Byla 2A-796-555/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „Bajorkiemis“ ir trečiojo asmens AB DNB banko apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ ir tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, AB DNB bankui ir E. M. dėl įpareigojimo nugriauti BUAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius ir

Nustatė

2ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Bajorkiemis“ (šiuo metu bankrutuojantis) ir tretiesiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, AB DNB bankui ir E. M., kuriuo prašė įpareigoti statytoją UAB „Bajorkiemis“ nugriauti šiuos neteisėtai pastatytus UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius, esančius Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav.: 1) lauko kavinę 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinę 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinę 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. 4400-0075-9213); 2) lauko kavinę 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), restorano užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. 4900-2011-4010); 3) 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėtį 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvę 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvartą 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsines 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574) ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu prašomi nugriauti UAB „Bajorkiemis“ pastatai yra pastatyti neteisėtai, t.y. neturint statybos leidimų, neparengus statinių techninių projektų ir jų nesuderinus su atsakingais Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos asmenimis. Mano, kad 2003-12-12 tinkamumo naudoti aktas yra neteisėtas, duomenų, jog 2003-12-12 tinkamumo naudoti aktas ir 2003-07-04 statybos leidimas Nr. 33, yra panaikinti, neturi. Atsakovas UAB „Bajorkiemis“ nesiėmė jokių priemonių įteisinti savavališkai pastatytus statinius, todėl dabar juos reikia nugriauti, o neįteisinti.

3Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai, įpareigojo BUAB „Bajorkiemis“ per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav.: lauko kavinę 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinę 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinę 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), klėtį 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėtį 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), tvartą 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530) ir pavėsines 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574) ir sutvarkyti statybvietę; įpareigojo BUAB „Bajorkiemis“ per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. 4950-0007-0021), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., esančių statinių: restorano-užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. 4900-2011-4010), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; BUAB „Bajorkiemis“ per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigojo BUAB „Bajorkiemis“ savo lėšomis per 1 mėnesį nuo nurodyto 1 metų termino suėjimo dienos pasibaigimo statinius – restorano užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. 4900-2011-4010), nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; kitą ieškinio dalį, t.y. dėl lauko kavinės 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. 4400-0075-9213) ir kalvės 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496) nugriovimo, atmetė.

4Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 33 leidžiama E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną žemės sklype, Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., pagal kompleksiškai 2002-06-26 suderintą projektą savivaldybėje (t. 1, b.l. 8, 13), leidimas galioja iki 2007-07-04. Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-08-28 aktu pakelės užeiga-restoranas pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b.l. 17-20). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos tarnybos 2003-07-31, 2004-07-01, 2005-06-20 aktais klėtis 6E1m, klėtis 7E1m, kalvė 9I1m, tvartas 10I1m, pavėsinės 11I1 ir 12I1, lauko kavinė 5E1m su priestatu 1e1m, restorano-užeigos 1E1m priestatai 2e1m ir 3e1m, lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2, lauko kavinė 3E1m, lauko kavinė 4E1m pripažinti tinkamais naudoti (t. 1, b.l. 21-23). Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A525-895/2011) paliktas nepakeistas, Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros komisijos 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinės 3Elm su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinės 4Elm su priestatu lelž (unikalus Nr. 4400-0075-9213) pripažinimo tinkamais naudoti panaikintas; Komisijos 2004-07-01 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl lauko kavinės 5EI/m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), jau esamo restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. 4900-2011-4010) pripažinimo tinkamais naudoti panaikintas; Komisijos 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktas dėl klėties 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėties 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvės 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvarto 10lI/m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsinės 11II ir 12II (unikalus Nr. 4400-0633-0574) pripažinimo tinkamais naudoti panaikintas; Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005-06-20 pažyma Nr. 19 panaikinta. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-85-359/2010) J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2004-07-01 pareigų neatlikimas) perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimas) perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimas, išrašant pažymą dėl nebaigtos klėties statybos) perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. 2007-03-29 piktnaudžiavimas tarnyba) ir Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2007-03-29 pažymos Nr. 37 suklastojimas), jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (12500,00 Lt) bauda. J. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2004-07-01 statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto suklastojimas), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2005-06-20 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto suklastojimas) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2005-06-20 pažymos Nr. 19 suklastojimas) išteisintas, nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.) (t. 2, b.l. 73-79). Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2008-07-22 nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis L. N. atžvilgiu (t. 2, b.l. 80-83). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausioji specialistė L. N. buvo įtariama pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. dėl dokumentų klastojimo piktnaudžiaujant tarnyba, Kaišiadorių rajono savivaldybėje išduodant leidimą E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną su savo ranka padarytu prierašu ,,klėtys“. Atlikus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 išduoto statybos leidimo E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną su prierašu ,,klėtys“ originalas nerastas, o L. N., būdama valstybės tarnautoja, nesilaikė įstatymų nustatytos dokumentų rengimo tvarkos, kitai valstybinei institucijai pateikė patvirtintą nesančio dokumento kopiją, t.y. klaidingą informaciją ir taip nevykdė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos pareigos valstybės tarnautojui, t.y. jos veiksmuose įžvelgtina tarnybinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminio tyrimo dalis L. N. atžvilgiu, nesant jos veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, nutrauktas. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti akto originalas nepateiktas. (t. 2, b.l. 63).

5Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškiniu pareikštiems reikalavimams, kadangi visos institucijos žinojo apie ne vienerius metus esančius pastatus tame žemės sklype. Teismas konstatavo, jog nepraleido CPK 1.125 str. numatyto bendrojo ieškinio senaties termino, kuris yra 10 metų, kadangi 2008 m. kovo 6 d., kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, laikytina data, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Priešingai, ieškovas į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovui priklausančių statinių nugriovimo kreipėsi 2009 m. gruodžio 7 d., t.y. dar nesant priimto galutinio sprendimo Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010, kas rodo, jog ieškovas buvo aktyvus ir operatyvus.

6Nurodė, šioje byloje ginčas kilo ne tik dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo apskritai ir jų būdo, tačiau ir dėl statybų teisėtumo, nes 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, 2003-07-04 statybos leidimas Nr. 33 su prierašu klėtis, yra nenuginčyti, galiojantys ir teisėti. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi ir prejudicinę galią turinčiu šioje byloje Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010). Taip pat nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 33 leidžiama E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną žemės sklype, Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav. (t. 1, b.l. 8, 13). Administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010 taip pat yra pateikta minėtam leidimui identiško 2002-07-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausiosios specialistės L. N. 2007-11-30 patvirtinta kopija, tačiau su prierašu klėtis, t.y. ,,leidžiama statyti pakelės užeigą-restoraną, klėtys“. Šio galiojančio ir nenuginčyto leidimo su prierašu klėtis pagrindu atsakovo atstovai reikalauja nenugriauti minimų statinių. Nors šis leidimas pagal CPK turėtų būti laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, tačiau teismui kilus abejonių dėl šio dokumento kaip rašytinio įrodymo ir siekiant pašalinti visas abejones bei atsakovo bankrutuojančio UAB „Bajorkiemis“ atstovams ir trečiojo asmens AB DNB banko atstovui prašant, teismas suteikė atsakovo atstovams galimybę pateikti šio leidimo su prierašu klėtis originalą, tačiau atsakovas neįrodė tokio leidimo su prierašu klėtis originalo buvimo. Teismas darė išvadą, jog 2002-07-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33 su prierašu klėtis kopija, patvirtinta Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausiosios specialistės L. N. 2007-11-30, kaip rašytinis įrodymas, neatitinka leistinumo kriterijų ir todėl teismui nėra pagrindo vertinti tokio leidimo su prierašu klėtis turinio ir jose nurodytų aplinkybių, kaip įrodančių atsakovo atstovų teiginį, jog ieškovo ieškiniu prašomi nugriauti pastatai yra pastatyti teisėtai.

7Teismas pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos tarnybos 2003-07-31 aktu, panaikintu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), buvo pripažinti tinkamais naudoti statiniai: lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2, lauko kavinė 3Elm su priestatu T1, lauko kavinė 4Elm, taip pat administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010 yra pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės inspekcijos tarnybos 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo buvo pripažinti tinkamais naudoti statiniai: 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2, 3Elm, 4Elm. Tiek 2003-07-31 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, tiek 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti tie patys statiniai, tačiau statinių teisinė registracija atlikta 2003-07-31 akto, panaikinto Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010), pagrindu, todėl teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo klausimas nespręstinas ne tik dėl to, jog ieškovas tokio reikalavimo šioje civilinėje byloje nepareiškė, bet dar ir dėl to, jog 2003-12-12 pripažinimo tinkamu naudoti aktas iki šiol jokių teisinių padarinių nėra sukėlęs.

8Teismas nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-198-353/2010) konstatuotos neteisėtos statybos ne tik viešojo administravimo procedūrų pažeidimo pagrindu, bet ir imperatyviųjų materialiosios teisės nuostatų pažeidimų pagrindais. Taigi statybos neteisėtomis laikomos taip pat ir tuo atveju, kai jos vykdomos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo teisinį pagrindą taikyti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinius teisinius padarinius.

9Atsakovui priklausanti lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), kurią ieškovas prašė nugriauti, yra pastatyta Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., dviejuose žemės sklypuose: viena dalis pastatyta žemės sklype (unikalus Nr. 4950-0007-0036), kurio naudojimo paskirtis – miškų ūkio, kita pastato dalis – valstybinėje žemėje, Kauno marių regioninio parko teritorijoje (t. 2, b.l. 98-107), lauko kavinė 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinė 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), klėtis 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėtis 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvė 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvartas 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsinės 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574)yra pastatyti žemės sklype (unikalus Nr. 4950-0007-0036), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., kurio naudojimo paskirtis – miškų ūkio su specialiomis naudojimo sąlygomis (vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai, nacionaliniai ir regioniniai parkai (Kauno marių regioninis parkas), kelių apsaugos zonos, rekreacinės teritorijos) (t. 2, b.l. 98-107, administracinė byla Nr. I-198-353/2010, t. 2, b.l. 38-39).Teismas nurodė, kad Miškų įstatymas pastatų statybos miško žemės sklypuose nenumato, o norint statyti statinius miškų ūkio žemės sklypuose žemės sklypo naudojimo paskirtis turėtų būti pakeista į kitos paskirties. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. ir 31 str. 8 d. valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pagal Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamento, kuriuo nustatomi specialieji Kauno marių regioninio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimai, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumai, 10 p. ir 25 p. statiniai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir kapitališkai remontuojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės etnografinių regionų, nustatyto Etninės globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugsėjo 17 d. rekomendacijoje Nr. 1 „Dėl etnografinių regionų ribų nustatymo“, planavimo ir architektūros savitumus. Regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomos šio reglamento 16 ir 17 p. nuostatos, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti tradicinį (susiformavusį iki 1939 m.) užstatymą, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą ar visuomeninės paskirties statinius. Vertinant saugomo gėrio vertingumo, reikšmės, padaryto pažeidimo pobūdžio ir savavališkų statinių nugriovimo, kaip kraštutinės priemonės, santykį, nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad šie neteisėtai pastatyti statiniai iš esmės pažeidžia aukščiau paminėtas imperatyviąsias teisės normas bei Kauno marių regioninio parko teritorijos režimo principinius tikslus ir nuostatas, t.y. neteisėtai pastatytais statiniais sukelta grėsmė Kauno marių regioninio parko teritorijos gamtiniam istoriškai susiformavusiam kraštovaizdžiui, bendrai jo struktūrai, estetinei vertei, erdvinius raiškumui ir raiškaus reljefo bei hidrografinio tikino elementams. Pažymėjo, kad minėtiems statiniams, pastatytiems miško ūkio paskirties žemėje, saugomojoje teritorijoje, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą šiuo metu nėra. Nors atsakovo bankrutuojančio UAB ,,Bajorkiemis“ atstovas bankroto administratorius Vytautas Česonis teismo posėdžio metu teigė, jog UAB ,,Bajorkiemis“ bankroto byloje kreditorius yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog ir šiuo aspektu turėtų būti ginamas kreditorių viešasis interesas, o trečiojo asmens AB DNB banko atstovas N. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog statiniai priklauso bankrutuojančiai įmonei, kurie yra įkeisti bankui, vyksta ginčas teisme dėl hipotekos lakšto panaikinimo, todėl taip pat turėtų būti ginami ir banko, kaip kreditoriaus, interesai. Tačiau teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju pažeistas viešasis interesas nusveria statytojo interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, todėl pažeistas viešasis interesas tinkamai bus apgintas tik pritaikius nurodytą kraštutinę netesėtų statybų šalinimo priemonę – statinių nugriovimą. Be to nurodė, kad banko nuolatinė ir esminė veikla – kreditavimas, todėl bankas, turi įvertinti ir galimą riziką bei jos pasekmes jam, kaip finansinių santykių dalyviui. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas darė išvadą, jog ieškovo ieškinio dalis dėl statinių: lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinės 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinės 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), klėties 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėties 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), tvarto 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530) ir pavėsinių 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574) nugriovimo tenkintina, įpareigojant BUAB ,,Bajorkiemis“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos juos nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

10Atsakovui priklausantys restorano užeigos 1E1m priestatai 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. 4900-2011-4010), kuriuos ieškovas prašo nugriauti, o atsakovo atstovai prašo leisti įteisinti, yra pastatyti žemės sklype (unikalus Nr. 4950-0007-0021), Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., kurio naudojimo paskirtis – kita (komercinės paskirties objektų teritorijos) su specialiomis naudojimo sąlygomis (saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos (Kauno marių vandens apsaugos zona), miško naudojimo apribojimai, nacionaliniai ir regioniniai parkai (Kauno marių regioninis parkas), kelių apsaugos zonos, rekreacinės teritorijos). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcijos raštiški patvirtinimai ir jų atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog galimybė įteisinti šiuos du restorano priestatus pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra, į tai, kad du restorano priestatai yra pastatyti žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita (komercinės paskirties objektų teritorijos), ir kuris yra Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane numatytoje urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonoje), į tai, jog atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, į tai, jog ieškovo atstovė nepateikė jokių įrodymų kaip iš esmės šie galimi įteisinti pastatai pažeistų viešąjį interesą, nenustatęs atsakovo kaltės ar nesąžiningų požymių jo veiksmuose nei nagrinėjant ginčą administracinėje byloje dėl atsakovui išduotų 2003-07-31, 2004-07-01 ir 2005-06-20 pripažinimo tinkamu naudoti aktų ir 2005-06-20 pažymos Nr. 19 panaikinimo, darė išvadą, jog, vadovaujantis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, šiuos du restorano užeigos priestatus nugriauti yra netikslinga. Todėl ieškinio dalį dėl statinių restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. 4900-2011-4010) nugriovimo tenkino iš dalies. Darė išvadą, kad yra pagrindas atsakovui leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

11Kadangi lauko kavinė 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. 4400-0075-9213) pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-12-06 išrašą yra sunaikintas ir išregistruotas (t. 2, b.l. 108-117), Pagal 2008 m. atsakovui bankrutuojančiam UAB „Bajorkiemis“ priklausančių statinių 2008 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolą (administracinė byla Nr. I-198-353/2010, t. 1, b.l. 140-155) tokio statinio faktiškai nėra, teismas ieškinio reikalavimą nugriauti lauko kavinę 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. 4400-0075-9213) laikė nepagrįstu, todėl atmestinu.

12Nurodė, kad atsakovui priklausanti kalvė 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496) yra kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-01-29 įsakymą Nr. 5 ,,Dėl objektų įrašymo į registrą“ ir pripažintas valstybės saugomu pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymą Nr. ĮV-190 ,,Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (t. 1, b.l. 148-149). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 str. pastatytas ar nebaigtas statyti statinys, išskyrus kultūros paveldo statinius, nugriaunamas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 9 d., 19 str. 2 d. 1 p. ir 23 str. 5 d. numato, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase (Kultūros vertybių registre) nurodytas vertingąsias savybes. Kultūros paveldo objektą draudžiama perkelti, išskyrus atvejus, kai jį reikia perkelti siekiant išsaugoti. Objektą išardant, pervežant ir vėl pastatant tinkamoje vietoje, turi būti imamasi visų būtinų atsargos priemonių. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, bei į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų kaip iš esmės šis kultūros paveldo objektas ir jo nenugriovimas pažeis viešąjį interesą, į tai, jog minėtas kultūros paveldo objektas iš esmės nepažeidžia Kauno marių regioninio parko teritorijos režimo principinių tikslų ir nuostatų, t.y. nesukeliama grėsmė Kauno marių regioninio parko teritorijos gamtiniam istoriškai susiformavusiam kraštovaizdžiui, bendrai jo struktūrai, estetinei vertei, erdvinius raiškumui ir raiškaus reljefo bei hidrografinio tikino elementams, vadovaujantis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas darė išvadą, jog tokio valstybės saugomojo kultūros paveldo objekto nugriovimas, t.y. kraštutinės priemonės savavališkos statybos padariniams pašalinti taikymas, pažeis imperatyviaisiais teisės aktais numatytą draudimą naikinti kultūros paveldo objektus ir kitą viešąjį interesą – siekį išsaugoti Lietuvos Respublikos nekilnojamąjį kultūros paveldą. Todėl ieškinio dalį dėl atsakovui priklausančios kalvės 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496) nugriovimo atmetė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

13Atsakovas BUAB Bajorkiemis apeliaciniu skundu prašo: 2011-12-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl įpareigojimo BUAB „Bajorkiemis" per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav.: lauko kavinę 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinę 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinę 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), klėtį 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėtį 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), tvartą 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530) ir pavėsines 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574) ir sutvarkyti statybvietę, panaikinti ir ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Dėl 2002-07—04 statybos leidimo N r. 33 su prierašu „Klėtys" galiojimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 92 - 93 d. savavališka statyba - tai yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pažymi, kad šioje byloje yra pateikta Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausiosios specialistės L. N. 2007-11-30 patvirtinta statybos leidimo Nr. 33 su prierašu „klėtys" kopija, iš kurios matyti, kad statytojui yra leidžiama statyti ne tik pakelės užeigą — restoraną, bet ir klėtis. Paminėtina, kad šis statybos leidimas nėra ginčijamas ar nuginčytas jokia tvarka, o nenuginčijus šio reikšmingo juridinio fakto, iš esmės nėra paneigiamas statybos pradžios ir eigos teisėtumas (vadovaujantis statybos įstatymo 23 str. 17 d. statybos leidimas galioja 10 metų).Taip pat nurodo, kad šio dokumento originalo nepateikimas jokia apimtimi nesąlygoja leidimo, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, negaliojimo, juo labiau, kad byloje nebuvo nustatyta, jog statybos leidimo kopijos darymo metu originalas neegzistavo. Aplinkybė, jog minėtas leidimas, kuris išduotas daugiau kaip prieš 10 (dešimt) metų, iki šiol nėra išlikęs, galėjo būti sąlygota įvairių veiksnių (pavyzdžiui, pamestas), tačiau jie jokia apimtimi teisėtai išduoto leidimo galiojimo įtakoti negali, ypač tuomet, kai sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintos nuosavybės teisės neliečiamumo. Dėl 2002—12—12 statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto galiojimo. Nurodo, kad teisingai teismas pažymėjo, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" redakciją, galiojusią 2003-07-31 ir 2003-12-12, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų išdavimo metu, 2 p., statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį, tačiau apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nereiškia statybos teisėtumo. Teigia, kad komisija, prieš surašydama 2002-12-12 aktą, įvertinto ne tik, kad statiniai visapusiškai atitiko projektinius sprendinius, tačiau taip pat patikrino, ar statytojas laikėsi kitų įstatymuose nurodytų imperatyvių reikalavimų - tame tarpe ar turėjo statybą leidžiančius dokumentus (statybos leidimą). Kadangi nagrinėjamu atveju 2002-12-12 aktą pasirašė pilnos (teisėtos) sudėties komisija, aktas per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. nurodytą terminą nenuginčytas ir galiojantis, statybos teisėtumo faktas išlieka nepaneigtas. Taip pat nurodo, kad 2003-07-31 statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas buvo nuginčytas, tačiau statiniai, kaip buvo pripažinti tinkamais naudoti kitu 2002-12-12 aktu, todėl šis galiojantis ir nenuginčytas dokumentas besąlygiškai patvirtina nekilnojamųjų daiktų statybos teisėtumą. Mano, kad nors byloje yra pateikta tik statinių pripažinimo tinkamais naudoti 2003-12-12 akto kopija, šis įrodymas privalėjo būti vertintinas CPK 197 str. 2 d. nurodyta prasme, t. y. turėjo būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, kadangi minėtą dokumentą surašė valstybinius įgalinimus turintis Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros skyriaus darbuotojas, o teismui šio dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija buvo perduota kompetentingos valstybinės institucijos - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas vertinti šį įrodymą, pažeidė šalių rungimosi ir dispozityviškumo principą, kas įtakojo netinkamą įrodymų ištyrimą ir neteisėto sprendimo priėmimą. Dėl viešojo intereso gynimo. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi išimtinai laikytis ginčo šalių interesų (ypač viešo intereso) derinimo principų. Teismo pritaikyta griežčiausia Statybos įstatymo 28 str. nurodyta priemonė - statinių nugriovimas - jokia apimtimi neatitinka įstatymais saugomo gėrio vertingumo reikšmės, kadangi tiek valstybės tarnautojai, tiek eiliniai Lietuvos piliečiai ilgą laiką žinojo, kad ginčo apeliantui nuosavybės teise priklausantys pastatai stovi parko ribose (tą žymėjo ženklai), tačiau visuomenė teigiamai priėmė aplinkybę, jog šalia atsirado tokia jauki vieta, kurios architektūra dvelkė senove ir priminė lietuvių liaudies gyvenimo būdą, papročius, etnologines vertybes. Mano, kad teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pusiausvyrą, privalėjo atsisakyti ginti formaliai deklaratyvų viešąjį interesą, nes tokio viešojo intereso gynimas yra nepateisinamas jokių šiai bylai ypač reikšmingų aplinkybių kontekste.

14Trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas BUAB „Bajorkiemis" įpareigotas per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype esančių statinių: restorano užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nustatant, kad 1 metų terminas projektinei dokumentacijai parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti pradedamas skaičiuoti nuo restorano užeigos restorano-užeigos 1E1m priestatų 2eI/m ir 3eI/m realizavimo įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka dienos. Mano, kad sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįvertinus atsakovo įmonės statuso ir kitų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms turės įtakos teismo sprendimas, interesus. Nurodo, kad įstatymas nenumato imperatyvo terminą projektinei dokumentacijai parengti ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti pradėti skaičiuoti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, be to, teismas visiškai neatsižvelgė į ginčo objekto ir jo statytojo (atsakovo šioje byloje) specifiką, taip pat kitų sąžiningų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai gali būti pažeisti priimamu teismo sprendimu, padėtį. Atsakovas yra bankrutavusi įmonė, kuri akivaizdžiai neturi lėšų projektinės dokumentacijos parengimo, tuo labiau galimo statinių pertvarkymo darbams užsakyti, todėl daro išvadą, kad teismo įpareigojimas bankrutavusiai įmonei per 1 metų terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, praktiškai yra neįgyvendinamas. Nurodo, kad visi atsakovui BUAB „Bajorkiemis" priklausantys statiniai, esantys Karčiupio k., Kašiadorių raj., 2006-12-21 hipotekos lakštu yra įkeisti AB DNB bankui ir šiuo metu atsakovo BUAB „Bajorkiemis" administratorius teismine tvarka ginčija šį įmonės sudarytą sandorį. Apeliantas nurodo, kad būdamas labiausiai suinteresuotu bankrutavusios įmonės turto realizavimu už kuo didesnę kainą, tačiau nebūdamas įmonės kreditoriumi, net negali įtakoti turto realizavimo ar įteisinimo (projektinės dokumentacijos parengimo) procedūrų. Taip pat pažymi, kad 2010-01-29 Kauno apygardos teismo nutartimi uždrausta parduoti ar kitaip perleisti, apsunkinti, BUAB „Bajorkiemis" priklausančius pastatus. Mano, kad pakeitus teismo sprendimą, būtų sudarytos galimybės turto įgijėjui įvykdyti teismo įpareigojimą, bei patenkinti kuo didesnę atsakovo BUAB „Bajorkiemis" kreditorių reikalavimų dalį. Pažymi, kad nesudarius realių galimybių pasinaudoti LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatytu nelegalių statybų įteisinimo būdu, tokių statybų padarinių šalinimo (griovimo) išlaidos teks valstybei (bankrutavusi įmonė tokios veiklos nefinansuos), o sąžiningi tretieji asmenys, kurių reikalavimai į BUAB „Bajorkiemis" nebus patenkinti dėl nuginčytų administracinių aktų ir BUAB „Bajorkiemis" turto sunaikinimo, įgis teisę reikšti reikalavimą valstybei ir Kaišiadorių rajono savivaldybei dėl neteisėtais administraciniais aktais (panaikintais teismo sprendimu) padarytos žalos atlyginimo.

15Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo apeliantų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Bajorkiemis“ prašo trečiojo asmens AB DNB banko apeliacinį skundą tenkinti.

17Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo atsakovo BUAB „Bajorkiemis“ apeliacinį skundą tenkinti.

18Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovo BUAB „Bajorkiemis“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Apeliaciniai skundai atmestini.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

21Nagrinėjamojoje byloje ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė įpareigoti statytoją UAB „Bajorkiemis“ nugriauti neteisėtai pastatytus UAB „Bajorkiemis“ priklausančius statinius, esančius Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav.: 1) lauko kavinę 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinę 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinę 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. 4400-0075-9213); 2) lauko kavinę 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), restorano užeigos 1E1m priestatus 2eI/m ir 3eI/m (unikalus Nr. 4900-2011-4010); 3) 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėtį 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), kalvę 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496), tvartą 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsines 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovei bankrutuojančiai UAB „Bajorkiemis“ priklausantys statiniai: lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinė 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinė 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), klėtis 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėtis 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), tvartas 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530), pavėsinės 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574) yra pastatyti neturint leidimo, Kauno marių regioninio parko teritorijoje ir dviejuose žemės sklypuose, bei, kad vieno žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o kitas žemės sklypas yra valstybinė žemė, sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatas pastatų statybos miško žemės sklypuose nenumato. Teismo vertinimu, norint statyti statinius miškų ūkio žemės sklypuose žemės sklypo naudojimo paskirtis turėtų būti pakeista į kitos paskirties. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. ir 31 str. 8 d. valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad lauko kavinės 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus Nr. 4400-0075-9084), lauko kavinės 3E1m su priestatu T1 (unikalus Nr. 4400-0075-9186), lauko kavinės 5E1m su priestatu 1E1m (unikalus Nr. 4400-0352-2290), klėties 6E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0409), klėties 7E1m (unikalus Nr. 4400-0633-0328), tvarto 10I1m (unikalus Nr. 4400-0633-0530) ir pavėsinių 11II ir 12I1 (unikalus Nr. 4400-0633-0574) statyba yra neteisėta, todėl tenkindamas iš dalies ieškinius reikalavimus, įpareigojo bankrutuojančią UAB ,,Bajorkiemis“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos šiuos statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

22Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas statytoją nugriauti statinius nustatė teisiškai reikšmingus faktus, kad šių statinių statybos darbams atlikti teisės aktų nustatyta tvarka nėra gautas statybos leidimas ar normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytas privalomasis dokumentas. Teisiškai reikšmingi faktai dėl savavališkos statybos konstatuoti remiantis prejudicinę galią turinčiu Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-353/2010, kurioje nurodyta, kad statybos leidimas komisijoms, prieš joms surašant statinių pripažinimo tinkamai naudotis aktus, nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad koks statinys (jo dalis) laikytini pastatyti ar statomi savavališkai, apibrėžia įstatymai, o ar konkrečiu atveju statinys ar jo dalis laikytini pastatytais ar statomi savavališkai, nustatoma remiantis byloje pateiktais įrodymais. Bylą nagrinėjusio teismo išvados dėl savavališkos statybos atitinka bylos duomenis, jų pakanka išvadai, kad teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatų.

23Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 33 leidžiama E. R. statyti pakelės užeigą-restoraną žemės sklype, Karčiupio k., Kaišiadorių r. sav., pagal kompleksiškai 2002-06-26 suderintą projektą savivaldybėje (t. 1, b.l. 8, 13). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad 2002-07-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 33 su prierašu klėtis kopija, patvirtinta Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono vyriausiosios specialistės L. N. 2007-11-30, kaip rašytinis įrodymas, neatitinka leistinumo kriterijų ir nepatvirtina statybos darbų teisėtumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“) v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje vertinant įrodymus, nebuvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos; teismas analizavo ir vertino statybos leidimo kopijos patvirtinimo ir pateikimo aplinkybes, nurodė išsamius argumentus, kurių pagrindu sprendė, kad šio leidimo kopija bei 2002-12-12 statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas nepatvirtina statybos teisėtumo.

24Kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atsižvelgė į nagrinėjamu atveju esantį viešąjį interesą, nuspręsdamas apie galimybę įteisinti du restorano užeigos priestatus pagrįstai nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti kraštutinį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad statytojas, kuris įpareigotas per teismo nustatytus terminus pašalinti savavališkos statybos padarinius yra bankrutavusi įmonė, visi įmonės pastatai, tame tarpe ir užeigos priestatai, kurių statyba teismo vertinimu galima, yra įkeisti bankui. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad statinių nugriovimas jokia apimtimi neatitinka įstatymais saugomo gėrio vertingumo reikšmės. Byloje nėra ginčo, kad statiniai stovi regioninio parko ribose. Nustačius šias aplinkybes, spręstina, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymas miško paskirties žemės sklypuose statinių statybos nenumato, todėl statiniai savavališkai pastatyti miško paskirties žemės sklype turi būti nugriauti. Statinio, kurio didesnioji dalis pastatyta valstybės žemėje, statytoju atsakovas UAB ,,Bajorkiemis“ negali būti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Nusprendus pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog atsižvelgiant į įmonės statusą bei, kad įmonė neturi kito turto ir įvykdžius sprendimo dalį įmonė neteks turto, t.y. prioritetą suteikus įmonės kreditorių interesų apsaugai, kolegijos vertinimu, nebus apgintas viešasis interesas, priešingai, būtų sudaryta galimybė įteisinti statinius teritorijoje, kurioje statyba iš esmės negalima. Nepagrįsti, kolegijos vertinimu, ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, jog nėra galimybės tinkamai per teismo nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kaip jau minėta, ginčo statiniai yra įkeisti bankui, kuris bankroto byloje pareiškė kreditorinius reikalavimus ir siekia tapti įmonės kreditoriumi bei siekdamas savo reikalavimo užtikrinimo turi ir gali pasirūpinti jam įkeisto turto įteisinimu. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad terminas, per kurį statytojas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius būtų skaičiuojamas nuo restorano su priestatais realizavimo dienos, kadangi šių statinių neįteisinus jų realizacija negalima.

25Esant aukščiau išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas... 3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimu... 4. Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės 2002-07-04 leidimu... 5. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškiniu pareikštiems... 6. Nurodė, šioje byloje ginčas kilo ne tik dėl neteisėtų statybų padarinių... 7. Teismas pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos... 8. Teismas nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo... 9. Atsakovui priklausanti lauko kavinė 2E1m su priestatais 1e1m, T1, T2 (unikalus... 10. Atsakovui priklausantys restorano užeigos 1E1m priestatai 2eI/m ir 3eI/m... 11. Kadangi lauko kavinė 4E1m su priestatu 1e1ž (unikalus Nr. 4400-0075-9213)... 12. Nurodė, kad atsakovui priklausanti kalvė 9II/m (unikalus Nr. 4400-0633-0496)... 13. Atsakovas BUAB Bajorkiemis apeliaciniu skundu prašo: 2011-12-08 Kaišiadorių... 14. Trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios... 15. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės... 16. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas BUAB... 17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas... 18. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų... 19. Apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis... 22. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas statytoją... 23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo... 24. Kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl... 25. Esant aukščiau išdėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 27. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimą...