Byla 2-2693-488/2015
Dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. A

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ineta Baliukaitytė,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Raupelienei,

3nedalyvaujant ieškovui UAB „Gelvora“, atsakovui M. A.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. A.,

Nustatė

5Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 2216,76 Eur skolą, 1534,34 Eur palūkanas 597,91 Eur delspinigius, 8,5 % metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2216,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas visas bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2005-09-12 AB SEB bankas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią AB SEB bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir laiku. Ieškovas nurodė, kad AB „SEB bankas“ nutraukė sutartį, kadangi atsakovas netinkamai ją vykdė. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2009-11-06 ieškovas ir AB SEB bankas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal vartojimo kredito sutartį ir įstatymo nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą bei prašė įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį ieškovui. (b.l. 1-3). Prieš teismo posėdį ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo sumokėta 1201,44 Eur suma yra padengtos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos (142,64 Eur), dalis reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų delspinigių (659,78 Eur), bei delspinigiai už 180 d. laikotarpį po reikalavimo sudarymo (399,02 Eur). Nurodo, kad nėra pagrindo taikyti senatį atsakovo reikalavimui priteisti palūkanas ir prašo šį reikalavimą atmesti. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad skolą mokėjo dalimis po 133 Eur, laikotarpiu 2010-12-29 - 2012-05-09, iš viso 1201,44 Eur, tačiau skolos suma nemažėjo, todėl jis nutraukė mokėjimus. Ieškovas nurodė, kad jis mokėdamas įmokas parodė, kad nevengia savo įsipareigojimų, bandė tartis su ieškovu dėl skolos sumažinimo, tačiau gražiuoju susitarti su ieškovu nepavyko. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pusę pagrindinės skolos jis yra sumokėjęs ir reikalavimui priteisti delspinigius ir palūkanas taikyti senatį. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2005-09-12 AB SEB bankas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią AB SEB bankas suteikė atsakovui 10000,00 Lt kreditą iki 2010-09-11, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir laiku (b.l.14-16). Sutartimi buvo nustatyta 8,5 proc. metinė palūkanų norma, taip pat šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių (sutarties 5.3 p.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį AB SEB bankas nutraukė su atsakovu vartojimo kredito sutartį (b.l. 19). 2009-11-06 ieškovas ir AB SEB bankas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią AB SEB bankas perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal vartojimo kredito sutartį (b.l. 20-22). Iš 2009-11-19 pranešimo dėl reikalavimo perleidimo turinio matyti, jog ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą (b.l. 23,24). Byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas atsiskaitė su pirminiu kreditoriumi ar sumokėjo skolą naujam kreditoriui, nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Sutinkamai su LR CK 6.873 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. LR CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. LR CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Pagal LR CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą yra pagrįstas. Atsakovas pripažįsta, kad yra skolingas ieškovui, tik nesutinka su sumokėtų įmokų paskirstymu. Jis nurodo, kad sumokėjo 1201,44 Eur ieškovui, tačiau jo skola nesumažėjo. Ieškovas paaiškinime pateiktame teismui nurodė, kad atsakovo sumokėtą sumą pirmiausiai skyrė skolos išieškojimo išlaidoms, bei netesyboms padengti. LR CK 6.54 str. numato įmokų paskirstymo tvarką jeigu šalys nebuvo dėl jos susitarusios kitaip. Iš byloje esančios kredito sutarties nustatyta, kad šalys buvo susitarusios dėl kredito gavėjo sumokėtų įmokų paskirstymo eiliškumo. Vartojimo kredito sutarties 10 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui atsiskaičius su banku už prievoles pagal sutartį, pirmiausiai įskaitomas kreditas, po to – palūkanos ir kiti banko mokesčiai, paskiausiai – netesybos (baudos ir delspinigiai). (b.l. 18) Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai nesilaikė sutartyje numatytos įsiskolinimo dengimo tvarkos ir po to, kai kredito sutartis buvo nutraukta, ir atsakovo sumokėtas įmokas paskirstė ne pagal sutartį. Jis iš atsakovo gautų mokėjimų nepagrįstai pirmiausia dengė skolos išieškojimo išlaidas ir delspinigius. Todėl teismas ieškovo sumokėtą sumą paskirsto pagal sutarties 10 punkte numatytą prievolės vykdymo eiliškumą. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. (LR CK 6.221 str.3d.) Atsakovo skola ieškovui buvo 2216,76 Eur. Ieškovo sumokėta 1201,44 Eur suma pirmiausiai padengiamas kreditą. Likusi negrąžinta 1015,32 Eur skola, priteistina ieškovui (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.256 str. 1 d., 6.205 str., 6.873 str. 1 d.).

6Dėl palūkanų priteisimo. Remiantis vartojimo sutarties 2.5 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovui palūkanas, kurių suma sudaro 1534,34 Eur ir prašo priteisti jas iš atsakovo. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (LR CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (LR CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (LR CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ( LR CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad bylose, susijusiose su pagal sutartis priteisiamų palūkanų dydžio nustatymu, taip pat į reikalaujamą priteisti palūkanų sumą, teismas, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą, turi pagrindą reikalaujamų priteisti palūkanų dydį peržiūrėti ex officio. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją ir faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Pagal LR CK 1.5 str., teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Vien prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu teismui sumažinti priteistinų palūkanų sumą, vadovaujantis LR CK 1.5, 6.37 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Pažymėtina, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį pagal standartines sutarties sąlygas, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, be to didžiąją dalį paskolos grąžino. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas keletą metų nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo ir dėl to iš dalies yra pats kaltas dėl susidariusio palūkanų dydžio, bei į tai, kad ieškovas prašomo priteisti palūkanų dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, palūkanų dydis mažintinas iki 300 Eur sumos, kuri pripažintina atitinkančia įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą (LR CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

7Dėl delspinigių priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki 2014-11-10 priteisti delspinigius (597,91 Eur) ir už laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10 palūkanas (957,83 Eur). Atsakovas šiems ieškovo reikalavimams prašo taikyti senaties terminą. LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-09-12 AB SEB bankas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1750518055141-38, pagal kurios 5.4. punkte buvo įtvirtinta atsakovo pareiga sumokėti ieškovui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nustatyta, kad ieškovas paskaičiavo 597,91 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki 2014-11-10 ,t.y. neviršija 6 mėnesių ieškinio senaties termino, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, bet nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. (LR CK 6.221 str.1,2.) Pagal įstatymą, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, kreditoriaus patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012).

8Atsakovas pagal sudarytą sutartį taip pat įsipareigojo mokėti 0,1 dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovas paskaičiavo atsakovui 597,91 Eur delspinigius ir prašo juos priteisti iš atsakovo. Tačiau, teismo vertinimu 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis LR CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieškovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t.y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 2010-10-22 Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad ieškovas, vykdydamas paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams. Ieškovui iš atsakovo priteistini delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį už negrąžintą kreditą (1015,32X (0,05/100) X 180). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 91,37 Eur delspinigių ( LR CK 6.72 str., 6.256 str. 2 d. ir 6.258 str. 1 d.).

9Vartojimo kredito sutarties specialioje dalyje nustatytos 8,50 proc. metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos, skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui dienos, iš atsakovo ieškovui nuo pagrindinės nuo pagrindinės skolos sumos (1015,32 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-05) iki visiško kredito grąžinimo (LR CK 6.256 str.1 d.) nepriteistinos, teismui konstatavus, kad tarp šalių buvo numatytos per didelės palūkanos, pažeidžiančios vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, interesus ir teismo ex officio buvo sumažintos. Dėl šios priežasties iš atsakovo LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu, priteistinos procesinės tik 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos - 1406,69 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatuojant , kad jos pakankamai kompensuos ieškovui visus dėl atsakovo prievolės nevykdymo patiriamus nuostolius.

10Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1015,32 Eur skola, 300,00 Eur palūkanos, 91,37 Eur delspinigiai, bei 5 % metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 1406,69 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

11Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų (33 proc.) ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 130 Eur, patenkinus 33 proc. reikalavimų iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 41,60 Eur žyminis mokestis (LR CPK 79, 80, 93 str.).

12Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

13Vadovaudamasis LR CPK 259, 270 284 straipsniais, teismas

Nutarė

14Ieškinį tenkinti iš dalies.

15Priteisti iš atsakovo M. A., asmens kodas ( - ) 1015,32 Eur (tūkstantis penkiolika eurų 32 ct) skolą, 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) palūkanas, 91,37 Eur (devyniasdešimt vienas euras 37 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos -1406,69 Eur nuo 2015 m. kovo 5 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41,60 Eur (keturiasdešimt vienas euras 60 ct) žyminį mokestį, – ieškovo UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, naudai.

16Kitą ieškinio dalį atmesti.

17Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai