Byla e2S-2943-430/2018
Dėl Kauno regiono vežėjų susirinkimo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. R

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Mečys“ (toliau – UAB „Mečys“), uždarosios akcinės bendrovės „Jotvainis“ (toliau – UAB „Jotvainis“) ir atsakovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – LNVAA „Linava“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018 pagal ieškovų UAB „Mečys“ ir UAB „Jotvainis“ ieškinius atsakovei LNVAA „Linava“ dėl Kauno regiono vežėjų susirinkimo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. R..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjami ieškovų UAB „Mečys“ ir UAB „Jotvainis“ ieškiniai atsakovei LNVAA „Linava“ dėl Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos Kauno regiono vežėjų 2018 m. vasario 8 d. susirinkimo sprendimo (išrinkti M. R. LNVAA „Linava“ prezidiumo nariu) panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė ją tvirtinti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi šalių sudarytos taikos sutarties nepatvirtino.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

61.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-23107-779/2018 atsisakė patvirtinti ieškovų UAB „Mečys“, UAB „Jotvainis“ ir atsakovės LNVAA „Linava“ sudarytą taikos sutartį.

82.

9Teismas nustatė, kad šalių taikos sutartis sudaryta po to, kai LNVAA „Linava“ prezidiumas 2018 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą dėl taikaus civilinės bylos išsprendimo ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą nutraukti prezidiumo veiklos sutartį su LNVAA „Linava“ prezidiumo nariu M. R..

103.

11Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis atsakovo įstatų 6.6 punktu, kompetenciją rinkti ir atšaukti prezidiumo narius turi ne LNVAA „Linava“ prezidiumas, tačiau kitas šios asociacijos valdymo organas – regioninis susirinkimas. Teismas neturi duomenų, kad regioninis susirinkimas įstatuose nustatyta tvarka nutarė atšaukti M. R. iš LNVAA „Linava“ prezidiumo narių, todėl padarė išvadą, kad nesant tokių duomenų, taikos sutartis negali būti tvirtinama, kadangi prieštarauja atsakovo įstatuose nurodytai sprendimų dėl prezidiumo narių atšaukimo tvarkai.

124.

13Teismas padarė išvadas, kad taikos sutartimi pasiekti kompromisiniai susitarimai, kurie neturi faktų konstatuojamosios reikšmės, nes šia taikos sutartimi nenustatomos šalių teisės ir pareigos, o konstatuojami faktai apie priimtus sprendimus. Tokia taikos sutarties sąlyga, kuria konstatuojami faktai, pripažįstamas valdymo organų veiksmų neteisėtumas, neatitinka taikos sutarties civiliniame proceso paskirties, todėl negali būti teismo tvirtinama.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

155.

16Ieškovai su atsakovu pateikė bendrą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – patvirtinti ieškovų UAB „Mečys“ ir UAB „Jotvainis“ ir atsakovės LNVAA „Linava“ 2018 m. spalio 2 d. sudarytą taikos sutartį.

176.

18Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo taikos sutarties sudarymo priežastis ir neatsižvelgė į juridinius faktus, kurie lėmė šalių apsisprendimą civilinę bylą užbaigti taikos sutartimi. Pažymėjo, kad pagrindinė priežastis dėl ko šalys priėmė sprendimą sudaryti taikos sutartį ir pripažinti, kad ginčo sprendimas buvo neteisėtas, yra tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 atsakovo prezidiumo 2016 m. birželio 29 d. nutarimą dėl narystės perdavimo pripažino neteisėtu. Minėtu nutarimu uždarosios akcinė bendrovės „Minvija“ (toliau – UAB „Minvija“) narystė buvo perduota uždarajai akcinei bendrovei „Biominvija“ (toliau – UAB „Biominvija“), kurios atstovu (vadovu) yra M. R.. Tai reiškia, kad UAB „Minvija“ narystės perdavimas UAB „Biominvija“ neįvyko, UAB „Biominvija“ niekada nebuvo tapusi šios asociacijos nare. Vadovaujantis asociacijos įstatų 9.3 punktu, ginčo sprendimas dėl M. R. išrinkimo į asociacijos prezidiumo narius negalėjo būti priimtas, nes M. R. nebuvo asociacijos nario atstovas (vadovas/dalyvis). Būtent dėl šių aplinkybių buvo sudaryta šalių taikos sutartis ir turėjo būti patvirtinta.

197.

20Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kadangi šiame teisminiame ginče nėra ir negali būti sprendžiamas M. R. atšaukimo iš prezidiumo narių teisėtumo klausimas. Teismas pasisakydamas apie vėlesnius atsakovo veiksmus ar vėliau susiklosčiusius juridinius faktus, kurie nėra teisminio nagrinėjimo dalykas, nesilaikė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnio imperatyvo, draudžiančio kištis į asociacijos vidaus reikalus. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, ir civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi priklauso tik nuo šalių valios.

218.

22Apeliantai pažymėjo, kad teismas nutartyje nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymų normoms prieštarauja šalių sudaryta taikos sutartis ar kaip jos sudarymu pažeidžiamas viešasis interesas. Visi teismo ir trečiojo asmens M. R. teiginiai yra neaktualūs, nes negali turėti retroaktyvios teisinės įtakos laiko prasme anksčiau priimtam ginčo sprendimui. Šalys negali būti priverstos toliau bylinėtis vien dėl to, kad tolimesniu bylinėjimusi yra suinteresuotas trečiasis asmuo, nors pačios šalys yra pasiekusios taikų ginčo sprendimo variantą ir tolimesniu bylinėjimusi yra visiškai nesuinteresuotos. Teismas turi atsižvelgti į asociacijos lūkesčius veiksmingai veikti ir patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

239.

24Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018 palikti nepakeistą.

2510.

26Atsiliepime nurodė, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų ir įpareigoja teismą būti aktyviu ir prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio (savo iniciatyva) atliko taikos sutarties turinio kontrolę ir padarė teisingas išvadas.

2711.

28Teigė, kad apeliantų atskirajame skunde nurodomoje apygardos teismo civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas UAB „Biominvija“ narystės panaikinimo klausimas, toks ieškinio reikalavimas nebuvo reiškiamas, todėl minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas nedaro jokios įtakos šioje byloje dalyvaujančio trečiojo asmens M. R., kaip Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo nario, teisiniam statusui. Be to, trečiasis asmuo M. R. nėra netekęs savo prezidiumo nario įgaliojimų ir dėl to, kad jis tapo kito LNVAA „Linava“ dalyvio uždarosios akcinės bendrovės „Tyrana“ (toliau – UAB „Tyrana“) vadovu.

2912.

30Akcentavo, kad atsakovo įstatų 6.2 ir 6.6 punktų sisteminis teisinis reglamentavimas rodo, kad tik LNVAA „Linava“ regioniniai susirinkimai renka ir atšaukia prezidiumo narius, tai yra jų kompetencija. Apeliantės (du asociacijos nariai) ir pati asociacija neturi teisės realizuoti suformuoto neteisėto tikslo atšaukinėti LNVAA „Linava“ valdymo organo – prezidiumo narių. Šias aplinkybes teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, todėl taikos sutartimi įformintas civilinės teisinės taikos atkūrimo sandoris pažeidžia LNVAA „Linava“ steigimo dokumentuose (įstatuose) nustatytą ieškovų kompetenciją.

3113.

32Pažymėjo, kad apeliantės sudarė taikos sutartį, kuria naikinamos trečiojo asmens M. R., Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo nario, teisinio statuso nulemtos teisės ir LNVAA „Linava“ Kauno regiono narių įstatyminis interesas įpareigoti (leisti) trečiajam asmeniui M. R. dalyvauti atsakovės prezidiumo veikloje. Tokia situacija susidarė dėl to, kad tarp LNVAA „Linava“ Kauno regiono narių ir ieškovų UAB „Mečys“, UAB „Jotvainis“ egzistuoja interesų konfliktas, vykdant LNVAA „Linava“ veiklą.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Atskirasis skundas atmestinas.

3514.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3715.

38Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

3916.

40Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4117.

42Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23107-779/2018, kuria nutarta netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

4318.

44Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Įstatymo nurodytais atvejais teismas šalių pateiktos taikos sutarties netvirtina (jei sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui). Teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (savo iniciatyva) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y., kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas.

4519.

46Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, jie turi veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2008).

4720.

48Nagrinėjamu atveju iš ginčo šalių sudarytos taikos sutarties matyti, jog šalys taikos sutarties 1 punkte susitarė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, sutinka, kad 2018 m. vasario 8 d. Kauno regiono vežėjų susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, į atsakovo valdymo organo – prezidiumo narius – UAB „Biominvija“ vadovas M. R. negalėjo būti išrinktas, nes UAB „Biominvija“ narystės asociacijoje neįgijo, todėl 2018 m. vasario 8 d. Kauno regiono vežėjų susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtas sprendimas išrinkti į atsakovo valdymo organo – prezidiumo – narius UAB „Biominvija“ vadovą M. R. yra neteisėtas ir M. R. pagrįstai neteko prezidiumo nario įgaliojimų nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad atsakovui sutinkant, kad 2018 m. vasario 8 d. Kauno regiono vežėjų susirinkimo metu, svarstant 5 darbotvarkės klausimą, priimtas sprendimas išrinkti į atsakovo valdymo organo – prezidiumo – narius UAB „Biominvija“ vadovą M. R. negalėjo būti priimtas ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. prezidiumui priėmus sprendimą nutraukti prezidiumo nario veiklos sutartį su M. R.. Šalys susitaria sudaryti taikos sutartį ir patvirtina, kad sudarius taikos sutartį šalys neturi ir neturės ateityje, taip pat viena kitos atžvilgiu (įskaitant ir susijusius fizinius bei juridinius asmenis) nereikš ir neteiks jokių pretenzijų bei reikalavimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su ieškinių, pareikštų civilinėje byloje, pagrindą sudarančioms aplinkybėms.

4921.

50Taigi, ginčo šalys šia taikos sutartimi prašė patvirtinti faktus, jog Kauno regiono vežėjų susirinkimo sprendimas dėl prezidiumo nario (UAB „Biominvija“ vadovo M. R.) išrinkimo yra neteisėtas ir negalėjo būti priimtas, todėl 2018 m. rugpjūčio 22 d. priimtas asociacijos prezidiumo sprendimas nutraukti prezidiumo nario veiklos sutartį su M. R., su kuriuo šalys sutinka. Taikos sutarties sudarymas ir prezidiumo sprendimas nutraukti prezidiumo nario veiklą grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su kita teismo nagrinėta civiline byla. Minimas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018, kuriuo teismas pripažino negaliojančiu 2016 m. birželio 29 d. LNVAA „Linava“ prezidiumo protokole Nr. 3 (288) pagal darbotvarkės 6 punktą priimtą prezidiumo nutarimą dėl UAB „Minvija“ narystės perdavimo UAB „Biominvija“, kurios vadovu yra M. R..

5122.

52Kaip matyti iš byloje esančių LNVAA „Linava“ įstatų turinio, šios asociacijos prezidiumo narius, atsižvelgiant į prezidiumo nutarimu regionams nustatytas kvotas, renka ir atšaukia regioniniai susirinkimai pagal asociacijos įstatuose nustatytą tvarką (Įstatų 6.6.1, 9.3, 9.6 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad išrinkto prezidiumo nario atšaukimas, neturint regioninio susirinkimo sprendimo, prieštarautų LNVAA „Linava“ įstatams, jos veiklos tikslams ir interesams.

5323.

54Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu ginčo taikos sutarties 1–2 punktuose nesiekiama įtvirtinti sąlygų, kurios turėtų šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę, o siekiama įtvirtinti konstatuojamąsias sąlygas, kuriose pateisinamas atsakovo prezidiumo sprendimas atšaukti M. R. iš prezidiumo narių pareigų, pripažįstant Kauno regiono sprendimą dėl jo išrinkimo neteisėtu, nors tai padaryta nesilaikant asociacijos įstatuose nustatytos tvarkos. Tai lemia, kad apeliantų prašomos patvirtinti taikos sutarties sąlygos neatitinka taikos sutarties civiliniame procese paskirties. Kaip buvo minėta anksčiau, teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (savo iniciatyva) tenka pareiga užtikrinti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y., kad teismo priimamais procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tvirtinti tokias taikos sutarties sąlygas, kurios nėra aiškios, juose nepagrįstai pateisinamas asociacijos įstatų nesilaikymas ir yra didelė tikimybė, kad dėl patvirtintos taikos sutarties vykdymo ateityje kiltų nauji ginčai, kas neatitiktų CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikos sutarties sampratos, kuria siekiama užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje.

5524.

56Nors apeliantai teigė, kad M. R. toliau būnant LNVAA „Linava“ prezidiumo nariu pažeidžiamas asociacijos įstatų 9.3 punktas, kuris nustato, jog prezidiumo nariais gali būti tik juridinių asmenų – asociacijos narių atstovai, turintys ne mažiau kaip 2 metų veiklos patirtį transporto versle juridinio asmens savininkai ir/ar dalyviai ar vadovai, o UAB „Biominvija“, kurios vadovu yra M. R., narystę asociacijoje prarado ir negalėjo jos turėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantų minimoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-405-661/2018 buvo sprendžiamas ginčas dėl UAB „Minvija“ narystės asociacijoje perdavimo UAB „Biominvija“ teisėtumo ir nebuvo nuspręsta, kad M. R. asociacijos prezidiumo nariu Kauno regione išrinktas neteisėtai. Šis Kauno regiono vežėjų sprendimas iki šiol yra galiojantis.

5725.

58Pažymėtina ir tai, kad LNVAA „Linava“ įstatų 9.5 punktas nustato situacijas, kai prezidiumo narys netenka savo įgaliojimų, arba juridinis asmuo, kurį atstovavo išrinktasis į prezidiumą, praranda narystę asociacijoje, jam suteikiama galimybė per 3 mėnesius tapti kito asociacijos nario vadovu, savininku ar dalyviu atitinkame regione. To nepadarius prezidiumo narys gali atsistatydinti, o jam neatsistatydinus, prezidiumo nario atšaukimą gali inicijuoti ne mažiau kaip 1/5 to regiono, kuriame prezidiumo narys išrinktas, narių, pateikdami prašymą prezidiumui įtraukti šį klausimą į artimiausio regioninio susirinkimo darbotvarkę (Įstatų 9.6 punktas). Taigi, sisteminė šių atsakovo įstatų analizė rodo, jog M. R. buvimo prezidiumo nariu klausimas turėjo būti išspręstas asociacijos regioniniame susirinkime, o ne priimant prezidiumo sprendimą, be regioninio susirinkimo pritarimo, kuris minimas taikos sutarties kaip vienas iš šalių susitarimo pagrindu. Be to, pažymėtinos aplinkybės, kaip nurodė trečiasis asmuo M. R. teismui, jis tapo ir kitos bendrovės (vežėjo, asociacijos narės) vadovu (atstovu), todėl šios aplinkybės taip pat turėjo būti įvertintos regioniniame susirinkime.

5926.

60Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesilaikant asociacijos įstatuose nustatytos prezidiumo nario atšaukimo tvarkos, ne tik neveikiama pagal šios asociacijos veiklos tikslus, tačiau pažeidžiamos asociacijos regiono narių, kuriame šis prezidiumo narys išrinktas, teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju tai yra Kauno regiono vežėjų teisės ir interesai, nes M. R. kaip prezidiumo narys išrinktas į LNVAA „Linava“ prezidiumą būtent jų sprendimu, jų interesais ir jų balsavimu pagal turimas kvotas.

6127.

62Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

6328.

64Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

66Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjami ieškovų UAB „Mečys“ ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje... 8. 2.... 9. Teismas nustatė, kad šalių taikos sutartis sudaryta po to, kai LNVAA... 10. 3.... 11. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis atsakovo įstatų 6.6 punktu,... 12. 4.... 13. Teismas padarė išvadas, kad taikos sutartimi pasiekti kompromisiniai... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. 5.... 16. Ieškovai su atsakovu pateikė bendrą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto... 17. 6.... 18. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo... 19. 7.... 20. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi... 21. 8.... 22. Apeliantai pažymėjo, kad teismas nutartyje nenurodė, kokioms imperatyvioms... 23. 9.... 24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. R.... 25. 10.... 26. Atsiliepime nurodė, kad įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso... 27. 11.... 28. Teigė, kad apeliantų atskirajame skunde nurodomoje apygardos teismo... 29. 12.... 30. Akcentavo, kad atsakovo įstatų 6.2 ir 6.6 punktų sisteminis teisinis... 31. 13.... 32. Pažymėjo, kad apeliantės sudarė taikos sutartį, kuria naikinamos trečiojo... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. Atskirasis skundas atmestinas.... 35. 14.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 37. 15.... 38. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio... 39. 16.... 40. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo... 41. 17.... 42. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5... 43. 18.... 44. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos... 45. 19.... 46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kai šalys bylą baigia... 47. 20.... 48. Nagrinėjamu atveju iš ginčo šalių sudarytos taikos sutarties matyti, jog... 49. 21.... 50. Taigi, ginčo šalys šia taikos sutartimi prašė patvirtinti faktus, jog... 51. 22.... 52. Kaip matyti iš byloje esančių LNVAA „Linava“ įstatų turinio, šios... 53. 23.... 54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu ginčo taikos sutarties... 55. 24.... 56. Nors apeliantai teigė, kad M. R. toliau būnant LNVAA „Linava“ prezidiumo... 57. 25.... 58. Pažymėtina ir tai, kad LNVAA „Linava“ įstatų 9.5 punktas nustato... 59. 26.... 60. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesilaikant asociacijos įstatuose... 61. 27.... 62. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 63. 28.... 64. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 65. Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos... 66. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartį palikti...