Byla 2A-1750-603/2014
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo), valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (sumažinimo), valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą ir sumažinti iš jo priteistą nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį nuo 1000 Lt iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

3Ieškovas nurodė, jog pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, savo trijų nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigojo mokėti po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Tuo metu jis su tokia didele suma vaikų išlaikymui sutiko, nes dirbo dviejose darbovietėse, dėstė universitete pagal autorines sutartis, turėjo santaupų, taip pat tais metais gavo 16483,67 Lt neapmokestinamų pajamų, gautų pardavus vertybinius popierius, 2012 metais jam priklausanti įmonė UAB ,,( - )“ turėjo 98358 Lt pelno. Nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio jo turtinė padėtis reikšmingai pasikeitė. Šiuo metu jo pajamas sudaro tik kaip UAB ,,( - )“ direktoriaus gaunamas darbo užmokestis - 1200 Lt, pati įmonė yra nuostolinga, 2013 metais ji patyrė 22050 Lt nuostolių, kitų pajamų jis negauna, todėl priteisto išlaikymo vaikams jis mokėti nėra pajėgus. Įmonės, kuriose jis turi akcijų, didelio pelno nedavė. Nuo 2013-06-21 jis nebedėsto universitete, o nuo 2013-03-01 nebedirba ir UAB ,,( - )“. Jokio turto neturi. Iš gaunamo darbo užmokesčio moka komunalinius mokesčius, būsto nuomą, iš viso 800 Lt ir jam lieka tik 400 Lt. Jis deda visas pastangas naujų pajamų suradimui, todėl prašė kiekvieno vaiko išlaikymui sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 300 Lt.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė abejoja, jog šiuo metu ieškovo darbinė veikla apsiriboja tik vadovavimu UAB ,,( - )“, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka jo gyvenimo būdo ir padėties. Iš viešai prieinamo socialinio tinklapio ,,Facebook“ matyti, jog ieškovas turi lėšų prabangioms pramogoms, kelionėms į užsienio valstybes, lankosi brangiai kainuojančiuose koncertuose, perka dizainerių drabužius, nuomojasi prabangų butą, lankosi sporto klube, t.y. ieškovo patiriamos išlaidos atskleidžia, jog jis realiai gauna daugiau pajamų nei teigia. Be to, ieškovas spaudoje ir kitose informacijos priemonėse yra teigęs, kad jam priklausanti bendrovė UAB „( - )“ yra auganti, svarstoma apie jos plėtrą (2013-02-09), kad jis užsiima keliomis veiklomis: konsultuoja įmones ar politikus, yra kelių įmonių akcininkas, kartais dėsto universitete, taigi veiklų turi labai daug (2013-09-27). Be to, ieškovas yra ekspertas VšĮ „Taikomosios politikos institutas“, G. S. paramos fondo dalininkas. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jam priklausiusių UAB „( - )“ akcijų pardavimą kaip teigia. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali uždirbti daugiau pinigų ir užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog deda visas pastangas naujų pajamų susiradimui, tuo labiau abejotina, kad ieškovas, turėdamas aukštąjį teisininko ir viešojo administravimo specialisto išsilavinimus, didelę darbinę patirtį vadovaujant ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėms kompanijoms, jas steigiant, visur aktyviai dalyvaujant ir konsultuojant, būdamas energingas, aktyvus ir verslus žmogus, geba uždirbti tik šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ieškovas įvertino savo esamas ir būsimas galimybes ir laisva valia pasirinko mokėti vaikams po 1000 Lt per mėnesį ir atitinkamai prisiėmė su tuo susijusią riziką.

5Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinys prieštarauja nepilnamečių interesams, nes ieškovo siūlomas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis yra per mažas ir nepatenkins jų minimaliausių poreikių.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad pagal byloje nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis, ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis po 2012-09-17 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pasikeitė iš esmės, todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos dėl išlaikymo vaikams priteisimo nekeičiamos. Teismas sprendė, jog ieškovo pateikta 2012 metų metinė pajamų deklaracija patvirtina tik jo turtinę padėtį 2012 metais ir jau po santuokos su atsakove nutraukimo (b.l. 8-11), byloje pateikta ieškovo vadovaujamos įmonės pelno (nuostolių) ataskaita yra preliminari ir ji gali neatspindėti tikrosios įmonės finansinės padėties. Be to, iš byloje esančios medžiagos (b.l. 39-58) matyti, jog įmonės, kurių akcijų turi ieškovas dirba pelningai, bendrovės plečiasi ir svarstoma apie jų plėtrą. Ieškovas taip pat nenurodė, kodėl jis nebedėsto universitete ir kodėl išėjo iš kito darbo, todėl darytina išvada, jog taip jis pats sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Teismas įvertino tai, kad ieškovas neteko dviejų darbų, tačiau jis turi du aukštuosius išsilavinimus bei paklausią specialybę, didžiulę darbo patirtį, yra veiklus bei verslus žmogus, byloje nenustatyta, jog atsakovas yra nedarbingas, turi kitų išlaikytinių, todėl preziumuojama, jog gali susirasti gerai apmokamą darbą ir gauti didesnes pajamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas ieškovo nurodytoms aplinkybes, kadangi jis gali sau leisti prabangias pramogas, keliones, masinio informavimo priemonėse pasisako apie puikiai egzistuojančias, veikiančias bei pelną nešančias jo įmones. Tikėtina, jog ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei jis nurodė ir pateikė įrodymus, ieškovo pateikti įrodymai ir motyvai dėl jo ženklios turtinės padėties pablogėjimo yra abejotini bei neįrodyti. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas atsižvelgė ir į vaikų poreikius. Byloje nustatyta, kad du šalių vaikai mokosi vidurinėje mokykloje, lanko papildomo ugdymo užsiėmimus, o mažiausioji dukra lanko lopšelį – darželį. Vyresnioji šalių dukra E. I. L. turi problemų su virškinimu (b.l. 128-129). Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į šių dienų realijas bei į nepilnamečių vaikų poreikius 300 Lt suma, kurios neužtektų vaiko net minimaliems poreikiams patenkinti, akivaizdžiai pažeistų vaikų interesus.

8Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad teismas neobjektyviai įvertino ieškovo turtinę padėtį, pajamas ir galimybes jas uždirbti, abiejų tėvų pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo proporcingai jų turtinei padėčiai. Teismas, neturėdamas jokių duomenų, klaidingai konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl ieškovo veiksmų. UAB „( - )“ buvo parduota ir jos naujasis savininkas pasirinko kitą direktorių. Ieškovas nebedėsto universitete išnykus poreikiui samdyti lektorius pagal autorines sutartis, kadangi sumažėjo studentų skaičius. Taigi šių darbų netekimas nepriklausė nuo ieškovo valios. Ieškovas teigia, kad įmonėje UAB „( - )“ dirba vienas su buhaltere, dalyvauja konkursuose, tačiau projektų neužtenka išsimokėti didesnį atlyginimą. Įmonė 2013 metais patyrė 26303 Lt nuostolio. Jis planuoja pradėti naujus verslus, todėl kitur įsidarbinti šiuo metu būtų neprasminga. Ieškovas, priešingai nei konstatavo teismas, deda pastangas ateityje uždirbti daugiau pajamų, tačiau šiuo metu priteistas išlaikymas yra per didelis, net ir gaunant didelius atlyginimus. Teismas neobjektyviai ištyrė įrodymus apie ieškovo turtinę padėtį ir užuot rėmęsis įmonių finansinės atskaitomybės dokumentais, pirmenybę suteikė informacijai iš laikraščio apie UAB „( - )“, kuri 2013 m. I-III ketv. patyrė 88 487 Lt nuostolių, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, jog įmonė dirba pelningai. Be to, ieškovui priklauso tik 45 proc. UAB „( - )“ akcijų. Teismas, remdamasis trimis įrašais iš socialinio tinklo Facebook, padarė klaidingą išvadą, jog ieškovas gali sau leisti prabangias pramogas ir keliones. Ieškovas koncerte buvo su dukra jos gimtadienio proga (bilieto kaina 60 Lt), kita nuotrauka yra dviejų žvaigždučių viešbučio komandiruotėje, kurios išlaidas apmokėjo kviečianti pusė (tas matyti iš banko finansinės ataskaitos), o madų peržiūroje dalyvavo gavęs kvietimą. Taigi teismas daro tik klaidingas prielaidas apie ieškovo gyvenimo būdą ir turtinę padėtį, nepagrįstas įrodymais. Teismas nepagrįstai suabsoliutina teismų praktiką, kuri, vertindama tėvų galimybes teikti išlaikymą, vertina ne tik turtinę padėtį, bet ir sveikatą bei ir elgesį siekiant uždirbti ir gauti pajamas. Teismas nevertino atsakovės turtinės padėties. Ieškovo nuomone, atsakovė turėtų labiau prisidėti prie išlaikymo, kadangi turi prabangiai įrengtą butą per tris aukštus Užupyje, Vilniuje, kelių metų senumo visureigį, vertybinių popierių. Tuo tarpu jis neturi nekilnojamojo turto, santaupų.

9Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas savo valia, niekieno neverčiamas sutiko teikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą. Manytina, jog ieškovas pagal savo turimą išsilavinimą tinkamai įvertino savo galimybes nepertraukiamai iki vaikų pilnametystės teikti tokį išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko 100 proc. UAB „( - )“ akcijų, kurias jis pats vėliau pardavė. Visų akcijų pardavimas kaip tik rodo, jog ieškovas nebeketino dalyvauti įmonės veikloje. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų dėjęs pastangas, pavyzdžiui teikęs prašymą, kad galėtų toliau dėstyti toje pačioje ar kitoje mokymo įstaigoje. Ieškovo argumentai apie sumažėjusį studentų skaičių ir pagal autorines sutartis dėstančių asmenų paslaugų atsisakymą taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, nors vertybiniai popieriai po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei, galiausiai jie bus perduoti vaikams, šiems užaugus. Ieškovas neteikia jokių įrodymų apie pastangas gauti didesnes pajamas, kaip teigia apeliaciniame skunde. Iš banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui matyti, jog ieškovas turėjo 97220,06 Lt pajamų, kas per mėnesį sudaro apie 8101,67 Lt. Aplinkybės apie atsakovės turtinę padėtį nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas negali teikti nustatyto išlaikymo.

10Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

13Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Kilusio ginčo esmė – CK 3.201 str., reglamentuojančio teismo teisę pagal vaiko motinos ar tėvo ieškinį sumažinti arba padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį, taikymas, kuomet šiuo sprendimu patvirtintas pačių vaiko tėvų pasiektas susitarimas dėl vaiko poreikių apimties ir skyrium gyvenančio tėvo prisiimto įsipareigojimo dydžio. Dėl šios teisės normos taikymo prielaidų kolegija ir pasisako.

14Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susilaukė trijų vaikų: E. I. L., gim. ( - ), sūnaus R. P. L., gim. ( - ), ir dukros S. L., gim. ( - ). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovas apeliantas geranoriškai įsipareigojo kiekvieno vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį teikti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio materialinį išlaikymą iki jų pilnametystės. Laikytina, jog apeliantui būtent tokia suma iš jo pusės atrodė protinga ir kaip tinkamai patenkinanti kiekvieno vaiko poreikius.

15Šalys, siekdamos pasinaudoti savo teise susitarti dėl visų su santuokos nutraukimu bendru jų pareiškimų susijusių klausimų, o tai yra privaloma sąlyga santuokai šiuo pagrindu pasibaigti (CK 3.51 str., 3.52 str.), pačios gali kompleksiškai išspręsti visus jų turtinius ir su vaiku susijusius klausimus. Teismo funkcija tokiu atveju apsiriboja sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio patikrinimu tuo aspektu, kad ja nebūtų pažeidžiama viešoji tvarka, sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisės bei teisėti interesai. Tokių pažeidimų nenustačius, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 3 d. nuostatomis, savo sprendimu nutraukdamas santuoką patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Pažymėtina, kad sutuoktiniams neradus kompromiso ir nesusitarus dėl bet kokios iš privalomai įstatymu įtvirtintų sutarties sąlygų, t.y. nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (CPK 539 str. 2 d.), jie apskritai negalėtų pasinaudoti šia supaprastinta tvarka santuokai nutraukti. Vertinti sutuoktinių susitarimo detalių (konkrečių sąlygų), t.y. kodėl vienaip ar kitaip yra pasidalijamas santuokoje įgytas turtas, kam ir koks šio turto aktyvas bei pasyvas atitenka, jeigu tai nesusiję su viešu interesu ar įstatymo imperatyvu (pavyzdžiui, su kreditorių interesais, prievolių jiems pasidalijimu), taip pat išlaikymo kasmėnesinės išmokos dydžio vaiko poreikių ar tėvų finansinių galimybių juos patenkinti kontekste, teismas nėra įpareigotas.

16CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.76 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium pasekmių patvirtinimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jeigu priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Tai gali būti sutuoktinio liga, nedarbingumas, nepilnamečių vaikų liga ir kitos svarbios aplinkybės, lemiančios teisės į išlaikymą dydžio pakeitimą. Tokiu atveju ieškinio dalykas yra ne naujas šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti, o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia jų susitarimo sudarymo ir teismo sprendimo priėmimo metu (sumažėjo vaiko poreikiai, iš esmės pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar kito iš tėvų turtinė padėtis). Savo turtinės padėties iš esmės pasikeitimą apeliantas grindžia tuo, jog po santuokos nutraukimo 2012 m., jo įmonė UAB ,,( - )“ 2013 metais buvo nuostolinga, kaip direktorius jis gauna tik 1200 Lt atlyginimą, kurio padidinti nėra galimybių dėl nelaimimų konkursų, iš UAB „( - )“, kurioje jis turi 45 proc. akcijų 2013 m. jokių pajamų negavo, nuo 2013-06-21 jis nebedėsto universitete, nes nebebuvo pakviestas toliau dėstyti, 2013 m. jis pardavė 100 proc. UAB „( - )“ akcijų, todėl iš šios įmonės pajamų taip pat nebegauna.

17Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis po 2012-09-17 sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pasikeitė iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien pajamų laikinas sumažėjimas neturi esminės įtakos nustatant, ar apelianto turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, juo labiau, kad nuo teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio iki apelianto siekio pakeisti išlaikymo dydį, inicijuojant šią civilinę bylą, tepraėjo vieneri metai. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atkreiptinas dėmesys, jog 100 proc. UAB „( - )“ akcijų, kurios po santuokos nutraukimo atiteko ieškovui, pardavė jis pats, apeliantas savo noru atsisakė toliau vystyti komercinę veiklą su šia savo įmone. Turėdamas dėstytojavimo patirtį apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog dėjo pastangas toliau gauti pajamas iš šios veiklos. Viena vertus, suprantama, kuomet siūlant savo paslaugas konkurencinėje aplinkoje, pasirenkamas kitas paslaugų teikėjas, tačiau ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jo įmonės aktyvią, tačiau nesėkmingą, veiklą rinkoje, todėl apelianto teiginiai apie pastangas uždirbti daugiau pajamų laikytini deklaratyviais. Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas jau 2013-09-09, kuomet buvo sudaryta preliminari UAB „( - )“ pelno (nuostolių) ataskaita, žinojo apie įmonės nuostolingumą, nepateisinama, jog ieškovas, turėdamas plataus profilio išsilavinimą ir darbinę patirtį, nesiekė išnaudoti viso savo profesinio potencialo rinkoje, pavyzdžiui galėdamas pasiūlyti ne tik konsultanto, bet ir teisininko, dėstytojo paslaugas, ir taip toliau teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Vietoj to, apeliantas, palyginus su ankstesne profesine veikla gaunant pajamas, pasirinko veikti tik minimaliai, kas, akivaizdu, negali būti laikoma maksimaliomis pastangomis siekiant vykdyti savo turtines pareigas vaikų atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog apeliantas yra darbingas, sveikas, neturi kitų išlaikytinių.

18Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, jog tikėtina, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, nei jis nurodė ir pateikė įrodymus. Tokią išvadą leidžia daryti vien ta aplinkybė, jog apeliantas uždirbdamas teismui deklaruojamus 1200 Lt per mėnesį, kažkokiu būdu sugebėtų teikti 900 Lt išlaikymą savo vaikams, už nuomą su komunaliniais mokesčiais kas mėnesį sumokėti 800 Lt ir dar patenkinti kitus savo būtiniausius poreikius. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismui pagrįstai kilo abejonės, jog ieškovas atskleidžia ne visas savo pajamas. Teismas neturi jokių objektyvių galimybių išsiaiškinti, ar ieškovas negauna papildomų įplaukų kitose, kitų bankų sąskaitose, ar neužsiima dar kokia nors veikla ir t.t. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pasitelkė ne visas priemones atskleisti ir įrodyti savo realia turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

19Tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė už apelianto, kaip jis tą teigia, negali turėti įtakos sprendžiant klausimą, dėl kasmėnesinės apelianto teikiamos vaikų išlaikymui skirtos išmokos sumažinimo. Apeliantas neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovės turtinė padėtis reikšmingai pasikeitė (pagerėjo) būtent po teismo sprendimo nutraukti judviejų santuoką ir nustatyti išlaikymo vaikams dydį priėmimo, dėl ko, tokiu atveju, turėtų būtų nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės galimybių teikti ženkliai didesnį išlaikymą vaikams, nei turi teikti apeliantas.

20Pasisakytina ir dėl apelianto cituojamos kasacinio teismo praktikos. Naujausioje išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 priimtoje nutartyje c.b. Nr. 3K-7-24/2013, kurioje faktinės aplinkybės yra labai panašios (išlaikymo dydis nustatytas šalims santuoką nutraukiant bendru susitarimu), yra pripažinta, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 str. 1 d., t.y. prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dar daugiau, teisiškai reikšminga ir tokia aplinkybė, kad, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, vaiko tėvas pats geranoriškai prisiima tokio dydžio išlaikymo prievolę, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtina. Vadinasi, jis įvertina savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti.

21Konstatavus, jog ieškovo turtinė padėtis priėmus 2012-09-17 sprendimą iš esmės nepasikeitė, dėl ko nėra pagrindo mažinti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikams dydį, teismas nesprendžia klausimo dėl išlaikymo dydžio.

22Teisėjų kolegija pažymi, jog, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas neįrodė savo turtinės padėties esminio pasikeitimo. Būtent negalėjimas pagrįsti šios aplinkybės, suponavo teismo sprendimo procesinį rezultatą, pasireiškiantį ieškovo reikalavimo atmetimu (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo CK 3.192 ir CPK 177 straipsnių aspektu; materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kas galėtų įtakoti skundžiamo teismo sprendimo pakeitimą ar jo panaikinimą, teisėjų kolegija nenustatė, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

23Sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo pakeitimo klausimus teismas sprendžia ypatingąja teisena mutatis mutandis taikydamas CPK XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo sprendžiamas ginčo teisenos tvarka vadovaujantis CK 3.201 straipsniu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, akivaizdu, jog ieškovas turėjo mokėti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, kurį pirmos instancijos teismas grąžino ieškovui. Taigi, pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinę teisės normą dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje ir nepagrįstai nusprendė grąžinti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį, todėl sprendimo rezoliucinė dalis šioje dalyje keistina, nustatant, jog ieškovui nėra grąžintinas 756 Lt žyminis mokestis. Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistina 756 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal CPK 80 str. 4 d.

24Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė dokumentų, pagrindžiančių atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

27„Ieškovo M. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo atmesti.

28Priteisti iš ieškovo M. L., a.k. ( - ) atsakovei S. L., a.k. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų“.

29Priteisti iš ieškovo M. L. valstybės naudai 756 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovei prašydamas pakeisti... 3. Ieškovas nurodė, jog pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-17... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jos... 5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį... 7. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad pagal byloje nurodytas aplinkybes... 8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo... 9. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog... 10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 13. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Kilusio... 14. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susilaukė trijų vaikų: E. I. L., gim.... 15. Šalys, siekdamos pasinaudoti savo teise susitarti dėl visų su santuokos... 16. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.76 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija. Apeliacinės instancijos... 18. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams... 19. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė už apelianto, kaip jis tą... 20. Pasisakytina ir dėl apelianto cituojamos kasacinio teismo praktikos.... 21. Konstatavus, jog ieškovo turtinė padėtis priėmus 2012-09-17 sprendimą iš... 22. Teisėjų kolegija pažymi, jog, ieškovo apeliacinio skundo argumentai... 23. Sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo pakeitimo klausimus teismas sprendžia... 24. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti iš... 27. „Ieškovo M. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl išlaikymo dydžio... 28. Priteisti iš ieškovo M. L., a.k. ( - ) atsakovei S. L., a.k. ( - ) 500 Lt... 29. Priteisti iš ieškovo M. L. valstybės naudai 756 Lt žyminio mokesčio už...