Byla 2-1012/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Barvinok“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Barvinok“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1572-619/2014 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Barvinok“, tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Barvinok“ iškelta bankroto byla, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Barvinok“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Nurodė, kad yra visos sąlygos bankroto bylai iškelti. Teigė, kad atsakovas nuo 2011-11-22 nebemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir VSDF biudžetui yra skolingas 18 995,88 Lt. Nors 2012-10-31 atsakovas ieškovui parašė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo įsiskolinimą VSDF biudžetui mokėti pagal grafiką, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Vykdant priverstinį UAB „Barvinok“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išieškojimą, skolos nepavyko išieškoti. 2013-08-26 antstolis rašte Nr. 0008/13/00053 nurodė, kad skolininko vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, areštuotose bankų sąskaitose pinigų nėra. Šiuo metu įmonės darbuotojų sąraše yra šeši darbuotojai, kuriems kiekvieną mėnesį priskaičiuojamos VSD įmokos, tačiau jos ir toliau atsakovo nėra mokamos.

7Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Barvinok“ yra skolingas valstybės ir savivaldybių fondų biudžetams 119 468,45 Lt, o mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2011 metų.

8Atsakovas UAB „Barvinok“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Barvinok“ bankroto bylą.

11Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pagal paskutinius atsakovo 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo pateikti Juridinių asmenų registrui, UAB „Barvinok“ mokėtinos sumos neviršija pusės turimo turto vertės, tačiau, kaip nustatyta byloje, antstolis Irmantas Gaidelis vykdė UAB „Barvinok“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui išieškojimą, tačiau skolos neišieškojo, nes įmonė neturi turto ir piniginių lėšų. Todėl teismas konstatavo, kad nors pagal 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė formaliai nelaikytina nemokia ĮBĮ 8 straipsnio prasme, tačiau Juridinių asmenų registrui pateikti finansiniai įmonės dokumentai neatspindi realios įmonės finansinės padėties. Pažymėjo, kad vien rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tuomet, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ir ypač objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra realių duomenų apie atsakovo turimą turtą, jo mastą ir vertę, taip pat nėra žinomi visi įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad įmonė nuo 2011 m. nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, yra pagrindas spręsti, kad atsakovas UAB „Barvinok“ yra nemokus ir nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas bus pajėgus kokiu tai būdu atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė užsiima ūkine-komercine veikla. Be to, pats atsakovas nereagavo į teismo įpareigojimus pateikti atsiliepimą (nuomonę) į ieškovo reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų užkirstas kelias bankroto bylos įmonei iškėlimui.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Barvinok“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nustatė įmonės nemokumo būklę. Vadovaujantis ĮBĮ 2 str. 8 d., įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumo būseną sudaro dvi vienu metu egzistuojančios sąlygos: įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašytos turto vertės. Iš 2012 metų įmonės balanso akivaizdžiai matyti, kad įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašytos turto vertės. Tad nutarties dėl UAB „Barvinok“ bankroto iškėlimo ir bankroto administratoriaus paskyrimo priėmimo metu nebuvo vienos iš sąlygų, numatytų ĮBĮ 2 str. 8 d., bei būtinų UAB „Barvinok“ nemokumui konstatuoti.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas bus pajėgus atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nes byloje nėra jokių duomenų, kad įmonė užsiima ūkine-komercine veikla. Atsakovas 2012 m. balandžio 2 d. su UAB „Zeltika“ yra sudariusi ilgalaikę sutartį Nr. 2012-04/-02, pagal kurią atsakovas yra įsipareigojęs užsakovui pagal atskirus užsakymus siūti įvairių modelių drabužius. Minėta sutartis yra vykdoma, be to, šiuo metu vyksta derybos dar su keliomis įmonėmis. UAB „Barvinok“ yra moki, jos turtinės padėties pagerėjimo perspektyvos yra didelės, įmonė vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir gali pilnai atsiskaityti su valstybe. UAB „Barvinok“ dirba šeši darbuotojai su kuriais darbo sutartys nėra nutrauktos ir su jais atsakovas yra pilnai atsiskaitęs, darbo užmokesčio įsiskolinimų nėra.

14Atsiliepimu į atsakovo UAB „Barvinok“ atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net neviršijant ½ balansinės turto vertės. Atsakovas UAB „Barvinok“ nuo 2011 m. lapkričio 11 d. visiškai nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui visą laiką tik didėja.
  2. Iš pateikto atsakovo balanso už 2012 metus matyti, jog didžiąją dalį įmonės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Lyginant su 2011 metais, gautinos sumos padidėjo daugiau nei du kartus, tad tai leidžia teigti, jog UAB „Barvinok“ debitoriai turi mokumo problemų ir kyla pagrįstų abejonių, ar UAB „Barvinok“ debitoriai galės įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, tad UAB „Barvinok“ yra nemoki, todėl jai pagrįstai iškelta bankroto byla.

15Atsiliepimu į atsakovo UAB „Barvinok“ atskirąjį skundą tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė atsakovo UAB „Barvinok“ skundo netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atsakovas nepaneigė esminės byloje nustatytos aplinkybės – atsakovo nemokumo. Pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net neviršijant ½ balansinės turto vertės.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

17Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis, kuria atsakovui UAB „Barvinok“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta.

18Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

19Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos visos reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti šias skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1113/2009, 2012 m. kovo 1 d. nutartis civ.byloje Nr. 2-510/2012).

21Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį įrodinėdamas, kad jo finansinė padėtis neatitinka nemokumo būklės, kadangi atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašytos turto vertės, atsakovas vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir gali pilnai atsiskaityti su valstybe, įmonėje dirba šeši darbuotojai, su kuriais darbo sutartys nėra nutrauktos, darbo užmokesčio įsiskolinimų nėra.

22Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Tai, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas nereiškia, kad teismas, o ne proceso šalys turi įrodinėti su ginčo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes

23Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. gegužės 23 d. bei 2014 m. birželio 5 d. nutartimis, įpareigojo atsakovą pateikti teismui papildomus įrodymus: 1) UAB „Barvinok“ finansinių ataskaitų rinkinį už 2013 metus ir 2014 metų pirmą ketvirtį (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitą, aiškinamąjį raštą); 2) debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus; 3) duomenis apie išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus; 4) įmonės turto sąrašą, atsakovo vardu turimo nekilnojamojo turto, transporto priemonių sąrašą; 5) UAB „Barvinok“ darbuotojų sąrašą bei įrodymus, patvirtinančius, kad darbo sutartys su jais nėra nutrauktos, o atsakovas su jais (darbuotojais) yra visiškai atsiskaitęs; 6) duomenis apie atliktus darbus bei gautas pajamas pagal 2012 m. balandžio 2 d. Sutartį Nr. 2012-04/-02 bei kitas (jeigu tokių yra) Sutartis; 7) pagrindinę patalpų, esančių adresu ( - ), pirkimo pardavimo sutartį (jeigu sutartis iki šiol nesudaryta, nurodyti to priežastis, taip pat atsakovo sumokėto akcininkei 400 000 Lt avanso pagal preliminariąją patalpų pirkimo pardavimo sutartį teisinį likimą); 8) įrodymus, kad 2013-05-15 preliminarioje patalpų pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas sutarties dalykas patalpos, esančios adresu ( - ), priklausė ir priklauso UAB „Barvinok“ akcininkei N. C. (a.k. ( - )

24Iš teismui pateiktų 2013 metų bei 2014 metų pirmojo ketvirčio atsakovo balanso duomenų matyti, kad formaliai atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Iš atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (b.l. 144-145) matyti, jog UAB „Barvinok“ mokėtinos sumos 2014 m. sausio 1 d. buvo 249 352,83 Lt ir neviršija pusės turimo turto vertės, t.y. 522 507,31 Lt, o 2014 m. balandžio 1 d. mokėtinos sumos buvo 311 631,87 Lt ir taip pat neviršijo pusės turimo turto vertės, t.y. 725 566,30 Lt (b.l. 148-149). Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi vien paminėtais duomenimis, būtų galima sutikti su atsakovo argumentu, kad atsakovo būsena neatitinka nemokumo kriterijų. Tačiau rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1578/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-659/2014). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti 2013 metų bei 2014 metų pirmojo ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentai iki šiol nėra pateikti Juridinių asmenų registrui (b.l. 182). Be to, atsakovas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties ir nepateikė teismui debitorių ir kreditorių sąrašų su atsakovo įsipareigojimų ir debitorių skolų sumomis, atsiskaitymo terminais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovo pateiktuose balansuose nurodytos per vienerius metus gautinos sumos yra pagrįstos ir yra reali galimybė išsiieškoti šias skolas bei kad atsakovo nurodytos mokėtinos sumos yra realios ir pagrįstos, t.y. kad jos nėra didesnės. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė tebevykdo veiklą, kad įmonė turi darbuotojų ir darbo sutartys su jais nėra nutrauktos. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 12 d. pateikta papildoma informacija (b.l. 178-180) patvirtina, jog UAB „Barvinok“ šiuo metu nedirba nei vienas darbuotojas, atsakovas nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki šiol visiškai nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų ir yra skolingas 26 549,09 Lt. Atsakovas taip pat nepateikė teismo reikalautų duomenų apie 2013-05-15 preliminarios patalpų pirkimo pardavimo sutarties, pagal kurią įmonė sumokėjo 400 000 Lt akcininkei avanso už perkamas patalpas, įvykdymą. Todėl neaišku, ar atsakovas įgijo perkamas patalpas, taip pat ar atgavo sumokėtą avansą, patalpų neįgijus.

25Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors sprendžiant dėl konkrečios įmonės nemokumo pirmenybė teiktina reabilitaciniam arba atkuriamajam bankroto proceso tikslui, siekiui išsaugoti įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį sudarant jam sąlygas toliau veikti, tačiau šiuo atveju esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas atitinka nemokumo būklės kriterijus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai iškėlė atsakovui UAB „Barvinok“ bankroto bylą.

26Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.... 5. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Barvinok“... 6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 7. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 8. Atsakovas UAB „Barvinok“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pagal paskutinius atsakovo 2012... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Barvinok“ prašo panaikinti Vilniaus... 14. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Barvinok“ atskirąjį skundą ieškovas... 15. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Barvinok“ atskirąjį skundą tretysis asmuo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 17. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31... 18. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 19. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo... 21. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį... 22. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra... 23. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. gegužės 23 d. bei 2014 m. birželio... 24. Iš teismui pateiktų 2013 metų bei 2014 metų pirmojo ketvirčio atsakovo... 25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors sprendžiant dėl... 26. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją... 27. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą....