Byla e2-1964-117/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via Baltica pramogos“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltica pramogos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via Baltica pramogos“ iškelta bankroto byla, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Via Baltica pramogos“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vykdo veiklą, deklaruoja mokėtinus mokesčius, tačiau laiku jų nesumoka. Įsiskolinimas valstybės biudžetui 2015 m. liepos 8 d. sudaro 36 917,79 Eur, iš kurių deklaruoti mokesčiai bei delspinigiai sudaro 14 381,88 Eur.

4Atsakovas UAB „Via Baltica pramogos“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paskutiniu metu įmonė dirba nuostolingai, turi rimtų finansinių sunkumų, tačiau tęsia savo veiklą – teikia maitinimo paslaugas Kauno oro uoste ir nors gaunamų pajamų neužtenka atsiskaityti su visais kreditoriais, bendrovė pagal galimybes dengia savo skolas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Via Baltica pramogos“, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Falitas“.

7Teismas, remdamasis atsakovo 2015 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, nustatė, kad atsakovo turto vertė sudaro 16 461 Eur, iš jo ilgalaikio turto – 193 Eur, trumpalaikio turto – 16 268 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 12 497 Eur; per vienerius metus gautinos sumos –

81 364,00 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 5 135,00 Eur); per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 72 003 Eur. Pagal pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas teismas nustatė, kad įmonės nuostolis šiais metais sudarė 886 Eur, o 2014 m. metais įmonės nuostolis sudarė 60 717,68 Eur. Pagal pateiktą 2014 m. balansą įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 96 153,27 Eur. Remiantis šiais duomenimis, teismas sprendė, jog įmonėje apskaityto turto sudėties, jo vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis bei negalėjimas įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams patvirtina aplinkybę, kad ši įmonė yra nemoki.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atsakovas UAB „Via Baltica pramogos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodoma, jog pagal teismų praktiką teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi analizuoti ir kitas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų ir kokio jos dydžio, ar yra realių galimybių šias skolas išsiieškoti, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Pažymi, kad įmonė veiklą tebevykdo, kiekvieną dieną generuoja pajamas, kurios sudaro apie 400 Eur. Įmonė turi leidimus dirbti su maistu, turi alkoholio licenciją. Šiai dienai atsakovas yra atsiskaitęs beveik su visais kreditoriais, o bankroto byla keliama iš esmės tik dėl susidariusios 14 381,88 Eur skolos VMI. Atsakovas taip pat nurodo, kad ateityje tikimasi padidinti gaunamas pajamas, šiuo metu deramasi dėl didelio užsakymo, pavykus susitarti, bendrovės situacija iš esmės pagerės.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Via Baltica pramogos“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

13Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai ištirti ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę.

14Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos visos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2014; 2012 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. 2-510/2012 ir kt.).

15Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į atsakovo 2015 m. liepos 31 d. balansą įrašyto turto vertė sudaro 16 461 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 72 003 Eur, o pagal 2014 metų balanso duomenis, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 96 153,27 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad pagal atsakovo pateiktas pelno (nuostolių) ataskaitas, atsakovas dirba nuostolingai. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad įmonėje apskaityto turto sudėties, jo vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykis bei negalėjimas vykdyti savo prievolių kreditoriams, patvirtina aplinkybę, kad atsakovas yra nemokus.

16Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas įmonės nemokumą, turi vadovautis ne visų įmonės įsipareigojimų santykiu su įmonės turtu, o tik pradelstų įmonės įsipareigojimų santykiu su jos turtu. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina ir tai, jog įmonės balanso eilutė, kurioje nurodomos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, realiai neatspindi pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydžio bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu. Įmonė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, todėl spręsti apie pradelstų finansinių įsipareigojimų dydį vien tik pagal balanse nurodomą per vienerius metus mokėtinų trumpalaikių įsipareigojimų dydį nėra tikslu ir teisinga, nes nėra aišku, kokia konkrečių kreditorinių įsipareigojimų suma bankroto bylos nagrinėjimo metu yra pradelsta. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo apelianto nemokumą įvertinęs išimtinai atsakovo balanse nurodytas per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, tačiau atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio ir jų santykio su atsakovo balanse įrašyto turto verte nesiaiškino ir nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, realiai apelianto pradelstų įsipareigojimų dydžio nenustatymas galėjo lemti nepagrįstą teismo išvadą apie apelianto nemokumą, vertinant jo pradelstų įsipareigojimų ir jo balansinio turto vertės santykį. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad vykdo veiklą, kiekvieną dieną gauna pajamas ir šiuo metu yra atsiskaitęs beveik su visais kreditoriais, tačiau duomenų apie atsiskaitymą su kreditoriais apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Šios aplinkybės turi būti vertinamos pirmosios instancijos teismo iš naujo nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

17Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Via Baltica pramogos“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai