

44Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas patalpose, kuriose nebuvo išlaikyti teisės aktuose nustatyti ploto reikalavimai, o atsakovei neįrodžius, jog patalpos nebuvo perpildytos, negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas R. G. LAVL 15 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – 350 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)), bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 140 eurų, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Teismo vertinimu, didesnės negu 140 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

46Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

47Priteisti pareiškėjui R. G., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (su pertraukomis) nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. liepos 28 d.

48Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

49Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jam teko būti kameroje Nr. 29 su dar 3 asmenimis, o... 7. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą žodžiu kreipėsi į LAVL administraciją... 8. 2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus... 9. II... 10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 11. 1. LAVL yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti suimtiesiems ir... 12. 2. Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m.... 13. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.... 14. 4. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, PĮ taisyklės,... 15. 5. Pagal PĮ taisyklių 35.5 punktą sanitarinio mazgo patalpa turi būti... 16. 6. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą... 17. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 18. I... 19. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 20. 1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie... 21. 2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr.... 22. 3. Pareiškėjui LAVL nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.... 23. 4. Pareiškėjas LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.... 24. 5. Pareiškėjas LAVL buvo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d.... 25. 6. Remiantis LAVL 2015 m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983, Režiminio korpuso... 26. II... 27. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą... 28. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 30. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 31. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 32. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 33. 3. Pabrėžtina, kad R. G. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:... 34. 1) Pareiškėjui LAVL nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 25 d.... 35. 2) Pareiškėjas LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.... 36. 3) Pareiškėjas LAVL buvo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 28 d.... 37. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.... 38. Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 15 parų.... 39. Nors pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kas nurodytose palatose yra... 40. 4. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti,... 41. 4.1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 42. 4.2. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,... 43. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 44. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas patalpose, kuriose nebuvo... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 46. Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.... 47. Priteisti pareiškėjui R. G., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 48. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 49. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...