Byla 2-510/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „EVP International“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ (buvęs pavadinimas UAB „Intervid pramogos“) iškelti bankroto bylą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-5953-345/2011 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „EVP International“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bomba“ (šiuo metu bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“) pareiškimus dėl atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ (buvęs pavadinimas „Intervid pramogos“) bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „EVP International“ ir UAB „Bomba“ kreipėsi į teismą, prašydami iškelti atsakovui UAB „Intervid pramogos“ bankroto bylą dėl nemokumo. Ieškovų teigimu, įsipareigojimų ir veiklos atsakovas nevykdo, pagal finansinius dokumentus yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.

5Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir ieškovui UAB „EVP International“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti baudą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė atsakovui UAB „Intervid pramogos“ iškelti bankroto bylą. Įvertinęs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas yra mokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1845-2010, kurioje taip pat buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas ir konstatuotas atsakovo mokumas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 22 d. galutiniu sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista 249 491 Lt skola, 4 658,56 Lt delspinigiai, 12,70 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, kad 2011 m. spalio 25 d. nutartimi netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą. Šių aplinkybių kontekste teismas nurodė apie duomenų dėl sprendimo priverstinio vykdymo ir atsakovo turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas, neradimo nebuvimą byloje. Teismas sprendė apie teisinio pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą nebuvimą. Ieškovo pakartotinio kreipimosi į teismą iškelti atsakovui bankroto bylą teismas neįvertino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas UAB „EVP International“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Konstatuodamas atsakovo mokumą, teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, nesivadovavo CPK 185 ir 263 straipsnių nuostatomis, nemotyvavo nutarties ir netinkamai aiškino bankroto teisinius santykius reglamentuojančio įstatymo nuostatas.

112. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ir objektyvios aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia net ir tais atvejais, kada pradelsti įsipareigojimai neviršija 1/2 balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010).

123. Į atsakovo balansą įrašyti lizingo būdu įsigyti 2 671 667 Lt vertės pastatai, pagal teismų praktiką iki visiško lizingo objektų išpirkimo negali būti lizingo gavėjo balanse apskaityti kaip turtas, kuris valdomas nuosavybės teise (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-566/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-423/2010, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1674/2009, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1477/2009). Atsakovas nėra visiškai atsiskaitęs su lizingo davėju už lizingo būdu įsigytą turtą, todėl negalėjo šio turto apskaityti balanse kaip jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Lizinguojamą turtą eliminavus iš nuosavybės teise valdomo turto masės, atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertė sudaro tik 37 506 Lt, tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai kreditoriams - 638 468,30 Lt. Atsakovas yra skolingas ieškovui ne tik galutiniu teismo sprendimu priteistas sumas, bet ir 78 303,13 Lt skolos ir 2 013,51 Lt delspinigių pagal vėlesnę sąskaitą. Pagal atsakovo kreditorių sąrašą, kitos atsakovo pradelstos skolos sudaro 13 804,17 Lt. Atsakovo 228 593,69 Lt skola kitam ieškovui UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos” (buvusi UAB „Bomba”) taip pat yra pradelsta, nes šiai bendrovei yra iškelta bankroto byla. Nurodytos aplinkybės liudija atsakovo nemokumą, todėl jam keltina bankroto byla.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas bankrutuojanti UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“ (buvęs pavadinimas UAB „Bomba“) prašo atskirąjį skundą patenkinti (217 b. l.).

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Virtualios pramogos“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (220 b. l.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Atsakovo lizinguojamas pastatas yra įsigytas už 3 200 000 Lt ir lizingo bendrovei jau yra sumokėta 2 102 993,96 Lt, t. y. daugiau nei 65 proc. turto vertės. Atsakovas, sumokėjęs lizingo bendrovei 1 097 006,04 Lt įmokų, įgytų nuosavybės teisę į 3 200 000 Lt vertės turtą, kurio pakaktų atsiskaityti su visais atsakovo kreditoriais. Nemokant įmokų ar atsakovui iškėlus bankroto bylą, atsakovas prarastų lizinguojamą turtą, nes turėtų šį turtą neatlygintinai grąžinti lizingo bendrovei ir papildomai turėtų virš 2 102 993,96 Lt nuostolių, nes pagal lizingo sutartį, atsakovui nebūtų grąžintos sumokėtos lizingo įmokos (Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3 p.). Be to, atsakovui iškėlus bankroto arba restruktūrizavimo bylą, atsirastų papildomų –bendrovės administravimo išlaidų, todėl bankroto bylos iškėlimo atveju visas atsakovo turimas turtas būtų panaudotas ne atsiskaitymui su kreditoriais, o bankroto administravimo išlaidoms padengti (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju bankroto bylos iškėlimas neatitiktų kreditorių interesų.

162. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią lizinguojamas turtas neįtrauktinas į bendrą atsakovo disponuojamo turto vertę, nes apelianto nurodomų bylų ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos, t. y. apelianto nurodytose bylose atsakovai slėpė savo turtą, lizinguojamas turtas buvo automobiliai, teismui nebuvo pateikti įrodymai apie sumokėtas turto išpirkimo įmokas ir likusią lizingo įmokų dalį.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta įmonei iškelti bankroto bylą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Bankroto teisinius santykius reglamentuoja įmonių bankroto įstatymo bei CPK nuostatos. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Taigi bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas nustatomas ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609/2010).

20ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

21Bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagrindas yra jo nemokumas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos įvykdyti yra suėjęs terminas, neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo įmonę laikyti nemokia ir kelti jai bankroto bylą.

22Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad teismas neteisingai įvertino atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus ir nepagrįstai konstatavo atsakovą esant mokia įmone.

23Iš atsakovo teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2011 m. birželio 27 d. duomenimis į įmonės į balansą įrašyto turto vertė yra 2 709 173 Lt. Ilgalaikį turtą sudaro 1 436 Lt vertės programinė įranga, 14 524 Lt vertės transporto priemonės, 9 723 Lt vertės kitas materialus turtas, 2 671 667 Lt vertės nekilnojamas turtas ir 11 822 Lt vertės trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai mokėjimai, lėšos ir kitas trumpalaikis turtas). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Tai pripažįsta ir jis pats (106-107 b. l.). Pagal bendrą taisyklę įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtraukas į įmonės balansą, negali būti vertinamas kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės turimo turto vertės, nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl to neteisingai nustatė atsakovo turimo turto vertę. Atsakovas teigia, kad yra sumokėjęs daugiau kaip 65 procentus lizinguojamo turto vertės. Byloje esantys duomenys rodo, kad šio dydžio mokėjimas buvo atliktas kaip pirmoji įmoka, o likusių mokėjimų terminas yra nustatytas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Duomenų apie vėlesnių įmokų mokėjimą lizingo bendrovei byloje nėra, teismas jų nereikalavo ir nevertino. Teismas taip pat nereikalavo ir netyrė duomenų apie kitą registruotiną (transporto priemones) atsakovo turtą. Eliminavus atsakovo deklaruojamą nekilnojamąjį turtą iš 2011 m. birželio 27 d. balanso, likusio atsakovo turto vertė sudaro tik 37 506 Lt, kurio didžioji dalis nėra identifikuota. Sprendžiant klausimą dėl turto vertės, būtina preliminariai įvertinti, ar turimas kitas atsakovo turtas yra likvidus. Pirmosios instancijos teismas to taip pat nevertino.

24Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos visos reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti šias skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009; ir kt.).

25Pagal atsakovo pateikto kreditorių sąrašo duomenis, pradelstų įsipareigojimų suma sudaro 13 804,17 Lt, o skolų, kurių grąžinimo terminai nėra pasibaigę, suma – 2 692 909,17 Lt (71 b. l.). Didžiausių skolų (viso 2 369 985,12 Lt) (71 b. l.) grąžinimo terminai nėra pradelsti, nes jie apibrėžti kreditorių pareikalavimu. Ieškovo teigimu, šių skolų kreditoriai yra tiesiogiai susiję su atsakovu per valdymo organus ar dalyvius (127-131 b. l.). Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant dėl atsakovo mokumo ar nemokumo, nes joms pasitvirtinus būtų pagrindas tirti ir vertinti, ar deklaruojamos pareikalavimo terminu apibrėžtos skolos realiai yra pradelstos skolos, ar toks skolų deklaravimas neiškreipia atsakovo turtinės padėties ir nepažeidžia kitų kreditorių interesų. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovo argumentų nevertino, pagal prieinamus Juridinių asmenų registro duomenimis nurodytų aplinkybių nenustatinėjo.

26Kai kurios kreditorių sąraše nurodytos nepradelstos skolos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau tapo pradelstomis, nes jų mokėjimo terminai buvo suėję 2011 m. birželio 30 d. (22 974,85 Lt). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovui UAB „Bomba“ (šiuo metu UAB „Optinių laikmenų prekybos perspektyvos“), kurio pagal bylos duomenis reikalavimo suma yra 228 593,69 Lt, yra iškelta bankroto byla. Prie nepradelstų skolų atsakovas yra priskyręs ir skolą ieškovui, nors ji yra priteista teismo ir sprendimas neįvykdytas. Sprendžiant dėl atsakovo mokumo, šios skolos taip pat turėjo būti vertinamos kaip pradelsti įsipareigojimai.

27Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovo mokumą ir pagrindo jam kelti bankroto bylą nebuvimą teisėtumo ir pagrįstumo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl neteisingai išsprendė bylą ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad neatskleidė bylos esmės (CPK 185, 265 str., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ). Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 8 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.). Bylą nagrinėjant iš naujo būtina nustatyti atsakovo veiklą, turimo turto vertę, jo likvidumą, realią lizingo įmokų mokėjimo situaciją, įvertinti pradelstus įsipareigojimus ir jų dydžius, surinkti duomenis apie įsipareigojimų biudžetams vykdymą, ištirti ir įvertinti ieškovo argumentus apie atsakovo sąsajas su pareikalavimo terminu apibrėžtų reikalavimo teisių turėtojais ir kitas aplinkybes, svarbias tinkamai nustatyti įmonės mokumą ir teisingai išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virtualios pramogos“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „EVP International“ ir UAB „Bomba“ kreipėsi į teismą,... 5. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir ieškovui UAB „EVP... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė atsakovui... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „EVP International“ prašo Vilniaus... 10. 1. Konstatuodamas atsakovo mokumą, teismas neįvertino byloje esančių... 11. 2. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad įmonės faktinio mokumo... 12. 3. Į atsakovo balansą įrašyti lizingo būdu įsigyti 2 671 667 Lt vertės... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas bankrutuojanti UAB „Optinių... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Virtualios pramogos“... 15. 1. Atsakovo lizinguojamas pastatas yra įsigytas už 3 200 000 Lt ir lizingo... 16. 2. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 19. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja įmonių bankroto įstatymo bei CPK... 20. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1)... 21. Bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagrindas yra jo nemokumas. Tuo tarpu... 22. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad teismas neteisingai... 23. Iš atsakovo teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti,... 24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo... 25. Pagal atsakovo pateikto kreditorių sąrašo duomenis, pradelstų... 26. Kai kurios kreditorių sąraše nurodytos nepradelstos skolos bylą... 27. Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir...