Byla P-126-492/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. Š., K. K., A. V., I. G., J. B., D. A. V. (V. K. V. turto paveldėtoja), dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Preiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2-7) bei patikslintu skundu (II t., b. l. 134-144) dėl: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 3, 4 dalies ir 5.1 punkto panaikinimo; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 14SAD-(14.14.104.)-2721 panaikinimo; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo priimti naują sprendimą, pateikiant visą informaciją pareiškėjui į jo 2013 m. rugsėjo 27 d. prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), su pastatais, ( - ), savininkas. Pažymėjo, jog 1998 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2009 ir 2000 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 355 prie jo nekilnojamojo turto buvo suprojektuotas privažiavimas – kelias 4-III-5. Tvirtino, kad nesuderinus su žemės savininkais, ginčo kelias, anot atsakovo, patenkantis į privataus žemės sklypo ribas ir esantis privati nuosavybė, buvo nepagrįstai atsakovo panaikintas, apribojant galimybę patekti prie savo žemės sklypų ir sodybų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas prašė administracinę bylą sustabdyti, kadangi yra paduotas atskirasis skundas dėl 2014 m. kovo 13 d. teismo nutarties taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, be to, nagrinėjama byla turi prejudicinį ryšį su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13 bei su neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1335-583/2013. Tvirtino, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 ir 23 straipsnių reikalavimus bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas. Teigė, jog šiaurinėje sklypo dalyje nėra jokio kelio, nors jis ir pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 131-135; III t., b. l. 15-18) su juo nesutiko. Paaiškino, kad privataus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), bendrasavininkiams V. Š., V. K. V., K. K., A. V. ir I. G. (toliau – ir kaimyninis žemės sklypas) Klaipėdos apskrities viršininkas 2009 m. išdavė leidimą rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui planavimo sąlygas 2009 m. išdavė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, AB „VST“, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo 2010 m. parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas 2011 m. suderintas su AB LESTO Kretingos tinklo eksploatavimo grupe, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi ir privataus žemės sklypo savininkais. Pažymėjo, jog apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą 2011 m. vasario 7 d. paskelbta Kretingos rajono savivaldybės administracijos interneto tinklapyje, jis nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. vasario 22 d. buvo viešai eksponuojamas VĮ Valstybinės žemės fondo Klaipėdos filialo patalpose, tačiau pretenzijų negauta. Nurodė, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), Teritorijų planavimo patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.16)-1548 patvirtintas 2011 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 patikslino žemės sklypo, buvęs kadastro Nr. ( - ), po žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto nustatytus kadastro duomenis, sklypą padalijus į 6 sklypus. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypui parengtas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas suderintas ir patvirtintas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie nenuginčyti ir teisingi. Pabrėžė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. balandžio 4 d. sprendimais Nr. 5642, 5645, 5646 ir 5644 bendrosios dalinės nuosavybės teise P. V., J. V., E. P., P. V., A. J. atkūrė nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), ( - ) rajone. Pareiškėjas 2012 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-2145 ir 2012 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063 įsigijo 2,6 ha bendrosios jungtinės dalinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės 0,006 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), dalis. Rėmėsi atkūrimo bylos duomenimis – 1998 m. spalio 1 d. grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, žemės sklypo planu ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, ir tvirtino, jog privažiuoti prie minėto žemės sklypo buvo suprojektuoti du privažiuojamieji keliai, t. y. ginčo kelias ir privažiuojamasis kelias, nurodytas iki sklypo šiaurinės dalies, kuris yra užtikrintas iki šiol. Teigė, kad ginčo kelias patenka į privataus žemės sklypo ribas ir yra privati nuosavybė. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą jį privalomai reikėjo registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre. Pabrėžė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. prašymo dalį „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“, kurį persiuntė Kretingos rajono savivaldybė 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. (4.1.9.)-D3-5501, pateikė motyvuotą atsakymą ir dalį prašomų dokumentų kopijų, kitą dalį prašomų dokumentų kopijų pateikė Kretingos rajono savivaldybė. Be to, prašomų dokumentų kopijos A. A. P. buvo teikiamos ir 2013 m. vasario 12 d., 2013 m. liepos 7 d. raštais Nr. 14SD-(14.14.104.)-1786 ir Nr. 14SD-(14.14.104.)-381. Pažymėjo, kad teikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pakartotinai buvo pateiktos pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. prašomų dokumentų kopijos.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 124-125) su juo nesutiko. Nurodė, kad įsigydamas žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), pareiškėjas žinojo, kad kelias iki jo sodybos nebuvo nutiestas ir numatytas. Pažymėjo, jog šalia pareiškėjo žemės sklypo yra J. B. ir kitų asmenų dirbamos žemės, o ten, kur buvo suprojektuotas vienintelis teisėtas kelias, yra privati nuosavybė. Nurodė, kad pareiškėjas gali patekti prie savo sklypo šiauriniu keliu ir savo žeme.

7Tretieji suinteresuoti asmenys I. G., V. Š. atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 106, 108) skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

8II.

9Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu (III t., b. l. 182–188) pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus. Nusprendė, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdymą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-15 5.1 punkto galiojimo, taikytą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi.

10Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė konkrečių ginčijamo administracinio akto dalių neteisėtumo pagrindų. Pareiškėjas, argumentuodamas, kad ginčo kelias pažymėtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo parengtame ir 2000 m. vasario 17 d. patvirtintame ( - ) projekte, kartu pripažįsta, jog minėtame projekte ginčo kelias pažymėtas kaimyninio privataus žemės sklypo ribose. Kaip nurodo atsakovas, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai – 1999 m. parengtas kaimyninio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, planas, schema, žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė patvirtina, kad ginčo kelias pateko į minėto žemės sklypo ribas, tačiau žemės plotas, užimtas ginčo keliu, nebuvo išskaičiuotas iš bendro žemės sklypo ploto ir šiam žemės plotui nebuvo nustatytas servitutas, todėl nurodytas kelias yra privati nuosavybė. Pripažinus, kad ginčo kelias yra privati nuosavybė, pareiškėjas juo naudotis galėtų tik tuo atveju, jei būtų nustatytas kelio servitutas, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo servitutinę teisę naudotis ginčo keliu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo ginčijamas teritorijų planavimo dokumentas buvo parengtas ir patvirtintas dar iki pareiškėjui 2012 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-2145 ir 2012 m. spalio 1 d. dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063 įsigyjant žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), dalį. Minėto teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūra buvo vieša, tačiau ankstesni pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies savininkai pretenzijų nereiškė. Teismas vertino, jog nors ginčo kelias ir buvo pažymėtas pareiškėjo nurodytame 2000 m. vasario 17 d. patvirtintame ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau minėtas kelias privačios nuosavybės teise priklausė privačiam asmeniui, kuriam Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra žemės sklypą (kaimyninis žemės sklypas). Todėl konstatuota, kad ir iki parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jokio juridinio pagrindo naudotis ginčo keliu ankstesni pareiškėjui priklausančios žemės sklypo dalies savininkai neturėjo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teisė naudotis ginčo keliu negalėjo būti pažeista, vien dėl to, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta nei servituto, nei jokiu kitu juridiniu pagrindu. Pareiškėjo argumentus, jog ginčo kelias yra vienintelė galimybė patekti į jam priklausantį žemės sklypą, paneigia teritorijų planavimo dokumentai, kuriais remiantis, pareiškėjas ir kiti jam priklausančio žemės sklypo bendraturčiai turi teisę naudotis privažiuojamuoju keliu, nurodytu iki šio žemės sklypo šiaurės pietinės dalies. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. B.. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad minėtas privažiavimas yra fiktyviai pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, ginčydamas teritorijų planavimo dokumentą – privataus kaimyninio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, bei jo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus privataus žemės sklypo, padalinto į 6 žemės sklypus, kadastro duomenis, jokių minėto teritorijų planavimo dokumento neteisėtumo pagrindų nenurodė, tvirtindamas, jog jam turi būti leista naudotis ginčo keliu. Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdu, jog jis yra pagrįstas tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, o atsakovo prie atsiliepimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas laikantis teisės aktuose numatytų procedūrų. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas sprendimas atitinka visus esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Tuo tarpu kaimyninio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto bei administracinių aktų, kurių pagrindu įregistruoti kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto registre, teismas nagrinėjamoje byloje nevertino, kadangi šiuos pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimus buvo atsisakyta priimti įsiteisėjusiomis 2013 m. balandžio 22 d. ir 2013 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimis (I t., b. l. 76-82, 101-102; II t., b. l. 179-183; III t., b. l. 8-12). Teismas padarė išvadą, jog konstatavęs, kad ginčo kelias yra privati nuosavybė ir juo naudotis pareiškėjui nesuteikta teisė, atsakovas pagrįstai įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių patikslinti vietinės reikšmės kelių tinklą rengiant paskesnį ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, panaikinant privačiuose žemės sklypuose, esančiuose tarp pareiškėjui ir bendraturčiams priklausančio žemės sklypo ir šiuo metu padalyto privataus žemės sklypo (kaimyninio žemės sklypo) suprojektuotą ginčo kelią. Nenustatęs jokių ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1. dalių neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl nurodyto administracinio akto panaikinimo pripažino nepagrįsta. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 8 d. prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, prašydamas pateikti dokumentų kopijas – ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jo papildymo projektų ištraukas, Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 13.6-531 „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 13.6-23 „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kretingos rajone“, Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 4-3219-(1.3) „Dėl ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Kretingos rajone“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 „Dėl privataus žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) kadastro duomenų pakeitimo, parengus sklypo formavimo pertvarkymo projektą, Kretingos rajone“. Ginčijamu 2013 m. spalio 18 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.104.)-2721 NŽT Kretingos skyrius pareiškėjui visų minėtų dokumentų nepateikė, nurodydamas, jog jie jam buvo pateikti kaip proceso šaliai administracinėse bylose Nr. I-1335-583/2013 ir Nr. I-716-342/2013. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas prie 2013 m. gegužės 16 d. teismui pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikė visų pareiškėjo 2013 m. spalio 8 d. prašomų pateikti dokumentų kopijas (I t., b. l. 142-144, 152-153, 157-158, 159-160, 163, 164, 168-170). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. raštu atsiliepimo su priedais nuorašai buvo išsiųsti pareiškėjui (I t., b. l. 184). Todėl teismas padarė išvadą, kad prašomi pateikti administraciniai aktai pareiškėjui jau buvo įteikti, kaip tai ginčijamu raštu nurodė atsakovas. Kadangi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nenumato pareigos pakartotinai teikti tą pačią informaciją (16 str. 2 d. 3 p.), NŽT Kretingos skyrius pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakartotinai pateikti pareiškėjui tuos pačius administracinius aktus. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, jog informacija jam iki šiol nepateikta, paneigti aukščiau nurodytais bylos rašytiniais įrodymais. Dėl teismo posėdžio metu pareiškėjo įgalioto atstovo pateikto prašymo administracinę bylą sustabdyti dėl paduoto atskirojo skundo, atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1335-583/2013, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, pareiškėjo atstovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas stabdyti administracinę bylą, nenurodė, kaip šios administracinės bylos procesinis sprendimas galėtų priklausyti nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo ar išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1335-583/2013, todėl prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.

11III.

12Pareiškėjas A. A. P. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1-4), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, jį priimdamas, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas.

142. Pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs administracinės bylos, nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir įrodymų, kuriems esant būtų pagrindas stabdyti administracinę bylą. Iš tikrųjų pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-24-342/2014 sustabdymo ir 2014 m. kovo 19 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl įrodymų pateikimo, tokiu būdu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio nuostatas dėl aktyvaus dalyvavimo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo teikti įrodymai ir prašymas dėl liudytojų iškvietimo tiesiogiai susiję su pareiškėjo šioje byloje (Nr. I-24-342/2014) keliamais reikalavimais.

153. Nagrinėjama administracinė byla turi būti sustabdyta kol bus išnagrinėta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-001117-13, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio l dalyje, dėl dokumentų suklastojimo t. y. dėl tų pačių šalių, dėl kurių vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-1335-583/2013, bei išspręstas 2014 m. sausio 23 d. pareiškėjo patikslintas skundas Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-903-2014 dėl tų pačių galimai suklastotų teritorijų planavimo dokumentų t. y. 2013 m. kovo 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. CB2-400-23 panaikinimo; 2013 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. CB2-79 atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo; 2014 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro priimto sprendimo Nr. 4-S-1946 panaikinimo; grąžinimo pareiškėjo 2013 m. spalio 21 d. prašymo, 2014 m. sausio 6 d. prašymo (dėl praleisto termino atnaujinimo) ir 2014 m. sausio 6 d. skundo dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo Klaipėdos apygardos prokuratūrai svarstyti iš naujo.

164. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra atsakovo nevykdoma, kadangi teismas, priimdamas šią nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, netenkino reikalavimo uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Toliau rengiamas šios kadastrinės vietovės žemės reformos projektas, kuriuo yra naikinama ginčo kelio 4-III-5 dalis, užkertant kelią pareiškėjui patekti prie savo namų valdos ir dar 18 žemės sklypų savininkams prie savo žemės sklypų. Pareiškėjo pateiktų pasiūlymų atsakovui šis nėra pridėjęs prie šiuo metu rengiamo projekto, taip klaidindamas tiek teismą, tiek pareiškėją, tiek trečiuosius asmenys. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo 2014 m. kovo 17 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, neišsprendė jo priėmimo klausimo, tačiau privalėjo, vadovaujantis ABTĮ 150 straipsnio 1 dalie 1 ir 2 punktais, jį su byla persiusti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

175. Pirmosios instancijos teismas diskriminuoja pareiškėją, priimdamas teismo posėdžio metu atsakovo teikiamus įrodymus (dokumentus), kurie jau yra byloje, tačiau atmesdamas pareiškėjo 2014 m. kovo 19 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo ir prašymą dėl liudytojų iškvietimo.

186.Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepasisakyta ir teismo posėdžio metu nebuvo leista pasisakyti pareiškėjo atstovui dėl 2013 m. vasario 7 d. NŽT sprendimo Nr. IT-(7.5)-15 3, 4 ir 5.1 dalių panaikinimo. 2013 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2013/2-10, kuri pateikta byloje, deklaruojama, kad 2011 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu Nr. 14VR14.14.2V1252 dėl privataus žemės sklypo (kurio kadastro Nr. ( - )) kadastro duomenų pakeitimo, rengiant sklypo formavimo-pertvarkymo projektą, buvo pažeistos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos, numatančios žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų tvirtinimo procedūrą, taip pat 2008 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-8371-(1.3) ir 2011 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymas Nr. 14YI-(14.14.2)-1252 priimti neteisėtai, kadangi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies, bei minėtų taisyklių 52 ir 53 punktų nuostatos. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad pareiškėjas, panaikinus šio ginčo kelio 4-III-5 dalį, neturės kito privažiavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes.

19Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV t., b. l. 39-44) prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

20IV.

21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą atmetė. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22Teismas nurodė, kad teritorijos režimą taip pat ir vietinės reikšmės kelių tinklą nustato teritorinio planavimo sprendiniai. Tokie sprendiniai gali būti pakeisti ar panaikinti esant tam tikroms sąlygoms administravimo subjekto iniciatyva ar suinteresuoto asmens prašymu. Atsakovas sprendimu, kurį šioje byloje ginčija pareiškėjas, atsisakė keisti kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) pertvarkymą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo keliui, kertančiam privatų sklypą, nebuvo nustatytas tarnaujančio daikto servitutas. Tai įrodo kaimyninio žemės sklypo pertvarkymo projektas, patvirtintas 2011 m. birželio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus sprendimu, ir Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenų pakeitimai. Minėtais administraciniais aktais buvo pakeistas trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių turinys, todėl atsakovas administraciniu aktu jų grąžinti į pradinę padėtį negali ir aktai gali būti pakeisti bei panaikinti tik teismo sprendimu. Tačiau nagrinėjant šios bylos ginčą, aktai yra galiojantys ir jie turi įtaką šiam ginčui ta apimtimi, kad kelias, projekte pažymėtas indeksu 4-III-5, buvo panaikintas. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-15, kurį ginčija pareiškėjas, atitiko esamą padėtį bei tą aplinkybę, kad pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6 (I t., b. l. 180) ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6 (I t., b. l. 40, 41). Teisėjų kolegija vertino, kad administracinėje byloje Nr. I-1335-583/2013 (dabar Nr. I-668-342/2015) ginčijama atsakovo 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-684 dalis ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.16)-2259 negali įtakoti kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) jau įregistruotų kadastro duomenų toje apimtyje, su kuriais nesutinka pareiškėjas, todėl ginčo byla gali būti nagrinėjama nepriklausomai nuo administracinės bylos Nr. I-668-342/2015 išnagrinėjimo rezultato. Kitos pareiškėjo nurodytos bylos stabdymo aplinkybės pripažintos nesusijusiomis su šios bylos teisminiu nagrinėjimu, todėl nevertintos. Konstatuota, kad stabdyti nagrinėjamos bylos nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė esminių procesinių pažeidimų, esant kuriems būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjo prašymus dėl liudytojų iškvietimo ir naujų įrodymų prijungimo pirmosios instancijos teismas išsprendė ir jų motyvuotai netenkino. Pažymėta, kad teismui nėra privalomi pareiškėjo prašymai dėl naujų įrodymų rinkimo ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, nustatė, kad teismas surinko pakankamai įrodymų ginčui išspręsti ir juos tinkamai įvertino. Spręsta, kad pareiškėjo su apeliaciniu skundu ir 2015 m. balandžio 17 d. paaiškinimais pateiktų dokumentų prijungti prie bylos nėra pagrindo, kadangi jie kartojasi su esamais byloje dokumentais, kiti nėra susiję su šia byla. Pareiškėjo paaiškinimas, gautas teisme 2015 m. balandžio 17 d. prijungtas prie šios bylos ir teismas jį vertino kaip pareiškėjo ankstesnių paaiškinimų pakartojimą.

23Pareiškėjo prašymą skirti baudas asmenims dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartimi šioje byloje pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių nevykdymo teismas atmetė, konstatavęs, jog byloje nėra duomenų, kad užtikrinimo priemonė nebuvo vykdoma, t. y. minėto atsakovo sprendimo 5.1 punktas buvo pažeistas, todėl nenustatyta pagrindo pradėti baudos skyrimo procedūrą. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

24V.

25Pareiškėjas A. A. P. 2015 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015; panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą patenkinti.

26Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties vykdymą.

27Pareiškėjas nurodo, kad iš 2015 m. birželio 16 d. NŽT rašto sužinojo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 4-8371-(1.3) ir NŽT Kretingos skyriaus vedėjos 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1252 buvo priimti pažeidžiant Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 3 punktą, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, juos priėmę tarnautojai pripažinti padarę tarnybinius nusižengimus. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybė, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą abejoti, ar nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-265-261/2015 nebuvo padarytas esminis materialinių teisės normų pažeidimas.

28Pareiškėjo manymu, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-265-261/2015 nebuvo užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas. Remiasi LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A858-737/2010, Nr. A5-990/2007, A438-1116/2010, A556-336/2011, A556-1064/2011, A756-2359/2012.

29Pareiškėjas tvirtina, kad LVAT 2015 m. gegužės 11 d. pateiktos išvados dėl kelio 5-III-6, kuriuo pareiškėjas gali patekti į savo žemės sklypą, yra nepagrįstos. Be to, nurodo, kad panaikintas kelias Nr. 4-III-5 yra įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą. Dėsto kitus argumentus, susijusius su keliu Nr. 4-III-5.

30Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, jog vadovaujantis bendruoju teisės principu iš neteisės negali atsirasti teisė. Mano, kad teismas negali remtis ginčijamais sprendimais, kaip įrodymais skundui atmesti. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, kad valstybės institucijų išduoti dokumentai , kurie yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turi didesnę įrodomąją galią. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad LVAT 2015 m. gegužės 11 d. nutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi rengiant privataus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) projektą ir panaikinus vienintelį kelią privažiuoti prie pareiškėjo gyvenamojo namo buvo pažeistos Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų nuostatos.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32VI.

33Visų pirma teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso atnaujinimo stadija yra išimtinė teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, apsauganti visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-17/2012). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (2008 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 15, 2008 m., 229–236 p.).

34Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu - kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

35Pažymėtina, jog tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Labai dažnai minėtos aplinkybės painiojamos su naujomis aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kurių nagrinėjant administracinę bylą nebuvo, bet atsirado jau priėmus sprendimą. Pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu (2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–89/2010).

36Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimo būtinybę sieja su paaiškėjusia aplinkybe apie tarnybinio tyrimo, atliekamo atitinkamų NŽT Kretingos skyriaus darbuotojų atžvilgiu, rezultatus.

37Iš teismui pateikto NŽT 2015 m. birželio 16 d. rašto nustatyta, kad pareiškėjo minimas tarnybinis tyrimas buvo baigtas priėmus NŽT 2015 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 1PS1-586-(2.1.). Akivaizdu, kad aplinkybės, su kuriomis pareiškėjas sieja proceso atnaujinimo būtinybę atsirado jau po LVAT 2015 m. gegužės 11 d. nutarties priėmimo, todėl jos negali būti pagrindas atnaujinti procesą remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Be to, pareiškėjas nenurodo, kokią reikšmę paaiškėjusi aplinkybė turi išnagrinėtam ginčui.

38Pareiškėjas tinkamai nepagrindė būtinybės atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. nenurodė, koks konkretus, akivaizdus ir esminis materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant turėjo įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

39Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių administracinių bylų, pasižyminčių panašiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir išnagrinėta administracinė byla Nr. A265-261/2015, kuriose jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai, nei šioje administracinėje byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti.

40Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą iš esmės yra siekis revizuoti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Pareiškėjo nurodomi argumentai patvirtina, kad iš esmės jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl kelio 4-III-5, tačiau tokio pobūdžio argumentai negali būti pagrindas atnaujinti procesą.

41Remiantis LVAT praktika sprendimo vykdymo sustabdymo klausimas yra sprendžiamas iš esmės tik atnaujinus procesą administracinėje byloje (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-230/2013). Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta pagrindų atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, pareiškėjo prašymas dėl LVAT 2015 m. gegužės 11 d. nutarties sustabdymo nenagrinėtas.

42Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

44Pareiškėjo A. A. P. prašymą atmesti.

45Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015 pagal pareiškėjo A. A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. Š., K. K., A. V., I. G., J. B., D. A. V. (V. K. V. turto paveldėtoja), dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Preiškėjas A. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą (I... 7. Tretieji suinteresuoti asmenys I. G., V. Š. atsiliepimuose į pareiškėjo... 8. II.... 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu... 10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė... 11. III.... 12. Pareiškėjas A. A. P. pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 1-4), kuriame... 13. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, jį priimdamas,... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs administracinės bylos,... 15. 3. Nagrinėjama administracinė byla turi būti sustabdyta kol bus... 16. 4. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis dėl... 17. 5. Pirmosios instancijos teismas diskriminuoja pareiškėją, priimdamas teismo... 18. 6.Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepasisakyta ir teismo... 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 20. IV.... 21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo... 22. Teismas nurodė, kad teritorijos režimą taip pat ir vietinės reikšmės... 23. Pareiškėjo prašymą skirti baudas asmenims dėl Klaipėdos apygardos... 24. V.... 25. Pareiškėjas A. A. P. 2015 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam... 26. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio... 27. Pareiškėjas nurodo, kad iš 2015 m. birželio 16 d. NŽT rašto sužinojo,... 28. Pareiškėjo manymu, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-265-261/2015... 29. Pareiškėjas tvirtina, kad LVAT 2015 m. gegužės 11 d. pateiktos išvados... 30. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 31. Teisėjų kolegija... 32. VI.... 33. Visų pirma teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso atnaujinimo stadija yra... 34. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą administracinėje... 35. Pažymėtina, jog tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai... 36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimo būtinybę sieja su... 37. Iš teismui pateikto NŽT 2015 m. birželio 16 d. rašto nustatyta, kad... 38. Pareiškėjas tinkamai nepagrindė būtinybės atnaujinti procesą ABTĮ 153... 39. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą iš... 41. Remiantis LVAT praktika sprendimo vykdymo sustabdymo klausimas yra... 42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. Pareiškėjo A. A. P. prašymą atmesti.... 45. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015... 46. Nutartis neskundžiama....