Byla 2A-131-302/2015
Dėl sutartinių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „SEB gyvybės draudimas“ ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo S. R. priešieškinį ieškovui UAB „SEB gyvybės draudimas“ dėl sutartinių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „SEB gyvybės draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 17 832,38 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-01-01 su atsakovu S. R. sudarė Draudimo tarpininkavimo sutartį Nr.IV/II/09/5810 (toliau – Tarpininkavimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo vykdyti priklausomo draudimo tarpininko veiklą, o ieškovas už tarpininkavimą įsipareigojo atsakovui mokėti komisinį atlygį. Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad draudimo sutartį klientui nutraukus savo iniciatyva ar dėl draudimo įmokų nemokėjimo, atsakovas privalo grąžinti gautą komisinį atlygį per 30 kalendorinių dienų. Atsakovui tarpininkaujant, buvo nutrauktos (pasibaigė) 5 draudimo sutartys. Atsakovui pagal sutarties nuostatas kilo pareiga grąžinti ieškovui dalį atsakovui išmokėto komisinio atlygio t.y. 17 832,38 Lt. Ieškovas grąžintino komisinio mokesčio sumą apskaičiavo detalizuodamas akte, atsižvelgdamas į Tarpininkavimo sutarties 2 priedą– „Komisinio atlygio dydis ir mokėjimo sąlygos“.

4Atsakovas S. R. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad ieškovas reikalauja grąžinti komisinį atlygį nepagrįstai, kadangi ieškovas nepatyrė jokių nuostolių. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų dėl draudimo sutarčių nutraukimo pagrindo. Draudimo sutartys pasibaigė ar buvo nutrauktos ne dėl atsakovo kaltės, pats ieškovas buvo nerūpestingas.

5Atsakovas S. R. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo: pripažinti negaliojančia 1) 2009-01-01 Draudimo tarpininkavimo sutarties Nr.IV/II/09/5810 5.2 p. nuostatą „Jeigu draudimo sutartis nutraukiama kliento iniciatyva, draudiminė apsauga sustabdoma dėl įmokų nemokėjimo arba mažinama periodinė draudimo įmoka, kai pilnai neapmokėti pirmieji draudimo sutarties metai, Tarpininkas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų įsipareigoja grąžinti Bendrovei dalį pradinio komiso, kurios dydis nustatomas 2 priede išdėstyta tvarka“; 2) pripažinti negaliojančia Tarpininkavimo sutarties priedo Nr.2 „Komisinio atlygio dydis ir mokėjimo sąlygos“ 3 p. nuostatą „Sustabdžius draudiminę apsaugą dėl įmokų nemokėjimo arba nutraukus draudimo sutartį, kai pilnai neapmokėti draudimo sutarties pirmieji metai, Tarpininkas privalo grąžinti gauto pradinio komiso dalį. Ta dalis apskaičiuojama taip: grąžintina suma = už pirmus draudimo sutarties metus likusios nesumokėtos įmokos x mokamo komiso dydis x laikotarpis“. Priešieškinis grindžiamas tuo, jog šios sutartinės nuostatos įtvirtina esminę šalių nelygybę bei suteikia perdėtą pranašumą vienai sutarties šalių, todėl LR CK 6.228 str. pagrindu pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Pati tarpininkavimo sutartis (įskaitant jos priedus) pagal savo turinį bei šalių prisiimamus įsipareigojimus kvalifikuotina kaip komercinio atstovavimo sutartis, todėl ir jos aiškinimui turi būti pasitelktos CK XII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog sutartyje su atsakovu yra įtvirtintas komisinio mokesčio mokėjimas už klientų paiešką, jų konsultavimą, sutarčių sudarymą ir panašių paslaugų suteikimą, bet ne už tinkamą klientų sutarčių įvykdymą, juolab, kad agentai po sutarčių pasirašymo net neturi galimybių kontroliuoti ir žinoti kaip yra vykdomos jo pagalba pasirašytos sutartys, t.y. kurie klientai moka, kurie ne. Be to, pažymėjo, jog draudimo veikla yra rizikos veikla, kas reiškia, kad ieškovas nebūtinai iš kiekvienos sutarties turi gauti naudą, todėl visos kliento prievolės nevykdymo rizikos perkėlimas tarpininkui akivaizdžiai iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, o tuo pačiu ir įtvirtina esminę sutarties šalių nelygybę.

6Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir nurodė, jog abi sutarties šalys yra verslininkai, lygiaverčiai partneriai, jų nesieja jokie pavaldumo santykiai. Draudimo tarpininko veikla neapsiriboja vien tarpinio rezultato pasiekimu – draudimo sutarties sudarymu, draudimo tarpininkas atsakingas ir už draudimo sutarties administravimą, kad būtų išlaikytas draudimo santykių tęstinumas (draudimo įmokų mokėjimas bent vienerius metus). Draudimo bendrovė tarpininkui komisinį atlygį sumoka, sudarius draudimo sutartį, iš karto visą, avansu. Toks atsiskaitymo modelis taikomas dėl to, kad ieškovas tikisi, jog draudimo tarpininkas, atsakovas, yra įsitikinęs kliento mokumu, galėjimu savarankiškai mokėti draudimo įmokas, poreikiu sudaryti draudimo sutartį, bei atsakovo galimybe ir suinteresuotumu tinkamai įgyvendinti draudimo sutarties administravimą, užtikrinti draudimo sutarties tęstinumą bent vienerius metus, be to, rizika dėl trečiojo asmens netinkamo prievolių vykdymo tenka abejoms draudimo tarpininkavimo sutarties šalims, nes draudimo bendrovė prisiima didelę draudiminę ir sutarties administravimo veiksmų riziką. Atsakovas neteisingai interpretuoja LR CK 6.228 str. nuostatas, nepagrįstai jas taikydamas šalių teisiniams santykiams, kadangi atsakovas veikė kaip verslininkas, sudarydamas sutartį jis suprato kokias prievoles ir kokią riziką prisiima. Ginčijamos sutarties nuostatos yra vienintelis ieškovo kaip draudiko garantas, jog atsakovas, kaip draudimo tarpininkas, tinkamai vykdys sutartyje numatytas pareigas ir nesielgs nesąžiningai ieškovo bei draudėjo atžvilgiu.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo S. R. 17 832,38 Lt skolos ir 1 382Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „SEB gyvybės draudimas“ naudai; priteisė iš atsakovo S. R. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 832,38 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-24; atsakovo S. R. priešieškinį ieškovui atmetė. Priimdamas sprendimą teismas sprendė, jog ieškovas argumentuotai ir tinkamai pagrindė, jog jo sudaryti paskaičiavimai yra pagrįsti ir teisingi, o išanalizavęs ieškovo 2012-03-05 Nr. 01-15-548 sudarytą grąžintino komisinio atlygio apskaičiavimo aktą, jame nurodytas penkias draudimo sutartis, jų pasibaigimo terminus, padarė išvadą, jog ieškovas nepažeidė sutartinių nuostatų, aktualių Tarpininkavimo sutarties 5.2. punkto taikymui, t.y. sutartys nutrauktos klientų iniciatyva. Be to, teismas taip pat tarpininkavimo sutartis vertintino kaip verslo, rizikos sutartis, todėl konstatavo, jog atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimus, tarpininkaudamas klientui, gavo ne tik galimybę uždirbti, bet kartu ir prisiėmė riziką sutarčių nutraukimo atveju grąžinti dalį komisinio atlygio. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas nenuginčijo ieškovo prašomos priteisti skolos dydžio, kaip ir nepateikė įrodymų apie tinkamą ir pilną prievolės įvykdymą, todėl skolos priskaičiavimą teismas vertino pagrįstu ir teisingu. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog sutartinės nuostatos įtvirtina esminę šalių nelygybę bei, kad jis negalėjo būti atsakingas už trečiųjų asmenų įsipareigojimų prieš ieškovą vykdymą, pažymėdamas, jog ši sutartis sudaryta dviejų verslininkų, todėl abi šalys veikia pelno gavimo rizikos sąlygomis. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas būtų buvęs nepatyręs ar mažai informuotas, priklausomas nuo ieškovo ir pan., taip pat, jog atsakovui komisinis atlygis buvo mokamas ne tik už jam tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis, bet ir už jų administravimą, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad jis neturėjo galimybės kontroliuoti, prižiūrėti sudarytų sutarčių vykdymą. Teismo manymu, atsakovas privalėjo įvertinti ne tik siekiamą gauti pelną, bet ir visą riziką, būtent dėl įtvirtintų atsakomybės sąlygų – dalies komisinio atlygio grąžinimo Sutartyje numatytais atvejais. Pripažinus atsakovo teisinį aiškinimą, jog tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip komercinis atstovavimas, teismas darė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisingai aiškina, kad komisinio mokesčio mokėjimas tarpininkui siejamas tik su sutarties sudarymu bei neteisingai duoda nuorodą į LR CK 2.158 str. 3 d. dėl papildomo atlyginimo mokėjimo, jei jis būtų garantavęs sutarčių įvykdymą.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliantas S. R. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip komercinio atstovavimo teisinius santykius, tačiau nepaisant to, teismas netinkamai išaiškino tarp šalių pasirašytą Tarpininkavimo sutartį bei šalių įsipareigojimų apimtis ir tai buvo viena iš esminių priežasčių, nulėmusių neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apelianto manymu, kadangi ginčo šalys skirtingai vertino sutartinius įsipareigojimus bei jų apimtį, šalių įsipareigojimų apimčiai nustatyti turėjo būti taikomos LR CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ir laikė, jog pasirašyta Tarpininkavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo ne tik sudaryti sutartis ieškovo vardu ir naudai, bet ir užtikrinti, kad tretieji asmenys (klientai) sutartį įvykdys ne trumpiau, nei vienerius metus. Su tokiais teismo argumentais apeliantas nesutinka ir pažymi, jog pagal bendrąją taisyklę prekybos agentas neatsako atstovaujamajam dėl to, kad kita sandorio šalis neįvykdo sutarties. Juolab, kad CK 2.158 str. 3 d. numato, kad tarpininkas, garantavęs atstovaujamajam, kad kita tam tikro sandorio šalis tinkamai įvykdys sutartį, turi teisę gauti papildomą atlyginimą. Tai, kad ginčo šalys nesusitarė dėl papildomo atlyginimo mokėjimo, reiškia, kad sutartyje su atsakovu yra įtvirtintas komisinio mokesčio mokėjimas už klientų paiešką, jų konsultavimą, sutarčių sudarymą ir panašių paslaugų suteikimą, bet ne už tinkamą klientų sutarčių įvykdymą. Tad, priešingai negu nurodo pirmos instancijos teismas, papildomo komisinio atlyginimo nemokėjimo faktas leidžia teisingai kvalifikuoti šalių įsipareigojimų apimtis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodo, jog atsakovas neįrodė, kad dėjo visas pastangas išlaikyti sutartinius klientų santykius su ieškovu ar kad negalėjo gauti informacijos iš ieškovo apie atsakovui tarpininkaujant sudarytų sutarčių vykdymą, įmokų mokėjimą. Pažymi, jog visas sutartis ieškovas laiko pasibaigusiomis nuo tos datos, kai Tarpininkavimo sutartis su atsakovu jau buvo nutraukta, todėl atsakovas objektyviai negalėjo bent kaip įtakoti klientų sutarčių vykdymo. Pažymi, kad atsakovo Tarpininkavimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas neturėjo jokių galimybių kontroliuoti kaip klientai vykdo sutartis. Apelianto manymu, kadangi jis negali būti atsakingas už klientų įsipareigojimų prieš ieškovą vykdymą, tai komisinio mokesčio išreikalavimas iš tarpininko, šiam neatlikus jokių neteisėtų veiksmų ar sutarties pažeidimo, negali būti pateisinamas ir bendraisiais prievolių bei sutarčių vykdymo principais.

11Ieškovas UAB „SEB gyvybės draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, draudimo tarpininko veikla neapsiriboja tik tarpinio rezultato pasiekimu- draudimo sutarties sudarymu. Pabrėžia, jog dėl sutartyje įtvirtintų minėtų draudimo tarpininko pareigų, paaiškėjus draudimo sutarties sudarymo faktui, ieškovas visą komisinį atlygį tarpininkui sumoka iš karto avansu. Todėl akivaizdu, kad atsakovo argumentai, jog komisinio mokesčio sumokėjimas draudimo tarpininkui yra siejamas su rezultato - sutarties sudarymo pasiekimu yra visiškai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais. Ieškovo manymu, rizika dėl kliento netinkamo prievolių vykdymo tenka abejoms draudimo tarpininkavimo sutarties šalims, kadangi klientui atsisakius sutarties, kuri galioja trumpiau nei metus, abi sutarties šalys susiduria su neigiamomis pasekmėmis. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo interpretacija LR CK 6.228 str. nuostatų ir mano, jog apeliantas nepagrįstai taiko byloje nagrinėjamiems šalių teisiniams santykiams, o jo teiginiai ir reikalavimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Atsakovas yra verslininkas, todėl pastarajam yra taikomi netgi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, negu fiziniam asmeniui. Taigi vien jau dėl šios priežasties, preziumuotina, kad atsakovas sudarydamas sutartį visiškai suprato kokias prievoles bei riziką pagal sutartį prisiima. Taip pat pabrėžia, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų verčiamas sudaryti sutartį ar, kad ieškovas būtų pažeidęs sutarties sudarymo laisvės principą. Be to, ieškovo manymu esminė šalių nelygybė pagal ginčijamą sutartį apskritai negalima ir dėl to, jog ginčijamos sutarties šalių kliento netinkamo prievolės įvykdymo rizika buvo paskirstyta sąžiningai. Ieškovas taip pat pažymi, jog Tarpininkavimo sutarties nuostatos, kurios yra ginčijamos atsakovo, yra vienintelis ieškovo, kaip draudiko garantas, jog atsakovas, kaip draudimo tarpininkas, tinkamai vykdys sutartyje numatytas pareigas ir nesielgs nesąžiningai ieškovo bei draudėjo atžvilgiu.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.

15Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijoje keliant klausimus dėl netinkamo sutarčių aiškinimo ir sudarytos sutarties sąlygų neteisėtumo dėl šalių nelygybės, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamas teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ar nepagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu.

16Byloje nustatyta, kad 2009-01-01 ieškovas su atsakovu sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. IV/II/09/5810, pagal kurią atsakovas įsipareigojo vykdyti priklausomo draudimo tarpininko veiklą, o ieškovas už atsakovui tarpininkaujant su Bendrove sudarytas draudimo sutartis bei jų administravimą įsipareigojo atsakovui mokėti komisinį atlygį sutartyje bei jos priede Nr. 2 „Komisinis atlygio dydis ir mokėjimo sąlygos“ nustatyta tvarka (sutarties 3.1.4 p.) (b.l. 4-7). Tarpininkavimo sutarties 5.2. punkte (skirsnis „5. Šalių atsakomybė“) numatyti atvejai, kai Tarpininkas įsipareigoja grąžinti Bendrovei dalį pradinio komiso, t.y.: jei draudimo sutartis nutraukiama kliento iniciatyva, draudiminė apsauga sustabdoma dėl įmokų nemokėjimo arba mažinama periodinė draudimo įmoka, kai pilnai neapmokėti pirmieji draudimo sutarties metai. Pradinio komiso grąžinama dalis apskaičiuojama Tarpininkavimo sutarties 2 priedo 3 punkte numatyta tvarka: grąžintina suma = už pirmus draudimo sutarties metus likusios nesumokėtos įmokos x mokamo komiso dydis x laikotarpis. Tarp bylos šalių nėra ginčo, jog iš sudarytų gyvybės draudimo sutarčių, kurių sudaryme tarpininkavo atsakovas, buvo nutrauktos 5 gyvybės draudimo sutartys (b.l.15-16).

17 Dėl sutarties sąlygų tinkamo aiškinimo

18Pirmos instancijos teismas teisingai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip komercinę tarpininkavimo sutartį ir vertino ją kaip verslo, rizikos sutartį. Atsakovas, prisiimdamas įsipareigojimus, tarpininkaudamas klientui, gavo ne tik galimybę uždirbti (komisinis atlygis b.l. 119-128), bet kartu ir prisiėmė riziką sutarčių nutraukimo atveju grąžinti dalį komisinio atlygio.

19Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl Draudimo tarpininkavimo sutarties (toliau Sutartis), sudarytos tarp atsakovo ir ieškovo, turinio ir tikslų aiškinimo pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Su šiuo argumentu kolegija nesutinka.

20Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-3-409/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011). Taigi, teismas privalo aiškinti sutartį taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles tada, kai sutarčių ar jų sąlygų turinys yra neaiškus, dviprasmiškas ir tai sukuria sutarties šalims sutarties ar jos sąlygos reikšmės nustatymo problemų. Tam tikrais atvejais teismas aiškina ir tas sutartis ar jų sąlygas, kurios, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo aiškios ir nereikalaujančios aiškinimo, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, tačiau pačių sutarties šalių yra aiškinamos skirtingai. Sutarčių teisės doktrinoje teigiama, kad taip gali nutikti, kai sutartį šalys pasirašo užsienio kalba, sutarties šalys yra skirtingo amžiaus, patirties ar interesų. Nagrinėjamu atveju ginčo Sutartis bei jos priedai, buvo pasirašytos verslininkų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Sutarties 5.2. punktas (skirsnis „5. Šalių atsakomybė“) ar jame numatyti atvejai, kai Tarpininkas įsipareigoja grąžinti Bendrovei dalį pradinio komiso, t.y.: jei draudimo sutartis nutraukiama kliento iniciatyva, draudiminė apsauga sustabdoma dėl įmokų nemokėjimo arba mažinama periodinė draudimo įmoka, kai pilnai neapmokėti pirmieji draudimo sutarties metai, arba Sutarties 2 priedo 3 punktas, kuriame nustatyta kokiu būdu apskaičiuojama grąžintina suma: už pirmus draudimo sutarties metus likusios nesumokėtos įmokos x mokamo komiso dydis x laikotarpis, šalių galėtų būti kitaip suvokti, negu šie punktai buvo surašyti ir išdėstyti Sutartyje bei priede.

21Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad minėtas sutarties sąlygas būtų galima aiškinti kitaip, nes atsakovo tikslai sudarant Sutartį ir priedus buvo kitokie, nei suformuluota ginčijamose Sutarties ir priedo punktuose, t.y. atsakovas neturėjo tikslo prisiimti pareigos administruoti draudimo sutartis metus laiko po jų sudarymo ir kartu atsisakyti dalies komisinio atlyginimo, jeigu tokios sutartys ieškovo ir trečiųjų asmenų bus nutrauktos.

22Komercinis atstovavimas yra profesinė veikla (verslas), abi šalys, tiek atstovaujamasis, tiek ir komercinis tarpininkas yra verslininkai, šiai veiklai būdingas tęstinumas ir nuolatinis pobūdis (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 2.152 straipsnis). Komercinio atstovavimo tikslas – sandorių sudarymas atstovaujamojo vardu, ir už šią veiklą komerciniam tarpininkui yra mokamas atlyginimas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 2.158 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių pasirašytos Draudimo tarpininkavimo sutarties 3.1.4 p., kuriame įtvirtinta nuostata, jog ieškovas įsipareigoja mokėti tarpininkui komisinį atlygį už jam tarpininkaujant su bendrove sudarytas draudimo sutartis bei jų administravimą. Tai reiškia, kad komisinio mokesčio sumokėjimas tarpininkui siejamas su sutartyje numatyto rezultato pasiekimu - sutarties sudarymu ir administravimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sudarytų sutarčių administravimas – tai sutarčių valdymas, tvarkymas, suprantamas, kaip sutarčių vykdymo vadyba, siekiant užtikrinti abiejų šalių pagal draudimo tarpininkavimo sutartį komercinius interesus tam, kad būtų pilnai apmokėti pirmieji sudarytų draudimo sutarčių metai kaip ir numatyta Sutartyje, ir atsakovui nereikėtų grąžinti gauto pradinio komisinio atlygio dalį, tuo užsitikrinant savo teises ir teisėtus interesus.

23Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė neįrodė, jog siekė ir atliko konkrečius veiksmus, administruodama sutartis, išlaikyti sutartinius klientų santykius su ieškovu, kad net neturėjo informacijos iš ieškovo apie jai tarpininkaujant sudarytų sutarčių vykdymą, įmokų mokėjimą. Šių aplinkybių atsakovas ir neįrodinėjo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Tarpininkavimo sutartis tarp bylos šalių buvo nutraukta anksčiau nei nutrauktos draudimo sutartys, nagrinėjamu atveju ginčijamų punktų taikymui neturi teisinės reikšmės, nes Tarpininkavimo sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva, ką pripažino jis pats, todėl nutraukdamas šią sutartį, jis turėjo galimybę įvertinti ir tuos atvejus, kad dalyje draudimo sutarčių nuo jų sudarymo dar nėra praėję metai, todėl ir jas draudėjui nutraukus, gali kilti Tarpininkavimo sutartie ginčijamuose punktuose numatytos pasekmės.

24Nagrinėjamu atveju teisines pasekmes ir atsakovo prievolę grąžinti dalį komisinio atlygio sukūrė tos aplinkybės, kad iš atsakovui tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių buvo nutrauktos 5 draudimo sutartys. Teisėjų kolegija pažymi, kad Draudimo tarpininkavimo sutarties 2 priedo „Komisinio atlygio dydžio ir mokėjimo sąlygų“ 3 punktas, numatantis, kad dėl įmokų nemokėjimo arba nutraukimo draudimo sutarties, kaip pilnai neapmokėti pirmieji draudimo sutarties metai, atsakovas įsipareigojo grąžinti gauto pradinio komiso dalį, nenumatė papildomų sąlygų dėl to, kad turi būti konstatuoti kokie nors atsakovo, kaip tarpininko, neteisėti veiksmai dėl draudimo sutarčių nutraukimo ar pažeidimo, nes prievolė grąžinti gauto pradinio komiso dalį siejama su įmokų nemokėjimu arba draudimo sutarties nutraukimu ir pilnai neapmokėtais pirmaisiais draudimo sutarties metais.

25Ta aplinkybė, kad draudimo veikla yra rizikos veikla, ir ieškovas ne iš kiekvienos sutarties gavo naudą, reiškia, kad atsakovas, kaip draudimo tarpininkas, draudimo tarpininkavimo sutarties pagrindu prisiėmęs prievoles dėl draudimo sutarčių sudarymo ir jų administravimo funkcijų vykdymo, dalį verslo rizikos prisiėmė, kaip verslininkas, nes priešingu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėtų ieškovo verslo sąskaita.

26Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ginčijamos priešieškiniu draudimo tarpininkavimo sutarties sąlygos nepagrįstai suteikė ieškovui perdėtą pranašumą, kad jos buvo nesąžiningos vienos iš Sutarties šalių – atsakovo atžvilgiu, ar kad ieškovas nesąžiningai pasinaudojo atsakovo padėtimi dėl kokių nors ekonominių sunkumų ar neatidėliotinų poreikių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, kad veikia neapdairiai ir neturi derybų patirties, atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

27Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios bylos šalių sutartinių santykių metu, 2 straipsnio 23 dalį draudimo tarpininkas yra asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą. Pagal šio straipsnio 24 punktą draudimo tarpininkavimas yra ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Taigi, atsakovas pagal sudarytas sutartis veikė kaip draudimo tarpininkas. Tačiau minėtas įstatymas nereglamentuoja sutarčių su draudimo tarpininkais sąlygų ypatumų bei atlyginimo nustatymo tarpininkui būdo. CK 6.156 straipsnis įtvirtina šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti CK nenumatytas sutartis ar sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ir imperatyvioms teisės normoms.

28CK 2.158-2.160 straipsniai reglamentuoja prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Pagal CK 2.158 straipsnio 1 dalį prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba kad prekybos agentas atlyginimą gautą tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sudarytą sutartį. Pagal CK 2.160 straipsnio 2 dalį, jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti avansą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutarties neįvykdys, prekybos agentas netenka teisės reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar jo avansas jau yra sumokėti, atstovaujamasis turi teisę iš prekybos agento išieškoti sumokėtas sumas. Šalių sudarytose sutartyse atsakovo atlyginimo dydis priklausė nuo to, kiek mėnesių draudėjas mokės draudimo įmokas pagal atsakovei tarpininkaujant ieškovo vardu sudarytas gyvybės draudimo sutartis. Kuo mažiau įmokų sumokėdavo ir anksčiau sutartį nutraukdavo trečiasis asmuo, tuo proporcingai pagal sutarties sąlygas buvo mažinamas atsakovo atlyginimas, reikalaujant grąžinti visą ar dalį iš anksto sumokėto komisinio atlyginimo. Taigi, negalima pripažinti šalių sudarytų pavedimo sutarčių sąlygų nesąžiningomis ar prieštaraujančiomis įstatymo normoms. Atsakovas yra pasirašęs su ieškovu sudarytas pavedimo sutartis, tiek jų priedus. Komisinio atlyginimo mokėjimo, grąžintino jo dydžio nustatymo tvarka buvo aiškiai apibrėžta 2009 m. sausio 1 d. Sutarties 5.2 punkte (t. 1, b.l. 6), o Sutarties priedo Nr. 2 3 punkte aiškiai nurodyta komisinio atlyginimo dydžio skaičiavimo metodika. Pažymėtina ir tai, kad ieškiniu nėra reikalaujama priteisti iš atsakovo viso sumokėto atlyginimo pagal nutrauktas draudimo sutartis, o tik jo dalį, kuri priklauso nuo sutarties įvykdymo iš trečiųjų asmenų pusės. Negalima pripažinti, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma būtų nepagrįstai didelė ar iš atsakovo veiklos ieškovo gautas pelnas būtų neproporcingai didelis, palyginant su atsakovo gautu atlygiu. Abi sutarties šalys yra pelno siekiantys subjektai. Ieškovo pelno dydis priklauso ne tiek nuo sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičiaus, kiek nuo draudėjų įmokėtų draudimo įmokų. Didesnio pelno gavimas ieškovui sudaro galimybę mokėti didesnį atlygį atsakovui. Todėl verslo rizikos dalinimasis ir atsakovo atlygio dydžio susiejimas su draudėjų įmokėtų įmokų dydžiu nepripažintinas nesąžiningu. Atsakovas laisva valia sudarė pavedimo sutartis, jam turėjo būti žinomos su draudėjais sudaromų gyvybės draudimo sutarčių sąlygos. Kaip rūpestingas ir apdairus ūkine veikla užsiimantis asmuo atsakovas privalėjo įvertinti jam tarpininkaujant sudaromų gyvybės draudimo sutarčių sąlygų naudingumą draudėjui, galimybę mokėti įmokas pablogėjus turtinei padėčiai ar ekonominėm sąlygom. Draudėjams atsisakius gyvybės draudimo sutarčių, atitinkamai ir ieškovas negavo numatyto pelno bei patyrė nuostolių.

29Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

30Atmetus apeliacinį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Nutarė

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „SEB gyvybės draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovas S. R. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad... 5. Atsakovas S. R. pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo: pripažinti... 6. Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir nurodė, jog abi sutarties... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliantas S. R. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto... 11. Ieškovas UAB „SEB gyvybės draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas... 16. Byloje nustatyta, kad 2009-01-01 ieškovas su atsakovu sudarė Tarpininkavimo... 17. Dėl sutarties sąlygų tinkamo aiškinimo... 18. Pirmos instancijos teismas teisingai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo... 19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas... 20. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl... 21. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad minėtas sutarties sąlygas... 22. Komercinis atstovavimas yra profesinė veikla (verslas), abi šalys, tiek... 23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovė... 24. Nagrinėjamu atveju teisines pasekmes ir atsakovo prievolę grąžinti dalį... 25. Ta aplinkybė, kad draudimo veikla yra rizikos veikla, ir ieškovas ne iš... 26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ginčijamos priešieškiniu... 27. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios bylos... 28. CK 2.158-2.160 straipsniai reglamentuoja prekybos agento atlyginimo dydžio... 29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo... 30. Atmetus apeliacinį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti...