Byla 2A-697-186/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant ieškovui G. A.,

4ieškovo atstovui advokatui V. I.,

5atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ atstovei J. S.,

6atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės atstovui V. S.

7viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-455-2010/2013 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių rajono savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, naudojimosi vandentiekio bei nuotekų tinklais tvarkos bei sąlygų nustatymo. Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, dalyvauja I. J., V. Z., V. S., I. O., R. R., S. M., N. B., G. P. ir Šiaulių miesto savivaldybė.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9I. Ginčo esmė

10Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių vandenys“ bei Šiaulių rajono savivaldybei, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovų 58 170 Lt nuostolių atlyginimą; 2) nustatyti, kad atsakovai atlygintinai naudoja ieškovui nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus (nuotekų, lietaus, buitinių nuotekų šalinimo tinklus, nuotekų valymo įrenginius, vandentiekio trasą), esančius Šiaulių rajono savivaldybės Aukštelkės kaime, o 9 224,71 Lt per mėnesį dydžio nuomos mokestis mokamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki ginčo infrastruktūros išpirkimo dienos; 3) įpareigoti atsakovus savo lėšomis padengti visas su ginčo infrastruktūros naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas; 4) nustatyti, kad atsakovai atsako tretiesiems asmenims už žalą, padarytą naudojantis (eksploatuojant) minėta infrastruktūra.

11Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė žemės ūkio paskirties 8,4622 ha žemės sklypas Šiaulių rajono savivaldybės Aukštelkės kaime. Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-313 pritarė, kad šio sklypo paskirtis būtų pakeista, sklypas būtų suformuotas į atskirus, mažesnio ploto sklypus, taip pat nustatė, kad detalųjį planą, inžinerinės infrastruktūros specialiuosius planus (elektros tiekimo, vandentiekio ir nuotekų tinklų sistemos, gatvių ir privažiavimų planai), techninius projektus bei šių objektų statybą turi finansuoti sklypo savininkas. Vykdydamas šį sprendimą, ieškovas sau priklausančiame žemės sklype savo lėšomis įrengė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Ieškovo teigimu, dalis šių inžinerinių tinklų (vandentiekio trasa) nuo 2007 m. yra prijungta prie Šiaulių miesto vandentiekio tinklų, atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ šiuos ieškovui nuosavybės teise priklausančius tinklus naudoja savo komercinei veiklai ir atlygintinai tiekia vartotojams geriamąjį vandenį (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 14 p., 22 str.), tačiau ieškovui priklausančios dalies pajamų nemoka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.53 str. 2 d.). Taip pat ieškovas nurodė, kad nuotekų šalinimo tinklai nėra prijungti prie bendros Šiaulių miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tačiau jie tarnauja visuomenės poreikiams, viešajam interesui. Ieškovo teigimu, nuo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo pradžios šiuos tinklus jis prižiūri savo lėšomis, kas mėnesį moka už patiektą elektros energiją, kuri reikalinga nenutrūkstamai nuotekų siurblinės bei nuotekų valymo įrenginių veiklai užtikrinti, padengia susikaupusio dumblo surinkimo ir išvežimo išlaidas, moka nekilnojamojo turto mokestį. Išlaidos tenka tik jam, nors ieškovui priklausančius nuotekos tinklus naudoja apie 1 200 gyventojų. Ieškovui privalo būti atlyginama už šių paslaugų teikimą, nes, atsižvelgiant į tai, jog pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos gyvenamosios vietovės, kuriose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų (Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 20 p., 13 str. 1 d. 1 p.), tokių paslaugų teikimo pareiga yra įstatymais priskirta savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei (šiuo atveju UAB „Šiaulių vandenys“) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p., 8 str. 1, 4, 5 p.; Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad atsakovas, neatlygintinai naudodamas ginčo inžinerinius tinklus savo komercinei veiklai, nepagrįstai, nesąžiningai praturtėjo jo sąskaita, todėl privalo atlyginti 58 170 Lt nuostolių (CK 6.242 str. 1 d., 6.249 str. 2 d.); be to, egzistuoja visos įstatyme įtvirtintos sąlygos teismui nustatyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimosi sąlygas bei tvarką, t. y. nustatyti, kad atsakovai šia infrastruktūra naudojasi atlygintinai (nuomos teisiniai santykiai).

12Atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ginčo tinklus tiekdamas geriamąjį vandenį naudoja teisėtai, nes ieškovas, suderinęs projektavimo sąlygas bei davęs sutikimą gyventojams sudaryti sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo su atsakovu, sutiko, kad gyventojų individualių namų vandentiekio tinklai būtų prijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų. Atsakovo teikiama paslauga naudojasi tik 24 gyventojai, todėl, atsižvelgiant į atsakovo iš šių paslaugų teikimo gaunamas pajamas, ieškovo reikalavimas nuomoti vandentiekio tinklus atsakovui būtų ekonomiškai nenaudingas, atsakovas patirtų didžiulius nuostolius. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovui priklausantys nuotekų tinklai yra vietinio naudojimo, atsakovas iš jų negauna jokių pajamų.

13Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad galiojantys teisės aktai nenustato jo pareigos išpirkti iš kitų asmenų ar nuomoti jų sukurtus inžinerinius tinklus. Šalys nebuvo pasirašiusios jokių sutarčių, pagal kurias atsakovas įsipareigotų atlyginti inžinerinių tinklų statybos išlaidas.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16Teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas verslininkas ir plėtodamas savo verslą, sau priklausančiame žemės sklype suformavo 64 sklypus gyvenamiesiems namams statyti, įrengė elektros tiekimo, dujų, vandentiekio, vietinius nuotekų šalinimo tinklus, paviršinio vandens nuvedimo sistemas, gatves ir privažiavimus ir, vykdydamas savo komercinę veiklą, 28 sklypus pardavė. Teismas, įvertinęs ieškovo sudarytų sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, nustatė, kad individualaus gyvenamojo namo projektavimo sąlygas pirkėjai buvo suderinę su ieškovu, kuris sutiko, kad sklypus įsigiję asmenys neatlygintinai naudotųsi jo įrengtais tinklais ir komunikacijomis, gautų viešąsias paslaugas. Teismas konstatavo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai prie atsakovo UAB ,,Šiaulių vandenys“ eksploatuojamų tinklų buvo įrengti ir prijungti paties ieškovo iniciatyva, prašymu ir lėšomis, siekiant įgyvendinti verslo projektą ir gauti kuo didesnį pelną iš parduodamų žemės sklypų. Teismas sprendė, kad atsakovas ir tretieji asmenys ginčo tinklais naudojasi teisėtai, todėl, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnyje įtvirtintą atsakomybę.

17Spręsdamas dėl atsakovo savivaldybės pareigos teikti gyventojams viešąsias paslaugas (geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas) ir atlygintinai nuomotis ieškovui priklausančius ginčo inžinerinius tinklus, teismas išaiškino, kad jeigu privatus ar kitas verslo subjektas nusprendė savo lėšomis ir iniciatyva sukurti gyvenamąjį kvartalą ir šio kvartalo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, plėtodamas tokį projektą jis turėjo numatyti ir įrengtos savo lėšomis bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą, iš anksto tai aptaręs su vietos savivalda. Nesant tokio išankstinio savanoriško susitarimo tarp vietos savivaldos ir projekto plėtotojo, vėlesni detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus vienašališki reikalavimai nelemia tokios savivaldybės pareigos. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas tokio susitarimo su Šiaulių rajono savivaldybe nebuvo sudaręs, todėl sprendė, kad ieškovas negali reikalauti tokios savivaldybės pareigos.

18Teismas taip pat pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad jo įrengtais inžineriniais tinklais naudojasi apie 1 200 Aukštelkės gyventojų, todėl atsakovai, vykdydami Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, privalo tokioms teritorijoms tiekti vandenį ir įrengti inžinerinius tinklus, išpirkti ar naudoti tik atlygintinai jau esamus ir priklausančius privatiems asmenims tinklus. Teismo teigimu, ieškovas inžinerinius tinklus įrengė sau priklausančiame žemės sklype, su atsakovu UAB ,,Šiaulių vandenys“ sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ieškovo inžineriniais tinklais yra sudarę tik aštuoni asmenys, nei Šiaulių rajono, nei Šiaulių miesto savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuosiuose planuose artimiausiu metu nėra nustatyta tokių tinklų plėtra į ginčo teritorijas. Todėl, teismo nuomone, teisės aktai nesukuria atsakovams pareigos atlygintinai naudoti ar perimti savivaldybės nuosavybėn ginčo tinklus.

19Teismas taip pat atmetė ieškovo teiginius dėl atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ nepagrįsto praturtėjimo ir gaunamos ekonominės naudos, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamame objekte yra sudarytos tik 8 sutartys ir tik dėl geriamojo vandens tiekimo, atsakovo teikiama paslauga naudojasi 24 gyventojai, todėl iš viso atsakovas gauna 161,5 Lt per mėnesį pajamų; ieškovo nurodyta vieno mėnesio ieškovui priklausančio vandentiekio tinklų nuomos kaina sudaro 1 615 Lt, o buitinių nuotekų šalinimo tinklų vieno mėnesio nuomos kaina yra 1 853 Lt. Dėl to ieškovo reikalaujama sudaryti tinklų nuomos sutartis atsakovui būtų ekonomiškai nenaudinga ir pažeidžianti sutarties laisvės principą (CK 6.156 str.).

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

21Ieškovas G. A. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

22Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, 8 straipsnio 1 ir 5 punktais, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas tuo pačiu yra ir viešojo intereso tenkinimas. Dėl šios priežasties siekiant užtikrinti nenutrūkstamą vandentvarkos ūkio funkcionavimą, būtina nukrypti nuo sutarties laisvės principo ir vienos iš šalies prašymu Geriamojo vandens tiekimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatytais pagrindais bei tvarka nustatyti kitai šaliai privalomas infrastruktūros naudojimo sąlygas.

24Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, nes išvada, jog sudaryti sutartį dėl vandentiekio bei nuotekų tinklų atlygintinio naudojimo atsakovui būtų ekonomiškai nenaudinga, nepagrįsta įrodymais. Vandens tiekėjas teikiamų paslaugų kainą ir atitinkamai savo veiklos pelningumą apskaičiuoja ne atskirai pagal atskirą vartotoją ar atskirai paimtą gyvenvietę ar jos dalį, o atsižvelgiant į bendrą šio vandens tiekėjo aptarnaujamą vartotojų (abonentų) skaičių. Dėl šios priežasties sprendime esantis pajamų, gaunamų tik iš Aukštelkės gyvenvietės kvartalo gyventojų, sudariusių su UAB „Šiaulių vandenys“ sutartis, palyginimas su ieškovo prašomu atlyginimu už naudojimąsi jam priklausančiais tinklais, neatspindi šių viešųjų paslaugų tiekimo kainodaros principų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovo lėšomis įrengta vandentvarkos infrastruktūra yra skirta aptarnauti 65 gyvenamuosius namus, kuriuose gyventų 228 gyventojai. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiklos pelningumo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“, įgyvendindamas savivaldybių funkcijas, turi užtikrinti ilgalaikį infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą, už šių paslaugų teikimą gyventojai moka mokestį, kurio dydis nustatomas vadovaujantis sąnaudų susigrąžinimo principais, kainų nustatymo metodika, todėl atsakovo vykdoma veikla negali būti nuostolinga.

25Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse sutiko, kad pirkėjai neatlygintinai naudotųsi jo infrastruktūra. Nesant ieškovo ir atsakovų UAB „Šiaulių vandenys“, Šiaulių rajono savivaldybės sutarties, techninių sąlygų išdavimo faktas per se negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimą dėl neatlygintino infrastruktūros naudojimo, o ginčas turi būti sprendžiamas pagal įstatymų nuostatas dėl infrastruktūros naudojimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir kt. civilinių santykių reglamentavimo principais.

26Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad nustatyti daikto naudojimo sąlygas ir tvarką turi teisę tik daikto savininkas savo nuožiūra. Šiuo atveju neatlygintinis naudojimasis neatitinka ieškovo valios, pažeidžia jo turimas nuosavybės teises.

27Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas iš žemės sklypų pardavimo patyrė nuostolių, kad ieškovas už nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, kuri naudojama tik atsakovų, o ne apelianto interesams tenkinti, kiekvieną mėnesį patiria jos išlaikymo išlaidų.

28Teismas neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių rajono savivaldybė 2009 metų Vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane Aukštelkės gyvenvietę įtraukė į perspektyvinę I etapo viešojo vandens tiekimo teritoriją, taigi dar 2009-2012 metais šioje teritorijoje turėjo būti organizuojamas ir užtikrinamas viešasis vandens tiekimas. Žemės sklypo, kurį asmeninės nuosavybės teise valdė ieškovas, paskirtis bendrajame plane buvo numatyta daugiaaukščių namų statybai, taigi šis sklypas buvo skirtas plėsti jau egzistuojančią Aukštelkės gyvenvietę, kurioje Šiaulių rajono savivaldybė jau vykdė jai priskirtas funkcijas. Tai, kad vietoje numatytų daugiaaukščių namų buvo pastatyti individualūs gyvenamieji namai, nepaneigia atsakovų pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimą.

29Teismas, atmesdamas ieškininio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, be pagrindo vadovavosi CK 6.249 straipsniu, nes ieškinio reikalavimą ieškovas grindė normomis, susijusiomis su nepagrįstu praturtėjimu. Tokiu atveju neteisėti atsakovų veiksmai neįrodinėtini.

30Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto skundą atmesti.

31Nurodo, kad tik esant tam tikroms sąlygoms teismas gali įpareigoti asmenį sudaryti sutartį, t. y. vandens tiekėjas turi teisę kreiptis į savivaldybę su prašymu paimti infrastruktūrą viešiesiems poreikiams tenkinti, jeigu nustatoma, kad toks poėmis yra būtinas. Šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta.

32Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, naudodamasis ieškovui priklausančiais tinklais, nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas negauna jokių lėšų nuo surenkamų mokesčių už vandens tiekimą ar nuotekų tvarkymą. Suteikdamas vartotojams teisę prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų, ieškovas nenustatė jokių papildomų tokios teisės įgyvendinimo sąlygų, todėl neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovo pateikti nuostolių atlyginimo skaičiavimai yra nepagrįsti, nurodytos kainos yra neprotingai didelės ir neatitinka protingumo kriterijų.

33Įstatymas nenumato pareigos įmonei išpirkti kitiems asmenims priklausančios infrastruktūros objektų ar sudaryti sutarčių dėl jų naudojimo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti išperkama esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

34Apeliantas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, nepagrįstai remiasi UAB „Robinta“ pateiktais skaičiavimais, nes jie atlikti naudojant formules, koeficientus, kurie neatitinka realių vandens tiekimo rinkos sąlygų, taip pat neatsižvelgta į vandens tiekimo ir jo kainos sudėtį.

35Tinklus pasistatė pats ieškovas savo iniciatyva, tenkindamas savo poreikius, todėl jis, kaip pastatytų tinklų savininkas, įgijo daikto savininkui įstatymų nustatytas pareigas, įskaitant pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį, be to, daikto savininkui tenka ir nuostoliai, atsirandantys dėl tinklų nusidėvėjimo.

36Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

37Nurodo, kad vandentiekio tinklo prijungimo techninių sąlygų išdavimas vertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad infrastruktūros savininkas išreiškė iniciatyvą prijungti statomus tinklus prie vandens tiekėjo infrastruktūros, o vandens tiekėjas – atitinkamą sutikimą, taip paneigiant savavališką vandens tiekimo tinklų naudojimą. Apie ketinimą valdyti ir naudotis sukurta inžinerine infrastruktūra, vandens tiekėjui leidžiant neatlygintinai vandentiekio tinklais tiekti vandenį, patvirtina sudarytos Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos įstoti į kuriamą bendriją, mokėti nario mokestį, mokesčius už energetines ir komunalines paslaugas pagal su atitinkamomis tarnybomis pasirašytas sutartis. Atsakovo teigimu nepavykus įgyvendinti komercinio projekto, apeliantas tikėtinai patyrė nuostolių ir todėl kreipėsi dėl inžinerinės infrastruktūros nuomos, vėliau – dėl išpirkimo. Tačiau jo siekis dar kartą gauti naudos parduodant ar išnuomojant vandentiekio tinklus gali būti vertinamas tik kaip nesąžiningas siekis pasipelnyti.

38UAB „Šiaulių vandenys“ nėra tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra vandentiekio tinklai, kontroliuojama įmonė, šioje savivaldybėje vandens tiekimą vykdo kita įmonė, todėl UAB „Šiaulių vandenys“ neturi jokio pagrindo atlygintinai perimti tinklus.

39Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijama infrastruktūra yra skirta aptarnauti 65 gyvenamuosius namus, kuriuose gyventų 228 gyventojai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu daugiau kaip pusė (20 iš 28) parduotų sklypų savininkų vandeniu apsirūpino individualiai ir nerodė iniciatyvos naudotis UAB „Šiaulių vandens“ paslauga. Vandentiekio tinklai, kuriais naudojasi labai maža gyventojų grupė, negali būti pripažinta būtina viešajam vandeniui tiekti.

40Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių miesto savivaldybė, prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. nuostata šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo organizavimo priskyrimas savivaldybių funkcijoms neįpareigoja savivaldybės apmokėti privačiam asmeniui, kuris savo poreikiams tenkinti ar siekdamas komercinės naudos tokią infrastruktūrą sukūrė savarankiškai prieš tai kreipęsis į savivaldybę kaip tinklų statybos organizatorius. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos suteikia galimybę, bet ne pareigą savivaldybei išpirkti infrastruktūrą.

42Apeliantui išduotos geriamojo vandens tiekimo naujai statomiems tinklams projektavimo sąlygos Nr. S-2757 patvirtina, jog apeliantas norėjo ir išreiškė sutikimą jam priklausančią vandentiekio infrastruktūrą prijungti prie atsakovo infrastruktūros, todėl nėra pagrindo teigti, jog vandens tiekimo tinklais naudojamasi savavališkai.

43Apelianto verslo projekto nesėkmė nesudaro pagrindo ieškovo patirtus nuostolius perkelti valstybei, visuomenei ar kitiems asmenims.

44Ieškovo reikalavimas sudaryti atsakovui sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų atsakovui būtų ekonomiškai nenaudingas, įmonė kas mėnesį patirtų nuostolius, dėl ko tikėtinai pabrangtų vanduo kitiems vartotojams ir būtų pažeistas viešasis interesas.

45IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2014 m. liepos 17 d. nutartimi apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

47Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo kasacinį skundą, 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

48Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

49Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

50Byloje nustatyta, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Šiaulių rajono savivaldybės Mostaičių kaime, atitinkamai suderinus ir pakeitus paskirtį (t. I, b. l. 34), suformavo 65 atskirus, mažesnio ploto individualių gyvenamųjų namų statybai skirtus sklypus bei savo lėšomis įrengė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Dalis šių inžinerinių tinklų (vandentiekio trasa) nuo 2007 m. yra prijungta prie Šiaulių miesto vandentiekio tinklų. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ šiuos ieškovui nuosavybės teise priklausančius tinklus naudoja savo komercinei veiklai ir atlygintinai tiekia vartotojams geriamąjį vandenį, o nuotekų šalinimo tinklai tarnauja visuomenės poreikiams bei viešajam interesui, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 58 170 Lt dydžio nuostolių atlyginimą bei nustatyti, kad atsakovai atlygintinai naudoja ieškovui nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki ginčo infrastruktūros išpirkimo dienos kiekvieną mėnesį moka 9 224,71 Lt dydžio nuomos mokestį. Ieškovas taip pat prašo perkelti atsakovams visas su ginčo infrastruktūros naudojimu susijusias išlaidas bei įsipareigojimus.

51Byloje taikomas Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. X-764) ginčo santykių metu galiojusi redakcija.

52Byloje nėra abejonių dėl nuostatų, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas ir kad tai yra savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 1 d. 30 p.). Įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Šiai priedermei atlikti yra būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Tokia infrastruktūra (ar jos dalys) gali būti formuojama įvairiais būdais, o jų savininkai gali būti savivaldybė, viešasis tiekėjas ar kiti asmenys. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, reikalinga viešajam vandens tiekimui ar nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, tokia infrastruktūra savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.).

53Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje išaiškino: jei nustatomos įstatyme įtvirtintos sąlygos, kurioms esant kyla savivaldybės pareiga užtikrinti aptariamų viešųjų paslaugų tiekimą, savivaldybė ar šias paslaugas teikiantis jos kontroliuojamas viešasis tiekėjas turi siekti perimti nuosavybėn ar teisėtai naudotis jų funkcijoms vykdyti būtina infrastruktūra, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis ar valia ji buvo sukurta. Vien tinklų prijungimo faktas ar techninių sąlygų gavimas pagal galiojusius teisės aktus nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tiekėjas turi teisę neatlygintinai naudotis abonento infrastuktūra, o vandentiekio ir nuotekų tinklų savininkai negali būti įpareigojami neatlygintinai perduoti šiuos tinklus savivaldybių nuosavybėn.

54Pagal ieškovo reikalavimų formulavimą – nustatyti, kad jo sukurta infrastruktūra atsakovai ateityje (iki išpirkimo) naudosis atlygintinai, kad atsakovai privalo sumokėti nuostolių atlyginimą už ankstesnį naudojimąsi inžineriniais tinklais, kad atsakovai privalo prisiimti infrastruktūros priežiūrą ir atsakomybę už ją, galima daryti išvadą, jog ieškovas siekia, kad jo sukurtus inžinerinius tinklus nuosavybėn perimtų savivaldybė ar jos kontroliuojamas viešasis tiekėjas. Nesant išankstinės suinteresuotų asmenų sutarties ir jiems nesusitarus, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ir tuo atveju, kai infrastruktūros perdavimo siekia ne viešąją vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkciją atliekantis subjektas, o infrastruktūros statytojas (savininkas), infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams tik tais atvejais, kai ji reikalinga viešiesiems poreikiams tenkinti, nes paminėta teisės norma, laikantis proporcingumo principo, skirta ne tik privačios nuosavybės, bet ir viešojo intereso (pvz. viešųjų lėšų) apsaugai.

55Lietuvos Aukščiausiais Teismas šioje byloje yra nurodęs, kad savivaldybės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo tiekimo teritorija. Esant tokioms bylos aplinkybėms ir išaiškinimams, reikalinga nustatyti, ar egzistuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinti požymiai, kuriems esant gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai yra įtraukiami į viešojo vandens tiekimo teritorijas. Vadovaujantis aptariama norma į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiami paminėti objektai:

561) kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų;

572) kuriuose yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;

583) kuriuose gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą.

59Byloje neabejojama, kad nagrinėjamu atveju nėra trečiojo požymio – kai nėra galimybės apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą, todėl ši įstatymo nuostata nutaryje neaptariama.

60Dėl pirmojo požymio – objekto, kuriame geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, Lietuvos Aukščiausiais Teismas šioje byloje nurodė, kad ginčo objektas yra būtent kasatoriaus įrengti tinklai, dėl kurių naudojimo viešojo poreikio ir turi būti sprendžiama. Dėl to vertinama ne visos Aukštelkės gyvenvietės, o būtent ieškovo įrengtų inžinerinių tinklų aptarnaujamų teritorijų atitiktis įstatyme nustatytoms viešojo vandens tiekimo teritorijoms. Ieškovas teigia, kad jo pastatyta infrastruktūra yra skirta aptarnauti 65 gyvenamuosius namus, kuriuose gyventų 228 gyventojai. Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas šioje byloje taip pat nurodė, kad sprendžiant dėl viešųjų paslaugų teikimo yra aktualus faktinis asmenų, kurie naudojasi ginčo inžineriniais tinklais, skaičius, o ne ateityje tikėtinas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas teismui pateikė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos 2015 m. balandžio 21 d. pažymą, kad Aukštelkės kaime Pilies, Gerdo, Matkaičių ir Dubysos gatvėse gyvenamąją vietą yra deklaravę 58 gyventojai (t. VII, b. l. 215). Tačiau Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte kalbama ne apie gyvenamąją vietą deklaravusius, o apie geriamuoju vandeniu aprūpinamus asmenis. UAB „Šiaulių vandenys“ pateikė nagrinėjimo dieną aktualius duomenis (t. VII, b. l. 235) – yra sudaryta 10 vandens tiekimo sutarčių (iš jų viena laikina), geriamuoju vandeniu aprūpinami 25 žmonės.

61Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad atsakovas pateikė neišsamius duomenis. Jų teigimu iš tikro ieškovo vandentiekio linija naudojasi daugiau kvartalo gyventojų, kuriuos atsakovas prijungia neinformuodamas ieškovo. Kaip pavyzdį ieškovas nurodė namą, kurio adresas yra ( - ). Tačiau šis namas yra nurodytas atsakovo atstovės pateiktame sąraše. Neteisėto (nuslėpto nuo ieškovo) prisijungimo nepatvirtina ir ieškovo teiginys, kad ant UAB „Šiaulių vandenys“ ir kvartalo gyventojų sutarčių, taip pat ir ant apelianto nurodomos sutarties su namo, esančio ( - ) savininku, nėra ieškovo sutikimo (parašo). Nei ant vienos byloje aktualios „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų sutarties su vartotoju (individualaus gyvenamojo namo savininku (nuomininku)“ nėra ieškovo parašo (pvz. t. III, b. l. 11-14, 20-23). Kaip paaiškino atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ atstovė, su ieškovu derinama ne pati sutartis, o vandens tiekimui ir kanalizavimui individualiam namui techninės sąlygos ir atitinkamas planas. Toks atsakovo atstovės teiginys pagrįstas byloje esančiais įrodymais (pvz. t. I, b. l. 103-104). Esant tokiems įrodymams byloje ir ieškovui nepateikus papildomų dokumentų ar argumentų, daroma išvada, jog bylos nagrinėjimo dieną prie ieškovui priklausančio vandentiekio yra prijungta 10 gyvenamųjų namų ir geriamuoju vandeniu aprūpinami 25 asmenys.

62Apeliantas ir jo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad dalis kvartalo gyventojų nesinaudoja vandentiekio vandeniu, nes yra įsirengę neteisėtus gręžinius, tačiau yra prisijungę prie ieškovo įrengtos nuotekų šalinimo sistemos. Tokie paaiškinimai nekeičia teisinės situacijos byloje, nes, jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais bei nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovo įrengtu vandentiekiu geriamuoju vandeniu aprūpinamas įstatyme nustatytas asmenų skaičius.

63Kadangi pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintą pirmąją sąlygą į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiami paminėti objektai kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų, gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame ieškovo lėšomis yra įrengta aptariama infrastruktūra, negali būti pripažintas viešąja vandens tiekimo teritorija.

64Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka reikalinga nustatyti, ar egzistuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 2 punkte nustatyta įtraukimo į viešojo vandens tiekimo teritorijas sąlyga, t. y. ar ginčo teritorijoje yra valstybei, savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Apeliantas teigia, kad tokia sąlyga egzistuoja, nes Aukštelkės gyvenvietėje jau yra atsakovui UAB ,,Šiaulių vandenys“ priklausanti geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo infrastruktūra.

65Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dalyvaujantys byloje asmenys šiuo konkrečiu klausimu naujų įrodymų ar paaiškinimų nepateikė. Į bylą yra pateiktos nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 10681 ir Nr. 10683. Byloje Nr. 10681 yra užfiksuoti Aukštelkės k. Šiaulių r. sav. vandentiekio tinklų vandens bokšto ir Šiaulių r. sav. teritorijoje esančios vandentiekio tinklų vandentiekio trasos kadastriniai duomenys. Byloje Nr. 10683 yra užfiksuoti Šiaulių r. sav. teritorijoje esančios nuotekų tinklų fekalinės kanalizacijos ir dviejų siurblinių kadastriniai duomenys. Kartu su kadastrinių matavimų bylomis pateikti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. T-356 „Dėl UAB „Šiaulių vandenys“ įstatinio kapitalo“ ir gyvenvietės komunikacijų planas. Sprendime įrašyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių r. Aukštelkės kaime – vandens bokštą, dvi siurblines, fekalinę kanalizaciją ir vandentiekio trasą perduoda bendrovei „Šiaulių vandenys“. Iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-238 „Dėl sutikimo perimti turtą“ (t. V, b. l. 2) ir LR Vyriausybės 2006 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1029 (t. V, b. l. 2, 3) matyti, kad bendrovei „Šiaulių vandenys“ perduotą turtą savivaldybė perėmė iš Aukštelkės pensionato. Prie sprendimo Nr. T-238 ir kadastrinių matavimų bylų yra pridėtas planas (t. V, b. l. 4), kuriame pažymėti bendrovei „Šiaulių vandenys“ ir ieškovui priklausantys inžineriniai įrenginiai. Iš planų akivaizdžiai matyti, kad yra įrengtos dvi, tarpusavyje nesusijusius (nesujungtos) sistemos, skirtos atskirų kvartalų aptarnavimui. Planuose nepažymėtas mastelis, tačiau teismo posėdyje iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atstumas tarp kvartalų (inžinerinių sistemų) yra apie vieną kilometrą. Abiejų kvartalų fekalinės kanalizacijos (plane pažymėtos ruda spalva) yra autonominės, prie jokių tinklų neprijungtos. Vandentiekio linijos taip pat tarpusavyje nesujungtos, tik abi prijungtos prie praeinančios magistralinės vandentiekio linijos, pratiestos (kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovo atstovė) iš Bubių vandenvietės į Šiaulių miestą. Pažymėtina, kad ieškovui priklausiusio žemės sklypo adresas (buvęs Motaičių kaimas) į Aukštelkės kaimą buvo patikslintas tik 2006 m. gegužės 18 d. (t. VI, b. l. 30). Aptartos aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad ieškovo įrengtame gyvenamųjų namų rajone fiziškai valstybei, savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausančios bei tinkamos naudoti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros nėra.

66Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje, ieškovo (kasatoriaus) argumentą, jog pagal Šiaulių rajono savivaldybės patvirtintą infrastruktūros plėtros planą, viešojo vandens tiekimo teritorija yra laikoma visa Aukštelkės gyvenvietė, kurioje gyvena 1 261 gyventojas, o ne tik ieškovo lėšomis įrengtas gyvenamasis kvartalas, pripažino nepagrįstu. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio formuluotę, į viešojo vandens tiekimo teritoriją gali būti įtraukiamos ne tik gyvenamosios vietovės, bet ir jų dalys ar pavieniai pastatai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus. Nurodė, kad vietovės viešojo vandens tiekimo teritorijai priskiriamos ne pagal geografinį patekimą į tam tikros gyvenamosios vietovės ribas, o pagal atitiktį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytiems kriterijams. Kasacinis teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad prie viešojo vandens tiekimo teritorijos yra priskirta Aukštelkės gyvenvietė, kurios dalimi laikytinas ir jo įrengtas kvartalas, pati savaime nėra pakankama pripažinti viešojo vandens tiekimo teritorija ir jo nurodomą kvartalą, dėl to pagrįstai atskirai vertinamas kasatoriaus (ieškovo) įrengtų inžinerinių tinklų aptarnaujamų teritorijų atitiktis įstatyme nustatytoms viešojo vandens tiekimo teritorijoms. Šis išaiškinimas vienodai taikytinas visoms Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms.

67Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės ir kasacinio teismo išaiškinimai yra pakankami išvadai, jog ieškovo įrengti tinklai neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 2 punkte nustatytos įtraukimo į viešojo vandens tiekimo teritorijas sąlygos, nes ginčo teritorijoje nėra valstybei, savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausančios naudoti tinkamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

68Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas pateikė papildomus įrodymus – 2015 m. balandžio 22 d. savo raštą adresuotą Šiaulių rajono savivaldybei dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų išpirkimo ir analogišką raštą bendrovei „Šiaulių vandenys“ (t. VII, b. l. 206, 217). Panašaus turinio ieškovo susirašinėjimas su atsakovais vyko ir anksčiau (t. I, b. l. 38-50). Iš šių dokumentų turinio, taip pat iš ieškinio reikalavimo formuluotės „nuomos mokestis mokamas [...] iki ginčo infrastruktūros išpirkimo dienos“ galima spręsti, jog ieškovas siekia, kad atsakovai - UAB „Šiaulių vandenys“ ar Šiaulių rajono savivaldybė nupirktų jo įrengtą inžinerinę infrastruktūrą.

69Minėta, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2015 m. balandžio 17 d. nutartis šioje civilinėje byloje). Ši viešosios paslaugos sritis yra savarankiška savivaldybės funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 1 d. 30 p.). taip pat nutartyje jau minėta ir kasacinio teismo išaiškinta (2015 m. balandžio 17 d. nutartis), jog įstatymuose (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geriamojo vandens įstatyme) yra nustatyta pareiga savivaldos institucijoms užtikrinti jų teritorijų gyventojams galimybę viešai arba individualiai apsirūpinti reikiamu geriamojo vandens kiekiu, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę ir saugą, rūpintis geriamojo vandens šaltinių apsauga ir kita. Savivaldos institucijos, aprūpindamos asmenis geriamuoju vandeniu, tvarkydamos nuotekas, vykdo viešąją funkciją, o įstatymai įpareigoja savivaldybes užtikrinti, kad šiomis viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Taigi valstybės reguliuojama viešąjį interesą tenkinanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo veikla yra patikėta vykdyti savivaldybėms, kartu pabrėžiant savivaldybės pareigą užtikrinti, kad tinkamos kokybės minėtomis viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Konkrečiai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn [...] Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui“. Aiškinant šią normą teleologiškai darytina išvada, jog tokiu teisiniu reguliavimu siekiama pirmiausia užtikrinti, kad tinkamos kokybės vandeniu ir nuotekų šalinimo paslauga galėtų naudotis maksimalus šalies gyventojų skaičius, tačiau taip, kad siekiant šio tikslo nebūtų pažeistos privačios nuosavybės savininkų teisės. Aptariamas teisinis reguliavimas nėra skirtas užtikrinti privačių asmenų sukurtos infrastruktūros išpirkimą bet kokiomis aplinkybėmis. Pirmiausia turi būti konstatuota, jog infrastruktūra reikalinga viešajam vandens tiekimui. Šioje byloje jau pasakyta, kad dėl tokio poreikio egzistavimo sprendžiama pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintus požymius bei nuspręsta, jog ieškovo įrengta infrastruktūra šių požymių neatitinka. Privačios infrastruktūros savininkas gali reikalauti priverstinio išpirkimo, jei viešosios paslaugos teikėjas neatlygintinai, t. y. pažeisdamas nuosavybės teisę, viešosios paslaugos teikimui naudoja privačią infrastruktūrą. Kad tokia teisinė situacija neleistina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Avelana“ v. UAB ,,Kauno vandenys“, bylos Nr. 3K-3-135/2012. Tokiais argumentais ieškovas ir grindžia savo ieškinio reikalavimus, teigdamas, jog „atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ faktiškai naudojasi ieškovui priklausančia vandentiekio trasa [...] ir gauna iš to ekonominės naudos“. (ieškinys t. I, b. l. 3; dublikas t. I, b. l. 116; patikslintas ieškinys t. VI, b. l. 40). Tačiau byloje nustatyta, kad iš visos ieškovo sukurtos infrastruktūros - geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų (lietaus šalinimo tinklai, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, nuotekų valymo įrenginiai) tik maža dalis vandentiekio yra naudojama geriamojo vandens tiekimui dešimčiai namų iš kvartale suplanuotų 64 sklypų. Nenuginčyta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas už patiektą vandenį per mėnesį gauna apie 47 EUR (161,5 Lt) pajamų. Pastebėtina, kad ši suma yra tik pajamos, bet ne pelnas, taip pat tai, kad iki ieškovui priklausančio vandentiekio ribos vanduo tiekiamas atsakovui priklausančiais įrenginiais. Tuo tarpu ieškovas prašo teismo nustatyti, kad atsakovai privalo mokėti ieškovui 2 671,66 EUR (9 224,71 Lt) mokestį per mėnesį. Toks prašomas kiekvieno mėnesio mokestis bei ieškovo apskaičiuota ir prašoma priteisti 16 0847,2 EUR (58 170 Lt) dydžio nuostolių suma yra akivaizdžiai neproporcingi atsakovo gaunamai naudai. Tokios ieškinio sumos bei reikalavimas kiekvieno mėnesio mokestį priteisti iki tinklų išpirkimo dar kartą patvirtina, kad ieškovo tikslas yra parduoti infrastruktūrą atsakovams. Tačiau jau paminėtoje 2012 m. balandžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalį būtent viešasis vandens tiekėjas sprendžia, ar viešojo vandens tiekimo teritorijoje esančios, bet ne jo valdomos ar naudojamos pagal sutartį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam vandens tiekimui. Nagrinėjamoje byloje atsakovai tokio reikalingumo nekonstatavo ir su ieškiniu nesutinka. Pažymėtina, kad šios nagrinėjamos bylos ir šalių minimos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-135/2012 aplinkybės skiriasi. Nors abiejose bylose buvo sprendžiama dėl viešojo tiekėjo naudojamos privačios infrastruktūros, tačiau paminėtoje LAT byloje Nr. 3K-3-135/2012 viešasis tiekėjas naudojosi visa privačia infrastruktūra, o nagrinėjamoje byloje - tik nedidele vieno tinklo (vandens tiekimo) dalimi. Taigi, nesant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų požymių, pagal kuriuos objektai įtraukiami į viešojo vandens tiekimo teritorijas, bei nesant atitinkamų atsakovų sprendimų, nėra pagrindo teigiamai spręsti dėl ieškovui priklausančios infrastruktūros išpirkimo arba priteisimo mokesčio, atitinkančio ieškovo apskaičiuotą visos infrastruktūros nuomos mokestį.

70Aplinkybė, kad ieškovas siekia infrastruktūros išpirkimo arba jos visos išnuomojimo, yra pagrindas netenkinti ir ieškinio dalies dėl nuostolių priteisimo. Ieškovas nuostolius kildina iš atsakovų nepagrįsto praturtėjimo, jiems išimtinai savo interesų tenkinimui naudojant ieškovui nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011). Taigi, ieškovas visų pirma turi byloje įrodyti (CPK 12, 178 str.), kad atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ dalimi ieškovui priklausančio vandentiekio tiekdamas geriamą vandenį aštuoniems, o bylos pakartotinio nagrinėjimo apeliacinės instancijos dieną jau dešimčiai namų, praturtėjo 16 0847,2 EUR (58 170 Lt). Tačiau ieškovas tokios aplinkybės neįrodinėjo, o prašomus priteisti nuostolius, kaip minėta, apskaičiavo remdamasis visos jam nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros pageidaujamos gauti nuomos kaina. Esant tokiai procesinei situacijai daroma išvada, kad suformulavęs ieškinio dalyką šioje dalyje – reikalavimą atlyginti nuostolius, susidariusius dėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo, ieškovas pasirinko dalyko neatitinkantį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyko net neįrodinėjo. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateikti nauji įrodymai apie jo sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį (t. VII, b. l. 219-223) ir sumokėjimą už elektros energiją sunaudotą, ieškovo teigimu, nuotekų šalinimo sistemos aptarnavimui (t. VII, b. l. 225-234). Šie dokumentai patvirtina ieškovo turėtas išlaidas, tačiau niekaip neįrodo atsakovų nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovas ir nepageidauja, kad jo patiriamų nuostolių dydis būtų apskaičiuojamas pagal atsakovo naudos, gautos eksploatuojant ieškovui priklausančios infrastruktūros dalį, dydį. Apeliaciniame skunde ieškovas aptaria geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo tvarką bei atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ visos veiklos pelningumą. Apeliantas teigia, kad sutartis su ieškovu dėl tinklų atlygintino naudojimo atsakovui nebūtų nuostolinga, nes atsakovo veikla visumoje yra pelninga (2011 m. pelnas siekė 433 174 Lt), o dalį šio pelno sugeneravo ieškovui priklausanti infrastruktūra. Apelianto teiginiai klaidingi. Tokie argumentai būtų reikšmingi svarstant sutarties dėl visos ieškovo sukurtos infrastruktūros atlygintino naudojimo arba dėl jos išpirkimo, tačiau šioje byloje jau pasisakyta, kad aptariami tinklai neatitinka Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų požymių ir atsakovai neprivalo jų perimti. O duomenų apie tai, kokia tikslia suma atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, bendruose UAB „Šiaulių vandenys“ pelningumo duomenyse nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui neįrodinėjant reikalaujamos priteisti atsakovų nepagrįsto praturtėjimo sumos ir jam pareiškus ieškinį netinkamu pagrindu, ieškinio reikalavimas atlyginti nuostolius, ieškovo teigimu patirtus dėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo, negali būti patenkintas.

71Apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybė, kad Šiaulių rajono savivaldybė 2009 metų Vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane Aukštelkės gyvenvietę buvo įtraukusi į perspektyvinę I etapo viešojo vandens tiekimo teritoriją, nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu, nes, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, šiuo metu nei Šiaulių rajono, nei Šiaulių miesto savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuosiuose planuose artimiausiu metu nėra nustatyta tokių tinklų plėtra į ginčo teritorijas.

72Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir kolegija šioje nutartyje dėl jų nepasisako.

73Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Be to, kai ieškinys atmestas, ieškovas atlygina bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2 d.).

74Atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 434,8 EUR (1 500 Lt, t. VII, b. l. 77). Kadangi atsiliepimas į ieškovo G. A. skundą nebuvo susijęs su papildomų ar naujų prašymų, įrodymų pateikimu, atsižvelgiant į Lietuvos Ad Rekomendacijas ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2004 m. balandžio 26 d. redakcija) atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies ir iš ieškovo priteisiama 230 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.). Iš byloje esančios pažymos (t. VII, b. l. 194) matyti, kad teismas patyrė 39,7 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma iš ieškovo priteisiama į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str. 2 d.).

75Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

76Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

77Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

78Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių vandenys“ (į. k. 144133366) iš ieškovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 230 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

79Iš ieškovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 39,7 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant ieškovui G. A.,... 4. ieškovo atstovui advokatui V. I.,... 5. atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ atstovei J. S.,... 6. atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės atstovui V. S.... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. I. Ginčo esmė... 10. Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 11. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė žemės ūkio... 12. Atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir... 13. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė prašė ieškinį atmesti, nurodydamas,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 16. Teismas nustatė, kad ieškovas, būdamas verslininkas ir plėtodamas savo... 17. Spręsdamas dėl atsakovo savivaldybės pareigos teikti gyventojams viešąsias... 18. Teismas taip pat pripažino nepagrįstais ieškovo teiginius, kad jo įrengtais... 19. Teismas taip pat atmetė ieškovo teiginius dėl atsakovo UAB „Šiaulių... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 21. Ieškovas G. A. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 23. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, 8 straipsnio... 24. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, nes... 25. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas žemės sklypų... 26. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės... 27. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas iš žemės sklypų pardavimo patyrė... 28. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių rajono savivaldybė 2009 metų... 29. Teismas, atmesdamas ieškininio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, be... 30. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 31. Nurodo, kad tik esant tam tikroms sąlygoms teismas gali įpareigoti asmenį... 32. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, naudodamasis ieškovui... 33. Įstatymas nenumato pareigos įmonei išpirkti kitiems asmenims priklausančios... 34. Apeliantas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, nepagrįstai remiasi UAB... 35. Tinklus pasistatė pats ieškovas savo iniciatyva, tenkindamas savo poreikius,... 36. Atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 37. Nurodo, kad vandentiekio tinklo prijungimo techninių sąlygų išdavimas... 38. UAB „Šiaulių vandenys“ nėra tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra... 39. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijama infrastruktūra yra skirta... 40. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių... 41. Nurodo, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. nuostata šilumos ir... 42. Apeliantui išduotos geriamojo vandens tiekimo naujai statomiems tinklams... 43. Apelianto verslo projekto nesėkmė nesudaro pagrindo ieškovo patirtus... 44. Ieškovo reikalavimas sudaryti atsakovui sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų... 45. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 46. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 49. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui,... 50. Byloje nustatyta, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės... 51. Byloje taikomas Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų... 52. Byloje nėra abejonių dėl nuostatų, kad geriamojo vandens tiekimas ir... 53. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus... 54. Pagal ieškovo reikalavimų formulavimą – nustatyti, kad jo sukurta... 55. Lietuvos Aukščiausiais Teismas šioje byloje yra nurodęs, kad savivaldybės... 56. 1) kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų;... 57. 2) kuriuose yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių)... 58. 3) kuriuose gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo,... 59. Byloje neabejojama, kad nagrinėjamu atveju nėra trečiojo požymio – kai... 60. Dėl pirmojo požymio – objekto, kuriame geriamuoju vandeniu aprūpinama ne... 61. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad atsakovas pateikė... 62. Apeliantas ir jo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad dalis kvartalo... 63. Kadangi pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13... 64. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 65. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui... 66. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 67. Pirmiau aptartos faktinės aplinkybės ir kasacinio teismo išaiškinimai yra... 68. Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas... 69. Minėta, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš... 70. Aplinkybė, kad ieškovas siekia infrastruktūros išpirkimo arba jos visos... 71. Apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybė, kad Šiaulių rajono savivaldybė... 72. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir kolegija šioje... 73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 74. Atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą... 75. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330... 76. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 77. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 78. Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių vandenys“ (į. k.... 79. Iš ieškovo G. A. (a. k. (duomenys...