Byla 2A-929-345/2018
Dėl kelio servituto nustatymo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-675/2017 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui I. T. dėl kelio servituto nustatymo, išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinęs teismo posėdžio metu prašė nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą (tarnaujantis daiktas), 328 kv. m. ploto, pažymėtą indeksu „S“ per atsakovui I. T. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ) į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal UAB „AASE“ 2016 m. lapkričio 7 d. servituto nustatymo projektą.

      5

    2. Nurodė, kad prie ieškovo žemės sklypo yra 4 metrų pločio privažiavimo kelias, žemės sklypo plane pažymėtas 1-2. VĮ Valstybės žemės fondo 2012 m. lapkričio 15 d. parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė kaimyninių žemės sklypų savininkai, tarp jų ir atsakovas I. T. Ieškovui prieš perkant aukščiau nurodytą žemės sklypą pardavėja H. D. parodė žemės sklypo nuosavybės dokumentus, planą, atliktus kadastrinius matavimus, apžiūrėtas žemės sklypas bei privažiavimas prie jo. Buvusi žemės sklypo savininkė į šį sklypą patekdavo vieninteliu keliu, kuris eina per atsakovo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Iš pateiktų dokumentų visumos ir apžiūrėjęs žemės sklypą vietoje, ieškovas suprato, kad šis žemės sklypas buvo suformuotas, laikantis žemės sklypų formavimo taisyklių, taip pat remiantis teritorijų planavimo dokumentais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus vedėjo ( - ) įsakymu Nr. ( - ) buvo patvirtintas Nuotekų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame yra numatytas privažiavimo kelias iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ). Žemėtvarkos projekte numatytas privažiavimo kelias atitinka ieškovo turimame žemės sklypo plane pažymėtą privažiavimo kelią. Nuo žemės sklypo įsigijimo 2013 metais iki dabar ieškovas naudojasi žemės sklypo plane nurodytu privažiavimo keliu, jį savo lėšomis pagerino. Ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, buvo įsitikinęs, kad privažiavimas prie jo suformuotas laikantis atitinkamų tvarkų ir teritorijų planavimo dokumentų, kad pravažiavimo keliu naudojosi teisėtai, nes nesant privažiavimo prie žemės sklypo nebūtų jo ir pirkęs. I. T. pareiškė pretenzijas dėl ieškovo važinėjimo per jų žemę. Ieškovas yra ūkininkas, dirba žemę, deklaruoja pasėlius, minėtame žemės sklype yra daugiametė pieva, ją reikia šienauti. Prasidėjus nesutarimams su kaimyninio sklypo savininku, ieškovas nebeturi garantijų, kad galės savo sklypą tinkamai prižiūrėti ir į jį patekti, kadangi iškilo grėsmė galimybei prie jo privažiuoti.
    3. Atsakovas I. T. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas nėra būtinas ir vienintelis būdas patenkinti ieškovo poreikį patekti į savo žemės sklypą. Tarp žemės sklypų, kurie pažymėti skaičiais „4“, „586“, „279“ bei „587“ yra Jogvilų gatvės sankryža, nuo kurios tarp žemės sklypų, kurie pažymėti skaičiais „586“ bei „587“, jau yra esamas ir įrengtas kelias, kuris veda link žemės sklypo, pažymėto „563“. Šis kelias yra valstybinėje žemėje, todėl juo naudojantis nebūtų visiškai apribojama privačių asmenų nuosavybė. Be to, apie žemės sklypą, pažymėtą „563“, yra suformuotas laisvas valstybinės žemės plotas, kuris sudaro koridorių pagal šio žemės sklypo, pažymėto skaičiumi „563“, vakarinę, pietinę ir rytinę ribas. Šis koridorius ribojasi su žemės sklypais, pažymėtais skaičiais „586“, „568“, „563“, „597“ bei ieškovo žemės sklypu, pažymėtu skaičiumi „32“. Ieškovas neieškojo kitų būdų, kaip galėtų patekti į savo žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas dalintų atsakovo žemės valdas (atsakovui šioje vietoje priklauso ne tik žemės sklypas, kuris Kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas skaičiumi „513“, bet ir žemės sklypas, pažymėtas skaičiumi „558“) į dvi dalis, kurios būtų nepatogios naudotis, susigadintų 328 m² atsakovo žemės ploto. Ieškovo prašomoje nustatyti kelio servitutą vietoje nėra jokios kelio dangos, ten yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri gali būti ir yra dirbama, todėl ieškovui siekiant šioje vietoje nustatyti kelio servitutą ir įsirengti kelią, jam tektų investuoti lėšų ir laiko, kad parengti šią vietą važiavimui ir naudojimui. Apytiksliais skaičiavimais, ieškovo prašomas per atsakovo žemės sklypą nustatyti kelias būtų apie 82 m ilgio ir 4 m pločio. Ieškovui įsirengiant kelią per atsakovo nurodomą laisvą valstybinę žemę, dalis ieškovui reikalinga kelio būtų jau įrengta, o likusi reikalinga įrengti kelio dalis būtų ne ženkliai ilgesnė nei šiuo metu ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas. Nurodė, kad atsakovo pasirašymo ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte negalima traktuoti kaip atsakovo sutikimo su kelio servitutu ir jo vieta. Be to, ieškovo formuojamas kelio servitutas neatitinka jo paties nuosavybės dokumentų. Žemės sklypo plane taip pat nėra aišku, ar prašomas nustatyti kelio servitutas nekerta atsakovo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), nes atsakovo žemės sklypai nepamatuoti tiksliais kadastriniais matavimais, todėl jų tikslios ribos nėra žinomos ir gali kisti. Žemės sklypo planas nėra suderintas su valstybės žemėtvarkos institucija. Be to, servitutas turi būti atlygintinis, todėl jo atlyginimo klausimas turi būti apsvarstytas.
    4. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išvadoje nurodė procesinį sprendimą teismui priimti savo nuožiūra. Pažymėjo, kad privažiavimo kelias į ieškovo žemės sklypą per atsakovo žemės sklypą ( - ) Nuotekų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko ( - ) įsakymu Nr. ( - ), rengimo metu nebuvo suprojektuotas, kadangi tuo metu ten buvo laisva valstybinė nepaskirta žemė. Ginčo kelias pažymėtas tik 2012 m., rengiant 2012 m. projektą. Ieškovo žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, per kurią galimai būtų galimybė patekti į ieškovo žemės sklypą, neapribojant kitų žemės sklypų savininkų teisių ir interesų.
  1. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovo R. K. reikalavimus tenkino, nustatė atsakovui I. T. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), (tarnaujantis daiktas), 325 m2 ploto (rašymo apsirikimas ištaisytas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi) atlygintinį kelio servitutą (teisę tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis), skirtą ieškovui R. K. priklausančiam žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), (viešpataujantis daiktas), pagal į bylą pateiktą UAB „AASE“ 2016 m. lapkričio 7 d. parengtą servituto nustatymo projektą. Teismas įpareigojo ieškovą R. K. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 300 Eur atlyginimą (vienkartinę kompensaciją) už nustatytą servitutą. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 41 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 9,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
      1. Ieškovas ir atsakovas dėl servituto nustatymo nesusitarė. Teismas, įvertinęs nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, nenustatęs kitų būdų, kuriais normaliomis sąnaudomis ieškovas galėtų įgyvendinti savo teisę naudotis jam priklausančiu turtu pagal paskirtį, konstatavo, kad servituto nustatymas yra būtinas.
      2. Teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad ieškovui kelio įrengimui per atsakovo nurodytą laisvos valstybinės žemės plotą reikalinga 12 049,39 Eur suma, kurią sudaro krūmų kirtimo, grunto kasimo ir kt. darbai. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad per atsakovo žemės sklypą einantis pravažinėtas lauko kelias nėra padengtas jokia kelio danga, kelio pagrindas nesuformuotas, įvertinta galimybė patekti į ieškovo žemės sklypą valstybine žeme. Nuotekų kadastro vietovės Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukoje minėta teritorija pažymėta kaip laisva valstybinė žemė, joje esančio kelio dalis neatžymėta. Teismas pažymėjo, kad laisvoje valstybinėje žemėje esantis kelias turi žvyro dangą iki pirmojo posūkio į dešinę prie J. B. žemės sklypo, toliau esantis išvažinėtas takas baigiasi ties ieškovo žemės sklypu. Išvadą teikiančios institucijos atstovas negalėjo patvirtinti, ar pravažinėtas lauko kelias randasi laisvoje valstybinėje žemėje, ar besiribojančių sklypų savininkų žemėje. Kelio, kuriuo ieškovas gali patekti į savo žemės sklypą, pradžią žemės sklypo plane žymi linija 1-2. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovas, pasirašydamas žemės ribų paženklinimo akte, tikėtinai susipažino su žemės sklypo planu, kuriame pažymėtas 4,22 m kelias, su juo sutiko. Nuo tada, kai ieškovas įsigijo žemės sklypą, 2013 m. birželio 11 d., jame dirbo žemės ūkio darbus, šienavo žolę, į sklypą visada patekdavo per atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklype esantį pravažinėtą kelią, juo naudojasi beveik 14 metų, o atsakovas savo ruožtu nepateikė jokių alternatyvių servituto projektų.
      3. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 2480 Eur, nustatomo servituto dydis yra 325 m² (rašymo apsirikimas ištaisytas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi), todėl tinkama kompensacija už servituto nustatymą laikytina vienkartinė 300 Eur suma.
  2. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Atsakovas I. T. apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
      1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašoma nustatyti kelio servituto vieta yra racionaliausia ir kad nėra galimybės protingomis sąnaudomis patekti į ieškovo sklypą per kitą vietą. Teismas nepagrįstai palaikė ieškovo argumentus, kad siekiant įsirengti įvažiavimą į sklypą per atsakovo nurodomą vietą, būtų reikalinga investuoti 12 049,39 Eur. Teismas nepagrįstai lygino ieškovo nurodomą kelio servituto vietą, kurioje ieškovas ketina važinėti žole, su atsakovo nurodoma galimo patekimo į sklypą vietą, kurioje ieškovui būtų poreikis įsirengti visą kelią su dangomis bei kitais kelio inžineriniais įrenginiais. Teismas turėjo lyginti vienodos būklės dangos (ne)įrengimą abejose vietose, o ieškovas, grįsdamas servituto būtinumą, turėjo pareigą pateikti ne tik atsakovo nurodomo kelio įrengimo išlaidų sąmatą, tačiau ir sąmatą, kiek kainuotų įrengti tokios pat konstrukcijos ir kokybės kelią paties ieškovo prašomoje nustatyti servituto vietoje.
      2. Teismo išvada dėl to, kad ieškovo siūloma servituto vieta yra racionali ir nustatytina dėl to, kad atsakovas nepateikė jokių alternatyvių minimo servituto projektų, yra nepagrįsta. Atsakovui nurodant ieškovo galimybę patekti į savo sklypą per laisvą valstybinę žemę, nebuvo jokio poreikio teikti alternatyvų servituto planą.
      3. Teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl atsakovo pasirašymo ieškovo žemės ribų paženklinimo akte bei susipažinimo su žemės sklypo planu, kuriame aiškiai pažymėtas 4,22 m kelias (linija 1-2), kadangi tai neatitinka faktinių bylos duomenų. Ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų pažymėjimas-parodymas vietovėje vyko 2012 m. lapkričio 15 d., o žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas kelias per atsakovo žemės sklypą, buvo parengtas 2012 m. lapkričio 28 d., t. y. atsakovas, pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, objektyviai negalėjo matyti žemės sklypo plano, nes jis akto pasirašymo metu nebuvo parengtas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo parašas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovo galimo sutikimo ar nesutikimo su vėliau rengtame žemės sklypo plane pažymėtu keliu, einančiu per jo sklypą.
      4. Ieškinio pagrįstumo nepatvirtina ir tai, kad Ukmergės rajono Nuotekų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte atsakovo žemės sklype nurodomas 4 metrų pločio kelias. Dabartinė situacija skiriasi nuo Ukmergės rajono Nuotekų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodomų žemės sklypų ribų ir išsidėstymo, kadangi šiuo metu yra faktinė galimybė formuoti patekimą į ieškovo žemės sklypą per laisvą valstybinės žemės koridorių.
      5. Ieškovas nepasinaudojo galimybe patekti į savo žemės sklypą per paliktą laisvą valstybinėje žemėje esantį kitų asmenų naudojamą kelią. Jei, pasak išvadą teikiančios institucijos, laisvas valstybinės žemės koridorius buvo suformuotas greta esančių žemės sklypų savininkų prašymu, jiems pageidaujant šią įsiterpusią valstybinę žemę įsigyti, tokiu atveju į bylą turėjo būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Jų nesant, akivaizdu, kad sąmoningai suformuotas ir sujungtas su greta esančiu vietinės reikšmės keliu valstybei priklausančios žemės ruožas buvo skirtas privažiavimui iki ieškovo ir kitų asmenų sklypų.
      6. Išvadą teikiančios institucijos pozicija baigiamųjų kalbų metu, jos atstovui nurodžius, kad palaiko ieškovą, yra nesuderinama su šios institucijos procesine padėtimi byloje, vertintina kaip šališka bei sudaranti pagrindą prašyti teismo įpareigoti išvadą teikiančią instituciją išvadą byloje pateikti iš naujo, pavedant tai atlikti kitam institucijos specialistui.
      7. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir neturėdamas pareigos byloje buvo aktyvus, kadangi kelio servitutą nustatė pagal 2016 m. lapkričio 7 d. projektą, nors ieškovas, pateikęs į bylą šį naują projektą, kuriame nurodė servituto koordinates, ieškinio reikalavimo šiuo aspektu netikslino ir dokumento, kurio pagrindu prašo nustatyti servitutą, nepakeitė. Ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas dėl servituto nustatymo pagal 2016 m. balandžio 28 d. parengtą projektą, o vien tik naujo projekto pateikimas į bylą negali būti laikomas ieškinio reikalavimo tikslinimu.
      8. Apeliantas pažymėjo, kad tuo atveju, kai servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, į bylą turi būti pateiktas planas (schema), kuris turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Nagrinėjamu atveju nei 2016 m. balandžio 28 d., nei 2016 m. lapkričio 7 d. projektas nebuvo vertintas kompetentingų institucijų specialistų. Be to, nėra aišku, kaip 2016 m. lapkričio 7 d. projektas gali keisti išvadą teikiančios institucijos išvadą.
      9. Teismo išvada dėl naudojimosi kelio servituto vieta trukmės yra nepagrįsta bylos duomenimis. Be to, po sklypo įsigijimo ieškovas į savo žemės sklypą patekdavo per toliau esantį, taip pat atsakovui priklausančios namų valdos kiemą. Tuo tarpu J. K. į savo sklypus patenka per kitus greta esančius ir jai priklausančius sklypus.
    2. Ieškovas R. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su jame išdėstytais motyvais, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad galimi kiti patekimo į žemės sklypą variantai, kadangi laisvos valstybinės žemės koridoriumi teismas išvažiuojamojo posėdžio metu prie ieškovui priklausančio žemės sklypo iš pietinės pusės neprivažiavo, jokio ženkliai išvažinėto kelio su žvyro danga ten nėra, yra išvaikščiotas takas. Šio kelio pritaikymas pravažiavimui sudarytų dideles pinigines sąnaudas. Be to, iš pietinės pusės iki ieškovui priklausančio žemės sklypo valstybinės žemės koridoriumi privažiavimo nėra, kelias yra tik iki žemės sklypo, kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėto „563“. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad servituto nustatymas yra būtinas ir kitų būdų normaliomis sąnaudomis patekti į savo žemės sklypą ieškovui nėra.
      2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas turi galimybę į savo žemės sklypą patekti per laisvos valstybinės žemės koridorių, kuris įsijungia į bendrą vietinės reikšmės kelių tinklą. Apie sklypą „563“ yra valstybinės žemės sklypas, tačiau jokio kelio nėra, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas taipogi neturėjo galimybės privažiuoti iki ieškovui priklausančio žemės sklypo, pažymėto „32“.
      3. Apelianto pozicija dėl nušalinimo išvadą teikiančios institucijos atstovui yra neteisinga. Teismo posėdžio metu išsakyta išvadą teikiančios institucijos atstovo pozicija nebuvo nei pakeista, nei iš esmės prieštaravo į bylą pateiktai išvadai.
      4. Nesutiktina su apelianto argumentais dėl pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Ieškovas tikslino ieškinio reikalavimą, kaip tai numatyta CPK 42 straipsnyje. Ieškovo reikalavimas nustatyti mažesnio 325 m² ploto kelio servitutą negu buvo nurodyta ieškinyje (328 m²) šiuo atveju nelaikytinas ieškinio dalyko keitimu.
      5. Apelianto argumentas dėl privalomumo derinti servituto nustatymo planą su valstybės žemėtvarkos institucija yra nepagrįstas, kadangi teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 7 d. servituto nustatymo projekte nurodytas kelio servituto plotas, konfigūracija, vieta, ribos tarnaujančio žemės sklypo teritorijoje, koordinačių žiniaraštis, jis yra tinkamas registravimui VĮ Registrų centras. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nėra įgaliota derinti servituto nustatymo projektų ginčui dėl servituto nustatymo vykstant tarp privačių asmenų ne valstybinės žemės sklype.
      6. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 6 lape 7 eilutėje nuo apačios esantis įrašas „14 metų“, teismui pasisakant dėl ieškovo naudojimosi žemės sklype trukmės, yra rašymo apsirikimas, neturintis lemiamos reikšmės viso sprendimo turiniui.
    3. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė sprendimo priėmimo klausimą paliekanti spręsti teismo nuožiūra.
  1. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Civiliniame procese esant įtvirtintam ribotos apeliacijos modeliui, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ir toliau bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
    2. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. K. yra žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), savininkas; žemės sklypą įsigijo 2013 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir H. D., pagrindu. Atsakovui I. T. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ). Iš ieškovo žemės sklypo eina kelias, kurio pradžia žemės sklypo plane pažymėta 1-2; žemės sklypas ribojasi su atsakovo I. T., J. K. ir S. K. sklypais, kurie 2012 m. lapkričio 15 d. pasirašė H. D. priklausiusio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Ieškovo teigimu, patekimui į savo žemės sklypą nuo pat jo įgijimo 2013 metais, jis naudojosi žemės sklypo plane 1-2 pažymėtu privažiavimo keliu. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. raštu atsakovas informuotas apie tai, kad kelias per atsakovo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus (kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) nėra nustatytas ir Nuotekų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame ( - ) Vilniaus apskrities Viršininko įsakymu Nr. ( - ) nėra suprojektuotas; vėlesniame Nuotekų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame ( - ) skyriaus vedėjo įsakymu Nr. ( - ), yra numatytas projektuojamas privažiavimo kelias iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), valdomo ieškovo. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos išvadoje pažymėjo, kad privažiavimo kelias į ieškovo sklypą pažymėtas rengiant 2012 m. Nuotekų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per atsakovo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), eina pravažinėtas lauko kelias, kuris nėra padengtas jokia kelio danga, kelio pagrindas nesuformuotas; laisvoje valstybinėje žemėje esančio kelio dalis neatžymėta, joje esantis kelias turi žvyro dangą iki pirmojo posūkio į dešinę prie J. B. žemės sklypo, toliau esantis išvažinėtas takas baigiasi ties ieškovo žemės sklypu, kuris toje vietoje prasideda įkalne. Faktą, kad ieškovas naudojosi ginčo keliu patekimui į savo žemės sklypą, šalys pripažįsta, tačiau atsakovas teigia, kad yra galimybės formuoti patekimą į ieškovo žemės sklypą per laisvą valstybinės žemės koridorių. Tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovė neturi įvažiavimo į savo žemės sklypą, taip pat nėra. Ginčas kyla tik dėl to, kuriuo žemės sklypu (atsakovo ar priklausančio valstybei), kaip tarnaujančiu daiktu, būtų užtikrinta ieškovo teisė tinkamai naudotis savo sklypu, kaip viešpataujančiu daiktu.

      6

    3. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad galimybės protingomis sąnaudomis patekti į ieškovo sklypą per kitą vietą nėra. Pažymi, kad teismas turėjo gretinti vienodos būklės dangos (ne)įrengimą abejose vietose, o ieškovui kilo pareiga, be kita ko, pateikti ir sąmatą, kiek kainuotų įrengti tokios pačios konstrukcijos ir kokybės kelią ieškovo prašomoje nustatyti servituto vietoje. Kadangi atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, nurodė ieškovo galimybę į jo žemės sklypą patekti per laisvą valstybinę žemę, pareigos pateikti alternatyvų ginčo servituto projektą jis neturėjo.
    4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovo paaiškinimų, pateiktų žemės sklypo planų, kadastro žemėlapių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti apie tai, jog ieškovo siūlomas servituto nustatymo būdas per atsakovo žemės sklypą yra optimaliausias ir mažiausiai pažeidžiantis šalių interesus. Apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo pareigos gretinti vienodos būklės dangos (ne)įrengimą abejose vietose ir ieškovo pareigos pateikti sąmatą apie tai, kiek kainuotų tokios pačios konstrukcijos ir kokybės kelio įrengimas, nepagrįsti. Analizuojant alternatyvių servitutų nustatymo galimybes (nagrinėjamu atveju – kelio) jų proporcingumas vertinamas ne pagal galutinį identišką visų galimų tarnaujančių daiktų pagerinimą iki jų galimybės tarnauti viešpataujančiam daiktui, bet pagal esamos kiekvieno tarnaujančio daikto būklės privedimo iki reikalingos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. T. y., teismas, be visų kitų ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių, šiuo aspektu vertina kiekvieno alternatyvaus tarnaujančio daikto kaštų, reikalingų viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį, dydžius ir juos lygina tarpusavyje.
    5. Be to, pažymėtina, kad nustatant servitutą svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
    6. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, išnagrinėjęs apelianto apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentus daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovo projektinis kelio servituto siūlymas labiausiai atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, užtikrina galimybę ieškovui naudotis keliu pagal iki tol susiformavusią faktinę padėtį, ir nepagrįstai nevaržo atsakovo teisėtų interesų naudotis žemės sklypu pagal jo poreikius.
    7. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovo poziciją apie tai, kad keliu jis naudojosi nuo pat žemės sklypo įsigijimo momento. Be to, nustačius servitutą pagal ieškovo siūlymą, atsakovas papildomų apribojimų nepatirtų. Atsakovas nepagrindė, kaip jo teisės bus labiau pažeidžiamos servituto nustatymu nei iki šiol buvusi padėtis: teigdamas, kad ieškovas nepasinaudojo galimybe patekti į savo žemės sklypą kitu būdu, o pirmosios instancijos teismas minėtą aplinkybę vertino neteisingai, nepagrindė, kad jo žemės sklypas negalėtų būti tinkamai naudojamas pagal savo paskirtį ar kad toks naudojimas atsakovui keltų nepagrįstų suvaržymų ir pan. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas ginčo servituto nustatymo galimybes, atsižvelgęs į atsakovo siūlymą įrengti kelią per valstybei priklausantį žemės sklypą pagrįstai įvertino aplinkybę, kad keliui įrengti toje vietoje reikėtų atlikti aukščiau minėtoje sąmatoje nurodytus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija - 12 049,39 Eur išlaidų dydis įrengiant kelią per valstybei priklausantį žemės sklypą, atsakovui nepagrindus galimų nepatogumų naudojantis savo žemės sklypu, būtų neekonomiškas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
    8. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo pateikto projektinio kelio servituto kaip labiausiai atitinkančio šalių interesus yra pagrįsta, pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai nepasinaudojo galimybe patekti į savo žemės sklypą kitais alternatyviais būdais nėra. Įtakos priešingai išvadai neturi ir apelianto teiginys apie valstybei priklausančios žemės ruožo paskirtį, kad jis buvo skirtas privažiavimui iki ieškovo ir kitų asmenų sklypų, kadangi šis apelianto argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Kita vertus, šiuo aspektu pažymėtina, kad pasikeitus situacijai, servituto klausimas gali būti sprendžiamas iš naujo (pakeičiamas servituto turinys ar panaikinamas servitutas).
    9. Dėl apelianto pažymėtos ir pirmosios instancijos teismo analizuotos aplinkybės apie atsakovo pasirašymo ieškovo žemės ribų paženklinimo akte faktą, teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad atsakovas, pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, objektyviai negalėjo susipažinti su žemės sklypo planu, nes jis akto pasirašymo metu nebuvo parengtas – pagal faktinius bylos duomenis ieškovui priklausančio žemės sklypo ribų pažymėjimas-parodymas vietovėje vyko 2012 m. lapkričio 15 d. (b. l. 19), o žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas kelias per atsakovo žemės sklypą, buvo parengtas 2012 m. lapkričio 28 d. (b. l. 17). Nors pirmosios instancijos teismas šią faktinę aplinkybę nustatė netiksliai, tai įtakos teismo padarytos išvados dėl ieškovo pateikto projektinio kelio servituto, kaip labiausiai atitinkančio šalių interesus, teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
    10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo kelio servitutą – teisę naudotis 325 kv. m ploto keliu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė pagal ieškovo pateiktą UAB „AASE“ 2016 m. lapkričio 7 d. parengtą servituto nustatymo projektą. Šis projektas parengtas dėl atsakovo žemės sklypo dalies naudojimo servituto teise be neproporcingai didelių investicijų ir toje pačioje vietoje, kurioje keliu buvo naudojamasi iki šalių ginčo.
    11. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo ribų peržengimo priimant sprendimą nustatyti kelio servitutą pagal 2016 m. lapkričio 7 d. projektą. Apelianto teigimu, ieškinyje buvo suformuluotas reikalavimas dėl servituto nustatymo pagal 2016 m. balandžio 28 d. projektą, o naujo projekto pateikimas negali būti laikomas ieškinio reikalavimo tikslinimu.
    12. 2016 m. lapkričio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo R. K. atstovė advokatė D. D. pateikė prašymą prie bylos prijungti dokumentus, tarp kurių – patikslintą 2016 m. lapkričio 7 d. servituto nustatymo projektą su nustatytomis koordinatėmis. Šalims, tarp jų – ir atsakovui, nepareiškus prieštaravimų dėl pateikto prašymo, teismas nutarė pateiktą prašymą tenkinti. Atsakovas klausimo dėl minėto dokumento prijungimo pirmosios instancijos teisme nekėlė - tai patvirtina 2016 m. lapkričio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio informacinė pažyma (b. l. 95), pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstyta argumentacija ir kita bylos medžiaga.
    13. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas).
    14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas patikslintas servituto nustatymo projektas atitiko jam keliamus reikalavimus. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, byloje dėl servituto nustatymo privalo būti pateiktas jo planas (schema) su aukščiau išvardytais duomenimis. Toks reikalavimas teismų praktikoje imperatyviai nustatytas atsižvelgiant į poreikį tiksliai nustatyti servituto turinį tiek tarnaujančio, tiek viešpataujančio daikto bei jų savininkų atžvilgiu. Servituto nustatymas teismo sprendimu be byloje esančio plano (schemos) nėra galimas, o draudimas teismui vertinti CPK nustatytais terminais (šiuo atveju – parengiamojo posėdžio metu) pateiktą patikslintą servituto planą, atitinkantį teismų praktikoje išdėstytus reikalavimus, nėra numatytas ir, atitinkamai, negali būti vertinamas kaip teismo ribų peržengimas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai tokio pobūdžio bylose neturint galimybės šaliai pateikti patikslinto plano (schemos) ir teismui jo priimti, klausimas dėl servituto nustatymo apskritai negalėtų būti išnagrinėtas. Remiantis nutarties 21 punkte nurodyta praktika, be kita ko, atmestini apelianto argumentai dėl 2016 m. lapkričio 7 d. servituto nustatymo projekto nevertinimo kompetentingų institucijų specialistų. Pateiktas servituto projektas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka jam keliamus reikalavimus.
    15. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl institucijos, teikiančios išvadą byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovo baigiamųjų kalbų metu išreikštos pozicijos šališkumo yra subjektyvaus pobūdžio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įtakos skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
    16. Dėl teismo išvados apie naudojimosi kelio servituto vieta, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi apelianto nurodomas rašymo apsirikimas buvo ištaisytas.
    17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant servituto nustatymą teismo sprendimu, pagrįstai konstatavo servituto nustatymo būtinumą ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, vertindamas pateiktą projektą dėl servituto nustatymo ir šalių paaiškinimus dėl kitų servituto suformavimo galimybių, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    18. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22-675/2017 nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-262-258/2018). Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas baigiasi šios nutarties priėmimo dieną.
    19. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

8Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Priteisti iš atsakovo I. T., a. k. ( - ) ieškovui R. K., a. k. ( - ) 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai