Byla e2-1247-962/2018
Dėl nekilnojamojo turto dalies pripažinimo priklausiniu, įregistravimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovei pagal įgaliojimą R. Š., ieškovo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, atsakovei L. B., atsakovės atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei L. B. dėl nekilnojamojo turto dalies pripažinimo priklausiniu, įregistravimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti neįrengtą pastogę, esančią ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), butų ir kitų patalpų priklausiniu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butų ir kitų patalpų savininkams ir be bendraturtės atsakovės L. B., asmens kodas ( - ) sutikimo įregistruoti pastogės patalpą, unikalus Nr. ( - ) esančią adresu ( - ), atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagal 2016 m. vasario 10 d. UAB „Topolinija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą; atidalyti ieškovui, trečiajam asmeniui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio keturių butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pastogės patalpą, be bendraturtės atsakovės L. B. sutikimo, tokiu būdu:

  • ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,55 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „1 butas/11,55“;
  • ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,53 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu: ( - ) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „4 butas/11,53“;
  • atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,80 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu: ( - ) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „2 butas/19,80“;
  • trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,88 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „3 butas/19,88“;

5priteisti iš atsakovės L. B. ieškovo V. Š. naudai bylos vedimo, pašto išlaidas, o advokato padėjėjos antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti valstybės naudai (e. b. 1 t., b. l. 114-119, 173-174).

6Ieškinyje ieškovas nurodė ir jo atstovė R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad šalims ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių butų gyvenamasis namas, esantis ( - ). Virš gyvenamojo namo esanti pastogė, kaip šio namo priklausinys, nėra nurodyta, tačiau ieškovui įsigijus du butus minėtame name ir atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, matyti, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), faktiškai turi neįrengtą pastogę, kurios plotas 62,76 kv. m. ir kuri, kaip gyvenamojo namo priklausinys, nėra nurodyta anksčiau buvusioje kadastro duomenų byloje. Neįrengta pastogė nėra savarankiška patalpa, nes jos konstrukcija susijusi su kitomis daugiabučio gyvenamojo namo patalpomis, be to, į pastogę galimą patekti iš kiekvieno buto atskiru įėjimu, nes daugiabutyje nėra bendrojo naudojimo laiptinės, per kurią būtų galima patekti į pastogės patalpą. Tarp šalių kilęs ginčas dėl minėtos pastogės naudojimosi tvarkos, todėl kilo būtinybė palėpę atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka parengė pastogės dalių paskaičiavimą, dokumentai parengti proporcingai butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės daliai, dalis yra lygi kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, turi trečiojo asmens rašytinį sutikimą atliktam dalių paskaičiavimui ir palėpės (pastogės) registravimui Nekilnojamojo turto registre. Nors matavimai atlikti vadovaujantis atitinkama instrukcija ir techniniais nurodymais, atsakovė gera valia sutikimo neduoda. Tačiau nesutikti su matininko atliktais matavimais nėra jokio pagrindo, todėl atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia kitų bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus. Jokių nesutikimo argumentų atsakovė nenurodo nei žodžiu, nei raštu, nesiūlo kito palėpės dalių paskaičiavimo ar atidalijimo projekto. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ) yra beveik avarinės būklės, jam būtinas skubus remontas, reikalinga keisti stogo dangą ir tvirtinti statinio laikančiąsias konstrukcijas, namas labai apleistas ir jame gyventi yra pavojinga. Šis būstas yra nuolatinė atsakovės gyvenamoji vieta, kurioje ji gyvena itin pavojingomis sąlygomis ir savo netinkamu, nesąžiningu ir neatsakingu elgesiu, atsakovė ieškovui, kaip bendraturčiui, trukdo susikurti tinkamas gyvenimo sąlygas. UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtas pastogės patalpos dalių paskaičiavimas ir parengtas pastogės patalpos padalijimo projektas liudija, kad palėpės patalpą siekiama pasidalinti natūra nesudarant nei vienam iš bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamą daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendraturčiui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus. Tarp šalių kilęs ginčas ir dėl neįrengtos pastogės įregistravimo VĮ Registrų centre atskiru nekilnojamojo turto objektu, todėl prašo be atsakovės sutikimo leisti įregistruoti pastogės patalpą atskiru nekilnojamojo turto objektu.

7Ieškovo atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti.

8Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimuose į ieškinį bei į patikslintą ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal UAB „Topolinija“ parengtą pastogės dalių paskaičiavimo projektą nustatyta, koks pastogės plotas tenka proporcingai kiekvieno buto savininko turimam buto plotui, tačiau šis projektas negali būti palėpės atidalijimo pagrindu, nes jame nenumatyta kokios patalpos ir kokiu būdu bus suformuotos nurodytame projekto plote. Atidalijimo objektu gali būti tik pagal įstatymus suformuota atskira patalpa. Gyvenamas namas yra pripažintas avariniu, todėl bet kokie gyvenamojo namo pertvarkymai be techninio projekto nėra galimi, nes priešingu atveju, netinkamai atliekant pertvarkymą, yra tikimybė, kad gyvenamasis namas gali sugriūti. Namo pamatai pažeisti ir apatinė medinių sienų dalis supuvusi, jokios papildomos apkrovos negalės išlaikyti. Nors atsakovė ieškovui išaiškino, kad gyvenamojo namo pertvarkymas ir stogo remontas yra galimi tik sutvarkius supuvusias gyvenamo namo sienas ir pamatus, ieškovas į tai nenori atsižvelgti, neprisiima remonto rizikos, toks ieškovo elgesys prieštarauja įstatymo reikalavimams ir pažeidžia atsakovės, kaip būsto savininkės, teises. Ji bijo, kad namas sugrius, todėl ieškovas galėtų daryti remontą, tik prisiimdamas riziką. Be to nurodė, kad ji pateikė sutikimą VĮ „Registrų centras“ registruoti palėpę atskiru daiktu, tačiau VĮ „Registrų centras“ dėl jai nežinomų priežasčių veiksmų neatliko (e. b. 1 t., b. l. 55, 2 t., b.l. 13-14).

9Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turėjo būti pateiktas statybinis projektas, statybos projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar teisėti ieškovo reikalavimai. Ieškovas nori vykdyti statybos darbus, neužtikrinant kito savininko patalpų saugumo.

10Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sutikimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastogės patalpos, esančios adresu ( - ) dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, davė ir pritarė pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektui, parengtam UAB „Topolinija“, nurodytą aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2017 m. vasario 24 d. susitarimas dėl pastogės patalpų pasidalijimo. Trečiasis asmuo buvo informavęs ieškovą, kad sutinka apmokėti už Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise tenkančią dalį inventorizuojant pastogę pagal ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą, sąskaitą faktūrą ir paskaičiavimą, kuriame būtų įrašyta Kauno miesto savivaldybės apmokama dalis. Nėra aiškūs atsakovės nepritarimo aukščiau nurodytam projektui motyvai, mano, jog atsakovės atsisakymas pritarti atidalijimo projektui turi būti motyvuotas ir pagrįstas realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš tokio pastogės patalpos pasidalijimo. Teigė, jog ieškovas turi teisę atsidalinti sau priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau, norint atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastogės dalį, teisės aktuose yra numatyta pareiga parengti patalpos dalių atidalijimo projektą ir gauti bendrasavininkų sutikimus. Atsakovė neteikė alternatyvių paskaičiavimų, alternatyvių planų, todėl jos nesutikimas yra tik subjektyvi nuomonė (e. b. 1 t., b. l. 44-47).

11Teismas konstatuoja:

12Ieškinys tenkintinas.

13Dėl palėpės pripažinimo priklausiniu ir įregistravimo

14Šalims keturių butų gyvenamasis namas, esantis ( - ) priklauso bendros dalinės nuosavybės teise. Minėto gyvenamojo namo statybos pabaigos metai – 1908 m. Ieškovas V. Š. yra nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) savininkas, turtas įgytas 2015 m. lapkričio 17 d. vykusio viešo aukciono būdu iš Kauno miesto savivaldybės (e. b. 1 t., b. l. 13-14, 15-16, 17-18, 48, 52). Atsakovei L. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (e. b. 1 t., b. l. 49). Butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (e. b. 1 t., b. l. 50-51). Ieškovui įsigijus minėtus du butus ir atlikus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), faktiškai turi neįrengtą pastogę, kuri pastatyta kartu su gyvenamuoju namu ir kaip gyvenamojo namo priklausinys nėra nurodyta anksčiau buvusioje kadastro duomenų byloje. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos viso gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos Nr. ( - ) kopijos (e.b. 1 t. b.l. 27-36) matyti, kad virš gyvenamojo namo esanti pastogė, kaip šio gyvenamojo namo priklausinys, nėra nurodyta. Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys (e. b. 1 t., b. l. 31-32) patvirtina, kad virš minėtų keturių butų yra pastogė, kurios plotas, pagal suformuotą kadastro bylą – 62,76 kv.m. (el. b. t. 1, b.l. 20).

15Vadovaujantis CK 4.82 str. 1 d., minėta pastogė bendros dalinės nuosavybės teise priklauso tame pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkams. Remiantis CK 4.82 str. 1 d. ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012 m. balandžio mėn. 12 d. įstatymo redakcija) 2 str. 15 d. 3 punktu, ginčo pastogė – bendrojo naudojimo patalpa, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

16Ieškovas V. Š. 2016 m. balandžio 7 d. raštu kreipėsi į L. B., prašydamas pasirašyti sutikimą dėl gyvenamojo namo, esančio ( - ), palėpės atidalijimo pagal pateiktus dokumentus (e. b. 1 t., b. l. 23). Dokumentai atsakovei nebuvo įteikti (e. b. 1 t., b. l. 24). Be to, teismui suteikus šalims galimybę ginčą išspręsti taikiai, neįrengtą pastogę, unikalus Nr. ( - ) esančią ( - ), įregistruoti VĮ „Registrų centre“ atskiru nekilnojamojo turto objektu, šalims susitarti nepavyko. L. B. 2017 m. lapkričio 14 d. pasirašė sutikimą, kad R. Š., atstovaujanti V. Š. pagal įgaliojimą, bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotų palėpę ( - ) (e. b. 1 t., b. l. 198). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. sausio 3 d. rašte Nr. (3.4.5.)KAS-5 nurodė, kad registro duomenimis neįrengta pastogės patalpa, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei nuosavybės teisės į ją nekilnojamojo turto registre neįregistruota, nes L. B. nepasirašytas 2017 m. lapkričio 14 d. susitarimas netinkamas dokumentas nuosavybės teisių įregistravimui, todėl negali būti registruojamas ir pats nekilnojamasis daiktas. Taip pat nurodė, kad nors atsakovė L. B. VĮ „Registrų centras“ pateikė 2017-11-14 prašymą ir sutikimą dėl pastogės, kaip atskiro nekilnojamojo daikto įregistravimo, tačiau Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 66 punktas numato, kad priimant sprendimą įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą, kartu turi būti priimamas sprendimas dėl daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.Daiktinių teisių įregistravimui, susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo turi būti pasirašytas visų butų ir kitų patalpų bendraturčių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė L. B. nepasirašė 2017-11-14 susitarimo dėl nuosavybės dalių nustatymo, nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas (e. b. 2 t., b. l. 16-17). Atsakovė atsisakė pasirašyti minėtą susitarimą motyvuojant tuo, kad ieškovas turi prisiimti riziką, susijusią su patalpų remontu, nes namas yra avarinės būklės.

17Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, t.y. atsakovei (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

18Daugiabutis namas apibrėžiamas kaip trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 2 straipsnio 8 dalis; toliau – DNSBĮ), kuriame esančios patalpos skirstomos į atskiriems savininkams priklausančias gyvenamąsias (butai) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre negyvenamąsias (prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos) (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis), taip pat bendrojo naudojimo patalpas (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos), kurios priskiriamos bendrojo naudojimo objektams, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenimis (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, bendrojo naudojimo patalpos priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Namo patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu – savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės į bendrojo naudojimo patalpas savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Taigi bendroji disponavimą bendrojo naudojimo patalpomis reglamentuojanti taisyklė – bendroji dalinė nuosavybė į bendrojo naudojimo patalpas negali būti perleidžiama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, t. y. naujajam patalpų savininkui kartu pereina visos buvusio savininko turėtos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į namo bendrojo naudojimo patalpas. Šios taisyklės išimtis – bendrąja daline nuosavybe esantis daiktas gali būti naudojamas arba, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti kitų butų ar kitų patalpų pagal paskirtį.

19Sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt. Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKĮ). Įstatyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKĮ 5 straipsnio 2 dalis). Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

20Konstatavus, kad bendrojo naudojimo patalpa suformuota ar gali būti suformuojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 2 dalies reikalavimus, būtina nustatyti, ar naudojimasis juo netrukdys kitiems savininkams naudotis šiems priklausančia nuosavybe. CK nepateikiama pavyzdžių, kada bendrojo naudojimo patalpos kaip atskiro daikto naudojimas trukdytų naudotis kitų patalpų savininkams jų nuosavybe. Šios aplinkybės buvimas (nebuvimas) turėtų būti nustatomas kiekvienu atveju atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Šalys neginčijo faktinio pastogės buvimo bei kad į pastogę galimą patekti iš kiekvieno buto atskiru įėjimu, nes daugiabutyje nėra bendrojo naudojimo laiptinės, per kurią būtų galima patekti į pastogės patalpą. Darytina išvada, jog tai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad nebus trukdoma kitiems savininkams naudotis jiems priklausančiais butais ir kitomis patalpomis.

21Šioje byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo negyvenamosios patalpos – pastogės (palėpės) – pripažinimo atskiru nekilnojamuoju daiktu ir jos registracijos Nekilnojamojo turto registre. Kaip nurodyta pirmiau, daugiabučio namo palėpės priskiriamos prie bendrojo naudojimo patalpų (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir valdomos namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), todėl joms taikomi visi CK 4.82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti perleidimo atskirai nuo nuosavybės teisės į butus ar kitas patalpas draudimai, išskyrus atvejus, kai nustatomos pirmiau aptartos išimtys. Pažymėtina, kad po žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153 punktu pateikta pastaba, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendrojo naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Taigi, siekiant palėpę – bendrojo naudojimo patalpą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise – suformuoti atskiru nekilnojamojo turto objektu, būtina atlikti jos kadastrinius matavimus ir suformuoti kadastrinių matavimų bylą. Byloje pateikta pastogės patalpos, esančios adresu ( - ) kadastrinių matavimų byla, registro Nr. ( - ) (2016-02-10, e. b. 1 t., b. l. 174-180). Pastogės ir jos patalpų samprata pateikiama aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame Statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais), kurio 7 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; mansarda – pastogėje įrengta patalpa ar patalpos. Į mansardos plotą neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m. Iš esmės tokia pati nuostata, skirta reglamentuoti pastogės patalpų aukštį, įtvirtinta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 144.2.3 punkte, kuriame nurodyta, kad, skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos pastogėse įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Nurodytos nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogė gali būti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas tuo atveju, kai joje gali būti suformuojama patalpa, kurios aukštis žemiausioje vietoje būtų ne mažesnis kaip 1,6 m. Kaip matyti iš byloje esančios pastogės patalpos, esančios adresu ( - ), kadastrinių matavimų bylos (e. b. 1 t., b. l. 174-180), plano (e. b. 1 t., b. l. 176), būtent laikantis minėtų aukščio normatyvų ir atlikti matavimai. Iš UAB „Topolinija“ 2016-02-18 Pastogės patalpos dalių paskaičiavimo (e. b. 1 t., b. l. 20) matyti, kad bendras gyvenamojo namo, esančio ( - ), plotas yra 115,22 kv.m., o pastogės plotas – 62,76 kv.m. Taigi, darytina išvada, kad kadastriniai matavimai atlikti nepažeidžiant įstatymų nuostatų. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos atsisakymą pasirašyti sutikimą dėl palėpės atidalijimo. Atsakovė teigė, jog namas yra avarinės būklės, pateikė rašytinius įrodymus, kad 2013 m. lapkričio 26 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius rašte nurodė, kad Savivaldybei priklausančių atlaisvintų gyvenamųjų patalų, esančių adresu ( - ), ir ( - ), esama techninė būklė netenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų esminių reikalavimų, butai netinkami naudoti, jų konstrukcijos remontui ar rekonstrukcijai netinkamos (e. b. t. 1, b.l. 115-116). L. B. 2012 m. rugpjūčio 13 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą (e. b. t. 1, b.l. 117-118). Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. liepos 24 d. pažymoje nurodyta, kad L. B. skundas pripažintas pagrįstu ir pateiktos rekomendacijos dėl situacijos, susiklosčiusios nepriimant reikiamų sprendimų ir taip pažeidžiant L. B. teises (e. b. t. 1, b.l. 119, 120-129). Gyvenamasis namas, esantis ( - ), 1984 m. lapkričio 14 d. buvo pripažintas avariniu (e. b. t. 1, b.l. 26, 131-132). Atsižvelgiant į tai, atsakovė teigė, jog ieškovas turi prisiimti remonto riziką. Tačiau teismas pažymi, jog palėpės remontas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jokių duomenų apie tai, kad palėpė būtų rekonstruojama, juo labiau, pažeidžiant įstatymo nuostatas, byloje nėra. Atsakovės teiginiai dėl palėpės remonto deklaratyvūs ir nesutikimas nelaikytinas susijusiu su jos teisių pažeidimu. Atsakovė nenurodė motyvų, kodėl nesutinka su palėpės dalių paskaičiavimu. Atsakovės nurodytas motyvas dėl namo avarinės būklės, nepatvirtina jos teiginių, jog palėpės pripažinimas namo, esančio ( - ), priklausiniu bei įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, pažeidžia jos teises, o atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl pastogės dalių paskaičiavimo, pagrįstas (CK 1.5 str., 4.75 str., CPK 12 str., 178 str.). Priešingai, atsakovės iš esmės nemotyvuotas atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl pastogės patalpos įregistravimo atskiru turtiniu vienetu ir nuosavybės teisės dalių nustatymo, laikytinas pažeidžiančiu kitų bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus. Pati atsakovė kito palėpės dalių paskaičiavimo ar atidalijimo projekto nesiūlo. Pagal CK 4.75 str. 1 d. nuostatą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Įvertinus visumą byloje esančių rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad atsakovė piktybiškai vengia spręsti su bendru turtu susijusius klausimus, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, nesiekia ieškoti kompromiso tarp bendrasavininkų ir atsisako su jais bendrauti. Nors atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, jog jai nesuprantama, kodėl VĮ „Registrų centras“ neįregistravo palėpės, nors ji sutikimą pateikė registro tvarkytojui, tačiau VĮ Registrų centras dar 2016 m. kovo mėn. 21 d. rašte Nr. (1.1.7.)s- 1432 (el.b. 1 t., b.l. 25) išaiškino, kad nekilnojamasis daiktas – palėpė (pastogė), pastatyta kartu su pastatu, kuriame ji yra, registruojama Nekilnojamojo turto registrui pateikus prašymą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Norint įregistruoti pagal įstatymą priklausančią nuosavybės teisės dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti palėpės (pastogės) dalių, pagal įstatymą tenkančių kiekvienam buto savininkui, paskaičiavimą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui taip pat reikalinga pateikti ir rašytinį visų butų ir kitų patalpų savininkų pritarimą atliktam dalių paskaičiavimui ir palėpės (pastogės) registravimui Nekilnojamojo turto registre. Šis raštas į bylą pateiktas dar 2017-05-11, kartu su pradiniu ieškiniu. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (2014-10-03 LAT Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014). Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka yra parengęs pastogės dalių paskaičiavimą, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. vasario 24 d. raštu sutiko su UAB „Topolinija“ parengtu pastogės patalpos dalių paskaičiavimu ir ieškovo siūlymu pasidalinti pastogės patalpą ir yra davusi rašytinį sutikimą atliktam dalių paskaičiavimui ir palėpės (pastogės) registravimui Nekilnojamojo turto registre (el. b. 1 t., b.l. 21, 195). Be to, Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 9 d. raštu „Dėl suderinimo apmokėti už ( - ) neįrengtos pastogės inventorizacijos darbus“ sutiko apmokėti už jai nuosavybės teise tenkančią dalį inventorizuojant neįrengtą pastogę, esančią ( - ), pagal pateiktą atliktų darbų aktą (e. b. 1 t., b. l. 22).

22Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovės atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl pastogės patalpos įregistravimo atskiru turtiniu vienetu ir nuosavybės teisės dalių nustatymo, laikytinas nepagrįstu, todėl neįrengta pastogė, esanti ( - ) pripažintina daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) esančio ( - ) butų ir kitų patalpų priklausiniu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butų ir kitų patalpų savininkams ir be bendraturtės atsakovės L. B., asmens kodas ( - ) sutikimo įregistruotina pastogės patalpa, unikalus Nr. ( - ), esanti adresu ( - ) atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagal 2016 m. vasario 10 d. UAB „Topolinija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą.

23Dėl pastogės atidalijimo

24Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iš esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas suvaržytų kito bendraturčio teises į atidalytąją daikto dalį (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

25Pažymėtina, jog bendrasavininkai turi pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

26Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, kuris galimas šalių susitarimu. Bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šiuo atveju, ieškovo pateiktas UAB „TOPOLINIJA“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtas pastogės patalpos dalių paskaičiavimas ir parengtas pastogės patalpos padalijimo projektas, liudija, kad palėpės patalpą siekiama pasidalinti natūra, nesudarant nei vienam iš bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamą daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendrasavininkui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus.

27Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų suvaržytos kito bendraturčio teisės į atidalytąją daikto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 str. normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (LAT 2008 m. liepos 18 d. nutartis Nr. 3K-3- 359/2008; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis Nr. 3K-7-466/2008; kt.).

28Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, jog pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4 76/2009). 2016 m. vasario 18 d. UAB „Topolinija“ parengė pastogės patalpos dalių paskaičiavimą, dokumentai parengti proporcingai butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės daliai ir yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (e. b. 1 t., b. l. 19-20), kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 7 d. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su UAB „TOPOLINIJA“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. pastogės patalpos dalių paskaičiavimais ir pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektu bei ieškovo siūlymu pasidalinti pastogės patalpą, sutinka ir tai patvirtina 2017 m. vasario mėn. 24 d. rašytinis šalių susitarimas (el. b. 1 t., b.l. 21), 2017-11-14 rašytinis šalių susitarimas (el. b. 1 t., b.l. 195). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio mėn. 9 d. raštu “Dėl suderinimo apmokėti už ( - ) neįrengtos pastogės inventorizacijos darbus“ Nr. 53-5-3902, patvirtina, kad sutinka apmokėti už jai nuosavybės teise tenkančią dalį inventorizuojant neįrengtą pastogę, esančią ( - ) pagal ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą, sąskaitą faktūrą ir paskaičiavimus (el. b. t. 1, b.l. 22). Atsakovė L. B. yra vienintelė minėto keturių butų gyvenamojo namo bendrasavininkė, nesutinkanti su UAB „TOPOLINIJA“ parengtais pastogės patalpos dalių paskaičiavimais ir pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektu bei ieškovo siūlymu pasidalinti pastogės patalpą. Tačiau teismas sprendžia, jog atsakovei nesutikti su teisėtai ir teisingai atliktais bei kitus bendrasavininkus tenkinančiais pastogės dalių paskaičiavimais bei siūlomu atidalijimo būdu, nėra jokio pagrindo. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį – buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pastogės, esančios ( - ) dalys, priklausančios kiekvienam iš keturių gyvenamojo namo adresu ( - ), bendrasavininkų yra paskaičiuotos ir nurodytos byloje pateiktame UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte (el. b. 1 t., b.l. 20). Nėra aiškūs atsakovės L. B. nepritarimo aukščiau nurodytam projektui motyvai. Atsakovės L. B. atsisakymas pritarti atidalijimo projektui turi būti motyvuotas ir pagrįstas realia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš tokio pastogės patalpos pasidalijimo, tačiau tokių duomenų atsakovė nepateikė Jokio pagrindo paskaičiavimų laikyti neteisingais, teismas neturi. Savo pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekto, atidalijimo būdo, atsakovė nepateikė. Teismas sprendžia, jog ieškovo pateiktas pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projektas ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas yra optimaliausias ir naudingiausias visoms šalims, atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir neteikia prielaidos konfliktinei situacijai kilti ateityje. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų yra atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (LAT 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009, ir kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje (LAT 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atidalintina ieškovui, trečiajam asmeniui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio keturių butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1990-8005-6011, esančio ( - ), pastogės patalpa, be bendraturtės atsakovės L. B. sutikimo, tokiu būdu: ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,55 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „1 butas/11,55“; ieškovui V. Š. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,53 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu: ( - ), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „4 butas/11,53“; atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,80 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu: ( - ), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „2 butas/19,80“; trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,88 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „3 butas/19,88“.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui, vadovaujantis 2017-04-26 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-P-763-8419 teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinės pagalba (el. b. 1 t. b.l. 6,7). Atsakovei, vadovaujantis 2017-05-30 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-2676-10913, taip pat teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (el. b. 2 t., b.l. 24-25). Iš 2018-01-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos Nr. NTP-7-540 (el. b. 2 t., b.l. 18) matyti, kad valstybė patyrė 1117,29 Eur išlaidų advokato padėjėjos užmokesčiui. Vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 4 d.).

32Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

Nutarė

33Ieškinį tenkinti pilnai.

34Pripažinti neįrengtą pastogę, esančią ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), butų ir kitų patalpų priklausiniu, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butų ir kitų patalpų savininkams ir be bendraturtės atsakovės L. B., asmens kodas ( - ) sutikimo įregistruoti pastogės patalpą, unikalus Nr. ( - ), esančią adresu ( - ), atskiru nekilnojamojo turto objektu, pagal 2016 m. vasario 10 d. UAB „Topolinija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą.

35Atidalyti ieškovui V. Š., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai ir atsakovei L. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio keturių butų gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pastogės patalpą, be bendraturtės atsakovės L. B. sutikimo, tokiu būdu:

  • ieškovui V. Š., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,55 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „1 butas/11,55“;
  • ieškovui V. Š., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise atidalijant 18/100=9/50 dalis (11,53 kv. m), esančias virš jam nuosavybės teise priklausančio buto adresu: ( - ), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtas indeksu „4 butas/11,53“;
  • atsakovei L. B., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,80 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu: ( - ), UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „2 butas/19,80“;
  • trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, nuosavybės teise atidalijant 32/100=16/50 dalių (19,88 kv. m), esančias virš jai nuosavybės teise priklausančio buto adresu ( - ) UAB „Topolinija“ 2016 m. vasario mėn. 18 d. parengtame pastogės patalpos dalių paskaičiavimo projekte pažymėtų indeksu „3 butas/19,88“.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti neįrengtą... 5. priteisti iš atsakovės L. B. ieškovo V. Š. naudai bylos vedimo, pašto... 6. Ieškinyje ieškovas nurodė ir jo atstovė R. Š. teismo posėdyje paaiškino,... 7. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Monika Šereikienė teismo posėdžio... 8. Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti.... 9. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją,... 10. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu sutiko,... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Dėl palėpės pripažinimo priklausiniu ir įregistravimo ... 14. Šalims keturių butų gyvenamasis namas, esantis ( - ) priklauso bendros... 15. Vadovaujantis CK 4.82 str. 1 d., minėta pastogė bendros dalinės nuosavybės... 16. Ieškovas V. Š. 2016 m. balandžio 7 d. raštu kreipėsi į L. B., prašydamas... 17. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka... 18. Daugiabutis namas apibrėžiamas kaip trijų ir daugiau butų gyvenamasis... 19. Sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas –... 20. Konstatavus, kad bendrojo naudojimo patalpa suformuota ar gali būti... 21. Šioje byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo negyvenamosios patalpos –... 22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovės... 23. Dėl pastogės atidalijimo... 24. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis numato,... 25. Pažymėtina, jog bendrasavininkai turi pareigą išnaudoti visas galimybes... 26. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios... 27. Atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiama palengvinti ir... 28. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, jog pasikeičia... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atidalintina ieškovui, trečiajam... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų... 32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96... 33. Ieškinį tenkinti pilnai.... 34. Pripažinti neįrengtą pastogę, esančią ( - ) daugiabučio gyvenamojo namo,... 35. Atidalyti ieškovui V. Š., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...