Byla 1A-614-349-2011

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant: prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistiesiems V. P., A. D. A., gynėjams advokatams Ruslan Mazurov, Arvydui Montrimui, Tatjanai Kačegarovai, civilinio ieškovo atstovams Neringai Grašytei, Juozui Ratautui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. ir A. D. A. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. P. nuteistas:

4– pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

5– pagal BK 223 str. 1 d. – areštu 40 parų.

6Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

7A. D. A. nuteista pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 2 p., laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per keturis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriui solidariai iš A. D. A. ir V. P. 64 440,83 Lt turtinei žalai atlyginti.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10V. P. ir A. D. A. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 109 307,05 litais didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą bei dalį šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšų (64440,83 Lt) gavo, ir pasikėsino įgyti svetimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui priklausantį turtą – 44 866,22 Lt, o būtent: 2006-09-04 Anykščių m., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą, tyčia, žinodami, kad A. D. A. yra nėščia ir numatydami, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. nuostatomis, pagal kurias motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, motinystės (tėvystės) pašalpa A. D. A. turėtų būti apskaičiuojama pagal jos 2006 m. III ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kartu su V. P., vykdančiu UAB „A.“ direktoriaus pareigas, susitarė dėl jos įdarbinimo veiklos nevykdančioje UAB „A.”, kodas 154204242, 1993-07-20 registruotos Anykščių rajono įmonių rejestre, direktore ir pažeisdami LR darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostatą bei LR akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr. VIII–1835, Žin. 2000, Nr. 64–1914) 22 str. 8 d., 2006-09-04 pasirašė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią nuo 2006-09-05 A. D. A. pradeda dirbti UAB „A.” direktore, gaudama nepagrįstai nustatytą 10 000 Lt darbo užmokestį. Tokiu būdu neteisėtai ir nepagrįstai pasididinus draudžiamąsias pajamas, nuo kurių A. D. A. bus skaičiuojama motinystės pašalpa, A. D. A. 2006-10-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriui pateikė prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, 2007-02-23 A. D. A. pateikė prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko iki 1 metų priežiūros atostogų laikotarpiu, 2008-10-29 pateikė prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu antram vaikui, o V. P. 2006-09-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriui pateikė pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, 2007-01-15 teikė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą (forma SAM F4) už 2006 m. III ketvirtį, įrašydami juose apie nepagrįstai padidintas A. D. A. draudžiamąsias pajamas, t. y. kad A. D. A. per 2006 m. III ketvirtį gavo 9048 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valdybos biudžetą apskaičiuota 3074 Lt, tokiu būdu A. D. A. ir V. P., veikdami vieninga tiesiogine tyčia kartu, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 109 307,05 lito didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą ir nuo 2006-10-07 iki 2008-11-01 išmokėjus A. D. A. dalį motinystės pašalpos, apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės 64 440,82 Lt savo turtą ir pasikėsino užvaldyti 44 866,22 Lt sumą, taip padarydami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui didelę turtinę žalą.

11Be to, V. P., būdamas UAB „A.”, įmonės kodas 154204242, kuri 1993-07-20 registruota Anykščių rajono įmonių rejestre, adresu J. B. g. 64A, Anykščiuose, direktoriumi, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos, nes nepateikė UAB „A.“ apskaitos dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto – per vienerius metus gautinų sumų dydžio pasikeitimo (sumažėjimo 1924 Lt) bei dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto – pinigų (banko sąskaitoje ir kasoje) dydžio pasikeitimo (sumažėjimo 35 Lt) ir šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto (trumpalaikio – pinigų banke ir kasoje) dydžio, struktūros ir turto (per vienerius metus gautinų sumų) dydžio.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

13Skunde teigia nepadaręs nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas. Jis negalėjo nepriimti A. D. A. į darbą arba nustatyti kitokį, nei nuspręsta aukščiausiojo bendrovės valdymo organo atlyginimą, nes taip nusprendė UAB „A.“ akcininkai. 2006-09-09 susirinkimo 4 p. nurodyta, kad akcininkai nuteistąją paskyrė bendrovės direktore ir nustatė 10 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2006-09-04 protokolo 4 p. susirinkime dalyvavę akcininkai R. M., G. N., V. P. ir G. B. paskyrė A. D. A. eiti UAB „A.“ direktorės pareigas ir nustatė jai 10 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Jis akcininkų buvo įpareigotas su A. D. A. sudaryti darbo sutartį nuo 2006-09-05. Todėl A. D. A. darbo santykių su UAB „A.“ įforminimas vykdant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą nevertintinas kaip A. D. A. ir jo veikimas vieninga tiesiogine tyčia kartu. Pabrėžtina, kad jis protokolo rengimo metu turėjo mažiausiai bendrovės akcijų ir balsų, t. y. 74 akcijas ir 0,5 % balsų (arba 0,62 % dalyvavusių susirinkime balsų). Toks balsų skaičius negalėjo turėti įtakos akcininkų sprendimui dėl naujosios UAB „A.“ administracijos vadovės kandidatūros. Teismas šių aplinkybių net nevertino. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad jis, pasirašydamas sutartį, veikė UAB „A.“ akcininkų vardu, todėl sutartis sukėlė teisines pasekmes ne jam, bet UAB „A.“. Susirinkimas nebuvo sušauktas nuteistosios priėmimo į darbą klausimui spręsti, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad jis susitarė su nuteistąja ir ją priėmė į bendrovės direktorės pareigas, įsipareigodamas jai mokėti 10 000 Lt atlyginimą.

14Apeliantas nurodo, kad teismo teiginys, kad apgaulė kaltinamųjų veiksmuose pasireiškė ne tuo, jog nuteistajai buvo paskirtas 10 000 litų atlyginimas, o tuo, jog ji į darbą buvo priimta, bendrovei nevykdant jokios veiklos ir neturint finansinių galimybių mokėti tokį atlyginimą, yra nepagrįstas. Bendrovė pripažįstama nemokia tada, kai jos skoliniai įsipareigojimai viršija bendrovės turimą turtą. Turtas, kaip žinoma, yra ne tik pinigai, bet ir kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas. Bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, ir akcininkai, norėdami atgaivinti bendrovės veiklą, priėmė sprendimą ją reorganizuoti ir reorganizacijai atlikti priėmė A. D. A. į direktorės pareigas. Šį teiginį patvirtina liudytojų R. M., G. N., V. S. parodymai, ir byloje esantys dokumentai (išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, kita dokumentacija). Apeliantas pažymi, kad teismas tuos pačius duomenis vertino tendencingai, nes nuo mokamo darbuotojui darbo užmokesčio buvo sumokėti visi priklausantys mokesčiai ne tik VSDFV, bet ir M. Š. duomenys liko neįvertinti. Duomenys, pateikti deklaracijose apie priskaičiuotą fizinių asmenų pajamų mokestį, pateikti VMI, yra priimti, nėra ginčijami, todėl laikomi teisingais. Todėl minėtos deklaracijos laikytinos įrodymais, patvirtinančiais duomenų apie A. D. A. darbo užmokestį teisingumą.

15Teismas nuosprendžiu pripažino, kad UAB „A.“ buvo finansuojama akcininko G. N. lėšomis. Akcininkas G. N. bendrovei yra suteikęs dvi paskolas, įsipareigojęs skirti iki 20 000 Lt finansinę paramą, bendrovei paskolą buvo suteikęs R. P. ir V. P.. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. J. ir J. R. parodymais, nes jie byloje pripažinti civilinio ieškovo – VSDFV Anykščių skyriaus – atstovais, ir neatmestina tikimybė, kad jie galėjo susipažinti su bylos medžiaga, ir, būdami suinteresuotais asmenimis, duoti tendencingus parodymus.

16Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. nuostatomis, A. D. A. galėjo būti suteiktos 1 metų apmokamos motinystės (tėvystės) atostogos, o nuo 2008 m. sausio mėn. 1 d. toks terminas buvo įstatymo leidėjo pratęstas iki dvejų metų. To numatyti jis negalėjo, juo labiau iš anksto susitarti su A. D. A. dėl antrosios dukters gimdymo. A. D. A. pradėjus vadovauti benurovei, UAB „A.“ ūkinė-komercinė veikla buvo atnaujinta, bendrovė sėkmingai dirba iki šios dienos, be to, jos veiklos pobūdis pakeistas ir praplėstas.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika numato, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas ir kad sulygtas atlyginimas yra objektyviai įmanomas. Teismas, vertindamas bendrovės mokumą, finansines galimybes ir galimybę mokėti sulygtą atlyginimą, neįvertino bendrovės turimo turto, dalį kurio buvo ketinama realizuoti ir paversti piniginėmis lėšomis, iš kurių būtų finansuojamos bendrovės veiklos sąnaudos.

18Apeliantas teigia esąs nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 223 str. 1 d. Byloje neatlikta bendrovės veiklos ekspertizė, neįvertinti buhalteriniai dokumentai. Nuosprendyje nurodomos klaidingos aplinkybės, susijusios su galimos nusikalstamos veikos padarymo laiku ir būdu, o būtent tai, kad V. P. UAB „A.“ direktoriumi buvo paskirtas 2005-08-01 visuotinio akcininkų susirinkimo (UAB „A.“ 2005-08-02 įsakymas Nr. 2 dėl priėmimo į direktoriaus pareigas) ir šias pareigas ėjo iki 2006-09-05. Bendrovės dokumentų tikrinimo laikotarpis apėmė 2003–2006 m., todėl teismo teiginiai, kad „byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog V. P., tuo metu būdamas bendrovės direktoriumi, aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalteriją“ ir jo veiką kvalifikuoti pagal BK 223 str. 1 d., yra teisiškai nepagrįsta. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis direktoriaus pareigas ėjo tik keturis mėnesius iš dvylikos. Apeliantas pažymi, kad nuosprendžio priėmimo metu buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio dėl šios veikos priėmimo terminas, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

19Apeliaciniu skundu nuteistoji A. D. A. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir ją išteisinti.

20Skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė V. P. parodymus, jog jis, pasirašydamas darbo sutartį, nežinojo apie jos 6 mėnesių nėštumą, nes jos nėštumas dėl gero fizinio išsivystymo tuo metu buvo nepastebimas, be to, Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia priimamus į darbą asmenis diskriminuoti dėl jų ketinimo turėti vaikų. Toliau apeliantė skunde dėsto analogiškus V. P. skunde nurodytiems argumentus.

21Teismo posėdyje nuteistieji prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų gynėjai prašė ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, civilinio ieškovo atstovė N. Grašytė ir prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

22Nuteistosios A. D. A. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo

23V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Dėl BK 182 str. 2 d. numatytos veikos

25A. D. A. ir V. P. nuteisti už tai, kad apgaule gavo nepagrįstai padidintą motinystės pašalpą, mokėtiną iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODROS) biudžeto, kurios dydį lėmė A. D. A. 2006 m. trečio ketvirčio draudžiamosios pajamos, kurių dydį, savo ruožtu, nulėmė A. D. A. nustatytas nepagrįstai didelis darbo užmokestis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos baudžiamosiose bylose yra suformavęs kriterijus, kuriais remiantis konstatuojamas darbuotojo darbo užmokesčio nepagrįstumas ir neteisėtumas. Šias aplinkybes galima konstatuoti tik tuomet, jei įmonė objektyviai negalėtų mokėti tokio dydžio atlyginimo arba jei darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai būtų fiktyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-448/2010; 2K-606/2010). Kita svarbi aplinkybė, apeliantų ginčijama ir nustatytina, yra tai, ar priimdami sprendimą dėl nepagrįstai didelio atlyginimo nustatymo, apeliantai tai siejo su būsima motinystės pašalpa.

26Bylos tyrimo metu, siekiant nustatyti, ar inkriminuojamu laikotarpiu UAB ,,A.“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, gaudavo pajamų ir turėjo finansinių galimybių mokėti A. D. A. 10 000 Lt dydžio atlyginimą, gauta specialisto išvada dėl bendrovės veikos nuo 2003-01-01 iki 2009-01-01. Šioje išvadoje įvertintos visos apeliantų skunde nurodomos aplinkybės apie bendrovės gautas pajamas ir turėtą turtą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „A.“ 2005-12-31 – 2008-12-31 laikotarpiu turėjo 11 388 Lt vertės ilgalaikio ir 1666 Lt vertės trumpalaikio turto, nuo 2005-10-01 iki 2009-01-01 gavo 36 110 Lt grynųjų pinigų, dalį kurių bendrovei pervedė jos akcininkai už parduotą bendrovės turtą, o dalį šių pinigų sudarė pačių akcininkų bendrovei suteiktos paskolos, tačiau bendrovės išlaidos šiuo laikotarpiu buvo beveik tokio paties dydžio – 36 071,63 Lt. Tačiau specialisto išvadoje įvertintos ir kitos, apeliantų skunduose neminimos aplinkybės, iš kurių matyti, kad bendrovė nebuvo bankrutuojanti, tačiau ūkinė finansinė padėtis buvo sudėtinga. Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „A.“ 2003-01-01 – 2009-01-01 laikotarpiu ūkinės komercinės veiklos nevykdė, nes 1996-05-02 sudegus pagrindiniam medienos apdirbimo cechui, bendrovės veikla sustabdyta. 2003–2008 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose bendrovė pardavimo pajamų nedeklaravo ir nepateikė apskaitos dokumentų dėl pajamų gavimo, 2005 m. bendrovė už savo parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 10 710 Lt pajamų. 2003-01-01 – 2009-01-01 laikotarpiu bendrovė jokio turto neįsigijo. Bendrovėje nuo 1997-09-09 iki 2006-09-04 įdarbintų darbuotojų nebuvo. 2006-09-04 bendrovės direktore paskirta A. D. A., kuriai paskirtas 10 000 Lt atlyginimas (2 t., 13–30 b. l.).

27SODROS Anykščių skyriaus UAB „A.“ mokestinio patikrinimo aktu nustatyta, kad bendrovė nuo 2006-09-01 iki 2006-09-30 turėjo 12 000 Lt pajamų ir 11 876,67 Lt išlaidų. Bendrovės pajamas sudarė gauta vieno iš bendrovės akcininkų G. N. bendrovei suteikta 12 000 Lt paskola, o išlaidas – 6411,63 Lt bendrovės direktorės atlyginimas, 2382,66 Lt – mokesčiai VMI ir 3074,38 Lt – SODRAI (1 t., 13–14 b. l.).

28Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. J., atlikęs šį patikrinimą, patvirtino jo išvadas ir parodė, kad patikrinus UAB „A.“ dokumentus, buvo akivaizdu, kad nustatant bendrovės direktorei A. D. A. 10 000 Lt atlyginimą, buvo veikiama ne bendrovės ar akcininkų naudai, priešingai, šis sprendimas bendrovei buvo akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas. Apeliantų skundo argumentai, kad šis liudytojas, būdamas SODROS darbuotoju ir civilinio ieškovo atstovu, dėl suinteresuotumo galėjo duoti nepalankius parodymus, yra nepagrįsti, nes šiuose parodymuose nėra jokių naujų duomenų, kurie nebūtų patvirtinti vėliau pateiktoje specialisto išvadoje.

29Nors apeliantai skunde tvirtina, kad bendrovės akcininkai 2006-09-04 akcininkų susirinkime nusprendė bendrovę reorganizuoti, atnaujinti ir vystyti jos veiklą, tačiau byloje šiuos planus patvirtinančių duomenų nėra. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2006-09-04 protokole užfiksuota, kad akcininkai svarstė klausimą dėl medienos gaminių prekybos organizavimo, tačiau jokio sprendimo šiuo klausimu nepriėmė; akcininkai

Nutarė

30statyti bendrovės administracinį pastatą, parduoti ilgalaikį bendrovės turtą (1 t., 19–21 b. l.). Akcininkas G. N. pasiūlė įmonės veiklai atnaujinti suteikti 20 000 Lt beprocentinį kreditą, tačiau iš jau aptartos specialisto išvados ir SODROS patikrinimo akto matyti, kad 2006 m. G. N. bendrovei paskolino 12 000 Lt, kurie panaudoti A. D. A. atlyginimui ir su jos įdarbinimu susijusiems mokesčiams.

31Teisminio nagrinėjimo metu apklausti A. D. A. ir V. P. apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais apie bendrovės planus įsigyti įrangą, ruošiamus dokumentus bendrovės veiklos atnaujinimui, naujų įstatų parengimą, archyvo tvarkymą, tačiau nenurodė jokių konkrečių bendrovės reorganizavimo ir veiklos atnaujinimo planų. Bendrovės akcininkas G. N. teisminio nagrinėjimo metu bendrovės veiklos planus taip pat dėstė abstrakčiomis frazėmis apie finansavimo ir investuotojų paieškas, kuriamus verslo planus, tačiau pripažino, kad jo bendrovei paskolinti 12 000 Lt jokiems verslo planams įgyvendinti neužteko ir tebuvo skirti įmonės išsilaikymui versle. Kiti du bendrovės akcininkai G. B. ir R. M. teigė bendrovės veikloje dalyvavę tik formaliai, nesidomėję jos veikla ir neturėję su bendrove susijusių verslo planų.

32Aptarti įrodymai rodo, kad UAB „A.“ ilgą laiką iki A. D. A. priėmimo direktore ir jos darbo metu nevykdė jokios ūkinės veiklos ir pajamų iš šios veikos negavo, todėl nuteistosios įdarbinimas direktore, jai paskiriant 10 000 Lt atlyginimą, kuris ir su įdarbinimu susiję mokesčiai buvo sumokėti iš liudytojo G. N. bendrovei suteiktos paskolos, atitiko tik nuteistųjų, tačiau ne bendrovės ir jos akcininkų interesus. UAB „A.“ 2006 m. rugsėjo mėnesį objektyviai negalėjo mokėti direktorei A. D. A. 10 000 Lt mėnesinio atlyginimo, taigi apeliantai šį atlyginimo dydį nustatė nepagrįstai ir neteisėtai. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Iš 2010-09-07 A. D. A. sutikimo matyti, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ji pervesta į direktorės pavaduotojos pareigas, mokant 10 kartų mažesnį, t. y.

331000 Lt atlyginimą (4 t., 13 b. l.). Specialisto išvada, nuteistojo V. P. ir liudytojos

34J. I. P. parodymais nustatyta, kad V. P., iki A. D. A. ėjusiam bendrovės direktoriaus pareigas, atlyginimas nebuvo mokamas. Apeliantų skunduose nurodomos aplinkybės, kad nuo A. D. A. skirto atlyginimo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai SODRAI ir VMI buvo teisingi, nagrinėjamam nusikaltimui nėra reikšmingi, nes apeliantai nebuvo kaltinami mokesčių nesumokėjimu ar klaidingų duomenų apie pajamas pateikimu. Apeliantų pateikti duomenys apie padidintas draudžiamąsias pajamas SODRAI buvo neteisingi todėl, kad iš tikrųjų A. D. A. draudžiamosios pajamos buvo nepagrįstai ir neteisėtai padidintos. Toks pranešimas suklaidino SODROS Anykščių skyriaus darbuotojus ir dėl to buvo priimtas sprendimas išmokėti A. D. A. nepagrįstai padidintą motinystės (tėvystės) pašalpą

35V. P. skunde teisingai teigia, kad jis, kaip tuometinis bendrovės direktorius, privalėjo vykdyti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, vykusio 2006-09-04, nutarimą kuriuo akcininkai nusprendė V. P. atleisti iš bendrovės direktoriaus pareigų ir bendrovės direktore skirti A. D. A., jai nustatant 10 000 Lt atlyginimą ir įpareigojant

36V. P. su A. D. A. sudaryti darbo sutartį (1 t., 19–21 b. l.). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, akcininkų sprendimas sudaryti bendrovei nuostolingą sandorį (šioje byloje – sudaryti darbo sutartį su A. D. A.) nešalina bendrovės vadovo atsakomybės už tokio sandorio sudarymą, nes bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam nustatyta išskirtinė teisė veikti bendrovės vardu ir kuris privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais ir užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (kasacinės bylos Nr. 3K-3-528/2009; 3K-7-444/2009). Ši praktika, suformuota civilinėse bylose, nagrinėjamoje byloje yra aktuali tuo, kad V. P., kaip UAB „A.“ tuometinis direktoriaus, skunde ginčija savo, kaip juridinio asmens vadovo, atsakomybę už bendrovei nuostolingo sandorio sudarymą, o šį klausimą pirmiausia reglamentuoja civilinės teisės normos, reikšmingos sprendžiant ir jo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Aplinkybę, kad V. P. buvo ne tik teisiškai atsakingas, bet ir vienintelis iš bendrovės akcininkų suinteresuotas A. D. A. priėmimu į direktorės pareigas ir 10 000 Lt atlyginimo nustatymu, patvirtina ir jau minėti kitų bendrovės akcininkų parodymai ir kiti bylos įrodymai. Nors liudytojai G. N. ir R. M. akcininkų susirinkime pasiūlė A. D. A. skirti direktore, nustatant 10 000 Lt atlyginimą, tačiau pirmasis teigė neatsižvelgęs į bendrovės finansinę padėtį, iš esmės žinojęs, kad bendrovė tokių pinigų neturinti, todėl ir suteikęs bendrovei 12 000 Lt paskolą, kuri, kaip nustatyta, panaudota nuteistosios atlyginimui ir privalomiems mokesčiams sumokėti, o antrasis liudytojas teigė nesidomėjęs, kaip bus mokamas atlyginimas direktorei, nes nebesiruošė dalyvauti bendrovės veikloje. Kitas akcininkas, liudytojas G. B. nurodė apskritai nesidomėjęs naujos direktorės paskyrimu ir jos atlyginimo dydžiu, nes nebesidomėjęs bendrovės veiklos perspektyvomis. Tai, kad R. M. ir G. B. nebeturėjo interesų UAB „A.“, patvirtina akcininkų susirinkimo protokole užfiksuotas jų sprendimas parduoti turimas bendrovės akcijas (1 t., 21 b. l.).

37Jau nurodyta, kad teismų praktikoje šios kategorijos bylose suformuota nuostata, kad būtina sąlyga asmens veiksmų pripažinimui sukčiavimu yra darbo santykių fiktyvumas, t. y. kai asmuo nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad

38A. D. A. UAB „A.“ dirbo 19 darbo dienų (nuo 2006-09-05 iki 2009-10-02 ), spalio 2–6 dienomis sirgo, o 2006 m. spalio 9–31 dienomis buvo nėštumo ir gimdymo atostogose (2 t., 17 b. l.). Taigi apeliantė, netgi neįskaičius kelių ligos, kurios negalima iš anksto numatyti, dienų, bendrovei ruošėsi vadovauti trumpą laiką. Šiame sprendime jau aptarta, kad bendrovė tuo metu jokios veiklos nevykdė, kitų darbuotojų, be apeliantės, neturėjo, o byloje nėra jokių apeliantės parodymų apie jos nuveiktus darbus – dokumentų ruošimą, archyvo sutvarkymą – patvirtinančių duomenų. Teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad apeliantės teisminio nagrinėjimo metu patekti dokumentai – sutartys, bendrovės nauji įstatai, kasos išlaidų orderiai – yra surašyti 2009–2010 m. (3 t., 83–198 b. l.), kuomet A. D. A. buvo nėštumo ir gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, be to, beveik visi dokumentai pasirašyti ne nuteistosios, o dabartinės direktorės J. I. P. ir buhalterės A. I. V.. Šios aplinkybės pagrindžia teismo išvadą, kad apeliantės darbo santykiai UAB „A.“ jai inkriminuojamu laikotarpiu buvo fiktyvūs.

39Bylos įrodymai patvirtina, kad priimtų sprendimų dėl nepagrįstai didelio atlyginimo paskyrimo A. D. A. tikslas buvo gauti jai priklausančią motinystės pašalpą. Nors apeliantai proceso metu tvirtino, kad šis atlyginimo paskyrimas nebuvo siejamas su motinystės pašalpa, tačiau jau aptartas V. P. elgesys, susijęs asmeniniu suinteresuotumu skirti

40A. D. A. tokio dydžio atlyginimą, kuris bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas, taip pat ta aplinkybė, kad jis yra artimas A. D. A. giminaitis – jos sesers sutuoktinis, veikos metu artimai bendravęs su nuteistąja, kuri tuo metu buvo šeštą mėnesį nėščia, paneigia abiejų apeliantų argumentus, kad V. P. nežinojo apie A. D. A. nėštumą ir patvirtina teismo išvadą, kad jų tarpusavyje suderinti veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – tam, kad panaudojus apgaulę, A. D. A. gautų didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Apeliantų veiksmų kryptingumas ir suderinamumas rodo, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendromis pastangomis, siekdami to paties tikslo, todėl abu pagrįstai pripažinti sukčiavimo bendravykdytojais. Apeliantai išankstinio tarpusavio susitarimo faktą neigia remdamiesi tuo, kad pagal dokumentų pateikimo SODRAI metu, t. y. 2006-10-12 galiojusią Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. redakciją A. D. A. galėjo būti suteiktos tik 1 metų motinystės (tėvystės) atostogos ir šis terminas iki 2 metų pratęstas tik nuo 2008-01-01, be to, V. P. niekaip negalėjo susitarti su A. D. A. dėl antrojo vaiko gimdymo. Tačiau apeliantai, nepagrįstai padidinę draudžiamąsias pajamas ir tai siedami su būsimos motinystės pašalpos tikimybe, pradėjo realizuoti visus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Tolesni apeliantų veiksmai – A. D. A. 2006-10-12 ir 2007-02-23 SODRAI pateiktas prašymas skirti pašalpas dėl pirmojo vaiko gimimo ir 2008-10-29 pateiktas prašymas skirti pašalpas gimus antrajam vaikui, o V. P. 2006-09-04 pateikimas SODRAI pranešimo apie A. D. A. priėmimą į darbą ir 2007-01-15 pateikimas finansinės ataskaitos su įrašytomis nepagrįstai padidintomis A. D. A. draudžiamosiomis pajamomis rodo juos turėjus bendrą ketinimą nusikalstamai pasipelnyti iš SODROS biudžeto lėšų ir šį ketinimą inkriminuojamu laikotarpiu realizavus tęstiniais veiksmais, t. y. įgijus teisę iš SODROS gauti 109 307,05 Lt didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą ir dalį pašalpos, t. y. 64 440,83 Lt, gavus.

41Apeliantai, skunduose ginčydami teismo išvadas dėl jų kaltės, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Tačiau šios kategorijos bylose būtina nustatyti, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-448/2010; 2K-606/2010). Tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek šiame sprendime jau aptarta, kad UAB „A.“ tokios galimybės neturėjo. Teismas, spręsdamas dėl apgaulės buvimo nuteistųjų veiksmuose, teisingai nurodė, kad apgaulė pasireiškė tuo, kad A. D. A. į UAB „A.“ direktorės pareigas buvo priimta, bendrovei nevykdant jokios veiklos ir neturint galimybių nuteistajai mokėti tokio dydžio atlyginimą, o ne tuo, kad nuteistajai paskirtas didelis 10 000 Lt atlyginimas.

42Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog A. D. A. ir V. P. tyčia sukūrė fiktyvią teisinę padėtį ir taip sudarė sąlygas nepagrįstai įgyti turtinę teisę ir praturtėti iš SODROS biudžeto. Bylos įrodymai patvirtina, kad apeliantų veiksmai nustatant

43A. D. A. 10 000 Lt darbo užmokestį ir gaunant atitinkamai didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą yra neteisėti. Apeliantų veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 182 str. 2 d. numatytos nusikaltimo sudėties požymiai, todėl tenkinti jų prašymus išteisinti dėl šios nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

44Teismas, parinkdamas V. P. BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo – trukmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 61 str. 1–3 d. nuostatas, ši bausmė tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę A. D. A., teismas nepagrįstai rėmėsi BK 62 str. 2 d. 2 p. nuostatomis, nes byloje nėra šios normos taikymui būtinų sąlygų – ne mažiau kaip dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent dalinio žalos atlyginimo. Tačiau kolegija, nagrinėjanti bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą ir negalėdama peržengti skundo ribų (BPK 320 str. 4 d.), šio klausimo nesvarsto, nes jo sprendimas galėtų būti susijęs su bausmės griežtinimu nuteistajai.

45Dėl BK 223 str. numatytos veikos

46Skundžiamu nuosprendžiu V. P. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, pasireiškusį tuo, kad jis, būdamas UAB „A.“ direktoriumi, nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos, nes nepateikė UAB „A.“ apskaitos dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto – per vienerius metus gautinų sumų dydžio pasikeitimo (sumažėjimo 1924 Lt) bei dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto – pinigų (banko sąskaitoje ir kasoje) dydžio pasikeitimo (sumažėjimo 35 Lt) ir šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto (trumpalaikio – pinigų banke ir kasoje) dydžio, struktūros ir turto (per vienerius metus gautinų sumų ) dydžio. Tačiau apeliantas skunde teisingai pažymi, kad inkriminuojamu laikotarpiu – 2005-01-01 – 2005-12-31 bendrovei vadovavo du asmenys, nes jis bendrovės direktoriumi buvo nuo 2005-08-01 iki 2006-09-04 (2 t., 30 b. l.). Specialisto išvada nenustatyta, kada tiksliai nesurašyti trūkstami bendrovės apskaitos dokumentai dėl trumpalaikio turto, kurie atitinkamai neįtraukti į bendrovės apskaitą. Esant tokioms aplinkybėms, negalima teigti, kad šios veikos padarytos V. P. vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir todėl būtent jis atsakingas už kilusias pasekmes – negalėjimą iš dalies nustatyti bendrovės trumpalaikio turto dydžio, struktūros ir turto (per vienerius metus gautinų sumų ) dydžio. Todėl V. P. pagal BK 223 str. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 1 p.,

48N U S P R E N D Ė :

49Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 223 str. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

50V. P. dėl kaltinimo pagal BK 223 str. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

51Panaikinti bausmių subendrinimą BK 63 str. 4 d. numatyta tvarka.

52Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

53A. D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. V. P. nuteistas:... 4. – pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;... 5. – pagal BK 223 str. 1 d. – areštu 40 parų.... 6. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo... 7. A. D. A. nuteista pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 2 p.,... 8. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriui... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. V. P. ir A. D. A. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, apgaule... 11. Be to, V. P., būdamas UAB „A.”, įmonės kodas 154204242, kuri 1993-07-20... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti apylinkės teismo... 13. Skunde teigia nepadaręs nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas. Jis... 14. Apeliantas nurodo, kad teismo teiginys, kad apgaulė kaltinamųjų veiksmuose... 15. Teismas nuosprendžiu pripažino, kad UAB „A.“ buvo finansuojama akcininko... 16. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad Ligos ir motinystės socialinio... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika numato, kad darbo... 18. Apeliantas teigia esąs nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 223 str. 1 d. Byloje... 19. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. D. A. prašo panaikinti apylinkės teismo... 20. Skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė V. P. parodymus, jog jis,... 21. Teismo posėdyje nuteistieji prašė jų apeliacinius skundus tenkinti,... 22. Nuteistosios A. D. A. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo... 23. V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Dėl BK 182 str. 2 d. numatytos veikos... 25. A. D. A. ir V. P. nuteisti už tai, kad apgaule gavo nepagrįstai padidintą... 26. Bylos tyrimo metu, siekiant nustatyti, ar inkriminuojamu laikotarpiu UAB... 27. SODROS Anykščių skyriaus UAB „A.“ mokestinio patikrinimo aktu nustatyta,... 28. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. J., atlikęs šį patikrinimą,... 29. Nors apeliantai skunde tvirtina, kad bendrovės akcininkai 2006-09-04... 30. statyti bendrovės administracinį pastatą, parduoti ilgalaikį bendrovės... 31. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti A. D. A. ir V. P. apsiribojo tik bendro... 32. Aptarti įrodymai rodo, kad UAB „A.“ ilgą laiką iki A. D. A. priėmimo... 33. 1000 Lt atlyginimą (4 t., 13 b. l.). Specialisto išvada, nuteistojo V. P. ir... 34. J. I. P. parodymais nustatyta, kad V. P., iki A. D. A. ėjusiam bendrovės... 35. V. P. skunde teisingai teigia, kad jis, kaip tuometinis bendrovės direktorius,... 36. V. P. su A. D. A. sudaryti darbo sutartį (1 t., 19–21 b. l.). Tačiau pagal... 37. Jau nurodyta, kad teismų praktikoje šios kategorijos bylose suformuota... 38. A. D. A. UAB „A.“ dirbo 19 darbo dienų (nuo 2006-09-05 iki 2009-10-02 ),... 39. Bylos įrodymai patvirtina, kad priimtų sprendimų dėl nepagrįstai didelio... 40. A. D. A. tokio dydžio atlyginimą, kuris bendrovei buvo ekonomiškai... 41. Apeliantai, skunduose ginčydami teismo išvadas dėl jų kaltės, remiasi ir... 42. Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 43. A. D. A. 10 000 Lt darbo užmokestį ir gaunant atitinkamai didesnę... 44. Teismas, parinkdamas V. P. BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės... 45. Dėl BK 223 str. numatytos veikos... 46. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. nuteistas už aplaidų buhalterinės apskaitos... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 328 str. 2 p.,... 48. N U S P R E N D Ė :... 49. Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžio... 50. V. P. dėl kaltinimo pagal BK 223 str. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo... 51. Panaikinti bausmių subendrinimą BK 63 str. 4 d. numatyta tvarka.... 52. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 53. A. D. A. apeliacinį skundą atmesti....