Byla 2K-606/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui, išteisintajai N. K., išteisintųjų gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžio byloje, kurioje:

2Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu N. K. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžio vykdymas atidėtas iki 2011 m. birželio 22 d.;

3G. K. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 9 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendį ir N. K. bei G. K. išteisino kaip nepadariusius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą patenkinti, ir išteisintosios bei išteisintųjų gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6G. K. ir N. K. Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteisti už tai, kad, būdami UAB „Baltijos tvirtovė“, įm. kodas 300631221, reg. Vilniuje, ( - ), direktoriumi ir direktoriaus pavaduotoja, žinodami, kad N. K. laukiasi vaiko, veikdami bendrininkų grupe tyčia, turėdami tikslą apgaule įgyti jos naudai didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri tuo metu galiojusio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio nuostatų pagrindu buvo apskaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, šiuo atveju pagal jos 2008 m. pirmojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, pažeidus Darbo kodekso 186 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio, įmonės veiklos rezultatų, 2008 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 51 pakeitė su N. K. 2007 m. kovo 5 d. sudarytos darbo sutarties 3 punktą ir nuo 2008 m. sausio 1 d. nepagrįstai padidino jos darbo užmokestį iki 5000 Lt per mėnesį, nors N. K. darbo krūvis nepadidėjo, UAB „Baltijos tvirtovė“ veikla 2007 m. buvo nuostolinga, iš esmės vykdoma iš sutuoktinių skolintų bendrovei apyvartinių lėšų, 2008 m. sausio l d. bendrovėje nebuvo jokio trumpalaikio turto, o kasoje visiškai nebuvo grynųjų pinigų ir todėl bendrovė neturėjo realių finansinių galimybių padidinti N. K. darbo užmokestį 4200 litų, 2008 m. pirmojo ketvirčio kiekvieną mėnesį mokėjo N. K. minėtą padidintą darbo užmokestį iš jų pačių į bendrovę įneštų pinigų, kurių bendrovė jiems negrąžino. Tęsdami nusikalstamą veiką, jie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2008 m. balandžio 15 d. pateikė UAB „Baltijos tvirtovė“ 2008 m. pirmojo ketvirčio pranešimą apie apdraustuosius su priedais, kuriuose buvo įtraukti duomenys apie N. K. išmokėtą nepagrįstai padidintą darbo užmokestį ir draudžiamąsias pajamas; 2008 m. spalio 17 d. pateikė prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą, UAB „Baltijos tvirtovė“ direktoriaus G. K. 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymą Nr. 2008/09/01 apie jai suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2011 m. birželio 22 d., 2008 m. lapkričio 5 d. pateikė vaiko gimimo liudijimo kopiją ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kurių pagrindu vyriausiajai specialistei pašalpoms apgaulės įtakoje 2008 m. lapkričio 27 d. priėmus sprendimą Nr. 6-26-1665 dėl N. K. teisės į 102020,90 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, įgijo teisę į 65641,11 Lt, atskaičius pajamų mokestį, nepagrįstai padidintą pašalpos dalį, o nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. išmokant N. K. per sąskaitą banke šią didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą, iš viso 27 365,27 Lt, jos naudai apgaule įgijo 22 498,26 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, tuo padarydami turtinę žalą.

7Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 9 d. išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad N. K. darbo užmokestis pagrįstai padidintas 4200 Lt, kadangi ji buvo vienintelė akcininkė, su ja sutarta dėl jos atlyginimo padidinimo iki 5000 Lt nuo 2008 m. sausio l d. Dirbdama direktoriaus pavaduotoja, ji dirbo ir už direktorių, nes G. K. faktiškai dirbo betonuotoju, be to, ji tvarkė ir visą pirminę apskaitą, o tai reiškia, kad dirbo buhaltere, taip pat dirbo tiekėja, nes į objektus pristatydavo statybines medžiagas ir objektuose vykdė darbininko funkcijas - klodavo plėvelę ir parengdavo aikštelę betonavimui. Teisėjų kolegija nusprendė, kad tokie argumentai apie N. K. darbo krūvį nepaneigti jokiais bylos faktiniais duomenimis. Be to, ši kolegija pažymėjo, jog darbo užmokesčio dydis yra darbdavio ir darbuotojo susitarimo objektas. Taip pat kolegija padarė išvadą, kad G. K., padidindamas N. K. darbo užmokestį iki 5000 Lt per mėnesį, o N. K., gaudama tokio dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes įstatymas nedraudžia akcininkams kredituoti savo įmonę, todėl įmonė buvo kredituojama iš jos akcininkės N. K. ir direktoriaus G. K. lėšų. Be to, įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojų, t. y. įmonė vykdė realią veiklą, o nebuvo fiktyviai sukurta. Kolegijos nuomone tai, kad G. K. padidino N. K. darbo užmokestį, o N. K. gavo jai pagal įstatymą priklausančias išmokas, nelaikytina nusikalstama veika ir negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas.

8Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatorius nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. išteisinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus priimant naują nuosprendį nurodyti ne tik nustatytas bylos aplinkybes, bet ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, sprendė ne visus klausimus, kuriuos turėjo išspręsti, ir naujo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė ne visas aplinkybes ir ne visų liudytojų parodymus, kuriuos turėjo išdėstyti. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje neišdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, yra tik motyvai, kodėl šis teismas kitaip vertina byloje surinktus įrodymus, liudytojų I. A., A. A., M. B. parodymų turinys neatskleistas ir neįvertintas, o liudytojų N. G. ir J. G. parodymų turinys nors ir atskleistas, tačiau iškreiptas. Nuosprendyje konstatuojama, jog liudytojai J. G. ir N. G. patvirtino padidėjusias N. K. darbo apimtis, nors jie savo parodymuose to neminėjo. Ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. G. parodė, kad 2008 m. sausio-vasario mėnesiais jis dirbo nepilną darbo savaitę, išėjo iš darbo, nes jo netenkino darbo užmokestis. Jam buvo aiškinama, jog nėra daug darbo, todėl negalima pakelti atlyginimo. Per visą darbo laikotarpį jis negavo jokių piniginių priedų ir išmokų. Liudytoja N. G. parodė, kad buhalterinę apskaitą iš esmės tvarkė I. A., o G. K. įsakymu buvo paskirtas kasininku. 2008 m. įmonėje buvo nuostolis, visų darbuotojų uždarbis buvo minimalus, tik N. K. atlyginimas pasikeitė už įmonės veiklos rezultatus. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas neatliko jokio įrodymų tyrimo ir, remdamasis tais pačiais įrodymais, priėmė priešingą sprendimą.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

12Dalis kasacinio skundo argumentų išreiškia kasatoriaus požiūrį į faktines bylos aplinkybes, kuris yra priešingas apeliacinės instancijos teismo pateiktai jų traktuotei ir išvadoms dėl jų vertinimo. Skunde aptariami liudytojų I. A., A. A., M. B., N. G., J. G. parodymai, atkreipiamas dėmesys į jų turinį ir teisinį vertinimą, įžvelgiant jame trūkumų. Kartu skunde neginčijami kiti svarbūs argumentai, kuriais apeliacinės instancijos teismas pagrindė išteisinamąjį nuosprendį. Tai rodo, kad skundo teiginiai apie teismo padarytus teisės pažeidimus yra kildinami ne iš bylos duomenų visumos, bet iš atrinktų duomenų apie tam tikrus faktus, galinčius turėti reikšmės bylai. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, faktinių bylos aplinkybių netiria ir įrodymų nevertina, todėl šie argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasaciniame procese dalyko.

13Dėl išteisinamojo nuosprendžio turinio ir surašymo

14Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o išteisinamąjį nuosprendį surašė pažeisdamas BPK 331 straipsnio reikalavimus.

15Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota visų proceso dalyvių, taip pat ir prokurorės, išsakyta vieninga nuomonė, kad įrodymų tyrimas nereikalingas. Teisėjų kolegija, pasitarusi vietoje, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti.

16Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas nustatytais faktiniais duomenimis. Pagal juos G. K. ir N. K. nėra padarę nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie neteisėtai N. K. 4200 Lt padidintą darbo užmokestį nepagrįstos. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. G. K., padidindamas N. K. darbo užmokestį iki 5000 Lt per mėnesį, o N. K., gaudama tokio dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Įstatymas nedraudžia akcininkams kredituoti savo įmonę. Be to, šiuo konkrečiu atveju įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojų, t. y. įmonė vykdė realią veiklą, o ne buvo fiktyviai sukurta. G. ir N. K. nebuvo inkriminuota nusikalstama veika dėl bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo. N. K. darbo užmokestis buvo padidintas šalių susitarimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo jo buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi N. K. nuo jai padidinto darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tai ji įgijo teisę į didesnę motinystės pašalpą. Nuteistajai N. K. išmokėta didesnė motinystės pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad N. K. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, t. y. nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų G. K. ir N. K. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog N. K. UAB „Baltijos tvirtovė“ nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Darbo sutartyje nurodyta, jog N. K. buvo priimta į direktoriaus pavaduotojos pareigas. Realiai ji dar dirbo ir kaip tiekėja, buhalterė bei darbininkė, todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad jai už darbą buvo sumokėta per daug. Tai, kad UAB „Baltijos tvirtovė“ ūkinė – finansinė veikla nebuvo itin gera, t. y. vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų, G. ir N. K. kreditavo įmonę, nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės finansinė padėtis buvo tiek sunki, kad įmonei gėstų bankrotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė vykdė ūkinę – komercinę veiklą, turėjo užsakymų, mokėjo darbuotojams atlyginimus, įgijo techniką, todėl nėra pagrindo manyti, kad N. K. padidinus darbo užmokestį, būtų iš esmės pabloginta bendrovės finansinė padėtis.

17Toks bylos faktinių aplinkybių visumos vertinimas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytas aptarus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes, apeliantų argumentus, liudytojų parodymus. Pasisakyta dėl UAB „Baltijos tvirtovė“ ūkinės veiklos, finansinės būklės, kreditavimo ypatybių, dėl darbo sutarties su N. K. sudarymo ir pakeitimo aplinkybių, jai nustatyto darbo užmokesčio dydžių, atitinkamų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, N. K. atliktų darbų įvairovės ir apimties ir kt. Motyvuotai pripažinta, kad, atlikus kiekvieno iš minėtų klausimų analizę, neatsiranda pagrindo teigti, kad šiuo konkrečiu atveju yra padaryta teisės, reglamentuojančios darbo, apmokėjimo už darbą ir kitus su tuo susijusius bylai reikšmingus klausimus, pažeidimų. Neradęs teisės pažeidimų veiksmuose, kurių visuma byloje pagal kaltinimą traktuojama kaip sudaranti vieną veiką, apeliacinės instancijos teismas padarė logišką išvadą, kad tokios veikos kvalifikavimas taikant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, kaip tai padaryta pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje, yra nepagrįstas. Tokia išvada atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose. Kasacinėje nutartyje 2K-448/2010 nurodyta, kad atitinkamų asmenų, kurie buvo išteisinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kaip nepadarę sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, darbo santykiai nebuvo fiktyvūs. Išteisintieji dėl atliktinų darbų iš tiesų susitarė ir šie darbai realiai buvo vykdomi. Darbo sutartyje sulygtas 10 000 Lt atlyginimas, nors ir galėtų būti ginčijamas bei vertinamas kaip per didelis už iš esmės techninio pobūdžio darbą, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje išteisinti G. K. ir N. K., darbo santykiai taip pat nebuvo fiktyvūs, N. K. realiai atliko įvairius darbus, o jai mokėto darbo užmokesčio dydis, žinant UAB „Baltijos tvirtovė“ veiklos pobūdį bei apimtis, nors ir galėtų būti ginčijamas, tačiau nėra akivaizdžiai neadekvatus.

18Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal visų trijų apeliacinių skundų esminius argumentus ir dėl jų pasisakė. Šiuo požiūriu BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai nepažeisti.

19Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui yra nurodyti BPK 331 straipsnyje. Kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikia priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tokio nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmiausia išdėstoma, už kokios veikos padarymą asmuo yra nuteistas, nurodoma apeliacinio skundo esmė ir apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šio skundo. Išteisinamajame nuosprendyje toliau nuosekliai išdėstomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų įvertinimo motyvai, teismo išvados dėl nuteistojo išteisinimo. Be to, aprašomojoje nuosprendžio dalyje gali būti išdėstytos ir kitos svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo priimtame išteisinamajame nuosprendyje minėti reikalavimai iš esmės įgyvendinti. Išdėstant sprendimo motyvus, nebuvo būtinybės plačiai aptarinėti tuos bylos duomenis, kurie jam neturėjo ženklesnės reikšmės. Teisėjų kolegija nustatė, kad G. K. ir N. K. turėjo teisę susitarti dėl didesnio darbo užmokesčio, jį mokėti ir gauti, o teisėto darbo užmokesčio pagrindu turėjo teisę į atitinkamą motinystės (tėvystės) pašalpą, dėl kurios mokėjimo žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nepadaryta. Taigi šių asmenų veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Ši išvada nuosprendyje motyvuota pakankamai išsamiai ir logiškai.

20Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu N.... 3. G. K. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 6. G. K. ir N. K. Vilniaus miesto 2-jo apylinkės... 7. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 8. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo... 9. Kasatorius nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų... 12. Dalis kasacinio skundo argumentų išreiškia kasatoriaus požiūrį į... 13. Dėl išteisinamojo nuosprendžio turinio ir surašymo... 14. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK... 15. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota visų proceso... 16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad... 17. Toks bylos faktinių aplinkybių visumos vertinimas apeliacinės instancijos... 18. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal visų trijų... 19. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis... 20. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 21. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti....